Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1831-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-12-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-28
Bylos Nr.
1-1831-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02304-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
G. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Sergejus Pelšas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1831-1170/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02304-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos; 1.2.26.2; 2.3.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,dalyvaujant prokurorams Valdemarui Baranauskui, Rasai Šimonei,kaltinamajam G. K. (G. K.), jo gynėjui advokatui Sergejui Pelš,nukentėjusiajam A. K. (A. K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

2. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskirta 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bauda subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 10 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 284 straipsnį, paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau kaip 5 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trijų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau kaip 5 (penkioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su gydymusi ar darbu, taip pat patikslintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygos ir per likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigota atlyginti civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent – jis, 2022 m. sausio 3 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią taisyklą – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant aplinkiniams, išreiškė pretenzijas taisyklos - (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. K. dėl neva blogai sutaisytų batų, šaukdamas įžeidinėjo A. K. necenzūriniais žodžiais ir be jokios priežasties tyčia vieną kartą batu trenkė A. K. į galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. K. intradermalinę kraujosruvą su odos įbrėžimu dešinio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas G. K. parodė, kad užėjo į batų taisyklą pasiimti batų, sumokėjo už taisymą 16 Eur, turėjo mokėjimo kvitą. Minėtas batas suplyšo iš karto, kai žmona jį užsidėjo. Nuėjęs į taisyklą, pradėjo aiškintis. Jam pasakė, kad turi sumokėti dar 20 Eur už detalę, už kurią jau buvo sumokėjęs, pateikė mokėjimo kvitą, kurį taisyklos darbuotojas išmetė į šiukšlių dėžę. Jis pastarąjį pavadino necenzūriniais žodžiais, pamojavo prieš veidą su batu. Minėto asmens nemušė, išėjo iš taisyklos. Jo žmona buvo kartu, stovėjo už stiklinių taisyklos durų. Jis prisipažįsta dėl necenzūrinių žodžių, kuriuos pasakė taisyklos darbuotojui, smurtinių veiksmų prieš jį nenaudojo. Kalba apie 2022 m. sausio 3 d., batų taisykla yra ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Jo žmona stovėjo už stiklinių taisyklos durų. Pateikus pastarajam įvykio vietos apžiūros metu padarytas fotonuotraukas, G. K. nurodė vietą, kurioje laukė kaltinamojo žmona, - ji buvo už nuotraukoje pavaizduotų stiklinių durų. Kaltinamasis taip pat papildė, kad taisyklos patalpoje buvo jis, A. K. ir kita darbuotoja. Jis atėjo į (duomenys neskelbtini) pareikšti pretenziją dėl nekokybiškai sutaisytų batų. Nukentėjusysis pareiškė, kad nieko nežino apie taisytus batus, pasiūlė sutaisyti batus už papildomą 20 Eur mokestį. Konfliktas kilo dėl netinkamai atlikto darbo, dėl to jis pavartojo necenzūrinius žodžius ir pamojavo batu nukentėjusiajam prieš veidą. Jis nežino ar (duomenys neskelbtini) buvusi darbuotoja matė šį įvykį. Jis nematė ar prieš šį įvykį nukentėjusysis ant veido turėjo smurtinių žymių. Įvykio metu jo sutuoktinė laukė už durų. Po to, kai jis pamojavo batu prieš veidą, išėjo iš taisyklos. Nukentėjusysis neminėjo, kad kreipsis į policiją, kitu atveju būtų pasilikęs. Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio kaltinamasis nurodė, kad ieškinio nepripažįsta (t. 1, b. l. 169-172).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas A. K. parodė, kad į taisyklą atėjęs G. K. pareiškė pretenzijas dėl blogai sutaisyto bato. Jis patikrinęs įrašus, pamatė, kad batas buvo taisytas lapkričio mėnesį, o pretenzijos pareikštos sausio mėnesį. Be to, klientas atėjo dėl kitos detalės keitimo, negu, kad buvo taisyta. Jis informavo klientą, kad reikia keisti bato užtrauktuką, keitimo kaina 20 Eur. Taip pat pasakė, kad jis turi teisę kreiptis į vartotojų teises dėl jo manymu nekokybiškos paslaugos. Kaltinamasis išvadino jį necenzūriniais žodžiais, trenkė batu į galvą ir greitai pabėgo. Kaltinamojo žmonos kartu nebuvo. Jis nespėjo nieko padaryti, kaltinamasis pabėgo. Nukentėjusysis detalizavo, kad kalba apie 2022 m. sausio mėnesio įvykius. Kaltinamasis yra tas pats asmuo, kuris dalyvavo įvykyje. Kartu su juo patalpose buvo T. G.. Kaltinamasis atvyko į taisyklą pareikšti pretenzijų dėl blogai sutaisyto bato, paslaugų žurnale jis patikrino kada ir dėl ko buvo taisytas batas, pamatė, kad kaltinamasis kreipiasi dėl kitos problemos, kaltinamasis į taisyklą atvyko vienas. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kaltinamojo sutuoktinės įvykio vietoje nematė. Prieš minėtą įvykį jis nebuvo patyręs jokių veido sužalojimų. Po to, kai kaltinamasis jam trenkė su batu į veidą, pajautė fizinį skausmą, bėgo kraujas. Dėl patirto sužalojimo į medicinos įstaigą nesikreipė, iš karto nuvažiavo atlikti medicininės ekspertizės, kreipėsi į policiją, nedarbingumas nebuvo išduotas. Pateiktą civilinį ieškinį palaiko, įvardinta suma vertina patirtą žalą dėl to, kad patyrė nepatogumų, kraujosruva buvo gerai matomoje vietoje - ant veido, kaktos srityje, virš antakio. Batą, su kuriuo jam trenkė, kaltinamasis išsinešė su savimi. Kaltinamasis po įvykio greitai pabėgo iš įvykio vietos, užbėgo laiptais į viršų, įvykio metu buvo vienas. Jis nepamena, iš kurios rankos buvo trenkta, taip pat nematė, į kurią pusę pabėgo kaltinamasis (t. 1, b. l. 169-172).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. K. parodė, kad ji pasikeitė vardą, prieš tai buvo Ž. K., su kaltinamuoju jie yra sutuoktiniai. Liudytoja nurodė, kad jie nunešė batą į taisyklą dėl lūžusio užtrauktuko. Praėjus porai savaičių ar mėnesiui nuo bato taisymo, užtrauktukas vėl lūžo, todėl jie nuvežė batą į taisyklą. Į taisyklos patalpas jos vyras užėjo vienas, kadangi tuo metu galiojo apribojimai dėl pandemijos ir patalpoje buvo ribojamas asmenų skaičius. Taisyklos darbuotojas atsisakė pakeisti užtrauktuką, pasiūlė pakeisti užtrauktuką už papildomą mokestį. Vyras pasikarščiavo, išvadino darbuotoją necenzūriniais žodžiais ir pamojavo batu prieš veidą. Ji nurodė, kad buvo įvykio vietoje, laukė už stiklinių durų, kadangi į patalpą buvo leidžiama užeiti tik vienam asmeniui, girdėjo pokalbį tarp kaltinamojo ir A. K.. Pastarasis atsisakė taisyti batą, sakė, kad prieš tai atliktas taisymas yra ne jo darbas, išmetė kvitą, kurį jam padavė jos vyras. Ji matė kaip G. K. mojavo batu prieš nukentėjusiojo veidą, ant nukentėjusiojo veido smurto žymių nepastebėjo. Po to, kartu išėjo iš taisyklos, nuvažiavo į kitą taisyklą. Jos vyras turi sveikatos sutrikimų, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), reguliariai skiriami vaistai. Kartu liudytoja nurodė, kad negali vaikščioti be pagalbos ir laiptais užlipa tik su vyro pagalba (t. 1, b. l. 169-172).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta T. G. parodė, kad nukentėjusysis yra jos bendradarbis, kaltinamojo nepažįsta. Tą dieną ji dirbo taisykloje, atėjo klientas, tarp jo ir A. K. vyko pokalbis, ji tuo metu dirbo. Staiga minėtas klientas pradėjo rėkauti. Ji pamatė, kad pastarasis trenkė A. K. per kaktą ir išbėgo iš taisyklos. Ji priėjusi, pamatė žaizdą ant A. K. kaktos, bėgo kraujas. Ji kalba apie 2022 m. sausio 3 d. įvykius. Nematė, kad tai buvo būtent šioje posėdžių salėje esantis kaltinamasis. Konfliktas prasidėjo žodžiu, dėl ko tiksliai, ji nežino. Matė, kad klientas rankoje laikė batą, taip pat matė, kaip jis trenkė kolegai su tuo pačiu batu į kaktą. Po šio įvykio minėtas asmuo iš karto nubėgo pro duris. Ji iš karto priėjo apžiūrėti žaizdos, padėjo sutvarstyti. Šalia taisyklos patalpų pašalinių asmenų nematė, matomumas per duris geras. Po to, kai įvyko minėtas įvykis, ji dirbo toliau, tačiau jautiesi nemaloniai. Konfliktuojančius asmenis ji girdėjo iš kitos patalpos, tikslaus atstumo įvardinti negali. Ji girdėjo kliento pasakytus necenzūrinius žodžius. Darbo diena prasideda nuo 10 val., tą dieną A. K. veide nepastebėjo nubrozdinimų. Jos akiniai yra -3.5 stiprumo, todėl gali nematyti veido bruožų be akinių (t. 1, b. l. 169-172).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. K. parodė, kad įteikus jam pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad šiuo metu dirba, gyvena adresu nurodytu protokole, teistas praeityje yra, narkotikų nevartoja, psichinėmis ligomis neserga, į įskaitas įrašytas nėra. Kažkur gruodžio mėnesio pradžioje buvo į (duomenys neskelbtini) - taisyklą nunešęs taisyti žmonos Ž. K. batą, jai buvo sugedęs užtrauktuko užsegimas. Batą pridavė taisyti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ esančiame prekybos centre. Jam buvo išduotas kvitas, batą atėjo atsiimti kažkur po švenčių, galimai prieš Naujuosius metus, tikslios datos ir laiko neprisimins. Mano, kad žurnale pasirašė, tai turėtų būti įrašas pas darbuotoją. Iš karto darbo patikrinęs nebuvo. Tik po kelių dienų žmonai bandant užsidėti batus, užsegimas vėl sugedo, tai yra nukrito. Jis, žinoma, tokiu darbu buvo nepatenkintas ir kartu su žmona nuvyko į (duomenys neskelbtini) - taisyklą, paimdamas jam prieš tai išduotą kvitą. Žmona liko stovėti už stiklinių durų, kadangi įleidžiama buvo tik po vieną, ir užėjo į vidų. Būdamas viduje priėjo prie darbuotojo, o būtent, vyriškio ir išreiškė savo pretenzijas dėl blogai sutaisyto bato parodė kvitą, vyras kvitą išmetė ir pasakė, kad darbas atliktas gerai ir viską neigė, šalia jo buvo dar viena darbuotoja. Jis, žinoma, pasipiktino ir minėtą vyrą apšaukė, pasakė jam necenzūrinius žodžius ‚pydarastas, šudarankis“, ir batu užsimojo, ir prikišo prie nosies, tačiau jam specialiai su batu, kaip yra teigiama, įtarime trenkęs į galvą nebuvo, tai gali patvirtinti jo žmona, kuri visą tai matė. Negali paaiškinti, iš kur pas vyrą atsirado sužalojimai, kurie yra nurodyti įtarime, jis nemano, kad jie galėjo būti padaryti nuo jo tokio veiksmo. Daugiau nieko pasakyti negali, nes nejaučia savo kaltės, darbas buvo atliktas labai blogai, dėl to jis išreiškė savo pretenziją. Sutinka, kad gal ir kiek kalbėjo pakeltu tonu, ir buvo užsimojęs, tačiau specialiai nieko mušti neketino. Papildomai pastarasis nurodė, kad buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), norėjo pasiaiškinti su darbuotoju dėl blogai sutaisytų žmonos batų, jis į jį dėmesio nekreipė, jis jį tik išbarė ir pasakė negražius necenzūrinius žodžius. Jam batu į galvą nesudavė ir paaiškinti, iš kur pas ji gavosi toks sužalojimas, kuris yra nurodytas įtarime, pasakyti negali (t. 1, b. l. 58-61, 66-71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Ž. K. (J. K.) parodė, kad yra M. K. žmona, norėtų papasakoti visas jai žinomas aplinkybes dėl įvykio, kuriuo įtariamas yra jos vyras, o būtent, nusikaltimo padarymu. Tiksliai dabar neprisimins, kokia diena tai buvo, tačiau tai galėjo būti gruodžio mėnesio pradžioje, jai sugedo batas ir vyras nutarė ji priduoti į (duomenys neskelbtini) - taisyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre. Jam buvo išduotas kvitas, batą atėjo atsiimti kažkur po švenčių, galimai prieš Naujuosius metus, tikslios datos ir laiko neprisimins. Iš karto bato nebuvo užsidėjusi, kadangi per šventes vienos poros batas liko pas tėvus (duomenys neskelbtini), po to jau parsivežė namo, ir kai reikėjo užsidėti batą, jai vėl trūko užsegimas. Vyras nutarė nuvykti į taisyklą, datos neprisimena, bet tai jau buvo po švenčių, galimai sausio 3 d. šių metų. Vyras su batu nuėjo į taisyklą, o ji buvo automobilyje, jis nuėjo į vidų, ji, kiek palaukusi, nuėjo iš paskos, bet kadangi į vidų užeinama po vieną, tai ji liko stovėti už durų, ir matė, kaip vyras aiškinosi su darbuotoju. Kiek girdėjosi, darbuotojas neigė atlikęs darbą blogai, sakė primokėti ir atliks vėl, vyras su tuo sutikti nenorėjo, labai jai buvo keista, nes, kiek pamena, kai nešė taisyti, tai vyras darbuotojas atliko darbą, nors bandė suversti ant moters kaltę, kad ji blogai sutaisė. Kadangi jos vyras yra šiek tiek audringo būdo, jis pasakė necenzūrinius žodžius minėtam vyriškiui ir matė, kad su minėtu jos batu buvo tik užsimojęs, ir kišo prie nosies, norėdamas parodyti vietą, kur tas blogai atliko darbą, tačiau tikrai nebuvo sudavęs su batu į galvą, labiau buvo emocijos būsenoje, norėdamas parodyti, kad taip negalima taisyti. Po visko ji su vyru išėjo ir kitur sutaisė batą, daugiau ji nieko pasakyti negali. Minėtą įvykį matė, stovėdama už stiklinių durų (t. 1, b. l. 35-37).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2022 m. sausio 12 d. išraše nurodyta, A. K. informavo, kad 2022 m. sausio 3 d., pirmadienį, apie 16 val., į taisyklą – (duomenys neskelbtini), esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo agresyvus aukštas jaunuolis ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva blogai sutaisytų batų. Lapkričio mėnesį buvo taisyti moteriški batai, tačiau pateikta pretenzija buvo susijusi su kitu defektu. A. K. rekomendavo kokiu būdu reikėtų šalinti šį naujausią defektą. Tuo tarpu asmuo elgėsi neadekvačiai – pradėjo rėkti, įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais ir batu staiga trenkė į galvą, po ko staiga pabėgo. Jis net nespėjo iškviesti pagalbos ar policijos. Smūgis buvo labai stiprus. Kitą dieną jis kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kurio specialistai konstatavo, kad sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 7).

Įvykio vietos 2022 m. sausio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykla - taisykla, esanti (duomenys neskelbtini), prekybos centras IKI. Lauke matyti automobilių stovėjimo aikštelė, toliau einant į prekybos centrą IKI matyti pagrindinis įėjimas, automatinės durys. Įėjus pro pagrindinį įėjimą, matyti eskalatorius, virš pagrindinio įėjimo matyti vaizdo stebėjimo kameros, kairėje matyti remontuojamos parduotuvės IKI patalpos, priėjus prie eskalatoriaus, kairiau matyti laiptai žemyn. Nulipus laiptais, matyti stiklinės durys su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į patalpą, matyti įvairūs drabužiai, batai, stalai bei įrankiai, skirti jiems taisyti, patalpa vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. 1, b. l. 8-12).

A. K. 2022 m. sausio 19 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d., pirmadienį, apie 16.00 val., į taisyklą – (duomenys neskelbtini), esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atėjo agresyvus aukštas jaunuolis ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva blogai sutaisytų batų. Jaunuolis sureagavo neadekvačiai, pradėjo rėkti, įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais ir batu staiga trenkė jam į galvą, po ko iš karto pabėgo (t. 1, b. l. 13-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 20/2022 (01) nurodyta, kad A. K. padaryta intradermalinė kraujosruva su odos įbrėžimu dešinio antakio srityje. Sužalojimas padarytas kietu-buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku ir būdu – 2022 m. sausio 3 d. suduodant smūgį batu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 16-17).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 4 d. informavo, kad vaizdo įrašų iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), negali pateikti, kadangi vaizdo informacija yra saugoma 7 paras, po ko ant seno įrašo yra įrašomas naujas (t. 1, b. l. 46-47).

UAB „Palink“ 2022 m. vasario 24 d. informavo, kad siuvyklos – taisyklos saugos vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nevykdo ir tokių duomenų netvarko. Be to, prekybos centras IKI, (duomenys neskelbtini), sausio 7 d. buvo uždarytas dėl rekonstrukcijos, buvusi vaizdo stebėjimo sistema išmontuota (t. 1, b. l. 50).

Iš 2022 m. gegužės 26 d. asmens duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis G. K. 2022 m. balandžio 29 d. gavo naują asmens tapatybės kortelę, o 2022 m. gegužės 24 d. – Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriuose nurodytas pakeistas vardas - G. K. (t. 1, b. l. 76-78).

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-408/2022 nustatyta, kad kaltinamajam G. K. diagnozuoti psichikos elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, abstitencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, mišrūs asmenybės sutrikimas. Šiame procesiniame dokumente konstatuota, kad šiuo metu nėra duomenų apie tai, kad G. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs požymiai – viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Tik tuo atveju, jeigu objektyvioji nusikaltimo pusė yra realizuojama viešoje vietoje asmuo gali atsakyti pagal BK 284 straipsnį.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad G. K., 2022 m. sausio 3 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią taisyklą – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant aplinkiniams, išreiškė pretenzijas taisyklos - siuvyklos darbuotojui A. K. dėl neva blogai sutaisytų batų, šaukdamas įžeidinėjo A. K. necenzūriniais žodžiais ir be jokios priežasties tyčia vieną kartą batu trenkė A. K. į galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. K. intradermalinę kraujosruvą su odos įbrėžimu dešinio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, Nr. 2K-67-699/2018).

Šioje baudžiamojoje byloje ginčas dėl to, kad tarp kaltinamojo G. K. ir nukentėjusiojo A. K. 2022 m. sausio 3 d., apie 16.00 val., taisykloje - siuvykloje, esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas ir jo metu kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius nekilo. Šių aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo pats kaltinamasis G. K., jas taip pat patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti – nukentėjusysis A. K., liudytojos J. K. ir T. G.. Kita vertus, viso baudžiamojo proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis G. K. neigė nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą ir dėl to atsiradusius padarinius – nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Pastarojo teigimu, jis jokio fizinio smurto A. K. atžvilgiu nenaudojo, pastarąjį tik išvadino necenzūriniais žodžiais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ši kaltinamojo pateikta įvykių interpretacija yra išimtinai pastarojo gynybinė versija, paneigta byloje esančių įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visuma, todėl teismas ją vertina kritiškai.

Viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis A. K. nuosekliai teigė, kad 2022 m. sausio mėnesio pradžioje į jo darbovietę – taisyklą – (duomenys neskelbtini), esančią prekybos centre adresu (duomenys neskelbtini), atvyko kaltinamasis, kuris reiškė pretenzijas dėl jo atlikto bato taisymo. Šio bendravimo metu nukentėjusysis informavo kaltinamąjį, kad reikia keisti bato užtrauktuką, keitimo kaina 20 Eur. Taip pat pasakė, kad jis turi teisę kreiptis į vartotojų teises dėl jo manymu nekokybiškos paslaugos. Kaltinamasis išvadino jį necenzūriniais žodžiais, trenkė batu į galvą ir greitai pabėgo (t. 1, b. l. 169-172). Teismas pabrėžia, kad pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo proceso metu pateiktais parodymais, neturi, kadangi jie viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs bei esminėse detalėse atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, o aplinkybių, remiantis kuriomis nukentėjusysis būtų linkęs apkalbėti kaltinamąjį, teismas nenustatė. Įvykio vietoje buvusi bei aptariamą konfliktą mačiusi liudytoja T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamajam G. K. inkriminuotu laiku ir vietoje pastarasis atvyko į jos darbo vietą – taisyklą – (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajam pradėjo reikšti pretenzijas. Ji matė, kad klientas rankoje laikė batą, taip pat matė, kaip jis trenkė kolegai su tuo pačiu batu į kaktą. Po šio įvykio minėtas asmuo iš karto pabėgo pro duris. Ji iš karto priėjo apžiūrėti žaizdos, padėjo sutvarstyti (t. 1, b. l. 169-172). Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja T. G. patvirtino, kad prieš aptariamą įvykį jokio sužalojimo ant nukentėjusiojo veido nebuvo. Pastarųjų teigimu, jis atsirado būtent dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų. Pabrėžtina, jog šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir kaltinamasis, patvirtinęs, kad atvykęs į įvykio vietą ant nukentėjusiojo veido jokių nubrozdinimų jis nematė. Galiausiai, faktą, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio buvo sukelti pavojingi padariniai - padaryti kūno sužalojimai, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 4 d. specialisto išvada. Minėtame procesiniame dokumente pripažinta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta intradermalinė kraujosruva su odos įbrėžimu dešinio antakio srityje. Sužalojimas padarytas kietu – buku daiktu, galimai A. K. nurodytu laiku ir būdu – 2022 m. sausio 3 d. suduodant smūgį batu (t. 1, b. l. 16-17).

Taigi, abu anksčiau nurodyti proceso dalyviai – nukentėjusysis A. K. ir liudytoja T. G. patvirtino, kad kaltinamasis G. K., atvykęs į taisyklą – (duomenys neskelbtini), buvo agresyvus, iniciavo konfliktą su nukentėjusiuoju, pastarojo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, o galiausiai atliko ir smurtinius veiksmus – su batu A. K. trenkė į galvą. Juo labiau, fizinio smurto kaltinime nurodytu laiku panaudojimą nukentėjusiajam patvirtino ir pastarojo medicininę būklę ištyręs bei įvertinęs specialistas.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis G. K. nurodė, kad jo įvykių versiją, o būtent – išimtinai necenzūrinių žodžių išsakymą nukentėjusiajam ir fizinio smurto jo veiksmuose nebuvimą, patvirtina jo sutuoktinės J. K. parodymai, todėl būtent šiais parodymais būtina vadovautis, tačiau teismas pritarti minėtai kaltinamojo pozicijai neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta J. K. parodė, kad į taisyklos patalpas jos vyras užėjo vienas, kadangi tuo metu galiojo apribojimai dėl pandemijos ir patalpoje buvo ribojamas asmenų skaičius. Taisyklos darbuotojas atsisakė pakeisti užtrauktuką, pasiūlė pakeisti užtrauktuką už papildomą mokestį. Ji nurodė, kad buvo įvykio vietoje, laukė už stiklinių durų, kadangi į patalpą buvo leidžiama užeiti tik vienam asmeniui, girdėjo pokalbį tarp kaltinamojo ir A. K.. Pastarasis atsisakė taisyti batą, sakė, kad prieš tai atliktas taisymas yra ne jo darbas, išmetė kvitą, kurį jam padavė jos vyras. Ji matė kaip G. K. mojavo batu prieš nukentėjusiojo veidą, ant nukentėjusiojo veido smurto žymių nepastebėjo (t. 1, b. l. 169-172). Nors pastarosios parodymai iš esmės buvo identiški kaltinamojo tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pateiktiems parodymams, tačiau teismas juos vertina kritiškai, tiek atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja yra kaltinamojo sutuoktinė, tiek į tai, kad jos parodymai, kaip ir anksčiau minėti kaltinamojo parodymai, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų bei prieštarauja baudžiamojo proceso metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Viso baudžiamojo proceso metu parodymus teikę tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo įvykio vietoje dalyvavusi liudytoja T. G., nurodė, kad kaltinamojo sutuoktinės įvykio metu nematė. Jų teigimu, be kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo jokių kitų asmenų. Šie jokio asmens nematė ir už durų. Pabrėžtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. K. parodė, kad 2022 m. sausio 3 d., vyras nuėjo su batu į taisyklą, o ji buvo automobilyje. Jis nuėjo į vidų, o ji, kiek palaukusi, nuėjo iš paskos, bet kadangi į vidų nebuvo užeinama po vieną, tai ji liko stovėti už durų, ir matė kaip vyras aiškinosi su darbuotoju (t. 1, b. l. 35-37). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja J. K. jau neminėjo, kad į prekybos centrą atėjo praėjus tam tikram laikui po to, kai kaltinamasis pats savarankiškai nuėjo į taisyklą. Priešingai, pastaroji parodė tik tai, kad taisyklos patalpas jos vyras užėjo vienas, kadangi tuo metu galiojo apribojimai dėl pandemijos ir patalpoje buvo ribojamas asmenų skaičius, o ji liko laukti už durų. Kartu ji parodė, kad dėl turimo sveikatos sutrikimo negali vaikščioti be pagalbos ir laiptais užlipa tik su vyro pagalba. Minėtų proceso dalyvių pateiktų parodymų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į baudžiamojoje byloje atliktos įvykio vietos apžiūros duomenis. Iš prekybos centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad siekiant patekti į įvykio vietą – taisyklą – (duomenys neskelbtini), būtina nusileisti laiptais. Pabrėžtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad į prekybos centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas atėjo pati tik praėjus tam tikram laiko tarpui, po to, kai į minėtą vietą nuėjo kaltinamasis, ir pastarojo laukė už stiklinių durų. Tai reiškia, jog tam, kad liudytoja būtų pasiekusi jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytą vietą, pastaroji turėjo nulipti laiptais. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu J. K. parodė, kad į įvykio vietą atėjo kartu su vyru, kadangi pati laiptais nulipti nėra pajėgi ir jai būtina jos vyro pagalba (t. 1, b. l. 169-172). Todėl teismas, atsižvelgęs į nuoseklius nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos T. G. parodymus apie tai, kad jie jokio kito asmens, išskyrus kaltinamąjį, įvykio vietoje nematė, taip pat į anksčiau aptartą įvykio vietos išsidėstymą, taip pat įvertinęs liudytojo J. K. parodymų kaitą bei jų neatitikimą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįsta, jog pagrindo vadovautis kaltinamojo bei jo sutuoktinės iškelta įvykių versija, įskaitant ir tai, kad J. K. matė visus šioje baudžiamojoje byloje aptariamus įvykius ir buvo įvykio vietoje, nėra. Pabrėžtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma gauti įvykio vietoje buvusių ir galimai įvykiui reikšmingas aplinkybes fiksavusius vaizdo įrašus, tačiau šie vaizdo įrašai neišliko. Nors pats įvykis vaizdo kameromis nebuvo užfiksuotas, tačiau sugretinus anksčiau aptartus įrodymus, juos sujungus į vientisą įrodymų grandinę, teismas neturi pagrindo pritarti kaltinamojo ir jo sutuoktinės pateiktai įvykių versijai apie tai, kad G. K. jokio fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Viso baudžiamojo proceso metu tiek nukentėjusysis, tiek įvykį mačiusi ir iš karto po jo medicininę pagalbą A. K. suteikusi T. G. nuosekliai teigė, jog A. K. patirtas sveikatos sutrikdymas buvo sąlygotas išimtinai G. K. nusikalstamų veiksmų. Sugretinus šių proceso dalyvių pateiktus parodymus su byloje esančios specialisto išvados turiniu, taip pat su anksčiau aptarta įvykio vietos charakteristika, matyti, kad šie įrodymų šaltiniai sutampa ir esminių prieštaravimų tarp jų nėra. Todėl teismas netikėti šiais įrodymų šaltiniais pagrindo neturi. Kartotinai pabrėžtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, remiantis kuriomis, nukentėjusysis ir liudytoja T. G. būtų linkę apkalbėti G. K., ir taip iškreipti baudžiamojo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes.

Visi šie anksčiau teismo aptarti bei tarpusavyje sugretinti įrodymai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis G. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu ne tik išsakė necenzūrinius žodžius, bet ir panaudojo fizinį smurtą, o būtent – vieną kartą pastarajam batu trenkė į galvą, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamasis G. K. fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu panaudojo vietoje, atitinkančioje viešosios vietos reikalavimus, o būtent – taisykloje – (duomenys neskelbtini), esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini). Minėtas kaltinamajam inkriminuotas faktines aplinkybes patvirtina tiek atliktos įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek nukentėjusiojo ir liudytojos T. G. parodymai, tiek dalis kaltinamojo G. K. parodymų, iš kurių matyti, kad pastarasis neneigė, kad jam inkriminuotu laiku lankėsi anksčiau minėtoje taisykloje – (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis anksčiau aptartais įrodymų šaltiniais, pripažįsta, kad vieta, kurioje kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, buvo prieinama kiekvienam pašaliniam asmeniui, į ją bet kada buvo galima patekti, o įvykio metu, be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, ten buvo ir kitas darbuotojas – liudytoja T. G..

Anksčiau aptartų įrodymų kontekste teismas konstatuoja ir tai, kad dėl kaltinamojo G. K. nusikalstamų veiksmų, buvo sukelti BK 284 straipsnio sudėtyje numatyti pavojingi padariniai, realiai sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaip jau buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 4 d. specialisto išvadoje pripažinta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, pastarajam sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 16-17). Kartotinai pabrėžtina, kad minėtas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje – taisyklos – siuvyklos patalpose, esančiose prekybos centre IKI, adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės dėl menkavertės priežasties, kitų su konfliktu nesusijusių asmenų, akivaizdoje. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis – fizinis smurtas buvo panaudotas kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, jų akivaizdoje, kurie dėl kilusio konflikto buvo priversti nutraukti jiems įprastą veiklą – darbą bei imtis tikslingų veiksmų, nukreiptų pašalinti dėl kilusio konflikto atsiradusius padarinius. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje yra pripažįstama, kad smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K- 719/2012).

Iš byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visumos matyti ir tai, kad kaltinamajam G. K. inkriminuoti veiksmai pasižymėjo tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K- 447/2012). Nors pastarasis kaltės nepripažino, tačiau byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyti kaltinamojo konkliudentiniai veiksmai, jų dinamika bei vieta, taip pat jo ankstesnė patirtis – daugiakartinis teistumas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, patvirtina, kad kaltinamasis G. K. suvokė savo veiksmų pobūdį, jų nesukonkretindamas kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad G. K. 2022 m. sausio 3 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią taisyklą – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant aplinkiniams, išreiškė pretenzijas taisyklos - siuvyklos darbuotojui A. K. dėl neva blogai sutaisytų batų, šaukdamas įžeidinėjo A. K. necenzūriniais žodžiais ir be jokios priežasties tyčia vieną kartą batu trenkė A. K. į galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. K. intradermalinę kraujosruvą su odos įbrėžimu dešinio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo G. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. K. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nusikaltimas, priskirtinas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis jam inkriminuotą ir BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus teistumui - būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 88-91), vedęs, dirba (t. 1, b. l. 74-75).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis G. K. anksčiau ne kartą teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu G. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra analogiška šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai, o būtent – nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje. Pastarajam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metų terminui. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta galutinė subendrinta su anksčiau aptartu nuosprendžiu 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metų terminui, bei 10 MGL dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metų laikotarpiui kartu paskiriant atitinkamus įpareigojimus bei draudimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu G. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jam paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 3 metų laikotarpiui, paskiriant atitinkamus draudimus bei įpareigojimus. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis ne kartą buvo teistas ir užsienio valstybėse. Jo atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti (duomenys neskelbtini) Respublikoje bei (duomenys neskelbtini). Minėti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, patvirtinantys kaltinamojo anksčiau padarytas ir teismo apkaltinamaisiais nuosprendžiais pripažintas nusikalstamas veikas, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika nėra netinkamai, atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, yra jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamasis po jam anksčiau aptartais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių išvadų nepadarė. Pastarasis, nepaisydamas jam kelis kartus teismo suteikto pasitikėjimo, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, sau įprasto elgesio nepakeitė ir nusikalto dar kartą, atlikdamas iš esmės analogiškus nusikalstamus veiksmus – sutrikdė viešąją tvarką.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. už padarytą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nors kaltinamasis G. K. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – yra nuteistas ne ilgesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausme už vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau sugretinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį su anksčiau teismo aptartais, pastarąjį charakterizuojančiais duomenimis, pripažintina, kad teismas neturi pagrindo taikyti šio, BK X skyriuje numatyto instituto, kadangi jį pritaikius nebus pasiekti bausmės tikslai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. K. yra vedęs, dirba, ne kartą yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, jam inkriminuotą ir šiuo teismo nuosprendžiu įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, minėto bausmės vykdymo atidėjimo metu ne kartą buvo siūloma pastarajam panaikinti taikomą bausmės vykdymo atidėjimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi G. K. buvo paskirti papildomi įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visos šios aplinkybės, įskaitant ir tą faktą, kad kaltinamasis, nepaisant jam ankstesniais nuosprendžiais net tris kartus pritaikyto bausmės vykdymo atidėjimo, toliau sistemingai daro naujas, analogiškas nusikalstamas veikas, patvirtina, kad pagrindo šioje baudžiamojoje byloje G. K. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra. Minėtų aplinkybių kontekste teismas kartu atkreipia dėmesį į minėtoms aplinkybėms aktualią teismų praktiką, kurioje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-228/2010, Nr. 2K-171-697/2019 ir kt.). Taigi, teismas, įvertinęs anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, taip pat duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, daro išvadą, kad kaltinamajam G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo nėra pagrindo atidėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu G. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 3 metų laikotarpiui. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis G. K. šio nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują, šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, laikytina, kad jis neatliko visos jam 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendriną bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šios normos 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės prideda dalį šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos bausmės, kaltinamajam G. K. paskirdamas galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Be visų anksčiau teismo aptartų aplinkybių, reikšmingų kaltinamajam G. K. skirtinai bausmei, atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamajam G. K. bet kokios bausmės paskyrimas būtų netinkamas, kadangi dėl pastarojo sveikatos būklės jam būtų tikslinga taikyti kitas poveikio priemones.

Minėtų advokato argumentų kontekste pabrėžtina, jog teismas kreipėsi į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri 2022 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad kaltinamajam diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Šiame procesiniame dokumente konstatuota, kad šiuo metu nėra duomenų apie tai, kad G. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 2). Tai reiškia, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta pagrindų, remiantis kuriais kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą būtų tikslinga spręsti kita, specifine tvarka, sąlygojančia priverčiamųjų medicininių priemonių, bet ne bausmės, taikymą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. gruodžio 5 d., 14.22 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. (viena para), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendyje nurodytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 8 d., 15.19 val. iki 2019 m. kovo 9 d., 13.07 val. (viena para) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio G. K. sulaikymo ar atvykimo į pataisos įstaigą, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. 2022 m. sausio 3 d. pateikė civilinė ieškinį, kuriuo prašo atlyginti jo patirtą 400,00 Eur dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 28).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylose, kuriose asmeniui yra padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 bei 284 straipsniai), priteisiamos neturtinės žalos dydis labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1A- 730-851/2018, Nr. 1A-487-988/2011, LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 272- 648/2015).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. K. smurtiniais veiksmais buvo padaryta intradermalinė kraujosruva su odos įbrėžimu dešinio antakio srityje. Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, dėl menkavertės priežasties, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, emocinius išgyvenimus. Patirtas sužalojimas buvo gerai matomoje vietoje, pastebimas kitiems asmenims, dėl minėtos priežasties nukentėjusysis jautė gėdą, nepatogumo jausmą.

Visas anksčiau aptartos aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, prašomos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 200 Eur ir iš kaltinamojo G. K. nukentėjusiojo naudai priteistina 200 Eur suma.

Dėl proceso išlaidų

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. pažymoje Nr. APD-2022-13881 nurodyta, kad kaltinamajam G. K. baudžiamojoje byloje advokatas S. P. teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 161,67 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. K. gynėjas buvo paskirtas tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau buvo pakeista kita kardomąja priemone – intensyvia priežiūra (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tai reiškia, kad šiame baudžiamojo proceso etape, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ne dėl to, kad to pageidavo pats kaltinamasis, bet kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo G. K. būtų nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo G. K. nepriteistinos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. sausio 31 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 62-63). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam G. K. buvo paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas be termino (t. 2, b. l. 46-47). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant G. K. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 19.00 val. iki 06.00 val., bei neišvykti už Vilniaus miesto ribų (t. 2, b. l. 73-75). Šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos buvo pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi, nurodant, kad G. K. yra įpareigojamas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei neišvykti už Vilniaus miesto ribų.

Kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirta ir 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi patikslinta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. gruodžio 5 d., 14.22 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. (vieną parą), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 8 d., 15.19 val. iki 2019 m. kovo 9 d., 13.07 val. (vieną parą) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo ar atvykimo į pataisos įstaigą, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, pradžios.

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo G. K. A. K. naudai 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. K. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė