Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-450-852/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-16
Bylos Nr.: e2A-450-852/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-00661-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Andrius Verikas
Atsakovas: Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“
Ieškovas: R. Š.

Kategorijos

2.2.2.3.1.8Asociacijos

Civilinė byla Nr. e2A-450-852/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00661-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal atsakovo Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Šalčininkų rajono medžiotojų būreliui „ŠALČIA“ dėl būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Š. ieškiniu prašė panaikinti Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“ 2016-04-16 visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo jis buvo pašalintas iš būrelio narių. Ieškinyje ieškovas nurodė ir teisme paaiškino, kad nuo 2007 metų yra Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“ narys. Nuo įstojimo į medžiotojų būrelį reguliariai ir laiku mokėjo narystės mokesčius, aktyviai dalyvavo klubo veikloje ir vykdė būrelio valdymo organų nurodymus bei būrelio įstatuose numatytas narių pareigas. Per beveik dešimtmetį trunkantį narystės laikotarpį nėra gavęs jokių pastabų ar įspėjimų dėl būrelio įstatų pažeidimo, jo atžvilgiu niekada nebuvo taikytos jokios drausminio poveikio priemonės. Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 16 d. būrelio visuotiniame narių susirinkime visiškai netikėtai buvo iškeltas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių. Koks buvo priimtas sprendimas dėl jo pašalinimo iki galo nėra įsitikinęs, kadangi pati procedūra vyko nesilaikant teisės aktų ir būrelio įstatų reikalavimų, jam nebuvo leidžiama susipažinti su susirinkimo protokolu, o atsakovo valdymo organai atsisakė suteikti detalią informaciją. Tačiau dalyvaudamas 2016 m. balandžio 16 d. būrelio narių visuotiniame susirinkime, jis susidarė įspūdį, kad yra pašalintas iš būrelio narių. Netrukus po šio susirinkimo kreipėsi į atsakovo pirmininką prašydamas leisti susipažinti su susirinkimo protokolu, kaip tą numato būrelio Įstatų 9.4. punktas, tačiau pirmininkas protokolo susipažinimui nedavė, be to ėmė klaidinti ieškovą, teigdamas, kad gal jis nėra pašalintas iš būrelio, įkalbinėti raštu patvirtinti kažkokias ieškovui nesuprantamas aplinkybes ir pan. Galiausiai ieškovui buvo pasakyta, kad visgi jis yra pašalintas iš būrelio narių, tačiau pateikti susirinkimo protokolą jam buvo atsisakyta. Po to pirmininkas ir valdybos nariai apskritai nustojo bendrauti su ieškovu ir neatsako į jo telefoninius skambučius. Ieškovui visiškai nėra suprantama, dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas jį pašalinti iš medžiotojų būrelio, tačiau mano, kad galbūt dėl kai kurių būrelio narių pavydo jo atžvilgiu. Ieškovas niekada nebuvo informuotas apie klausimo dėl jo pašalinimo iš būrelio narių svarstymą, jam niekada nebuvo pranešta apie jo pašalinimo iš būrelio narių priežastis, nebuvo suteikta galimybė pasakyti savo nuomonę dėl pašalinimo iš būrelio narių pagrindų egzistavimo ar suteikta objektyvi informacija šiuo klausimu. Atsakovas yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio juridinis statusas yra asociacija. Atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 3 str. 1 d., atsakovo veikla yra vykdoma ir saistoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir asociacijos įstatų. Atsižvelgiant į teisės aktų ir jurisprudencijoje suformuotus reikalavimus ir teisės aiškinimą, atkreiptinas dėmesys, jog asmens pašalinimas iš asociacijos narių turi du aspektus - materialųjį, kuris suponuoja prielaidas asmens pašalinimui iš narių tik esant objektyviai egzistuojančiam teisės aktų ar nustatytos tvarkos pažeidimui, ir procedūrinį, kuris suponuoja pareigą vykdyti asmens pašalinimo iš narių procedūrą laikantis tam tikrų procedūrinių principų, užtikrinančių deramą asmens teisių apsaugą. Atsakovo įstatuose yra konkrečiai ir aiškiai apibrėžti atvejai, kaip ir kada klubo nariai netenka narystės teisių. Įstatų 3.3.5 punkte yra įtvirtinta būrelio nario teisė bet kada išstoti iš būrelio. Tuo tarpu, Įstatų 3.6 punkto papunkčiuose yra numatyta, kad būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jei jis: (3.6.1) sistemingai nevykdo būrelio narių visuotinių susirinkimų, būrelio pirmininko ar būrelio valdybos sprendimų; (3.6.2) vykdo su būrelio įstatais nesuderinamą veiklą nukreiptą prieš būrelį; (3.6.3) praranda teisę medžioti; (3.6.4) šiurkščiai pažeidžia medžioklės taisykles; (3.6.5) nemoka ilgiau kaip tris mėnesius nario mokesčio po sumokėjimo termino pabaigos ir atsisako mokėti tikslinius mokesčius; (3.6.6) kitais atvejais, kai būrelio nario veikla gali pakenkti būrelio veiklai. Nei vienas nario pašalinimo materialusis pagrindas ieškovo atveju neegzistuoja. Įstatų 3.7 punkte numatyta, kad sprendimus dėl nario pašalinimo iš klubo priima klubo valdyba ir kad tokiems būrelio valdybos sprendimams būtinas visuotinio būrelio narių susirinkimo pritarimas. Įstatų 4.10.7 papunktyje kaip viena iš valdybos kompetencijų yra numatyta, kad valdyba teikia tvirtinimui visuotiniam narių susirinkimui sprendimus dėl naujų narių priėmimo ir pašalinimo. Apie tokį valdybos sprendimą ieškovas sužinojo tik atvykęs į 2016 m. balandžio 16 d. visuotinį narių susirinkimą. Įstatų 4.5 punkte numatyta, kad apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę būrelio pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui raštu pasirašytinai arba registruotu laišku. Joks rašytinis pranešimas apie 2016 m. balandžio 16 d. susirinkimą, jo darbotvarkę ar apie numatomą jo pašalinimo svarstymą Ieškovui nebuvo pateiktas. Aukščiau nurodytas narių pašalinimo reglamentavimas Įstatuose iš esmės nenurodo, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant pašalinimo iš narių klausimo nagrinėjimą. Tačiau, detalios procedūrinės tvarkos neįtvirtinimas įstatuose nesuteikia pagrindo laikyti narių pašalinimo tvarką egzistuojant „laisvos formos“. Veikiau priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5. straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šiuo atveju, ieškovo teigimu, jo pašalinimo iš būrelio narių klausimas buvo iškeltas ir išspręstas be jokio išankstinio informavimo, nesuteikiant jam jokių galimybių pasirengti klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams. Ieškovui nėra suprantama kokiais materialiaisiais pagrindais (t. y. pažeidimais) remiantis jis buvo pašalintas iš narių, todėl net neatsižvelgiant į procedūriniu būdu pažeistas jo teises, neįmanoma įvertinti, ar buvo materialių pažeidimų. Ieškovas pažymėjo, kad jis nėra pažeidęs jokių medžioklės taisyklių ar Įstatų nuostatų. Taip pat, nėra baustas aplinkos apsaugos priežiūros institucijų administracine tvarka už įstatymų pažeidimus ir pan. Todėl, net ir atsiribojus nuo procedūrinių klausimų, nėra aišku, kodėl jam pritaikyta tokia drausminė nuobauda.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje jo atstovai paaiškino, kad būrelio valdyba, vadovaudamasi Įstatų 4.10.07 punktu, teikė tvirtinimui visuotiniam narių susirinkimui sprendimą, kuriuo nutarė pašalinti ieškovą iš būrelio arba nušalinti jį nuo medžioklės 2 (dvejiems) metams. Visuotinis susirinkimas, įvertinęs ieškovo pažeidimus, 2016-04-16 sprendė būrelio valdybos pateiktus klausimus ir paprasta balsų dauguma priėmė atitinkamą sprendimą - pašalinti ieškovą iš būrelio (įstatų 3.7 punktas). Pagal būrelio įstatus, būrelio narys gali būti pašalintas, jeigu: sistemingai nevykdo būrelio narių visuotinių susirinkimų, būrelio pirmininko ar būrelio valdybos sprendimų (įstatų 3.6.1 punktas), vykdo su būrelio įstatais nesuderinamą veiklą nukreiptą prieš būrelį (įstatų 3.6.2 punktas), praranda teisę medžioti (įstatų 3.6.3), šiurkščiai pažeidžia medžioklės taisykles (įstatų 3.6.4 punktas), nemoka ilgiau kaip tris mėnesius nario mokesčio po sumokėjimo termino pabaigos ir atsisako mokėti tikslinius mokesčius (įstatų 3.6.5 punktas), kitais atvejais, kai būrelio veikla gali pakenkti būrelio veiklai (įstatų 3.6.6 punktas). Ieškovas šiuo atveju buvo pašalintas iš būrelio įstatų 3.6.4 ir 3.6.6 punktų pagrindu. Konkretizuojant ieškovo pašalinimą 3.6.4 punkto pagrindu, atsakovas nurodė, kad ieškovas padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, kadangi 2014-08-20 būdamas medžioklės vadovu sumedžiojo, dorojo ir gabeno 4 vilkus, neturėdamas tam teisės, t. y. brakonieriavo. Aplinkybė, jog ieškovas sumedžiojo du vilkus, išaiškėjo tik 2016-04-16 visuotinio susirinkimo metu, kaip tik tuo metu, kai buvo sprendžiamas ieškovo pašalinimo klausimas dėl kitų jo padarytų pažeidimų. Pažymėjo, kad 2016-04-16 susirinkimo metu net ir turėdamas galimybę būrelio nariams pasiteisinti dėl padarytų pažeidimų, ieškovas šios galimybės atsisakė, neteikė jokių paaiškinimų, melavo sumedžiojęs vieną vilką, dėl ko visuotinio susirinkimo metu išaiškėjusios faktinės aplinkybės iš esmės nulėmė būrelio sprendimą pašalininti ieškovą. Apibendrinant atsakovas konstatavo, kad ieškovas padarė tokius šiurkščius medžiojimo taisyklių pažeidimus, už kuriuos medžiotojas yra šalinamas: 1) sumedžiojo 4 vilkus, kurių sumedžioti neturėjo teisės, 2) vilkus gabeno ir dorojo, 3) juos dorojo ne tam skirtoje specialioje vietoje, 4) 2014-08-20 medžioklės metu buvo pažeisti Medžioklės taisyklių 21 p., nustatantis teisėtos medžioklės tvarką, 4) meluoja kitiems būrelio nariams apie medžioklės rezultatus, 5) pažeidė Medžioklės įstatymo 12 str. 2 d. 5 p. Minėti veiksmai atitinka įstatų 3.6.4 punkte įtvirtintą pašalinimo iš būrelio pagrindą - pašalinimas iš būrelio šiurkščiai pažeidus medžioklės taisykles. Atsakovas nurodė, kad laikėsi ieškovo pašalinimo procedūrinės tvarkos. Medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas buvo sušauktas ir suorganizuotas teisėtai, jame dalyvavo 37 medžiotojai. Atsakovo valdyba gavusi daugelio atsakovo narių išreikštą nepasitikėjimą ieškovo asmeniui bei nepasitenkinimą ieškovo elgesiu, vadovaudamasi įstatų 4.10.7 punktu, 2015-12-09 sprendimu nutarė pasiūlyti visuotiniam būrelio susirinkimui peržiūrėti ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimą ir nušalinti ieškovą nuo medžioklės 2 metams. Šis klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę. Iš pateikto 2016-04-16 būrelio protokolo matyti, kad svarstant klausimą dėl ieškovo pašalinimo buvo nurodyti konkretūs įstatų punktai (3.6.4; 3.6.6 punktai), kuriuos ieškovas pažeidė bei konkretūs netinkamo ieškovo elgesio atvejų pavyzdžiai. Su šiais pažeidimais tiek pats ieškovas, tiek kiti būrelio nariai buvo supažindinti 2016-¬04-16 visuotinio susirinkimo metu. Kad būrelio nariai nepasitiki ieškovu akivaizdžiai rodo ir visuotiniame susirinkime dalyvavusių 34 balsavusių būrelio narių pareiškimas ir balsų pasiskirstymas. Iš susirinkime dalyvavusių 37 (įskaitant ieškovą) ir 34 balsavusių būrelio narių dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, „už“ balsavo 19 narių, „už“ pašalinimą iš būrelio 2 metams - 10 narių, kiti 5 nariai susilaikė nuo balsavimo. Todėl atsižvelgiant į įstatų 4.4 punktą, kuris nustato, jog sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį gauta daugiau balsų ,,už" negu ,,prieš", teisėtai ir laikantis įstatų nuostatų atsakovas nutarė pašalinti ieškovą iš medžiotojų būrelio. Be to, sprendžiant klausimą dėl ieškovo nušalinimo, jam buvo suteiktos tinkamos sąlygos pasirengti šio klausimo nagrinėjimui. Vykusio 2015-12-09 būrelio valdybos posėdžio metu, ieškovas jame taip pat dalyvavo - jau tuo metu jam buvo išaiškinti nepasitikėjimo pagrindai, kurie taip pat yra analogiški ieškovo pašalinimo pagrindams. Aplinkybę, kad ieškovas dalyvavo valdybos posėdyje ir juos girdėjo patvirtina 2015-12-09 posėdžio protokolas, kuriame ieškovas pasiaiškina: <...> pasikarščiavau, nežinau, kas man pasidarė. Prašau neišbraukti manęs iš medžiotojų būrelio, bet nušalinti nuo medžioklės“, dėl ko nepagrįsti ieškovo teiginiai neva apie valdybos sprendimą ieškovas sužinojo tik visuotinio susirinkimo metu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jam buvo iš anksto per protingą terminą duota galimybė pasiruošti pasiaiškinimus dėl jo pašalinimo klausimo svarstymo 2016-04-16 vykusiame visuotiniame susirinkime, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, panaikinti Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“ 2016 balandžio 16 d. sprendimą dėl R. Š. pašalinimo iš būrelio narių ir priteisti iš atsakovo Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“ 1381 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. Š. naudai.

4. Teismas nustatė, kad Šalčininkų rajono medžiotojų būrelis „ŠALČIA“ įregistruotas Juridinių asmenų registre 2007-10-08 kaip asociacija. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Teismas pažymėjo, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų ir tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių. Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad 2016-04-16 susirinkimo dieną galiojo 2007-10-08 įregistruoti Būrelio įstatai, remiantis kuriais aukščiausias Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“ organas yra visuotinis narių susirinkimas, kurio sušaukimo tvarka reglamentuojama būrelio įstatais. Be to, būrelis turi valdybą, kontrolės komisiją ir vienasmenį valdymo organą – Būrelio pirmininką (Įstatų 4.1. punktas).

5. Teismas nurodė, kad byloje yra sprendžiamas 2016-04-16 būrelio visuotinio narių susirinkime priimto sprendimo dėl ieškovo R. Š. pašalinimo iš būrelio narių teisėtumo klausimas. Remiantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Pagal minėto straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiu būdu pravedant Būrelio susirinkimą buvo būtina laikytis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Įstatuose imperatyviai nustatytos tvarkos. Jos nesilaikymas vertintinas kaip imperatyvių įstatymo normų ir juridinio asmens steigimo dokumente (Įstatuose) įtvirtintų normų pažeidimas, kas leidžia pripažinti neteisėtu susirinkimo pravedimą ir pripažinti negaliojančiais visus jame priimtus sprendimus.

6. Būrelio Įstatų 3.7. punkte numatyta, kad sprendimus dėl nario pašalinimo iš klubo priima klubo valdyba ir kad tokiems būrelio valdybos sprendimams būtinas visuotinio būrelio narių susirinkimo pritarimas. Iš teismui pateikto 2015-12-09 Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 6 matyti, kad posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl medžiotojo R. Š. būrelio Įstatų pažeidimo. Valdybos nariai balsų dauguma nutarė „pasiūlyti bendram medžiotojų būrelio susirinkimui peržiūrėti klausymą apie medžiotojo R. Š. pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių“. Šio valdybos sprendimo ieškovas neskundžia, todėl teismas pažymėjo, kad jo teisėtumo klausimo nesprendžia. Tačiau teismas vertino, kad būrelio valdyba iš esmės nepriėmė sprendimo dėl R. Š. pašalinimo iš būrelio narių kaip numatyta būrelio Įstatų 3.7 punkte, o tik nutarė „pasiūlyti bendram medžiotojų būrelio susirinkimui peržiūrėti klausymą apie medžiotojo R. Š. pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių“. Teismo vertinimu, tai yra šiurkštus būrelių Įstatų 3.7. punkto pažeidimas, nes būtent valdyba turėjo priimti konkretų sprendimą dėl būrelio nario pašalinimo, o būrelio visuotinis narių susirinkimas turėjo priimti sprendimą pritarti ar nepritarti tokiam valdybos sprendimui. Teismas sprendė, kad valdyba iš viso nepriėmė sprendimo pašalinti R. Š. iš būrelio narių. Be to, teismas konstatavo, kad 2016-04-16 Būrelio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje taip pat nėra klausimo dėl pritarimo (nepritarimo) valdybos sprendimui dėl R. Š. pašalinimo ir būrelio narių. Minėtos darbotvarkės 5 klausimu numatytas „nepasitikėjimo medžiotojų R. Š. už medžioklės taisyklių pažeidimą“ bei 5 klausimu numatytas „aptarimas dėl R. Š. už medžioklės taisyklių pažeidimą, nepasitikėjimo medžiotoju R. Š.“. Teismo vertinimu, iš taip nekonkrečiai suformuluotų susirinkimo darbotvarkės klausimų ieškovas negalėjo iš anksto žinoti, kad susirinkimo metu bus nagrinėjamas jo pašalinimo iš būrelio narių klausimas.

7. Teismas konstatavo, kad remiantis būrelio Įstatų 4.3. punktu visuotinio būrelio narių susirinkimo iniciatyvos teisę turi būrelio pirmininkas, ne mažiau kaip ½ valdybos narių, kontrolės komisija ir ne mažiau kaip ½ būrelio narių. Teismui nėra pateikta duomenų, kieno iniciatyva buvo sušauktas 2016-04-16 būrelio narių susirinkimas, todėl nėra galimybės spręsti dėl jo sušaukimo teisėtumo. Įstatų 4.5. punkte numatyta, kad apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę būrelio pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui raštu pasirašytinai arba registruotu laišku. Tačiau būrelio pirmininkas pripažino teisme, kad būrelio nariai, tarp jų ir R. Š., apie 2016-04-16 susirinkimo laiką ir vietą buvo informuojami telefono skambučiais bei SMS žinutėmis, o ne rašytiniais pranešimais. Šią aplinkybę teismas vertino kaip šiurkštų Įstatų pažeidimą, nes tokiu būdu yra suvaržoma būrelio narių teisė tinkamai pasiruošti susirinkimui. Tinkams pranešimas apie susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo ypač svarbus R. Š., kuris buvo pašalintas iš būrelio narių.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5. straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Atsiliepimas

9. Teismas taip pat konstatavo, kad remiantis būrelio Įstatų 4.7. punktu visuotiniame narių susirinkime rašomas protokolas. Atsakovas per EPP į bylą su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2016-04-16 visuotinio narių susirinkimo protokolą, tačiau palyginus šio protokolo kopiją su šio susirinkimo protokolo kopija, pateiktą nagrinėjant teisme administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.3-1017-371/2016 dėl R. Š. galimai padarytų pažeidimų, nustatyti esminiai skirtumai protokolo 4 lape, nes aiškiai matyti, kad į protokolą įrašyti keli sakiniai dėl R. Š. padarytų pažeidimų, kurių nebuvo teismui su atsiliepimu pateiktoje protokolo kopijoje. Siekiant išsiaiškinti minėtus prieštaravimus teismas pareikalavo atsakovo pateikti protokolo originalą, tačiau originalas nebuvo pateiktas, nurodžius, kad protokolo originalo atsakovas neturi. Teismas pažymėjo, kad susirinkimo protokole fiksuojama ne tik susirinkimo eiga, bet ir į protokolą įrašomi susirinkimo metu priimami sprendimai. Todėl susirinkimo protokolo nebuvimą teismas vertino kaip dar vieną šiurkštų būrelio Įstatų pažeidimą, nes nesant protokolo galima konstatuoti, kad nėra ir sprendimo pašalinti R. Š. iš būrelio narių.

Žemesnės instancijos teismas

10. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad priimant sprendimą pašalinti R. Š. iš būrelio narių buvo šiurkščiai pažeistos procedūros, numatytos būrelio Įstatuose, todėl toks pašalinimas laikytinas neteisėtu. Teismas sprendė, kad skundžiamas juridinio asmens valdymo organo sprendimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 1, 4 d.).

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad pripažinus ieškovo pašalinimą iš būrelio narių neteisėtu dėl šiurkščių procedūrinių pažeidimų, nėra pagrindo pasisakyti dėl materialinių ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindų, nes šie klausimai gali būti sprendžiami pakartotinai juos svarstant visuotiniame būrelio narių susirinkime.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovas Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

13. Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir neteisingai konstatavo, kad pašalinant ieškovą iš būrelio narių, buvo pažeista būrelio įstatuose nustatyta procedūra (Įstatų 3.7. punktas, Įstatų 4.10.7 punktas, Įstatų 4.3. punktas, Įstatų 4.4 punktas).

14. Paaiškina, kad 2015-12-09 valdybos posėdžio metu, dalyvaujant valdybos nariams J. A., I. P., V. I., J. Ž., M. R., S. O., V. M., dalyvaujant būrelio pirmininkui N. O., būrelio valdyba svarstė dėl medžiotojų būrelio įstatų pažeidimo, kuriuos padarė ieškovas. Iš būrelio valdybos protokolo matyti, jog valdybos posėdžio metu buvo nustatyta, kad ieškovas pastoviai pažeidžia medžiotojų būrelio įstatus: nedraugiškai elgėsi su kolektyvu, grubiai atsakinėja medžioklės vadovo pastaboms; pažeidžia medžiokles taisykles, buvo nubaustas Aplinkos apsaugos agentūros už sumedžiotą vilką; būdamas varovu (neaiškus žodis); nesilaiko selekcinės medžioklės taisyklių, turi dvi pastabas iš ekspertų komisijos; kolektyvas turi nuogastavimų, kad ieškovas brakonieriauja; naudojo atbaidančius repelentus šernų ir stirnų šeryklose tam, kad žvėrys eitų prie jo bokštelių. Todėl medžiotojų būrelio kolektyvas turėjo pagrindą nepasitikėti medžiotojui R. Š.. Valdyba nurodė, kad pagal medžiotojų būrelio įstatų 3.6 p., būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jei jis: 3.6.4. šiurkščiai pažeidžia medžioklės taisykles; 3.6.6. kitais atvejais, kai būrelio nario veikla gali pakenkti būrelio veiklai. Paaiškina, kad atsakovo valdyba gavusi daugelio atsakovo narių išreikštą nepasitikėjimą ieškovo asmeniui bei nepasitenkinimą ieškovo elgesiu, vadovaudamasi Įstatų 4.10.7 punktu, 2015-12-09 sprendimu nutarė pasiūlyti visuotiniam būrelio susirinkimui peržiūrėti ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimą dėl to, kad ieškovas pažeidė būrelio Įstatų 3.6.4. punktą (šiurkščiai pažeidžia medžioklės taisykles); 3.6.6. punktą (kitais atvejais, kai būrelio nario veikla gali pakenkti būrelio veiklai) pažeidimų pasiūlyti bendram medžiotojų būrelio susirinkimui peržiūrėti klausimą apie ieškovo pašalinimą iš būrelio narių ir nušalinti ieškovą nuo medžioklės 2 (dvejiems) metams. Atsakovas nurodo, kad ieškovas dalyvavo valdybos posėdyje, girdėjo jam išsakytus argumentus dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, patvirtina 2015-12-09 posėdžio protokolas. Iš šio protokolo matyti, kad ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos pasiaiškinti dėl savo elgesio, ieškovas būrelio valdybai pasiaiškino dėl savo elgesio: „pasikarščiavau, nežinau, kas man pasidarė. Prašau neišbraukti manęs iš medžiotojų būrelio, bet nušalinti nuo medžioklės“. Taigi, 2015-12-09 valdybos posėdžio metu, ieškovas paaiškino, jog gailisi dėl padarytų pažeidimų. Tai patvirtino byloje liudytojais apklausti atsakovo valdybos nariai liudytojai I. P., V. I., o taip pat būrelio pirmininkas N. O. (Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-01-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2.3.-2-371/2017). Be to, ieškovas gavo 2015-12-09 valdybos posėdžio protokolo kopiją, tai patvirtino byloje liudytoju apklaustas susirinkimo sekretorius A. G..

Žemesnės instancijos teismas

15. Priešingai nei nustatė teismas skundžiamu sprendimu nebuvo pažeisti atsakovo Įstatai ir nebuvo suvaržyta būrelio narių ir ieškovo teisė tinkamai pasiruošti 2016-04-16 visuotiniam atsakovo narių susirinkimui ir buvo suteikta galimybė ieškovui pateikti visus paaiškinimus. Taip pat ieškovas ir kiti būrelio nariai žinojo, kad 2016-04-16 visuotinio atsakovo narių susirinkimo metu bus svarstomas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių. Pažymi, kad ieškovas gavo 2015-12-09 valdybos posėdžio protokolo kopiją ir neginčijo šio valdybos nutarimo. Todėl žinojo, kad visuotiniame susirinkime bus svarstomas jo pašalinimo klausimas.

16. Paaiškina, kad būrelio nariai, tarp jų ir R. Š., apie 2016-04-16 visuotinio atsakovo narių susirinkimo laiką ir vietą buvo informuojami telefono skambučiais bei SMS žinutėmis. Ieškovas, gavęs SMS pranešimą apie 2016-04-16 susirinkimą, žinodamas, kad šio susirinkimo metu bus sprendžiamas jo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas, neprašė nespręsti ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimo, neišreiškė jokio kito pageidavimo dėl šio klausimo svarstymo, o visuotiniame susirinkime davė paaiškinimus dėl savo elgesio, prisipažino neteisėtai sumedžiojęs vieną vilką.

17. Apeliantas pažymi, kad medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas buvo sušauktas ir suorganizuotas teisėtai, jame dalyvavo 37 medžiotojai. Susirinkimas, atsižvelgiant į įstatų 4.4 punktą, kuris nustato, jog sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį gauta daugiau balsų ,,už“ negu ,,prieš“, teisėtai ir laikantis įstatų nuostatų, būrelis nutarė pašalinti ieškovą iš medžiotojų būrelio. Be to, pažymi, kad būrelio valdyba, vadovaudamasi įstatų 4.10.7 punktu, teikė tvirtinimui visuotiniam narių susirinkimui sprendimą, kuriuo nutarė pašalinti ieškovą iš būrelio arba nušalinti jį nuo medžioklės 2 (dvejiems) metams. Visuotinis susirinkimas, įvertinęs ieškovo pažeidimus, 2016-04-16 sprendė būrelio valdybos pateiktus klausimus ir paprasta balsų dauguma priėmė atitinkamą sprendimą – pašalinti ieškovą iš būrelio narių (įstatų 3.6.4., 3.6.6 punktai) – t.y., priešingai nei nustatė teismas, nebuvo jokio procedūrinio pažeidimo priimant šį sprendimą.

Šalies argumentai

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Ieškovo pašalinimas laikytinas neteisėtu, nes nėra 2016-04-16 susirinkimo protokolo. Paaiškina, kad 2016-04-16 visuotinio atsakovo susirinkimo metu buvo rašomas protokolas, kaip kad tai numatyta būrelio Įstatų 4.7. punkte. Tačiau aptariamo protokolo originalas atiduotas LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėjui, sykiu su 2016-06-10 atsakovo pirmininko N. O. pranešimu. Protokolo originalas iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros nebuvo atgautas. Prie šios bylos prijungtoje Šalčininkų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 yra aptariamo protokolo kopija su Agentūros antspaudu „kopija tikra“, kas patvirtina aplinkybes, jog protokolo originalas yra Agentūroje. Apeliantas pažymi, kad susirinkimo protokolas buvo papildytas įrašu, jog “2016 m. kovo mėn. R. Š. medžiotojui V. M. atvežė maišą su užšaldyta mėsa ir paprašė pasaugoti šaldyklyje. Prieš susirinkimą V. M. pasitikrino maišą ir pamatęs kad maiše buvo 2 vilko galvos perdavė man”. Taip pat Protokolas buvo papildytas įrašu, kad „R. Š. (ieškovas) prisipažino, kad sumedžiojo vieną vilką“. Teigia, kad minėti įrašai padaryti teisėtai, pagrįstai, ir atitinka 2018-04-16 visuotinio atsakovo narių susirinkimo tikrąją padėtį. Atsakovo pirmininkas N. O. apie tai kalbėjo ir visi dalyvavusieji tai girdėjo. Šie įrašai buvo protokolo papildymai, o ne protokolo klastojimas, nes minėti sakiniai atspindi susirinkimo aplinkybes.

19. Apeliantas nurodo, kad su skundžiamu sprendimu nesutinka ir todėl, kad teismas neatsižvelgė į materialinius ieškovo pašalinimo pagrindus, kurių ieškovas ne tik kad neužginčijo, bet ir apskritai neginčijo. Materialiniai ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindai yra svarbūs ir esminiai. Ieškovas padarė materialinius pažeidimus (du iš jų (neteisėtas vilko sumedžiojimas ir medžiojimas varant) – savarankiški pagrindai pašalinti ieškovą iš būrelio narių), dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir jų neįvertino ir neaptarė. Paaiškina, kad Ieškovas buvo pašalintas iš būrelio įstatų 3.6.4 ir 3.6.6 punktų pagrindu (įstatų 3.6 p.: būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jei jis: -3.6.4. šiurkščiai pažeidžia medžioklės taisykles; -3.6.6. kitais atvejais, kai būrelio nario veikla gali pakenkti būrelio veiklai). Paaiškinama, jog 2015-12-09 valdybos posėdžio protokole nurodytas pažeidimas „grubiai atsakinėja medžioklės vadovo pastaboms“ reiškia, kad Ieškovas 2015-12-06 vykusios medžioklės metu neklausė ir nepakluso medžioklės vadovui. Konkrečiai, Ieškovas 2015-12-06 vykusios medžioklės metu neklausė medžioklės vadovo V. P. nurodymų nepalikti medžioklės vietos ir nepasibaigus varymui, paliko savo medžioklės vietą, kurioje jam liepė stovėti medžioklės vadovas V. P.. Ieškovui neklausius medžioklės vadovo V. P. nurodymų ir pasitraukus iš tos vietos, kurioje medžioklės vadovas jam liepė stovėti, tapo nebesaugu ne tik pačiam ieškovui, tačiau ir kitiems medžiotojams – juk medžiotojas, medžioklės vadovui nurodžius, kad atitinkamose vietose nėra kito medžiotojo, gali šauti ten, kur pasitraukė ieškovas. Apeliantas pažymi, kad ieškovas pakenkė būrelio veiklai ir todėl, kad nedraugiškai elgėsi su kolektyvu. Tai patvirtina byloje esantis būrelio nario E. L. 2015-03-07 rašytinis pranešimas („noriu pranešti, kad <...> (R. Š.) pasakė, kad niekas jam nepasakė, kaip elgtis ir įžūliai pasiuntė kuo toliau. Pastoviai sakydamas savo pokštus kažką vis įžeidžia. Elgiasi įžūliai, negerbia vyresnių, man ir daugeliui medžiotojų kelia įtampą kolektyve.“). Tas aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai. Be to, ieškovas ir ankščiau yra pažeidęs teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę, dėl ko pagal ATPK 85 str. 1 d. jis buvo nubaustas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros. Taip pat Šalčininkų rajono medžioklės trofėjų apžiūros komisija vertindama 2016-02-26 pateikto sumedžioto stirnino trofėjų – kaukolę su ragais - nustatė, kad tai 3 metų amžiaus perspektyvaus stirnino trofėjus. Tai reiškia, kad ieškovas medžiojo 3 metų stirniną neatrankiniu medžioklės būdu, o tokiu būdu yra daromas neigiamas poveikis rūšiai (arba giminingų rūšių grupei), taip pažeisdamas Taisyklių 2.6 punktą. Be to, apeliantas pažymi, kad 2015-11-29, 2015-12-05 ieškovas, būdamas medžioklės varovu, 2 (du) kartus iš graižtvinio šautuvo šovė į briedžius, t.y. padarė įstatų 3.6.4, 3.6.6 punktų pažeidimus, nes ieškovas būnant varovu, negalėjo šaudyti ir be to ieškovas apskritai neturėjo licencijos šaudyti briedžius. Ieškovo veiksmuose esti ir daugiau pažeidimų, kurie vėl yra savarankiškas pagrindas pašalinti ieškovą iš būrelio narių, kaip tai numatyta atsakovo priimtų Įstatų 3.6.4 ir 3.6.6 punktuose. Paaiškina, kad 2016-04-16 visuotinio susirinkimo metu, kaip tik tuo metu, kai buvo sprendžiamas ieškovo pašalinimo klausimas dėl kitų jo padarytų ir jau aptartų pažeidimų, išaiškėjo aplinkybė, jog ieškovas neteisėtai sumedžiojo du vilkus. Konkrečiai, 2016-04-16 visuotinio susirinkimo metu medžiotojas V. M. (A. M.) paaiškino, kad 2016-03 ieškovas perdavė medžiotojų būrelio nariui V. M. dvi vilkų galvas, suvyniotas į polietileninius maišus, prašant jas pasaugoti šaldiklyje, paaiškindamas, kad tai yra mėsa. Medžiotojas V. M., nieko neįtardamas ir nepatikrinęs, padėjo „mėsą“ į šaldiklį. 2016-04-16 visuotinio susirinkimo dieną buvo patikrintas šaldiklyje esantis maišas. Būrelis pamatė, kad maiše guli ne ieškovo vadinama „mėsa“, o dvi vilkų galvos. Susirinkimo metu ieškovas pripažino, kad vieną vilką sumedžiojo. Pagal Medžioklės taisyklių 15.2.6. punktą, vilkus, paprastuosius šakalus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., kas reiškia, kad ieškovas 2014-08-20 medžioklės metu medžiojo vilkus uždraustu laiku, tokiu būdu pažeidė BK 272 straipsnio 1 dalį. Atsakovui, šalinant ieškovą iš būrelio narių, dėl šių 4 (keturių) vilkų nebuvo žinoma ir nebuvo sprendžiama. Tačiau nurodyta aplinkybė dėl galimai neteisėtai sumedžiotų 4 (keturių) vilkų tik patvirtina, jog Ieškovas sistemingai kenkia būrelio vilkai ir pažeidinėja medžioklės taisykles. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2015-12-09 valdybos posėdžio protokole nurodytas ieškovo pažeidimas, t.y. tai, kad jis naudojo atbaidančius repelentus šernų ir stirnų šeryklose tam, kad žvėrys eitų prie jo bokštelių. Tai patvirtina su apeliaciniu pridedamas H. Ž. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2015-12-05 ieškovas pasiūlė sumedžioti šerną. H. Ž. su ieškovu važiavo medžioti, ieškovas išlipo iš automobilio, priėjo prie šėryklos ir iš flakono pradėjo pilti skystį. Paklausus, kas tai per skystis, ieškovas pasakė, kad žvėrys ateis prie bokštelio. Apibendrintai, apeliantas pažymi, kad ieškovas padarė 2 (du) grubius Medžioklės taisyklių pažeidimus – šaudė varant ir neteisėtai sumedžiojo vilką, kuriuos ne tik dauguma būrelio narių vertina kaip šiurkščius, bet ir norminiai teisės aktai ieškovo veiksmus apibrėžia kaip šiurkščius medžioklės pažeidimus, šių pažeidimų neginčijo ir pats ieškovas, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad ieškovas buvo pašalintas nepagrįstai ar neteisėtai.

20. Apeliantas taip pat prašo prijungti naujus įrodymus, t.y. G. Ž., J. K., M. L., M. R. rašytinius pranešimus dėl ieškovo elgesio ir pažeidimų.

Atsiliepimas

21. Ieškovas atsiliepimu paršo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti.

22. Paaiškina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie valdybos posėdį, surašytą protokolą, protokolo kopijos įteikimą, ieškovo pateiktą tariamą pasiaiškinimą, yra išgalvotos. Tariamas valdybos posėdis įvyko, kuomet atsakovo pirmininkas N. O. paskambino ieškovui ir pakvietė į savo darbovietę pasikalbėti. Ieškovui atvykus, kartu su pirmininku buvo ir valdybos nariai, kurie visi pradėjo reikšti nepasitenkinimą ieškovu, tačiau jokios procedūros bent kiek panašios į valdybos posėdį (kaip išdėstyta valdybos posėdžio protokole) realiai net nebuvo; Ieškovas jokių prisipažinimų dėl savo tariamo netinkamo elgesio valdybai neteikė; jokia valdybos protokolo kopija jam nebuvo įteikta. Teisme apklausti valdybos nariai davė prieštaringus parodymus apie tas pačias aplinkybes, tačiau tiesa ta, jog jam apskritai nebuvo įteikta jokia valdybos posėdžio protokolo kopija; protokolo turinys jam nebuvo žinomas iki pat atsiliepimo į ieškinį gavimo iš teismo dienos. Ieškovo giliu įsitikinimu, valdybos posėdžio protokolas apskritai buvo surašytas jau tik po to, kai jis kreipėsi į teismą dėl neteisėto pašalinimo iš būrelio narių. Bylos aplinkybės rodo, kad būrelio nariai yra linkę klastoti dokumentus ir teikti melagingus parodymus.

23. Ieškovas pažymi, kad aplinkybę, jog valdyba 2015-12-09 posėdyje nepriėmė konkretaus sprendimo dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, patvirtina ir 2016-04-16 visuotinio susirinkimo darbotvarkės 5 klausimo formuluotė – „nepasitikėjimo medžiotoju R. Š. už medžioklės taisyklių pažeidimą“, iš kurios niekaip negalima spręsti, jog valdyba yra priėmusi sprendimą šalinti ieškovą iš būrelio narių ir kad susirinkime bus svarstomas toks klausimas bei bus balsuojama dėl ieškovo pašalinimo. Ieškovas pastebi, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atvejais, kuomet klubo įstatuose numatyta, jog sprendimą dėl nario pašalinimo pirmiausia priima valdyba, o jį vėliau tvirtina visuotinis narių susirinkimas, nesant konkretaus valdybos sprendimo, pašalinimo klausimas visuotiniame susirinkime apskritai net negali būti svarstomas (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2012-10-22 nutartis civ. byloje Nr. 2A-497-357/2012).

Šalies argumentai

24. Ieškovas paaiškina, kad jam apskritai nebuvo žinoma apie 2016-04-16 visuotinio susirinkimo darbotvarkę, kadangi atsakovas nesilaikė Įstatų 4.5. punkte numatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos. Įstatų 4.5. punkte numatyta, kad apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę būrelio pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui raštu pasirašytinai arba registruotu laišku. Atsakovo pirmininkas teisme pats pripažino, kad būrelio nariai, tarp jų ir ieškovas, apie visuotinio susirinkimo datą ir laiką buvo informuoti tik telefono skambučiais ir SMS žinutėmis, o ne rašytiniais pranešimais kaip tą numato Įstatų 4.5. punktas. Apie susirinkimo darbotvarkę ieškovas apskritai nebuvo informuotas t.y. ieškovui SMS žinute ir telefonu buvo nurodyta tik informacija apie susirinkimo vietą ir laiką, o apie susirinkimo darbotvarkę jis sužinojo tik atvykus į visuotinį narių susirinkimą.

25. Ieškovas taip pat pastebi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad visuotinio susirinkimo originalas yra Agentūroje ir iš jos nebuvo atgautas, yra visiškai nepagrįsti. Pirmiausia, atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Agentūra dėl susirinkimo protokolo grąžinimo; taip pat nepateikė jokių duomenų, kad Agentūra būtų pripažinusi, kad susirinkimo originalas yra jos dispozicijoje. Antra, priešingai nei teigia atsakovas, Agentūros atstovas duodamas parodymus byloje dėl žalos atlyginimo (ieškovas šiuo metu yra laimėjęs bylą pirmoje instancijoje, dėl Valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo) nurodė, kad Agentūra 2016-04-16 atsakovo visuotinio susirinkimo originalo savo dispozicijoje neturi. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje ir šioje byloje atsakovas pateikė dvi skirtingas protokolo kopijas. Administracinėje byloje ir šioje byloje pateiktos susirinkimo protokolo kopijos skiriasi tuo, jog į administracinę bylą teiktoje protokolo kopijoje buvo papildomai nurodytos aplinkybes, kad neva 2016 m. kovo mėn. ieškovas atvežė kitam medžiotojui V. M. maišą su užsaldyta mėsa ir paprašė pasaugoti šaldiklyje bei tai, jog Ieškovas susirinkimo metu neva prisipažino sumedžiojęs vieną vilką, kurios nebuvo nurodytos susirinkimo protokolo kopijoje teiktoje į šią bylą. Akivaizdu, kad susirinkimo protokolas pateiktas į Administracinę bylą Atsakovo buvo papildytas išsigalvotomis aplinkybėmis turint tikslą, kad ieškovas būtų nubaustas už tariamą neteisėtą vilkų medžioklę.

26. Todėl ieškovo nuomone, teismas sprendime visiškai pagrįstai nustatė, kad Atsakovas pažeidė savo Įstatuose ir Asociacijos įstatyme numatytus procedūrinius reikalavimus dėl Ieškovo pašalinimo iš Atsakovo narių, t.y. pažeidė Įstatų 3.7., 4.5., 4.7., 4.10.7. punktus, bei teisingai konstatavo, kad tokie pažeidimai leidžia pripažinti negaliojančiu 2016-04-16 visuotiniame susirinkime priimtą sprendimą dėl Ieškovo pašalinimo iš būrelio narių.

27. Ieškovas taip pat pažymi, kad nustatęs procedūrinius pažeidimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl materialinių pažeidimų. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kuomet teismas nustato, jog sprendimai dėl nario pašalinimo buvo priimti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, teismai dėl materialiųjų pašalinimo pagrindų nepasisako ir jų net nevertina. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018-04-24 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2A-387-577/2018 ir kt. Nepaisant to, ieškovas teigia, kad jis nepadarė atsakovo nurodytų pažeidimų. Pažymėtina, kad Administracinėje byloje, priešingai negu teigia Atsakovas savo apeliaciniame skunde, Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą Nr. A2.3.-2-371/2017, kurio nustatė, kad Ieškovo veiksmuose nenustatyta pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 4 d. įvykio sudėties, ir nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą Ieškovo atžvilgiu nutraukti. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarime Nr. A2.3.-2-371/2017 nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovo nariai duodami parodymus kaip liudytojai apie tas pačias aplinkybės davė prieštaringus parodymus. atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neva neteisėtai sumedžiojo du vilkus ir dėl to yra prisipažinęs, yra atsakovo išgalvotos, neatitinka realių faktinių aplinkybių, o šių aplinkybių nebuvimas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

28. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konstatuotų esminių procedūrinių pažeidimų, padarytų priimant ginčijamą medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių.

30. Nėra pagrindo nesutikti su teismo vertinimu, jog dėl visuotinio narių 2016 m. balandžio 16 d. susirinkimo protokole padarytų šio susirinkimo eigos fiksavimo trūkumų, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokie konkrečiai klausimai buvo svarstomi ir kokių aplinkybių pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos narių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas medžiotojų būrelis „Šalčia“ neįvykdė pirmosios instancijos teismo nurodymo pateikti susirinkimo protokolo originalą ir nepateikė jokių įrodymų, kad protokolo originalas yra perduotas kokiam nors konkrečiam subjektui ar valstybinei institucijai. Taip pat teismas teisingai pastebėjo, jog byloje esančios dvi susirinkimo protokolo kopijos yra iš esmės skirtingo turinio – vizualiai matyti, kad susirinkimo protokolo 4 lapas, kuriame ir turėjo būti fiksuojamos ieškovo pašalinimo iš narių aplinkybės ir priežastys, yra perrašytas (e. bylos t. 1, b.l. 56 ir e. bylos t. 1, b..l. 168).

31. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad buvo pažeistos medžiotojų būrelio įstatų taisyklės (Įstatų 4.5 punktas), nustatančios susirinkimo sušaukimą ir narių informavimą apie darbotvarkę. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad būrelio nariai ir ieškovas R. Š. buvo informuoti raštu (pasirašytinai ar registruotu laišku) apie posėdį ir jo darbotvarkę prieš 14 dienų ir kad buvo informuoti apie svarstomo klausimo aplinkybes, kaip to reikalauja Įstatai. Negalima sutikti su atsakovu, kad tai yra formalus pažeidimas (kadangi būrelio nariai buvo informuoti SMS žinutėmis ir telefonu ir be to dalyvavo posėdyje). Kaip matyti, susirinkime iš tikrųjų realiai dalyvavo 37 nariai iš 50 narių, tačiau tai nepatvirtina, kad apie posėdį buvo informuoti visi nariai, ir kad jie žinojo, koks klausimas bus svarstomas susirinkime. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas R. Š. iki susirinkimo pražios žinojo apie tai, kad į susirinkimo darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių (ieškovas teigia, kad gautoje SMS žinutėje nebuvo nurodyta apie tai, kokius klausimus numatoma svarstyti susirinkime). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas apie tai žinojo iš 2015 m. gruodžio 9 d. būrelio valdybos sprendimo, nes byloje nėra duomenų, jog šis valdybos sprendimas jam būtų buvęs įteiktas. Skirtingai nei teigia apeliantas, liudytojas A. G. valdybos protokolo įteikimo ieškovui aplinkybių nepatvirtino (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 40:40 iki 1.10.30 val.), o iš bylos aplinkybių matyti, kad šis liudytojas nedalyvavo 2015 m. gruodžio 9 d. valdybos posėdyje, protokolo nerašė ir šio valdybos posėdžio protokolo ieškovui neįteikinėjo.

32. Pagal Įstatų 3.7 punktą, sprendimus dėl nario pašalinimo priima būrelio valdyba, o tokiems būrelio valdybos sprendimams būtinas visuotinio būrelio narių susirinkimo pritarimas. Be to, pagal Įstatų 4.10.7 punktą valdyba teikia tvirtinimui visuotiniam narių susirinkimui sprendimus dėl naujų narių priėmimo ir pašalinimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę (kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo sudaryta tik prasidėjus susirinkimui) nebuvo įtrauktas klausimas dėl pritarimo valdybos sprendimui pašalinti R. Š. iš narių, o buvo įtrauktas klausimas dėl nepasitikėjimo medžiotoju R. Š. svarstymo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog buvo pažeista sprendimo priėmimo procedūra, o ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie svarstomo klausimo esmę ir šio nagrinėjamo klausimo ribas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad tokios aplinkybės taip pat leidžia pagrįsti abejoti, ar toks valdybos sprendimas dėl ieškovo pašalinimo apskritai buvo priimtas iki visuotinio narių susirinkimo.

33. Be to, iš visuotinio narių susirinkimo protokolo, kuris kaip minėta, yra pataisytas dėl neaiškių priežasčių, matyti, kad jame buvo svarstomi tikėtini ieškovo R. Š. galimai padaryti medžioklės taisyklių pažeidimo atvejai ir aplinkybės, kurių nenagrinėjo būrelio valdyba, kurios nebuvo žinomos valdybai ir kuriomis valdyba nesirėmė 2015 m. gruodžio 9 d. sprendime (pavyzdžiui duomenys apie įvykius 2016 m. kovo mėnesį ir rastas vilkų galvas). Tai taip pat rodo, kad ieškovo pašalinimo iš narių klausimo nagrinėjimas narių susirinkime neatitiko Įstatuose numatytų esminių procedūrų, nebuvo skaidrus ir sąžiningas.

34. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tinkamais teismo precedentais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. (...) Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014, Vilniaus apygardos teismo 2018-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-387-577/2018 ir kt.).

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamas visuotinis narių susirinkimo sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš narių turi būti naikinamas dėl juridinio asmens steigimo dokumentuose (Įstatuose) nustatytų procedūrinių sprendimo priėmimo pažeidimų (CK 2.82 str. 4 d.). Taip pat teismas teisingai konstatavo, kad naikinant sprendimą šiuo pagrindu, nėra galimybės vertinti ir pasisakyti dėl materialiųjų ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindų, nes šie klausimai gali būti sprendžiami pakartotinai, pašalinus procedūrinius pažeidimus.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

38. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinėje instancijoje reikėtų prijungti naujus apelianto pateiktus įrodymus (rašytinius liudytojų paaiškinimus). Šie įrodymai galėjo būti pateikti ir ištirti pirmosios instancijos teismui. Teismas vertina, kad byloje buvo apklausti visi liudytojai, kurių paaiškinimais šalys rėmėsi, todėl naujų papildomų liudytojų rašytinių paaiškinimų vertinimas apeliacijoje prieštarautų teisingam teismo procesui (CPK 314 str.).

39. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Ieškovo prašymas taip pat netenkinamas, nes jis nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „ŠALČIA“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėAndrius Verikas