Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų K. P., D. P., uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. (A. V.) ir B. V. ieškinį atsakovams D. P., K. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Venpaltranso logistika“ dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami pripažinti 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis ab initio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio pagrindu, taikyti vienašalę restituciją ir gražinti į ieškovų bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę 50 vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovams nėra žinoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytos ginčijamos akcijų pirkimo - pardavimo sutartys. Ieškovai buvo įsitikinę, kad sutarčių nepasirašė, todėl ir buvo prašę skirti grafologinę ekspertizę. Ieškovai bei atsakovai K. P. ir D. P. turėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“, uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltransas“, uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ akcijų. Ieškovas A. V. ir atsakovas K. P. norėjo verslus atskirti, derėjosi dėl sąlygų, tačiau mano, kad 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, kadangi, ieškovų teigimu, jos prieštarauja CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 1.93 straipsnio 3 daliai. Teigia, kad sandorių prieštaravimą įstatymams patvirtina tai, kad sutartys sudarytos tik kelių dienų skirtumu, jas sudarant buvo siekta išvengti notarinės formos. Jei sutartys būtų buvusios sudaromos notarinės formos, notaras būtų paaiškinęs sandorio pasekmes, o ieškovai nebūtų tokios sutarties pasirašę. Nurodo, kad pripažinus sutartis negaliojančiomis, turėtų būti taikoma vienašalė restitucija, ieškovams grąžinant 50 vnt. akcijų.

2. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškovų pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškovų ieškinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovų pozicija dėl ieškinio reikalavimų nenuosekli. Nurodo, kad ieškovai iš esmės pripažino faktą buvus tarpusavio šalių susitarimą dėl verslų atskyrimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų perleidimo atsakovui K. P., o ieškovas A. V. po 2020 m. kovo 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ valdymu nebesidomėjo. Teigia, kad ginčijamos uždarosios akcinės bendrovės Venpaltranso logistika“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartys atitiko šalių valią, šalys buvo sutarusios, kad uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ valdymas teks atsakovui K. P., todėl buvo sudarytos 2020 m. kovo 19 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutartys. Nurodo, kad vėliau ieškovas suprato, kad jam liko per mažai uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kad galėtų daryti kokią nors įtaką bendrovės valdymui, todėl buvo sudaryta ir 2020 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis. Nurodo, kad ieškovai, teigdami, kad uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų pirkimas - pardavimas buvo dirbtinai išskaidytas į tris sandorius, siekiant išvengti notarinės formos reikalavimo laikymosi, turėjo įrodyti tokius šalių ketinimus, tačiau tokių įrodymų nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 19 d. ieškovų ir atsakovo K. P. pasirašytą 20 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2020 m. kovo 20 d. ieškovų ir atsakovo K. P. pasirašytą 20 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų pirkimo -pardavimo sutartį, 2020 m. kovo 23 d. ieškovų ir atsakovo K. P. pasirašytą 10 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų ieškovų bendrojon jungtinėn nuosavybėn, priteisti iš atsakovo K. P. ieškovo A. V. naudai 2379,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti iš atsakovės D. P. ieškovo A. V., naudai 2379,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ ieškovo A. V. naudai 2379,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti iš atsakovo K. P. į valstybės biudžetą 21,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti iš atsakovės D. P. į valstybės biudžetą 21,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ į valstybės biudžetą 21,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad 2021 m. gegužės 25 d. uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ ginčijamų sandorių sudarymo metu įstatinis kapitalas buvo padalytas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurios 1 nominali vertė 25 Eur. Ieškovas K. P. ir atsakovas A. V. turėjo po 50 šios bendrovės akcijų. 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. kovo 20 d., 2022 m. kovo 23 d. buvo sudarytos akcijų pirkimo pardavimo sutartys, kurių pagrindu paprasta rašytine forma ieškovai pardavė, o atsakovas K. P. atitinkamai nupirko 50 vienetų akcijų už 950 Eur (2022 m. kovo 19 d.), sutartyje nurodant (2.2 punkte), kad pirkėjas akcijų kainą sumoka pasirašant sutartį. Juridinių asmenų registre duomenys apie akcininkų pasikeitimą registruoti nuo 2020 m. balandžio 24 d.. Pažymi, kad 2020 m. balandžio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ vadovės pasirašytame išraše iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 3 nėra nurodyta jokių aplinkybių apie 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. vienintelio akcininko sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 2 500 Eur iki 40 000 Eur sumos , išleidžiant papildomai 1 500 naujas akcijas, jas apmokant iš vienintelio akcininko įnašo, patvirtinta nauja įstatų redakcija.

5. Dėl sudarytų sandorių aplinkybių vertinimo teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovai remiasi aplinkybe, jog sudarant sandorius buvo siekiama išvengti notarinės formos, todėl sutartis buvo dirbtinai išskaidytos į atskiras tris sutartis. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus nustatė, kad nors atsakovų teigimu sutartys buvo sudarytos šalių valia įvykus deryboms tarp šalių, siekiant pasidalinti verslus, tačiau teismas vertino, kad atsakovo paaiškinimai dėl trijų sutarčių sudarymo tarp trijų dienų laikotarpio yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad tuo atveju jei šalys siekė atsidalyti verslus, tokiu atveju šalių interesus atitiktų visiškas turimų įmonių pasidalijimas tarpusavyje, todėl atsakovas turėjo tikslą įgyti visas ieškovo A. V. vardu registruotas (50 vienetų) akcijų, o šiuo atveju akcijų pirkimas – pardavimas trimis dalimis buvo suformuotas siekiant išvengti privalomos notarinės formas.

6. Dėl sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais teismas nurodė, kad CK 1.93 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nustato jog notarinės sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį. Pažymėjo, kad nors šalių sudarytose sutartyse nurodyta, kad atsakovas sumokėjo bendrą 1 250 Eur sumą, tačiau ieškovai ginčydami sandorius nurodė, kad nėra gavę jokių sumų pagal akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, nuosekliai tvirtino, kad jie sutarčių nesudarė, tai yra ieškovai nuo pat pirminio ieškinio pateikimo nurodė aplinkybes, jog jiems iš viso apie tokių sutarčių sudarymą nėra žinoma. Teismas pažymėjo, kad jei ieškovui A. V. būtų buvę žinoma apie trijų sutarčių sudarymą (ir atitinkamai sutartyse nurodytos akcijų kainos sumokėjimą), įgyvendinant proceso operatyvumo principą, būtų buvę iš karto pareikšti reikalavimai dėl sutarčių ginčijimo, taip pat ieškovai nebūtų patyrę papildomų išlaidų dėl grafologinės ekspertizės atlikimo, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovai pinigų nėra gavę, dėl ko teismas nutarė taikyti vienašalę restituciją ir ginčijamas akcijas gražinti ieškovams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, tuo atveju, jeigu pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus. Teigia, kad nors teismas pripažino, kad ieškovo pozicija byloje buvo nenuosekli, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatytų bylos faktinių aplinkybių teismas neatskleidė ir jų neišdėstė, nevertino ieškovų nenuoseklios pozicijos ginčo kontekste, nenurodė įrodymų, kuriuos turėjo pateikti ieškovai, nepateikimo pasekmių. Pažymi, kad teismas sprendimo 4 punkte pripažino, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog buvo siekiama išvengti notarinės formos, tačiau šias prieštaringas aplinkybes vertindamas, teismas ieškinį tenkino nepagrįstai ir mano, kad teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, teismas nenustatė ar kuri nors iš šalių siekė šiuo atveju nesąžiningai išvengti notarinio sandorio.

7.2. Teismas neatsižvelgė į atsakovų poziciją, kad ieškovų ginčijamiems sandoriams nebuvo būtina notarinė forma, kadangi kiekvienu sandoriu nebuvo parduodama 25 procentai ar daugiau bendrovės akcijų, todėl sandoriai sudaryti nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad ieškovai pretenzijų niekada nereiškė, o šiuo atveju pateikę ieškinį elgiasi nesąžiningai, o ir be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sutarties 4..1.1 punktų sąlygų esmės. Mano, kad šalių sudarytos sutartys atitiko šalių valią, o šiuo atveju argumentai dėl akcijų perleidimo išskaidymo į atskiras dalis siekiant išvengti notarinio sandorių tvirtinimo yra neįrodytas. Mano, kad teismas visų aplinkybių neįvertino kompleksiškai, neįvertino, jog vertybinių popierių sąskaitose įrašai daromi tą pačią dieną, kai įvyko sandoris, o juridinis asmuo pakeitimus padarė iš karto po sandorių sudarymo ir ieškovai turėjo galimybę su šiais duomenimis susipažinti.

7.3. Nurodo, kad teismas turėjo nagrinėti ir aiškintis sutarčių turinį ir sutarčių sudarymo aplinkybes, tačiau to nedarė. Tuo atveju, jeigu teismas būtų taikęs sutarčių aiškinimo taisykles, būtų konstatavęs aplinkybes, kad ieškovai sutarčių turinio neginčijo, su sutarčių turiniu sutiko, įskaitant ir sutartyse nurodytais ieškovų pareiškimais ir garantijomis atsakovams, kad ieškovai atliko visus teisinius veiksmus, būtinus tinkamam sutarties sudarymui, jos galiojimui ir sutarties sąlygų vykdymui (sutarčių 4.1.1. punktas). Kadangi ginčo dėl sutarčių ydingumo nėra, todėl jos laikytinos teisėtomis. Pažymi, kad ieškovai taip pat nepateikė nė vieno įrodymo, jog atsakovai vengė sudaryti notarinį sandorį, o ir be to, ieškovai teigė, kad sutarčių nepasirašė, tačiau gavus ekspertizės aktą jau aplinkybes patikslintame ieškinyje nurodė kitaip, tai yra, kad nepamena, jog sutartis pasirašė, tačiau šiuo atveju ieškovai neginčijo sutarčių sudarytų, kaip dėl suklydimo.

7.4. Teismas, konstatuodamas, kad šalys susitarė dėl verslo atidalijimo, todėl sudarė vieną o ne tris sutartis privalėjo sprendime pagrįsti, kad byloje yra pagrindas konstatuoti atsakovo tikslą pirmojo sandorio sudarymo metu įsigyti visas (net ir vėlesnėmis sutartimis) perleidžiamas akcijas, tačiau šalių sandorio objektą (perleidžiamas akcijas) išskaidant į kelias skirtingas akcijų perleidimo sutartis turint tikslą išvengti notarinės formos reikalavimų. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo šalys susitarė, kad buvo ieškovo tikslas pirmu sandoriu perleisti, o atsakovui įsigyti visas, net ir vėlesnėmis sutartimis, perleidžiamas akcijas, šalių sandorio objektą (perleidžiamas akcijas) išskaidant į kelias skirtingas akcijų perleidimo sutartis. Nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovams nebuvo sumokėta, kadangi ieškovai pretenzijų niekada nereiškė, o ir sutarties 2.2 punktas patvirtina, kad akcijos buvo apmokėtos. Pažymi, kad ieškovai sutartį pasirašė ir jiems buvo žinomas sutarties turinys, ieškovai jų neginčijo, o ir teismas neįvertino paties ieškovo pripažinimo, kad jis bendrovės veikloje nebedalyvavo.

7.5. Nurodo, kad ieškovai pareikšdami ieškinį nenurodė aplinkybių, kad akcijų perleidimo sutartimis ar jų nepatvirtinimu notariškai yra pažeista jų subjektinė teisė, todėl jie turi suinteresuotumą ir poreikį ginti savo subjektinę teisę. Tai reiškia, kad ieškinys yra nesusijęs su ieškovų subjektinių teisių gynimu, todėl teismas turėjo pareigą aiškintis nurodytą aplinkybę. Paaiškėjus, kad ieškinys nesusijęs su ieškovų subjektinių teisių gynimu, teismas privalėjo ieškinį palikti nenagrinėtu ir nutraukti civilinę bylą. Teigia, kad atsakovai nurodytą poziciją yra pateikę 2021 m. lapkričio 17 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 49 punkte, taip pat nurodė teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovų argumentą ignoravo ir dėl jo sprendime nepasisakė.

7.6. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovų ieškinį, iš apeliantų priteisė 852,23 Eur ekspertizės išlaidų, kuri buvo paskirta ieškovų prašymu, nurodant, kad ieškovai sutarčių nepasirašė, nors ekspertizė vienareikšmiškai patvirtino, kad sutartis pasirašė ieškovai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų procesinis elgesys nebuvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

8. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Nurodo, kad ieškovai reikšdami ieškinį buvo įsitikinę, kad sutarčių nepasirašė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad sutartyse yra jų parašai. Nepaisant šios aplinkybės, ieškovai neturėjo tikslo parduoti akcijas, todėl mano, kad sutartys buvo pateiktos pasirašyti kartu su eile kitų dokumentų, pasinaudojant tarpusavio pasitikėjimu. Mano, kad šiuo atveju apeliantai akcentuodami teismo sprendimo aprašomąją dalį siekia suklaidinti teismą ir šiuo atveju priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovų nenuoseklumo.

8.2. Teigia, kad apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai nenagrinėjo kuri ar abi šalys siekė išvengti notariškai patvirtinti sandorį. Teigia, kad šiuo atveju sudarant sandorius nebuvo laikomasi įstatymo numatytos formos, tai yra akcijų pirkimas buvo išskaidytas į atskiras sutartis ir per trumpą laiko tarpą, mano, kad šios aplinkybės turėtų būti vertinamos ne izoliuotai, o kaip vienas sandoris. Pažymi, kad ieškovai nebuvo susipažinę su sutartimi, sutartys buvo „pakištos“, todėl aiškinant sutartis, jos turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į tikruosius šalių valios ketinimus.

8.3. Nurodo, kad apeliantai nėra sumokėję jokių sumų, kurios yra numatytos ginčijamose sutartyse. Mano, kad apeliantai siekia nesąžiningai perkelti įrodinėjimo naštą ieškovams, įrodyti, kad jie nėra gavę mokėjimų pagal sutartį, kadangi tokių aplinkybių nėra įmanoma įrodyti. Pažymi, kad ieškovai niekada neturėjo tikslo perleisti bendrovės akcijas, o apie perleistą nuosavybės teisę sužinojo tik iš viešųjų registrų. Nurodo, kad jokie mokėjimai nebuvo atlikti, o sandoriai pasirašyti ieškovams nežinomomis aplinkybėmis.

8.4. Nurodo, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje pirmiausia pasirinko ginti savo pažeistas teises, prašydami pripažinti sutartis nesudarytomis dėl ieškovų valios trūkumų arba alternatyviai, dėl notarinės formos nesilaikymo. Vėliau paaiškėjus, kad sutartyje yra ieškovų parašai, ieškovai pasirinko CK 1.93 straipsnį kaip pagrindą apginti savo pažeistas teises. Mano, kad ieškovai nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, be to, iki ieškinio pateikimo 2021 m. birželio 3 d. ieškovai kreipėsi į bendrovę, prašydami pateikti sutartis, kadangi jie pastarosiomis nedisponavo, tačiau jos pateiktos nebuvo, dėl ko ir buvo pateiktas prašymas skirti ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomosios dalies.

11. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas sprendimo aprašomosios dalies 4 punkte pripažino, kad ieškovų pozicija dėl ieškinio reikalavimų yra nenuosekli, o perleidęs akcijas atsakovui, ieškovas A. V. bendrovės valdymu nesidomėjo, tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatytų bylos faktinių aplinkybių teismas neatskleidė ir jų neišdėstė, nevertino ieškovų nenuoseklios pozicijos ginčo kontekste, nenurodė įrodymų, kuriuos turėjo pateikti ieškovai, nepateikimo pasekmių. Mano, kad šiuo aspektu buvo netinkamai taikytos proceso teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų.

12. CPK 270 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Šio straipsnio 3 dalyje atskleidžiama aprašomosios sprendimo dalies esmė - šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. Rekomenduojamų teismo procesinių sprendimų kokybės standartuose, patvirtintose Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje koncentruotai turi būti išdėstoma šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka (7.2 punktas).

13. Nors apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas 4 sprendimo punkte konstatavo, jog ieškovas buvo nenuoseklus, perleidęs akcijas atsakovui, ieškovas bendrovės valdymu nesidomėjo ir šių faktinių aplinkybių motyvuojamoje sprendimo dalyje neįvertino dėl ko teismas pažeidė proceso teisės normas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Įvertinus byloje pateiktus šalių procesinius dokumentus, jų turinį, nustatyta, kad minėtos aplinkybės (dėl ieškovo A. V. nenuoseklumo, elgesio perleidus akcijas) nurodytos aprašant atsakovų atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Apeliantai pateiktame atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį (Nr. (duomenys neskelbtini)), o konkrečiai 40 pastraipoje ir išdėstė savo poziciją, teigdami, jog „ieškovų pozicijos nenuoseklumas stokoja loginio pagrįstumo ir verčia abejoti dėl jų dėstomų argumentų <...>“, taip pat 41 pastraipoje nurodė, kad „ <...> atsakovas po 2020 m. kovo 23 d. nedalyvavo uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ valdyme, akcininkų susirinkimuose ir nesinaudojo kitomis akcininko teisėmis <...>“.

14. Minėtos aplinkybės (nutarties 13 punktas) leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 4 pastraipoje, kaip ir nustato CPK 270 straipsnio 3 dalis, buvo pateikta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o ne kaip teigia apeliantai, nustatytos bylos faktinės aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog dėl šalių elgesio, tai yra dėl ieškovo A. V. veiksmų sudarant ginčijamas akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pasisakytina sekančiai.

Dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių (ne)aiškinimo ir įrodymų vertinimo.

15. Apeliantai nurodo, kad ginčijamiems sandoriams nebuvo būtina notarinė forma, kadangi kiekvienu sandoriu nebuvo parduodama 25 procentai ar daugiau bendrovės akcijų, pažymi, jog sutartimi ieškovai garantavo apeliantams, kad jie atliko visus teisinius veiksmus, būtinus tinkamam sutarties sudarymui, jos galiojimui ir sutarties sąlygų vykdymui (sutarčių 4.1.1. punktas), tačiau teismas minėtos sutarties sąlygos lingvistiškai neaiškino, netyrė ir dėl jos nepasisakė. Teigia, kad ieškovai pasirašydami sutartis susitarė ir pakeisti teisinius santykius, sutarčių sąlygas nustatė ginčo šalys, o šiuo atveju atsakovas K. V., priešinga sandorio šalis paaiškino, kad jis turėjo tikslą įgyti akcijų daugumą, kad galėtų priimti akcininko sprendimus, o kitos dvi ginčo sutartys sudarytos vėliau, dėl jų susitarus su ieškovu A. V.. Pažymi, kad ieškovai taip pat nurodydami, kad jaučiasi apgauti atsakovų nereiškė reikalavimo nuginčyti sandorius, kaip sudarytus dėl suklydimo.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovai galutinai suformulavę ieškinio reikalavimus prašė pripažinti 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis ab initio CK 1.93 straipsnio pagrindu. Šio reikalavimo esmė ta, kad ieškovų teigimu sudarant šias sutartis buvo siekiama išvengti privalomos notarinės formos, o ir be to, ieškovų teigimu dokumentai (akcijų pirkimo – pardavimo sutartys) buvo paduoti pasirašyti esant tarpusavio pasitikėjimui, tačiau su jų turiniu ieškovai nebuvo susipažinę, nežinojo, kad tokias sutartis pasirašo, nes neturėjo tikslo perleisti 50 procentų bendrovės akcijų, teigia, kad ir pirkimo – pardavimo sutarties objekto – pinginių lėšų už tariamai parduotas akcijas taip pat nėra gavę.

17. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

18. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sandoriai dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo - pardavimo, kai parduodama 25 procentai ir daugiau tokios bendrovės akcijų arba akcijų kaina yra didesnė kaip 14 500 EUR, išskyrus šioje normoje nustatytas išimtis, turi būti sudaromi notarine forma. Kaip minėta nutarties 16 punkte, šiuo atveju ginčas kilo dėl 50 vienetų akcijų perleidimo, kurios buvo perleistos tokia tvarka – 2020 m. kovo 19 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovai pardavė, o apeliantas K. P. nupirko 20 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų už 500 Eur, sekančią dieną, tai yra 2020 m. kovo 20 d. iš esmės analogiška sutartimi buvo parduota papildomai minėtos bendrovės 20 vnt. akcijų už 500 Eur ir už trijų dienų, tai yra 2020 m. kovo 23 d. iš esmės analogiška sutartimi buvo parduota 10 vnt. tos pačios bendrovės akcijų už 250 Eur sumą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš viso buvo perleista 50 vnt., tai yra 50 procentų bendrovės akcijų itin trumpam laiko tarpe, tai yra 2020 m. kovo 20 d. – 2020 m. kovo 23 d., tačiau apeliantų vertinimu tai neįrodo, kad buvo vengiama privalomos notarinės formos, o ir be to, pažymi, kad apeliantas K. P. neturėjo tikslo vienu metu įsigyti 50 vnt. bendrovės akcijų. Su šiais argumentais nesutiktina.

19. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl tarp ieškovų ir apelianto K. P. 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, šiuo atveju aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti 2021 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021. Minėtoje nutartyje, pateiktas išaiškinimas, kad tokio pobūdžio byloje siekiant kelis sandorius kvalifikuoti kaip vientisą, turi būti nustatytas tikslas pirmojo sandorio sudarymo metu įsigyti visas (net ir vėlesnėmis sutartimis) perleidžiamas akcijas, tačiau šalių sandorio objektą (perleidžiamas akcijas) išskaidant į kelias skirtingas akcijų perleidimo sutartis turint tikslą išvengti notarinės formos reikalavimų. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018).

20. Nors apeliantai teigia, kad sudarant akcijų pirkimo – pardavimo sutartis apeliantas K. P. neturėjo tikslo įsigyti visų akcijų visu metu, kadangi jam buvo svarbu įgyti akcijų daugumą, kad galėtų priimti akcininko sprendimus, o kitos dvi ginčo sutartys sudarytos vėliau, dėl jų susitarus su ieškovu A. V., tačiau su šiais argumentais, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, negalima sutikti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ ginčijamų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu įstatinis kapitalas buvo padalytas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, 1 akcijos nominali vertė – 25 Eur, akcininkais buvo nurodomi K. P. ir A. V., kurie turėjo po 50 proc. (50 vnt.) bendrovės akcijų. Šiuo atveju pagal visas tris akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, K. P. tapo 100 proc. (100 vnt.) bendrovės akcijų savininkas, taigi, šiuo atveju nors apeliantai teigia, kad K. P. turėjo tik tikslą įgyti pradžioje dalį bendrovės akcijų, dėl galėjimo priimti akcininko sprendimus, o dėl kitų akcijų buvo tariamasi vėliau, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau sekančią dieną (2020 m. kovo 20 d.), po pirminės sutarties sudarymo (2020 m. kovo 19 d.), kurio metu buvo įgyta 20 vnt. bendrovės akcijų, buvo įsigyta papildomai 20 vnt. bendrovės akcijų, nepagrįsti laikytini apeliantų argumentai, jog pradžioje buvo siekiama įsigyti tik tiek akcijų, tam, kad atsakovas K. P. galėtų priimti akcininko sprendimus, kadangi šias dvi sudaromas sutartis skyrė itin trumpas laiko tarpas – viena diena, o ir be to, jau 2020 m. kovo 19 d., atsakovas K. P. įgijęs 20 vnt. akcijų, turėjo 70 vnt. uždarosios akcinės bendrovės akcijų sprendimų priėmimui.

21. Kaip minėta nutarties 19 punkte, siekiant kelis sandorius kvalifikuoti kaip vientisą, turi būti nustatytas tikslas pirmojo sandorio sudarymo metu įsigyti visas (net ir vėlesnėmis sutartimis) perleidžiamas akcijas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra jokių abejonių, kad sudarant pirmąją sutartį 2020 m. kovo 19 d., atsakovas K. P. turėjo pakankamai akivaizdų tikslą įgyti ir likusias bendrovės akcijas, tam, kad taptų 100 proc. uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoju. Pažymėtina, kad visi šie veiksmai buvo atlikti per itin trumpą laiko tarpą (penkias dienas), todėl darytina išvada, kad jau sudarant 2020 m. kovo 19 d. atsakovas K. P. turėjo tikslą (valią) įgyti ne 20 procentų, o 50 procentų bendrovės akcijų, dėl ko, šiuo atveju, tokio kiekio akcijų įgijimui, turėjo būti sudaryta notarinė sutartis, kadangi apeliantas K. P. siekė įgyti daugiau kaip 25 procentus uždarosios akcinės bendrovės akcijų (nutarties 18 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias bylos aplinkybes, tai yra sutarčių sudarymo laiką, akcijų pokytį įvykdžius ginčijamas sutartis, jų reikšmę bendrovės veikloje, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju yra akivaizdu, jog apelianto K. P. buvo siekiama įgyti visą uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ akcijų paketą, o akcijų pirkimas trimis dalimis buvo suformintas tam, kad būtų išvengta CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto įpareigojimo uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma. Ta apeliantų nurodoma aplinkybė, kad duomenys akcininkų pasikeitimui Juridinių asmenų registrui buvo teikiami trejais etapais (tomis pačiomis dienomis, kaip ir sudarant sutartį), nesudaro pagrindo kitaip vertinti aplinkybės, jog šiuo atveju vertinant kartu visas sudarytas sutartis, buvo siekiama įgyti 50 procentų bendrovės akcijų, o išskaidant šių akcijų įsigijimą į atskiras dalis, išvengta privalomos, įstatyme imperatyviai nustatytos notarinės formos laikymosi.

22. Apeliantai taip pat teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti lingvistinį sutarčių aiškinimą, tai yra jog ieškovai pagal sutartį atliko visus teisinius veiksmus, būtinus tinkamam sutarties sudarymui, jos galiojimui ir sutarties sąlygų vykdymui (sutarčių 4.1.1. punktas), o ir be to ieškovai pagal sutarčių 2.2 punktą yra gavę pinigines lėšas, dėl ko šiuo atveju bylos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia, pažymėtina, kad nustačius (nutarties 11-21 punktas), jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog sudaromi sandoriai buvo sudaryti nesilaikant įstatyme numatyto imperatyvaus reikalavimo, dėl ko jie pripažintini negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas neturėjo, kaip nurodo apeliantai, lingvistiškai analizuoti sandorių turinį, kuriuos teismas pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

23. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šiuos (nutarties 22 punktas) apeliantų argumentus pažymi, kad Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, tik tada prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškę ieškinį prašė skirti grafologinę ekspertizę, kadangi jų teigimu paaiškėjus duomenims apie sudarytas akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, jie laikė, kad tokių sutarčių nebuvo pasirašę. Vėliau, tai yra byloje pateiktus grafologinės ekspertizės išvadas paaiškėjo, jog sutartyse yra ieškovų parašai, dėl ko vėliau ieškovai patikslino savo reikalavimus nurodydami, kad dokumentus pasirašė esant šalių tarpusavio pasitikėjimui, tačiau nežinojo šių dokumentų turinio, nurodo, kad niekada neturėjo tikslo perleisti 50 procentų bendrovės akcijų apeliantams, pažymi, kad ir piniginių lėšų pagal sutartis jie taip pat iš apelianto K. P. taip pat nėra gavę.

25. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniškumo proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

26. Nors apeliantai teigia, kad piniginių lėšų perdavimo faktą patvirtina sudarytų sandorių 2.2 punktai, kuriuose nustatyta, jog piniginės lėšos buvo sumokėtos akcijų pardavimo metu, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog ieškovai neigia gavę bet kokias lėšas pagal šias sutartis, neigia, kad šiose sutartyse yra suderinta jų tikroji valia, kadangi neturėjo tikslo perleisti 50 procentų bendrovės akcijų ir jie šiuo atveju tokio sandorio ir neketino sudaryti, pareiga įrodyti aplinkybę, tuo pačiu patvirtinant ir sandorių įvykdymo faktą, tai yra jog lėšos buvo perduotos ieškovams, turi apeliantai, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog bet kokios piniginės lėšos ieškovams buvo perduotos, todėl ir šiuo aspektu negalima laikyti, jog pirkimo – pardavimo sutartys faktiškai buvo įvykdytos.

27. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai jei būtų žinoję apie sutarčių sudarymą, jie būtų reikalavę ne pripažinti akcininkų sąrašą negaliojančiu, o įgyvendinant proceso operatyvumo principą, būtų buvę iš karto pareikšti reikalavimai dėl sutarčių ginčijimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad ieškovas A. V. prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-26791-905/2021 yra pateikęs patikslintą ieškinį, kuriame pripažino, jog jis su K. P. vedė derybas ir pripažino, kad nuo 2023 m. kovo 23 d. nesinaudojo akcininko teisėmis, tačiau su šiais apeliantų argumentais negalima sutikti, kaip sudarančiais pagrindą nuspręsti, jog minėti argumentai patvirtina apeliantų poziciją, jog ieškovas perleido priklausančias bendrovės akcijas, kadangi šie argumentai grindžiami patikslinto ieškinio (Nr. DOK-110785) selektyviomis ištraukomis, nevertinant bendro patikslinto ieškinio argumentų turinio visumos.

28. Pažymėtina, kad minėtame patikslintame ieškinyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas iš tiesų nurodė, kad buvo vedamos derybos dėl akcijų perleidimo, bet taip pat nurodė, kad tos derybos buvo vedamos dėl ateityje perleistinų akcijų, taip pat nurodė, kad sutartys dėl akcijų pardavimo nebuvo sudarytos. Pažymėjo, kad bendrovės valdyme nedalyvavo dėl to, kad nebuvo pripažįstamas bendrovės akcininku, o ne dėl to, kaip teigia apeliantai apeliaciniame skunde, jog pats ieškovas nelaikė savęs šios bendrovės akcininku.

29. Minėtame patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad ieškovui pareiškus reikalavimą suteikti su bendrove susijusią informaciją tarp šalių kilo konfliktas, dėl ko ieškovas turėjo kreiptis į Registrų centrą ir gavęs duomenis apie juridinio asmens dalyvius sužinojo apie ginčo akcijų perleidimą. Taigi, ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai niekaip neįrodo apeliantų argumentų pagrįstumo, jog ieškovas pripažino sudaręs akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir (ar) nelaikė savęs bendrovės akcininku. Priešingai, apeliacinės teismo vertinimu, tuo atveju, jei ieškovas buvo pardavęs visas turimas akcijas ir nelaikė savęs bendrovės akcininku, o ir bendrovės veikla jam nebuvo aktuali, jis ir nebūtų turėjęs jokio objektyvaus intereso kreiptis į Registrų centrą gauti duomenis apie bendrovės juridinio asmens dalyvius, dėl ko šiuo atveju apeliantų argumentai, jog ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, laikyti nepagrįstais ir neįrodytais.

Dėl ieškovų subjektinės teisės reikšti ieškinį nebuvimo.

30. Apeliantai nurodo, kad ieškovai pareikšdami ieškinį nenurodė aplinkybių, kad akcijų perleidimo sutartimis ar jų nepatvirtinimu notariškai yra pažeista jų subjektinė teisė. Apeliantų teigimu, tai reiškia, kad ieškinys yra nesusijęs su ieškovų subjektinių teisių gynimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aiškintis nurodytą aplinkybę. Paaiškėjus, kad ieškinys nesusijęs su ieškovų subjektinių teisių gynimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškinį palikti nenagrinėtu ir nutraukti civilinę bylą. Pažymi, kad apeliantai šią poziciją yra nurodę 2021 m. lapkričio 17 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 49 punkte, taip pat nurodė ir posėdyje bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas atsakovų argumentą ignoravo ir dėl jo sprendime nepasisakė.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, pagal CPK 2, 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024).

32. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

33. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareikšto ieškovų ieškinio, kuris vėliau buvo patikslintas, dalyką ir pagrindą, negalima sutikti su apeliantais, jog šiuo atveju ieškovai neturėjo subjektinės teisės pareikšti ieškinį ir (ar) pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškinį palikti nenagrinėtu ir nutraukti civilinę bylą. Kaip matyti ieškovai ieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad jų teigimu nesant jų valios ir kartu pažeidžiant įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus buvo perleistos bendrovės 50 vnt. akcijos, kurios šiuo atveju tenkinus ieškovų ieškinį (patikslintą), buvo gražintos jų bendrajai jungtinei nuosavybei. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių abejonių, jog ieškovai pareikšdami ieškinį aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokia jų subjektinė teisė yra pažeista, aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, kurio tenkinimas sukelia akivaizdų materialinį rezultatą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas proceso teisės normas ir (ar) netinkamai įvertinęs ieškovų subjektinę teisę pareikšti ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

34. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovų ieškinį, iš apeliantų priteisė 852,23 Eur ekspertizės išlaidų, kuri buvo paskirta ieškovų prašymu, nurodant, kad ieškovai sutarčių nepasirašė, nors ekspertizė vienareikšmiškai patvirtino, kad sutartis pasirašė ieškovai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų procesinis elgesys nebuvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

36. Taigi, CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu taikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 21; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas A. V. pareiškęs ieškinį (2021 m. gegužės 27 d.) nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovui ir K. P. priklauso po 50 procentų bendrovės akcijų ir vėliau, ieškovas gavo duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą su istorija, iš kurio paaiškėjo, kad K. P. įsigijo iš ieškovo akcijas trejais sandoriais ir tapo 100 vienetų bendrovės akcijų savininku, nors nėra ir pasirašęs su K. P. bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių. Kaip matyti vėliau iš byloje ieškovų pateiktų procesinių dokumentų, ieškovai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jie minėtų sutarčių nepasirašė, dėl ko jų iniciatyva ir buvo atlikta grafologinė ekspertizė parašų autentiškumui nustatyti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atlikta grafologinė ekspertizė patvirtino, jog sutartyse yra ieškovų parašai, dėl ko ieškovai vėliau patikslino ieškinį, nurodydami, jog šios sutartys galimai buvo paduotos pasirašyti nuslepiant jų turinį ir esant ieškovų ir apeliantų tarpusavio pasitikėjimui. Tokios pozicijos ieškovai laikosi ir pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą.

38. Nors apeliantų vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti patirtų grafologinės ekspertizės išlaidų iš apeliantų ieškovams, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinį buvo pareiškęs tik vienas asmuo, tai yra A. V. prašydamas pripažinti akcininkų sąrašą negaliojančiu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei ieškovui A. V. būtų buvę žinoma apie trijų sutarčių sudarymą ir pasirašymą, sutartyse nurodytos akcijų kainos sumokėjimą, įgyvendinant proceso operatyvumo principą, būtų buvę iš karto pareikšti reikalavimai dėl sutarčių ginčijimo, taip pat ieškovai nebūtų patyrę papildomų išlaidų dėl grafologinės ekspertizės atlikimo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors šiuo atveju ekspertizės išvada buvo palanki apeliantams, tačiau teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės „pralaimėjęs moka“, kadangi ieškovų materialinis reikalavimas iš esmės buvo patenkintas visa apimtimi, nenustatyta, jog ieškovai prašydami grafologinės ekspertizės piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir (ar) vilkino bylos nagrinėjimą. Vien ta aplinkybė, kad atliktos ekspertizės rezultatai nebuvo palankūs jam prašančiam asmeniui, šiuo atveju ieškovams, savaime nesuponuoja išvados, nesant kitų duomenų, jog šis asmuo elgėsi nesąžiningai ir tuo pagrindu nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje apeliantų reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo, netenkinami.

Dėl procesinės bylos baigties.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

40. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 11-38 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį naikinti ir ar pakeisti apeliantų apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl ko nutariama apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 2 395,80 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, kuriais grindžiamos ieškovų bylinėjimosi išlaidos nurodyta, kad už advokato pagalbos išlaidas šioje byloje sumokėjo ieškovas A. V.. Atsižvelgiant į tai, iš apeliantų lygiomis dalimis, tai yra po 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistina ieškovui A. V. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų K. P., D. P., uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ po 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui A. V..