- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- e2-663-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00130-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis, Giedrė Čėsnienė
- Kreditorius
- J. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Lignum“ finansinis reikalavimas, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,VRBT“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VRBT“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Administratorių biuras“.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtinti bendrovės finansiniai reikalavimai.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
4. Nemokumo administratorė 2025 m. balandžio 2 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, į bendrovės antros eilės kreditorių sąrašą įtraukiant pareiškėją UAB „Lignum“ su 1 174,58 Eur finansiniu reikalavimu.
5. Nemokumo administratorė nurodė, kad 2025 m. balandžio 2 d. gavo pareiškėjos UAB „Lignum“ prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir įtraukti ją į likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „VRBT“ kreditorių sąrašą. Prašyme pareiškėja nurodė, kad nebuvo informuota apie LUAB „Lignum“ atžvilgiu pradėtą bankroto procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nemokumo administratorė prašydama atnaujinti pareiškėjai terminą taip pat pažymėjo, kad neturėjo tikslaus UAB „VRBT“ kreditorių sąrašo, todėl UAB „Lignum“ nebuvo informuota apie bendrovei iškeltą bankrotą ir dėl to negalėjo laiku pateikti finansinio reikalavimo. Nemokumo administratorė prašė šią aplinkybę pripažinti svarbia priežastimi ir atnaujinti pareiškėjai UAB „Lignum“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, o kadangi UAB „Lignum“ kartu su finansiniu reikalavimu pateikė skolą pagrindžiančius dokumentus, patvirtinti jos finansinį reikalavimą LUAB „VRBT“ bankroto byloje.
7. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, atnaujino pareiškėjai UAB „Lignum“ terminą finansiniam reikalavimui LUAB „VRBT“ bankroto byloje pareikšti ir į bendrovės antros eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Lignum“ su 1 174,58 Eur finansiniu reikalavimu.
Šalies argumentai
8. Kreditorius J. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties ir prašė pareiškėjos UAB „Lignum“ prašymą atmesti. Kreditorius nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi terminą pareikšti turimą finansinį reikalavimą beveik 8 mėnesius. Kreditoriaus vertinimu, pareiškėjos nurodomi argumentai, kad jai nebuvo žinoma, jog UAB „VRBT“ iškelta bankroto byla, nepripažintini svarbiais. Pareiškėja UAB „Lignum“ savo finansinį reikalavimą kildina iš Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. išduoto teismo įsakymo, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys, kad pareiškėja buvo aktyvi ir jau anksčiau buvo inicijavusi skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi sutiko su kreditoriaus J. B. atskiruoju skundu ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį bei pasiūlė UAB „Lignum“ pateikti papildomus paaiškinimus ir (arba) įrodymus, atsižvelgiant į kreditoriaus J. B. atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
10. Nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 7 d. pateikė papildomus paaiškinimus dėl pareiškėjos UAB „Lignum“ pareikšto finansinio reikalavimo (DOK–5797). Nemokumo administratorė nurodė, kad LUAB „VRBT“ valdymo organai nėra perdavę nemokumo administratorei bendrovės veiklos dokumentų, turto, apskaitos registrų, kreditorių/debitorių sąrašų ir pan., todėl pareiškėjai UAB „Lignum“ pranešimai apie UAB „VRBT“ iškeltą bankroto bylą ir kvietimai teikti finansinius reikalavimus nebuvo išsiųsti. Nemokumo administratorė įvertinusi tai, kad dėl neperduotų įmonės veiklos dokumentų nebuvo galimybės potencialiems kreditoriams galimybės išsiųsti kvietimus teikti finansinius reikalavimus, jog UAB „Lignum“ pateiktas reikalavimas yra grindžiamas įsiteisėjusiu teismo įsakymu dėl skolos priteisimo, nurodė, kad terminas pareikšti finansinį reikalavimą turi būti atnaujintas ir pareiškėjos reikalavimas turi būti patvirtintas.
Šalies argumentai
11. Pareiškėja UAB „Lignum“ 2025 m. gegužės 12 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl kreditoriaus įtraukimo į LUAB „VRBT“ kreditorių sąrašą pateikti ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėjos UAB „Lignum“ finansinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. įsakymas išduotas civilinėje byloje Nr. eL2-8021-477/2023. Po teismo įsakymo priėmimo UAB „Lignum“ žodžiu (telefonu) kreipėsi į UAB „VRBT“ vadovą dėl skolos padengimo. Buvo pažadėta įsiskolinimą padengti geruoju, todėl UAB „Lignum“ nesikreipė į antstolius. Skolininkei nevykdant pažadų sumokėti įsiskolinimą geruoju bei nebeatsakant į telefono skambučius, UAB „Lignum“ kreipėsi į advokatą ir sudarė su juo 2025 m. kovo 26 d. atstovavimo sutartį. Sužinojus, kad UAB „VRBT“ iškelta bankroto byla, UAB „Lignum“ atstovas 2025 m. kovo 26 d. el. laišku kreipėsi į nemokumo administratorę dėl kreditoriaus UAB „Lignum“ įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašą, o 2025 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodydama, jog terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių.
11.2. Pareiškėja UAB „Lignum“ yra maža medienos gaminių įmonė, kurioje dirba tik trys darbuotojai, todėl neturi galimybės nuolat samdyti atstovus ir sekti skolininkų finansinę bei teisinę situaciją ar įmonių nemokumo priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamus duomenis. Be to, partnerių tarpusavio įsiskolinimai nėra išskirtinis reiškinys ir dažniausiai šie įsiskolinimai, nors ir pavėluotai, būna padengiami. Įmonė buvo tikra, kad atsižvelgiant į tai, jog jos finansinis reikalavimas patvirtintas teismo sprendimu, jis bus įtrauktas į skolininkės UAB „VRBT“ buhalterinę apskaitą ir ši skola niekur nedings, t. y. nemokumo administratorė, perėmusi visus bendrovės dokumentus, pati skolininkus įtrauks į kreditorių sąrašą ir/ar su jais susisieks tiesiogiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai UAB „Lignum“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir į LUAB „VRBT“ antros eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Lignum“ su 1 174,58 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
Šalies argumentai
13. Teismas nurodė, kad kreditorių finansiniai reikalavimai turėjo būti pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. Tuo tarpu pareiškėja UAB „Lignum“ su prašymu patvirtinti jos reikalavimą į nemokumo administratorę kreipėsi 2025 m. kovo 26 d., o 2025 m. balandžio 2 d. nemokumo administratorei pateikė ir prašymą atnaujinti terminą reikalavimui patvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Tačiau teismų praktikoje nurodyta, kad prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjos UAB „Lignum“ reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Dėl to UAB „Lignum“ turėjo pagrindą manyti, kad jos reikalavimas bus įtrauktas į UAB „VRBT“ apskaitą ir bendrovės nemokumo atveju ji bus individualiai informuota apie galimybę pateikti kreditoriaus reikalavimą. Tačiau, kaip nurodė administratorė, bendrovės dokumentai administratorei nebuvo perduoti, todėl ji apie UAB „Lignum“, kaip bendrovės kreditorę, nežinojo ir negalėjo išsiųsti kreditoriams (taip pat ir UAB „Lignum“) kvietimų teikti finansinius reikalavimus.
16. Teismas pažymėjo, kad nors informacija apie UAB „VRBT“ buvo viešai skelbiama internete ir todėl buvo prieinama UAB „Lignum“, tačiau atsižvelgtina į tai, jog UAB „Lignum“ yra maža medienos gaminių įmonė, kurioje dirba vos 3 darbuotojai. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, UAB „Lignum“ negali būti keliami aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai aktyviai domėtis kontrahentų situacija ir teisiniu statusu, ypač dėl skolos, kurios dydis yra nedidelis.
17. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja UAB „Lignum“, po to, kai sužinojo, kad UAB „VRBT“ yra iškelta bankroto byla, delsė kreiptis į teismą ar nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kreditorius neprivalo teikti savo reikalavimo, patvirtinto teismo procesiniu sprendimu, antstoliui priverstinai vykdyti, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui ar samdytis teisininką, kuris nuolat prižiūrėtų skolininkų situaciją. Vadinasi, šios aplinkybės (minėtų veiksmų nesiėmimas) neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl termino reikalavimui bankroto byloje pateikti atnaujinimo.
18. Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes, teismas nutarė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjai UAB „Lignum“ terminą pareikšti finansinį reikalavimą ir įtraukti ją su 1 174,58 Eur dydžio finansiniu reikalavimu į LUAB „VRBT“ antros eilės kreditorių sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Kreditorius J. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Lignum“ prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir prašymą dėl UAB „Lignum“ finansinio reikalavimo tvirtinimo atsisakyti priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas atnaujindamas pareiškėjai UAB „Lignum“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti pažeidė termino atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas bei priėmė nepagrįstą nutartį.
19.2. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Tačiau, įstatymų leidėjas kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo terminą susiejo su nutarties iškelti bankroto bylą priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbimu. Toks reguliavimas buvo pasirinktas, siekiant užtikrinti juridinio asmens nemokumo proceso skaidrumą ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą, informavimą laiku, taip pat teisinį aiškumą ir nuoseklumą.
19.3. Pareiškėja UAB „Lignum“ prašymą dėl termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo administratoriui pateikė praleidusi terminą beveik 8 mėnesius. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kad nuo skolos priteisimo momento (2023 m. spalio 6 d.) ėmėsi kokių nors aktyvių skolos išieškojimo veiksmų, o tai sudaro pagrindą teigti, jog UAB „Lignum“ elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai.
19.4. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, neva kreditorius, nesirūpindamas savo reikalavimo teisių tinkamu ir operatyviu įgyvendinimu neprisiima reikalavimo nepatenkinimo rizikos, kad tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl termino reikalavimui bankroto byloje pateikti atnaujinimo, kadangi toks aiškinimas neatitinka teismų praktikos ir prieštarauja procedūrinių terminų tikslams. Pati pareiškėja UAB „Lignum“ 1,5 metų naiviai tikėdama, kad skola bus grąžinta, pasirinko tokį elgesį, todėl turi prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes. Ši aplinkybė negali būti pripažinta svarbia.
19.5. Aplinkybė, kad UAB „Lignum“ yra maža įmonė, nepaneigia būtinybės būti apdairiai ir bent kartą per mėnesį nemokumo priežiūros institucijos interneto svetainėje ar Juridinių asmenų registro viešoje duomenų bazėje pasitikrinti informaciją apie skolininkę, ypač kai antstolis 2024 m. balandžio 19 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, nes skolininkė neturi jokio turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą.
19.6. Pareiškėja UAB „Lignum“ nėra sąžininga kreditorė, nes nusprendė nepatirti išlaidų antstoliui dėl priverstinio skolos išieškojimo ar bent savalaikio sužinojimo apie bendrovės nemokumą, nutarė nesamdyti teisininko, galinčio padėti užtikrinti kreditoriaus interesų atstovavimą ir gynimą. Būtent kreditorius J. B. mokėjo antstoliui už vykdymo veiksmus, kurie dėl turto neturėjimo ir pajamų negavimo, t. y. bendrovės nemokumo, buvo nerezultatyvūs. Kreditorius J. B. taip pat pasisamdė atstovą ir inicijavo bankroto procedūrą. Tokiu būdu UAB „Lignum“, (iš)vengusi išlaidų turtinių interesų gynimui, pretenduoja į kitų kreditorių sąnaudomis gautą finansinę naudą, nes iš buvusio UAB „VRBT“ vadovo bendrovei buvo priteista žala.
Atsiliepimas
20. Atsakovė LUAB „VRBT“ atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. JANĮ 41 straipsnyje nustatytas terminas negali vienareikšmiškai eliminuoti kreditoriaus teisės įgyvendinti turimą reikalavimo teisę į skolininką vėliau, tačiau įstatyme nustatytas terminas skatina kreditorius operatyviai įgyvendinti savo teises ir siekti operatyvaus juridinio asmens bankroto proceso.
Šalies argumentai
20.2. Pareiškėja UAB „Lignum“ nurodė, kad jokių pranešimų apie skolininko nemokumą bei bankroto bylos jam iškėlimą negavo, jog UAB „Lignum“ yra maža medienos gaminių įmonė, kurioje dirba tik trys darbuotojai ir neturi galimybės nuolat samdyti teisininkus bei nuolat sekti skolininkų finansinę bei teisinę situaciją ir įmonių nemokumo priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamus duomenis, tuo labiau kad partnerių tarpusavio įsiskolinimai nėra išskirtinis reiškinys ir šie įsiskolinimai, nors ir pavėluotai, įprastai būna padengiami.
20.3. Nemokumo administratorė dėl neperduotų bendrovės veiklos dokumentų, registrų nebuvo informavusi UAB „Lignum“ apie iškeltą bankroto bylą UAB „VRBT“ bei nesiuntė kvietimo teikti finansinius reikalavimus. Ši aplinkybė bei tai, kad UAB „Lignum“ reikalavimas buvo priteistas įsiteisėjusiu teismo įsakymu, leidžia kreditorinio termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis, todėl teismas, atnaujindamas terminą ir patvirtindamas UAB „Lignum“ finansinį reikalavimą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
22. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos UAB „Lignum“ prašymas atnaujinti terminą pareikšti finansinį reikalavimą ir patvirtintas jos finansinis reikalavimas LUAB „VRBT“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti (ne)atnaujinimo
23. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Taigi asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito juridinio asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.
24. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
25. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
27. Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022; 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. e2-718-577/2024).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo terminą susiejo su nutarties iškelti nemokumo bylą priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbimu. Taigi, teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo ir jos įsiteisėjimo momentas yra atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Toks reguliavimas buvo pasirinktas, siekiant užtikrinti juridinio asmens nemokumo proceso skaidrumą ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą, informavimą laiku, taip pat teisinį aiškumą ir nuoseklumą. Tinkamas ir objektyvus teisės aktų nustatyta tvarka informacijos pateikimas apie bendrovę, kuriai iškelta bankroto byla, šių duomenų išviešinimas, sudaro prielaidas veiksmingam ir operatyviam nemokumo procesui, taip pat užtikrinamos suinteresuotų asmenų teisės ir interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022).
29. Iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos Nemokumo proceso informacinio portalo duomenų (CPK 179 straipsnis 3 dalis) nustatyta, kad terminas finansiniams reikalavimams pateikti LUAB „VRBT“ nemokumo byloje pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėja pripažįsta, kad jai buvo žinoma, jog terminas teikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra pasibaigęs.
30. Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Lignum“ 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į Utenos apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolos iš UAB „VRBT“ priteisimo (civilinės bylos Nr. eL2-8021-477/2023). Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininkės UAB „VRBT“ kreditorės UAB „Lignum“ naudai: 1 159,58 Eur skolą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po teismo įsakymo išdavimo UAB „Lignum“ žodžiu (telefonu) kreipėsi į UAB „VRBT“ vadovą dėl skolos padengimo, su kuriuo buvo susitarta, kad bendrovė per tam tikrą laiką skolą grąžins geruoju. Nors pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, tačiau ginčo tarp šalių dėl to nėra. Pareiškėja UAB „Lignum“, patikrinusi tuometinę bendrovės finansinę padėtį, nustatė, kad UAB „VRBT“ vykdo veiklą, tačiau neturi nekilnojamojo turto. Atsižvelgdama į tai, taip pat pasitikėdama bendrovės vadovo duotu pažadu, nutarė nesikreipti į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo. Bendrovei negrąžinus skolos bei jos vadovui nebeatsakant į telefoninius skambučius, pareiškėja susirado atstovą (advokatą), su kuriuo 2025 m. kovo 26 d. sudarė atstovavimo sutartį. Pareiškėjos atstovui sužinojus, kad UAB „VRBT“ atžvilgiu vykdoma bankroto procedūra, jis 2025 m. kovo 26 d. kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę su prašymu įtraukti pareiškėją UAB „Lignum“ į kreditorių sąrašą, o 2025 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
31. Pareiškėja prašymą dėl termino atnaujinimo grindė tuo, kad ji yra maža įmonė, kurioje dirba tik 3 darbuotojai, jog bendrovės vadovas žadėjo geruoju grąžinti skolą, kad jai nebuvo žinoma apie bankroto bylos UAB „VRBT“ iškėlimą, o minėtą aplinkybę sužinojo tada, kai susirado atstovą (advokatą), kuris padėtų išsiieškoti skolą, nes bendrovės vadovas nebeatsiliepė į skambučius ir neįvykdė savo duoto pažado. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jos reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl tikėjosi, jog jis buvo įtrauktas į bendrovės balansą. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes, dėl kurių praleistas terminas finansiniam reikalavimui pateikti, pripažino svarbiomis bei atnaujino pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
32. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pareiškėja UAB „Lignum“ praleido terminą net 8 mėnesius, nesiėmė jokių veiksmų siekdama išsiieškoti skolą. Dėl to išvengė išlaidų turtinių interesų gynimui, o šiuo metu pretenduoja į kitų kreditorių sąnaudomis gautą finansinę naudą, nes iš buvusio UAB „VRBT“ vadovo bendrovei Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių priteista žala (civilinės bylos Nr. e2-13582-1180/2024). Aplinkybė, kad ji yra maža įmonė, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Apelianto vertinimu, pareiškėja UAB „Lignum“ turėjo pakankamai laiko sužinoti apie LUAB „VRBT“ iškeltą bankroto bylą, todėl, būdama pasyvi, turi prisiimti neigiamas pasekmes.
33. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė pripažįsta, jog apie bankroto bylos iškėlimą UAB „VRBT“ pareiškėjai nepranešė, nes buvęs bendrovės vadovas neperdavė LUAB „VRBT“ dokumentų, todėl bendrovei iškėlus bankroto bylą nebuvo žinomi visi bendrovės kreditoriai. Atsižvelgdama į tai, nemokumo administratorė sutinka, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti.
34. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2015; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642-450/2019).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai nebuvo pranešta apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą bei teisę pateikti finansinį reikalavimą, t. y. terminas praleistas ne dėl pareiškėjos pasyvumo ar nerūpestingumo. Byloje neginčijama aplinkybė, kad, bendrovei iškėlus bankroto bylą, jos vadovas neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos ir nemokumo administratorei neperdavė bendrovės dokumentų. Nemokumo administratorė, neturėdama informacijos apie visus bendrovės kreditorius, neturėjo galimybės jiems pranešti apie vykdomą bankroto procedūrą bei galimybę pareikšti finansinius reikalavimus. Remiantis tuo ir nepaneigus aplinkybės, kad bendrovės vadovui buvo žinoma, jog LUAB „VRBT“ yra skolinga pareiškėjai, pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad jos turimas reikalavimas yra įtrauktas į LUAB „VRBT“ apskaitą bei tuo atveju, jei bendrovei bus iškelta bankroto byla, jai bus pranešta. Kaip jau nurodyta, pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, apie kurio priėmimą bendrovės vadovui buvo žinoma. Ši aplinkybė nėra ginčijama. Nors į bylą, kaip jau nurodyta, nebuvo pateikti įrodymai, kad bendrovės vadovas žadėjo geruoju įvykdyti teismo sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės tuo abejoti.
36. Aplinkybė, kad pareiškėja nusprendė nesikreipti į antstolius ir neinicijuoti priverstinio išieškojimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Byloje neginčijama, kad pareiškėja yra maža įmonė, kurioje dirba vos 3 darbuotojai, o remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre esančia informacija 2024 m. ji baigė nuostolingai. Dėl to galimai pareiškėja siekdama patirti kuo mažiau išlaidų, priėmė sprendimą nedidinti savo išlaidų, ypač įvertinusi tai, jog bendrovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Pažymėtina, kad kiekvienas turi teisę pasirinkti savo elgesio taisykles bei kokiu būdu jis gins savo pažeistą teisę. Dėl to aplinkybė, kad pareiškėja pasirinko neinicijuoti priverstinio skolos išieškojimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog jai turi būti apribota teisė prašyti patvirtinti jos turimą finansinį reikalavimą skolininkės bankroto byloje ar dėl to ji nebeteko teisės atgauti skolą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad terminas reikalavimui pateikti praleistas 8 mėn., tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog UAB „Lignum“ prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą išnagrinėjimas užvilkintų bankroto procedūrą, nenustatytas ir pareiškėjos piktnaudžiavimo teise faktas. Priešingai, kaip nurodo pati pareiškėja, bendrovės vadovui nebeatsiliepiant į telefoninius skambučius ir negrąžinant skolos, ji nutarė kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, kuris tą pačią dieną, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis, pateikė nemokumo administratorei prašymą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, nutaria, kad apelianto nurodyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį atnaujinti UAB „Lignum“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nes tai prieštarautų teisingumo, bankroto proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principams bei neatitiktų bankroto proceso paskirties ir tikslo.
Dėl finansinio reikalavimo
38. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
39. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
40. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).
41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad pareiškėja įrodė, jog JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas minėtam terminui atnaujinti, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos UAB „Lignum“ reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, patvirtino jos 1 174,58 Eur finansinį reikalavimą LUAB „VRBT“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir jai pritaria.
42. Kaip jau nurodyta, pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius, tačiau nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrų kreditorių finansinių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei kreditoriaus finansinis reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Tai reiškia, kad kreditorių reikalavimai, patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nebegali būti ginčijami ir revizuojami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinant kreditoriaus finansinį reikalavimą. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos peržiūrėti teismo sprendimą, pasinaudojant ne teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Taigi, nors JANĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu, kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių finansiniai reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ginčas dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 116 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Lignum“ 1 174,58 Eur finansinis reikalavimas yra grindžiamas Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8021-477/2023, kuriuo iš skolininkės UAB „VRBT“ kreditorės UAB „Lignum“ naudai priteista 1 159,58 Eur skola ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nei nemokumo administratorė, nei apeliantas neginčija pareiškėjos UAB „Lignum“ pateikto 1 174,58 Eur finansinio reikalavimo dydžio.
44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. išduotas teismo įsakymas, kuris nėra nuginčytas, tvirtinant jo pagrindu atsiradusį finansinį reikalavimą, laikytinas turinčiu privalomąją galią ir vykdytinas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patvirtinti pareiškėjos UAB „Lignum“ 1 174,58 Eur finansinį reikalavimą LUAB „VRBT“ bankroto byloje visa apimtimi (nesant duomenų, kad bent dalis skolos buvo išieškota).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
45. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso ir materialines teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
47. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovei LUAB „VRBT“ nepateikus duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas šioje byloje nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.