Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-929/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-12-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-19
Bylos Nr.
1A-231-929/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02304-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
G. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Snaiguolė Mažeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-929/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02304-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorams Rasai Šimonei, Linui Silevičiui,nuteistajam G. K. (G. K.) ir jo gynėjai advokatei Snaiguolei Mažeikienei,

viešame teismo apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjos advokatės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. K. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į galutinę bausmę įskaitytas G. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 5 d., 14.22 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. (vieną para), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendyje nurodytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 8 d., 15.19 val. iki 2019 m. kovo 9 d. (viena para) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Nukentėjusiojo A. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo G. K. nukentėjusiojo naudai priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent – jis, 2022 m. sausio 3 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią taisyklą – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant aplinkiniams, išreiškė pretenzijas taisyklos – (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. K. dėl neva blogai sutaisytų batų, šaukdamas įžeidinėjo A. K. necenzūriniais žodžiais ir be jokios priežasties tyčia vieną kartą batu trenkė A. K. į galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. K. intradermalinę kraujosruvą su odos įbrėžimu dešinio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. K. gynėja advokatė Snaiguolė Mažeikienė prašo: 1) skirti teismo psichiatrinę ekspertizę dėl nuteistojo G. K. pakaltinamumo; 2) nepaskyrus ekspertizės, G. K. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į gynybos keliamas abejones dėl to, ar nuteistasis G. K. suprato savo veiksmų esmę ir gebėjo juos valdyti. Byloje pateikta specialisto išvada nėra teismo psichiatrinė ekspertizė, o nuteistojo asmenybė, jo ankstesni teistumai iš tiesų sudaro pagrindą jo elgesį vertinti kaip sutrikimą, nes jis dažnai negali valdyti savo veiksmų. Pažymima, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. vykusio posėdžio metu, atsakydama į prokuroro klausimą, liudytoja J. K. patvirtino, kad jos vyras turi sveikatos sutrikimų, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), anksčiau yra gulėjęs psichiatrijos ligoninėje, lankosi pas psichologą, reguliariai skiriami vaistai. Taip pat, 2022 m. rugsėjo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojas A. N. nuteistajam nustatė (duomenys neskelbtini) sergant (duomenys neskelbtini) liga. Nurodoma, kad tokios aplinkybės suponuoja būtinybę skirti nuteistajam teismo psichiatrinę ekspertizę.

2.2. Gynėjos įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmė G. K. neturėtų būti taikoma, nes jis nėra pavojingas visuomenei, be to, jam reikia gydymo, nes jis lankosi pas psichiatrą – negali suvaldyti savo emocijų. Taip pat nuteistasis serga ir kitomis sunkiomis ligomis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. Skunde pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi G. K. yra paskirtas J. K. (žmonos) rūpintoju, nes jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas ir dėl to jai reikalinga kitų asmenų pagalba. Be to, nuteistasis rūpinasi mažamečiu sūnumi, kuris yra gimęs (duomenys neskelbtini), taip pat pagal darbo sutartį nuo 2022 m. sausio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju – konsultantu. Manytina, kad išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinkta bausmės rūšis yra per griežta ir neproporcinga.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis G. K. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo G. K. gynėjos advokatės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinis skundas yra atmetamas

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prašoma skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Dėl ekspertizės

5. Iš baudžiamosios bylos matoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą 2022 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrių prašydamas nurodyti, ar M. K. (G. K.) tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę; jei taip, kokio pobūdžio ekspertizę skirti (teismo psichiatrijos ar teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę ar kt.; ambulatorinę ar stacionarinę ekspertizę). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 11 d. buvo gauta Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-408/2022, kurioje nustatyta, kad kaltinamajam G. K. diagnozuoti psichikos elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, abstitencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, mišrūs asmenybės sutrikimas. Šiame procesiniame dokumente konstatuota, kad šiuo metu nėra duomenų apie tai, kad G. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 1-2).

6. Nuteistojo G. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodė, jog minėtoji specialisto išvada nėra teismo psichiatrinė ekspertizė, o nuteistojo asmenybė, jo ankstesni teistumai sudaro pagrindą jo elgesį vertinti kaip sutrikimą, nes jis dažnai negali valdyti savo veiksmų, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistajam G. K. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris gali pereiti į (duomenys neskelbtini) ligą. Kartu su apeliaciniu skundu gynėja pateikė ir papildomus dokumentus, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 13 d. išrašą, kuriame nustatytas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija siekdama išsiaiškinti, ar ekspertei Aurelijai Survilaitei, surašiusiai specialisto išvadą, buvo pateiktas ir minėtas (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 13 d. išrašas, atliko dalinį įrodymų tyrimą bei apklausė minėtą ekspertę, taip pat aptariamą išrašą pasirašiusį gydytoją psichiatrą A. N.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus papildomus G. K. medicininius dokumentus, teismo posėdžio metu išklausiusi gydytojo A. N. parodymus, ekspertės Aurelijos Survilaitės argumentus, tenkino nuteistojo G. K. gynėjos advokatės prašymą ir, siekdama išsamiai ištirti G. K. psichikos būklę, paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui. 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 – rugsėjo 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-168/2023, kuriame pateiktos išvados atsakant į ekspertams užduotus klausimus: 1) ir 3) G. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojama – mišrus asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas; priklausomybės sindromas; dėl savo psichikos būsenos G. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2) G. K. šiuo metu konstatuojamas – mišrus asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas; priklausomybės sindromas; dėl savo psichikos būsenos G. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 4) G. K. dėl savo psichinės būklės gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir atlikti laisvės atėmimo bausmę; 5 ) G. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo.

8. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistasis G. K. yra pakaltinamas ir nusikalstamos veikos padarymo metu bei priimant skundžiamą nuosprendį savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą toliau patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės

9. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Taip pat pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 1A-156-487/2020).

11. Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė –viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ši nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis).

12. Už nusikalstamą veiką paskirdamas nuteistajam G. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Įvertino tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas, taip pat tinkamai ištyrė ir įvertino G. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis. G. K. anksčiau ne kartą teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą buvo teistas ir užsienio valstybėse, teistumas neišnykęs, jam inkriminuotą ir skundžiamu nuosprendžiu įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, minėto bausmės vykdymo atidėjimo metu ne kartą buvo siūloma G. K. panaikinti taikomą bausmės vykdymo atidėjimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi G. K. buvo paskirti papildomi įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys, patvirtinantys G. K. anksčiau padarytas ir teismo apkaltinamaisiais nuosprendžiais pripažintas nusikalstamas veikas, sąlygoja pagrįstą išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje inkriminuota nusikalstama veika nėra netinkamai, atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, bet atspindi pastarojo priešingą teisei elgesį ir antivisuomenines nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam skyrė griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimą sankcijos vidurkio dydžiui, tai yra 1 (vienerius) metus.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už nusikalstamą veiką ar galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir neproporcinga nuteistojo asmenybei bei jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Byloje nustatyta, kad G. K., užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią taisyklą – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant aplinkiniams, išreiškė pretenzijas taisyklos – (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. K. dėl neva blogai sutaisytų batų, šaukdamas įžeidinėjo A. K. necenzūriniais žodžiais ir be jokios priežasties tyčia vieną kartą batu trenkė A. K. į galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. K. intradermalinę kraujosruvą su odos įbrėžimu dešinio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo veikos pavojingumą, jo išreikštą nepagarbą, atliktų veiksmų pobūdį, trukmę ir intensyvumą. Pastebėtina, kad nuteistojo daromų nusikalstamų veikų pobūdis išlieka panašaus pobūdžio, taip pat jis net kelis kartus nuteistas ir už tas pačias veikas – viešosios tvarkos pažeidimus (BK 284 straipsnis), o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių elgesio normų ir įstatymų. Bylos duomenimis kaskart teisiamam G. K. buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir pakarotinai nusikalsdavo.

14. Nuteistasis G. K. ir jo gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi G. K. yra paskirtas sutuoktinės J. K. rūpintoju, nes jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas ir dėl to jai yra reikalinga kitų asmenų pagalba. Be to, nurodoma, kad ir pats nuteistasis turi sveikatos problemų su sąnariais, petimi, stuburu, taip pat rūpinasi mažamečiu sūnumi. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad. G. K. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė Pažymėtina, kad šeiminės aplinkybės nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Nors paskirta bausmė neabejotinai pakeis jo įprastą gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

15. Papildomai pažymėtina, kad G. K. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis net 42 kartus pažeidė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas. Ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti, kad paskyrus nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad G. K. savo elgesio korekcijai jokių realių pastangų nededa, savo elgesio kritiškai nevertina, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam G. K. buvo parinkti tinkamai. Apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, įstatymo taikymo klaidų taip pat nepadarė, todėl keisti bei švelninti apeliantui skirtą bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

16. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu skyrė G. K. proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. K. (G. K.) gynėjos advokatės Snaiguolės Mažeikienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis