Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G., A. N., V. L., A. G., J. B. (J. B.) ir atsakovų V. M., V. D., R. Z., Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „Vanagas“ apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai) 2017 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. N., R. G., V. L., A. G., J. B. (B.) ir M. N. ieškinį atsakovams Šalčininkų rajono medžiotojų būreliui „Vanagas“, V. M., R. Z. ir V. D. dėl medžiotojų būrelio „Vanagas“ narių sąrašo patvirtinimo ir dėl 2014 m. kovo 29 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys A. M., V. Ž. (V. Ž.), A. N., M. A., A. M., V. A., A. Š. (A. Š.), A. C. (A. C.), V. N. (V. N.), R. V., J. Z., J. P., V. T. (V. T.), D. Š. (Š.), V. T., G. R., S. V., S. V., P. S. (P. S.), J. V., N. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8.4. Susirinkimas sušauktas nesilaikant nustatytos tvarkos; prieš susirinkimą ir jo metu, kol jame dalyvavo ieškovai, nebuvo sprendžiamas asmenų pašalinimo iš Būrelio klausimas. Kadangi pašalinti asmenys siekė atgaivinti klubą sušaukiant aukščiausiąjį valdymo organą ir nustatant Būrelio narių skaičių mano, kad šių asmenų pašalinimas iš Būrelio yra neteisėtas ir neproporcingas. Papildomi atsakovų motyvai dėl V. L. ir A. N. pašalinimo iš klubo nėra susiję su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2014 m. kovo 7 d. duomenimis, MB „Vanagas“ vadovu registruotas V. M. (Pirmininkas), valdybos nariais – R. Z., V. M., R. K., V. D. ir E. L. (1 t., b.l. 94). 2014 m. vasario 26 d. Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „Vanagas“ revizijos komisijos nariai A. N. bei R. G., atsižvelgdami į tai, kad nebuvo šaukiami visuotiniai narių susirinkimai, neteikiama finansinė būrelio ataskaita, vadovaudamiesi įstatų 29 ir 39 punktų nuostatomis, priėmė sprendimą Dėl neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo 2014 m. kovo 8 d. (1 t., b.l. 58). Būrelio valdybos pirmininkas V. M. bei nariai R. Z. bei V. D. 2014 m. vasario 28 d. valdybos susirinkime nusprendė sušaukti Būrelio visuotinį narių susirinkimą 2014 m. kovo 29 d., 10 val.; susirinkimo dienotvarkė – „dėl Būrelio narių, inicijavusių 2014 m. kovo 8 d. Būrelio visuotinį susirinkimą, veiksmų įvertinimo (numatant, kad darbotvarkė šiuo klausimu gali būti patikslinta); dėl būrelio valdymo organų rinkimo; kiti klausimai“ (1 t., b.l. 95). 2014 m. kovo 29 d. įvyko Būrelio visuotinis narių susirinkimas, kuriame priimti sprendimai: pašalinti A. N., R. G., V. L. iš Būrelio narių už Būrelio įstatų (įstatuose nustatytų pareigų ir reikalavimų Būrelio nariams), pažeidimą; kreiptis į A. N., kad atsakytų į klausimus iki kito visuotinio Būrelio narių susirinkimo (kodėl dalyvavo balsuojant neteisėtai sušauktame 2014 m. kovo 8 d. Būrelio visuotiniame narių susirinkime ir pažeidė Būrelio įstatuose Būrelio nariams keliamus reikalavimus ir kt.); taip pat nuspręsta Būrelio pirmininku išrinkti V. M., valdybos nariais - R. V., A. M., V. D., o R. Z. valdybos nariu ir pirmininko pavaduotoju; taip pat nuspręsta A. M. paskirti į revizijos komisiją; iždininko rinkimą nukelti į kitą neeilinį visuotinį Būrelio narių susirinkimą, paliekant V. Ž. eiti Būrelio iždininko pareigas; įpareigoti revizijos komisiją per du mėnesius parengti revizijos ataskaitą ir kt.Ieškovai A. N., R. G., V. L., A. G., J. B. ir M. N. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, jog ieškinyje išvardinti 29 asmenys 2014 m. kovo 29 d. buvo Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „Vanagas“ nariais; pripažinti Būrelio 2014 m. kovo 29 d. susirinkimą niekiniu ir negaliojančiu; taip pat pripažinti ieškovų R. G., A. N. ir V. L. pašalinimą iš Būrelio narių neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Tiek ieškovai A. N., R. G., V. L., A. G., J. B., tiek atsakovai pateikė apeliacinius skundus.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

Ieškovai prašo panaikinti 2017 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „Vanagas“ narių sąrašo nustatymo. Pasak ieškovų (apeliantų), teismas būrelio narių nustatymą nepagrįstai susiaurino iki poreikio nustatyti narių kvorumą visuotiniame susirinkime; reikalavimas nustatyti minėtą sąrašą yra suformuluotas kaip savarankiškas. Šio reikalavimo neišsprendimas sąlygojo tai, kad Būrelio narių sąrašas 2014 m. kovo 29 d. liko neaiškus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą teismo sprendimo dalį neteisėta ir nepagrįsta.Šalčininkų rajono medžiotojų būrelis „Vanagas“ yra asociacija, todėl jos veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvę, jų autonomiškumą. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt.Pagal Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „Vanagas“ 1997 m. sausio 17 d. patvirtintų įstatų 2, 6 punktus, būrelio narius priima bei sprendimą dėl jų pašalinimo priima būrelio valdyba. 2008 m. gegužės 26 d. įregistruotų įstatų 68 punkte numatyta, kad nauji nariai į Būrelį priimami atviru balsavimu visuotinio narių susirinkimo metu. Taigi, atsižvelgiant į pateiktus narystės asociacijoje pagrindų aiškinimus, darytina išvada, jog narių priėmimas yra visuotinio narių susirinkimo kompetencija; narių sąrašo sudarymas pagal Būrelio organų priimtus sprendimus yra Būrelio pirmininko kompetencija. Teisėjų kolegijos nuomone, inicijuoti ginčą dėl narystės Būrelyje gali tik tas asmuo, kuris mano, kad jo teisė yra pažeista. Sutiktina su atsakovų atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą motyvais, kad atskiri asmenys neturi teisės reikalauti nustatyti visą asociacijos (Būrelio) narių sąrašą. Šiuo atveju, ieškovų reikalavime išvardinti asmenys (išskyrus ieškovus) jokių reikalavimų dėl savo narystės (ne/įtraukimo į sąrašą) nereiškė, todėl teismas negali nustatyti ar panaikinti jų teisių/pareigų, susijusių su naryste medžiotojų būrelyje. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų abstraktūs argumentai nepagrindžia reikalavimo dėl narių sąrašo nustatymo savarankiškumo. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog išsamūs argumentai dėl šio prašymo suformuluoti patikslintame ieškinyje, tačiau šio ieškinio II dalyje aiškiai nurodytas minėto reikalavimo tikslas, t. y. siekis išsamiai ir objektyviai išnagrinėti ieškovų reikalavimus, nes priešingu atveju neįmanoma nustatyti kvorumo dėl ginčijamame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovų reikalavimas nustatyti visą Būrelio narių sąrašą nėra savarankiškas reikalavimas. Siekiant nustatyti, ar ginčijamo susirinkimo metu buvo kvorumas, pakanka išsaiškinti tik bendrą ir susirinkime dalyvusių Būrelio narių skaičių, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepasisakė dėl konkrečių trečiųjų asmenų buvimo nariais, taip pat kad liko neaiškus medžiotojų būrelio narių sąrašas 2014 m. kovo 29 d., nėra teisiškai reikšmingi. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl narių sąrašo nustatymo, nemotyvavo, kodėl taip padarė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu taip pat nesutinka. Visų pirma, kaip minėta, teismas aiškiai nurodė, jog šis reikalavimas nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Kita vertus, ieškovai pirmąjį reikalavimą grindė ir argumentais dėl trijų ieškovų M. N., J. B. ir A. G. narystės medžiotojų būrelyje „Vanagas“ (t. y. iš esmės dėl pripažinimo būrelio nariais). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą nagrinėjo per ieškovų teisių/interesų pažeidimo prizmę ir skundžiamu sprendimu pasisakė tik dėl šių ieškovų narystės ginčijamo susirinkimo metu. Atsižvelgiant į MB „Vanagas“ įstatų 68 punkto nuostatas, numatančias, kad priėmimo į Būrelio narius klausimą sprendžia visuotinis narių susirinkimas, bei ieškovams neįrodžius, jog kitoms institucijoms ar asmenims pateiktuose sąrašuose nurodomas būtent pilnateisių Būrelio narių sąrašas, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išvardinti įrodymai negali patvirtinti šių asmenų priėmimo į Būrelio narius fakto. Anot apeliantų, atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. vykusio visuotinio narių susirinkimo (kuriame ieškovų teigimu, ieškovai priimti į Būrelio narius, taip pat išrinkti valdymo organai) protokolas neišlikęs, šis faktas turėjo būti patvirtintas ginčo teisena. Tačiau pažymėtina, kad aplinkybes apie 2011 metais įvykusį susirinkimą bei jame priimtus nutarimus dėl M. N., J. B. ir A. G. priėmimo į Būrelio narius, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, įrodyti turėjo būtent ieškovai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad byloje esančių duomenų minėto fakto konstatavimui nepakanka. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie 2011 metais galimai priimtų sprendimų įgyvendinimą; teigdami, kad ieškovai (R. G., V. L.) minėtame susirinkime išrinkti valdybos nariais, duomenų apie savo kaip valdybos narių pareigų vykdymą, aktyvius veiksmus siekiant jų įgyvendinimo, taip pat nenurodė ir nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo laikyti A. G., J. B. ir M. N. Būrelio nariais ir reikalavimą dėl jų įtraukimo į MB „Vanagas“ narių sąrašą, atmetė.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovų apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „Vanagas“ narių sąrašo nustatymo, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

Atsakovai nurodo, jog teismas išsprendė ieškinyje nekeltus reikalavimus, netinkamai nustatė Būrelio narių skaičių 2014 m. kovo 29 d. susirinkimo dieną; teigė, jog tikrąjį Būrelio narių skaičių gali nurodyti tik Būrelis (jo pirmininkas), o teismas neturi tokios Būrelio teisės riboti; taip pat mano, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad susirinkimo metu nebuvo kvorumo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apeliantų argumentų, visų pirma pažymi, kad ieškovai ginčijo susirinkimo sprendimus, teigdami, kad jame nebuvo kvorumo. Akivaizdu, jog šio klausimo išsprendimui pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti faktinę aplinkybę, t. y. Bendrijos narių skaičių susirinkimo metu; rezoliucinėje skundžiamo teismo sprendimo dalyje joks reikalavimas dėl Būrelio narių skaičiaus neišspręstas. Taigi, apeliantų teiginys, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, atmestinas kaip nepagrįstas.Atsakovai teiginį, kad narių skaičių gali nurodyti tik Būrelis, konkrečiai jo pirmininkas, vadovaujasi Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, jog Asociacijos buveinėje, taip pat asociacijos filialų ir atstovybių buveinėse turi būti visų asociacijos narių sąrašas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata nepakeičia narystės suteikimo ar panaikinimo tvarkos. Akivaizdu, kad Būrelio (pirmininko) pareiga turėti (sudaryti) sąrašą, nesuteikia jam savo nuožiūra įtraukti ar išbraukti iš sąrašo narius, nesant Įstatuose nustatyto pagrindo.Iš bylos duomenų bei procesiniuose dokumentuose išdėstytos šalių pozicijos matyti, kad ginčo susirinkimo dieną Būrelio narių sąrašas nebuvo sudarytas (pateiktas). Būtent susirinkimo metu buvo analizuojamas Būrelio narių skaičius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šaukiant susirinkimą, nebuvo patikslinta, kiek yra Būrelio narių, šis klausimas buvo sprendžiamas jau susirinkimo metu, dėl ko dalis narių galėjo būti neinformuoti apie šaukiamą susirinkimą.Įvertinus tai, kad 2007 m. gruodžio 20 d. visuotiname būrelio narių susirinkime priimti nauji įstatai, pagal kuriuos kaip minėta, nauji nariai priimami bei jų pašalinimas sprendžiamas visuotiniame narių susirinkime (Įstatų 68, 74 punktai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai būrelio narių skaičiaus nustatymo pagrindu laikė 2007 m. gruodžio 20 d. narių susirinkimo protokole užfiksuotus duomenis (t. y., kad tuo metu buvo 25 nariai), ir į bylą nepateikus įrodymų (susirinkimo protokolų) apie naujų narių priėmimą bei pašalinimą, atsižvelgęs į dviejų narių mirties faktą, sprendė, kad ginčo susirinkimo metu buvo mažiausiai 23 nariai. Faktas, kad Būrelio vadovas į bylą pateikė 2016 m. balandžio 4 d. sudarytą Būrelio narių sąrašą (3 t., b.l. 69), taip pat nepaneigia aplinkybės, jog ginčo susirinkimo metu jis nebuvo sudarytas, ir tikslus narių skaičius buvo neaiškus. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir atsakovų nurodyti duomenys, kad ginčo susirinkimo metu būrelio narių skaičius buvo 18, nepaneigia teismo padarytos išvados dėl kvorumo ginčijamame susirinkime nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 metais pateiktame sąraše nurodyti būrelio nariai nesutampa su ginčo susirinkimo metu nustatytu narių skaičiumi. Iš 2014 m. kovo 29 d. Visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad V. M. (t. y. būrelio pirmininkas) pateikė duomenis, jog tuo metu Būrelyje yra 13 narių; būrelio nariai, susipažinę su pateiktais duomenimis, prieštaravimų ar kitų nuomonių nepateikė, bendru sutarimu sutarė, kad pateikti duomenys įrodo, jog Būrelyje yra 13 narių. Iš protokolo turinio akivaizdu, kad duomenys apie Būrelio narių skaičių buvo nustatomi remiantis gautų nario mokesčio įmokų analize (o ne visuotinio narių susirinkimo protokolų duomenimis apie narių priėmimą, pašalinimą ir pan.). Iš sąrašo akivaizdu, kad D. Š., V. N. bei A. C. nebuvo laikomi Būrelio nariais; jie posėdyje nebalsavo. Protokole ne kartą užfiksuota, kad išvykus 4 nariams, susirinkime liko tik 8 nariai (t. y. balsavusieji); balsuojant susilaikiusių asmenų nebuvo. Taigi, pripažinti, kad minėti asmenys susirinkime dalyvavo kaip būrelio nariai nėra jokio pagrindo. Į Medžiotojų būrelio „Vanagas“ narių sąrašą 2014 medžioklės metais jie taip pat neįtraukti (1 t., b.l. 84). Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad susirinkime iš 18 narių dalyvavo 11, kad anksčiau paminėti asmenys nuo balsavimo susilaikė (apeliacinio skundo 43 punktas), prieštarauja susirinkimo metu nustatytiems faktams; yra nepagrįsta ir nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo išvados, kad 2014 m. kovo 29 d. susirinkime nebuvo kvorumo.Kadangi, kaip minėta, teismas konkretaus Būrelio narių sąrašo (taip pat ir skaičiaus) nenustatinėjo, o pagal byloje esančių duomenų visumą sprendė dėl susirinkimo kvorumo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad sprendimas sukuria tretiesiems asmenims nepagrįstas teises, o bylos šalims – pareigas taip pat atmestinas.Išvadą dėl to, kad buvo sutarta 2014 m. kovo 29 d. susirinkimo nepravesti, nes nebuvo tiksliai žinomas Būrelio narių sąrašas, teismas padarė išklausęs 2014 m. kovo 29 d. susirinkimo garso įrašą. Apeliantai nesutikimą su tokia teismo nustatyta aplinkybe iš esmės grindžia savo samprotavimais, vertinimu, jų nesiedami su į susirinkimą atvykusių asmenų pasisakymais ir pan. Todėl konstatavus, kad susirinkimo metu Būrelio narių sąrašo nebuvo, kad susirinkimo pradžioje buvo iškilęs klausimas dėl narių skaičiaus, suderinus datą, kada revizijos komisijos nariams bus pateikti dokumentai (įskaitant narių sąrašą) (2 t., b. l. 39), išvykstančių asmenų neiformavus apie ketinimą svarstyti galimybę tęsti susirinkimą, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad likusių narių elgesys yra nesąžiningas, padarė teisingą išvadą. Pažymėtina, kad teismas, atsižveldamas į tai, kad medžiotojų būrelis yra juridinis asmuo, jo organų priimtus sprendimus gali pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 4 dalis).Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su 2014 m. kovo 29 d. susirinkime priimto sprendimo pašalinti ieškovus R. G., A. N., V. L. teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kilus ginčui dėl asociacijos nario pašalinimo, bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. (...) Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, 2014 m. lapkričio 12 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. (...) Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).Nagrinėjamu atveju, atsakovas (Būrelis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodė, kad ieškovai R. G., A. N. bei V. L. buvo tinkamai įspėti apie tai, kad susirinkime bus sprendžiamas klausimas dėl jų pašalinimo iš Būrelio narių. Šios pareigos vykdymą sieja iš esmės tik su informavimu apie patį susirinkimą. Pažymėtina, kad 2014 m. vasario 28 d. vykusiame valdybos susirinkime nuspręsta sušaukti susirinkimą, į jo darbotvarkę įtraukiant klausimą dėl Būrelio narių, inicijavusių 2014 m. kovo 8 d. Būrelio visuotinį susirinkimą veiksmų įvertinimo. Ginčijamo susirinkimo metu posėdžio pirmininkas, siūlydamas darbotvarkės klausimus (t. y. jau tuomet, kai ieškovai iš susirinkimo buvo išvykę), nurodė, jog po valdybos 2014 m. vasario 28 d. sprendimo priėmimo įvyko naujų aplinkybių (2014 m. kovo 8 d. galimai neteisėtai ir galimai nesilaikant Būrelio įstatų nustatytos tvarkos surengtas Būrelio visuotinis narių susirinkimas, kuriame mėginta priimti tam tikrus sprendimus), todėl pasiūlė patikslinti pirmąjį darbotvarkės klausimą – „Dėl būrelio narių, inicijavusių ir dalyvavusių 2014 m. kovo 8 d. Būrelio visuotiniame susirinkime veiksmų bei susijusių veiksmų įvertinimo“. V. M. pasisakydamas šiuo klausimu, pasiūlė balsuoti, kad A. N., R. G., V. L. būtų pašalinti iš Būrelio narių už įstatų (juose numatytų pareigų ir reikalavimų Būrelio nariams) pažeidimą. Taigi, akivaizdu, kad konkretus pasiūlymas dėl pašalinimo iš būrelio narių faktiškai buvo suformuluotas tik prieš balsavimą. Iš pirmojo darbotvarkės klausimo (net ir patikslinto) nėra aišku, kad bus sprendžiamas klausimas dėl konkrečių asmenų pašalinimo iš Būrelio narių. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovams iš anksto buvo atskleista, kad konkretūs jų veiksmai laikomi neteisėtais, dėl ko bus svarstomas narystės Būrelyje klausimas. Veiksmų įvertinimas tiesiogiai nesusijęs su pašalinimu iš narių, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs procedūrinius pašalinimo iš narių pažeidimus, turėjo pagrindą konstatuoti minėto sprendimo neteisėtumą. Dėl šios priežasties atsakovų argumentai, susiję pašalintų asmenų veiksmų teisėtumo vertinimu, nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Apeliantai teigia, kad teismo sprendimas yra nekonkretus, nes 2014 m. kovo 29 d. Būrelio susirinkime buvo priimta ir daugiau sprendimų, todėl nėra aiškus jų teisinis likimas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad teismas ginčą nagrinėja neišeidamas už ieškinio ribų. Kadangi ieškovai ieškinyje neginčijo konkrečių nutarimų dėl kreipimosi į A. N., kad pastarasis atsakytų į konkrečiai suformuluotus klausimus, dėl iždininko rinkimų nukėlimo, revizijos komisijais nustatytų įpareigojimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šių nutarimų nepasisakė ir ginčą sprendė tik pareikšto ieškinio ribose. Taigi, apeliantų argumentas dėl teismo sprendimo nekonkretumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai teigia, kad atsakovams V. M., V. D. ir R. Z. jokie reikalavimai nebuvo pareikšti bei patenkinti, todėl ieškinys jų atžvilgiu turėjo būti paliktas nenagrinėtas arba atmestas; atitinkamai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2, 4 dalimis arba CPK 94 straipsnio 1 dalimi, priteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Be to, ieškinio reikalavimus tenkinęs iš dalies, teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė Būrelis.Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliantų pastebėjimu, kad minėtiems atsakovams (fiziniams asmenims) reikalavimai nebuvo suformuluoti bei patenkinti, ką iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, sutinka, kad atsakovams (fiziniams asmenims) turi būti atlygintos pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos. Apeliantai nenurodo kiekvieno iš jų patirtų bei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos duomenų nustatyta, kad advokatas L. J. atstovavo visus atsakovus, t. y. V. M., V. D., R. Z. bei Šalčininkų rajono medžiotojų būrelį „Vanagas“ (2 t., b. l. 90), tačiau pateiktame prašyme (4 t., b. l. 76) prašoma priteisti V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas (už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.); su prašymu pateikti įrodymai dėl Advokatų profesinei bendrijai Judickienė ir partneriai JUREX sumokėtą 3 869,67 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Kadangi V. M. yra ir Būrelio „Vanagas“ vadovas, į tai, kad mokėjimus atliko R. Z., o visi atsakovai procesinius dokumentus teikė kartu, darytina išvada, kad apmokėtos visiems atsakovams suteiktos paslaugos, todėl kiekvienam atsakovui tenkanti dalis – 967,42 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kiekvieno ieškovo kiekvienam atsakovui (fiziniams asmenims) priteistina po 161,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat yra 2017 m. kovo 15 d. prašymas (t. y. gautas po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje) papildomai priteisti 3 501,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, kartu su prašymu pateikiant V. D. išrašytą 875,44 Eur sąskaitą bei šios sumos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (mokėtojas R. Z.). Atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad išlaidos už advokato pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, į tai, kad šių išlaidų dydis (advokato už kelionę, susipažinimą su medžiaga, teismų praktikos analize, pasirengimą atstovauti) teisme buvo žinomos paskutiniame teismo posėdyje, tačiau duomenų, kad buvo suformuluotas konkretus prašymas dėl jų priteisimo nėra, papildomos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, įvertinusi CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, taip pat tai, kad nors vienas ieškovų reikalavimas nebuvo patenkintas, jis buvo iš esmės vertinamas (nenustatinėjant konkrečių asmenų, o pasisakant dėl minimalaus Būrelio narių skaičiaus) kaip nustatinėtina faktinė aplinkybė, t. y. jos nustatymas buvo būtinas, siekiant išspręsti kitą ieškovų reikalavimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovės Šalčininkų rajono medžiotojų būrelio „Vanagas“ bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteistinos.Kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovų apeliaciniai skundai atmesti, atsakovų MB „Vanagas“, V. D., R. Z. ir V. M. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, netenkinami.Apibendrinus išdėstytą, ieškovų bei atsakovų apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. papildomai nurodant, kad iš kiekvieno ieškovo kiekvienam atsakovui (fiziniam asmeniui) priteisiama po 161,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų) 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, papildomai nurodant, kad iš kiekvieno ieškovo, t. y. A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti kiekvienam atsakovui, t. y. V. M. (duomenys neskelbtini) V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 161,24 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.