- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-904-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07152-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Vaclovas Paulikas, Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- O. M.
- Ieškovas
- Ž. M.-J.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M.-J. ieškinį atsakovui O. M. (O. M.) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo) ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu iš atsakovo O. M. priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui K. M., gimusiam 2013 m. balandžio 9 d., išlaikymo dydį padidinant iki 500,00 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; patikslinti skyrium gyvenančio tėvo atsakovo O. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas kiekvieną mėnesio sekmadienį paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. vakaro. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1, 2.2 punktuose šalys susitarė, kad jų sūnaus M. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu, sūnaus K. – su ieškove, o sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad atsakovas sūnui K. išlaikyti nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės teiks išlaikymą po 145 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovas savanoriškai išlaikymo vaikui neteikė, teismo sprendimas vykdomas priverstine tvarka. Ieškovės teigimu, nuo santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, nes pasikeitė šalių nepilnamečio sūnaus K. poreikiai ir pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, padidėjo ieškovės išlaikytinių skaičius. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnametis sūnus K. gyvena su motina, tėvas su sūnumi matosi kartą per dvi savaites, dažniausiai savaitgaliais. Atsakovo teigimu, jam nėra žinoma, ar jo sūnus kur nors yra ugdomas. Pasak tėvo, vaikas turi sveikatos sutrikimų. Pateikė išvadą, kad nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ir kad yra tikslinga nustatyti labiausiai sūnaus interesus atitinkančią bendravimo tvarką, kuri būtų realiai vykdoma, konkreti ir aiški, tai leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, - pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13446-967/2015 dalį dėl nepilnamečiui vaikui K. M. priteisto išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo O. M. išlaikymą po 295,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2017 m. vasario 17 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę Ž. M. – J. . Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13446-967/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punktą, jį papildant, ir nustatyti, kad „2.7 p. Šalys po santuokos nutraukimo pagal galimybes maksimaliai bendraus ir dalyvaus vaikų auklėjime, rūpinsis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. 2.7.1 p. Tėvas O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesio sekmadienį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. vakare“. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog byloje yra įrodyta, kad šalių sūnaus K. poreikiai po šalių santuokos nutraukimo pasikeitė, nes dėl vaikui nustatyto specifinio mišraus raidos sutrikimo atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų. Todėl pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu iš atsakovo O. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. M., padidinant priteistą 145,00 EUR išlaikymą iki 295,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas O. M. apeliaciniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas padidindamas priteisto išlaikymo dydį, netinkamai vertino tiek atsakovo, tiek ieškovės turtinę padėtį, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.
7.2. Ieškovė yra sudariusi santuoką su V. J., todėl siekiant nustatyti tikrąją ieškovės turtinę padėtį – ne tik jos gaunamas pajamas ir turimą turtą, bet ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas, turimą turtą, ieškovės sutuoktinis turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Ieškovė yra jauno amžiaus, sveika, darbinga, išsilavinusi, dirbanti UAB „Teo Lt“ projektų vadove, kas mėnesį tik iki vaiko priežiūros atostogų, tiek ir dabar gauna stabilias pajamas. 2016 metais, ieškovė papildomai įsigijo butą, kas parodo ieškovės gerą turtinę padėtį.
7.3. Nuo 2015 m. kovo 18 d. teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo dienos ieškovės turtinė padėtis žymiai pagerėjo - ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą, įsigijo nekilnojamąjį turtą, sudarė santuoką, susilaukė vaiko, todėl, atsakovo teigimu, teismui buvo akivaizdus pagrindas nukrypti nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, nustatant kiekvienam iš tėvų priklausančio skirti atitinkamo dydžio išlaikymą – konstatuoti ieškovės pareigą mokėti didesnę jų nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dalį. Nors civilinėje byloje yra duomenų apie išskirtinius vaiko K. M. poreikius ir jų tenkinimui reikalingas papildomas išlaidas, tačiau šitie poreikiai šalims buvo žinomi dar iki santuokos nutraukimo, t. y. iki 2015 m. kovo 18 d., vaiko raidos sulėtėjimo problemai išspręsti naudojamas nemokamos logopedo, psichologo ir kitų specialistų žinios, pagalba.
Ieškovė Ž. M. – J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo palikti jį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Nepilnametis vaikas pirmą kartą raidos įvertinimui buvo siųstas 2016 m. rudenį, t. y. po šalių santuokos nutraukimo praėjus daugiau nei metams laiko. Todėl, akivaizdu, kad šalių santuokos nutraukimo metu ieškovė objektyviai negalėjo žinoti apie tai, kad sūnaus raida vėluoja tiek, kad berniukui bus nustatytas mišrus raidos sutrikimas bei bus reikalingos didelės išlaidos gydymui.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovė nesutinka, kad jos dabartinis sutuoktinis turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nes jos sutuoktinis V. J. pareigos išlaikyti jų nepilnametį sūnų neturi. Nepaisant šios aplinkybės į bylą buvo pateikti duomenis apie jos sutuoktinio draudžiamąsias pajamas, kurios 2017 m. sausio - balandžio mėn. iš viso sudarė 1520 EUR. Ieškovės sutuoktinis šiuo metu iš gaunamų pajamų iš esmės vienas išlaiko jų nepilnametę dukrą L. J., nes Ieškovė visas savo pajamas skiria sūnaus K. išlaikymui. Tuo tarpu Atsakovas daugiau išlaikytinių be sūnaus K. neturi, kas šiuo atveju rodo tai, kad Atsakovas turi didesnes galimybes prisidėti prie sūnaus K. išlaikymo.
8.3. Papildomai ieškovė apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad nepilnametis K.serga mišriu raidos sutrikimu, kas reiškia, kad kompleksiškai berniukas turi problemų visose srityse, nuo kalbos sutrikimo iki smulkiosios motorikos problemų. Gydyti tokį vaiką yra brangu, tačiau išlaikyti visą gyvenimą yra dar brangiau. Todėl, kol berniukas yra dar pakankamai mažo amžiaus, ypatingai svarbu į jo gydymą investuoti dabar t. y. kol nepilnamečio smegenys dar pasiduoda lavinimui. Dėl šių aplinkybių berniukui labai svarbus visas ieškovės byloje nurodytas gydymas, jam paskirti naudoti vaistai, vitaminai, kelionės, profesionalių raidos specialistų pagalba. Gauti visų reikalingų nemokamų psichologo paslaugų nepilnametis negali gauti jokioje šias paslaugas teikiančioje įstaigoje, nes valstybė per metus finansuoja tik 12 psichologo užsiėmimų po 30 min., t. y. viso 6 val. per metus. Tuo tarpu nepilnamečiui K. pagal gydytojų rekomendacijas per mėnesį yra reikalingos 9 val. darbo su psichologu. Dėl šios aplinkybės ieškovė neturi kitos galimybės kaip tik mokėti už privačias sūnaus psichologo konsultacijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad jų sūnaus nepilnamečio sūnaus K. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Šalys susitarė, kad O. M. mokės po 145,00 EUR per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė (vaiko motina) Ž. M.-J. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui po 500,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinį grindė tuo, kad iš esmės pablogėjo jos turtinė padėtis ir padidėjo vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. padidino atsakovo teiktino išlaikymo dydį iki 295,00 EUR per mėnesį. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei padarė neteisingas išvadas, jog ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė, taip pat nepagrįstai nusprendė, kad padidėjo vaiko poreikiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. (...) Teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes (nepilnamečio vaiko nustatytą mišraus raidos sutrikimą, reikalingas papildomas ugdymo paslaugas, amžių), padarė išvadą, kad bendrieji nepilnamečio vaiko K. M. poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, yra padidėję. Tačiau apelianto manymu, teismo nurodyta atsakovui tenkanti teikti išlaikymo suma (295,00 EUR per mėnesį) yra per didelė ir nebūtina būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams u˛tikrinti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šalių turtinė padėtis šiuo konkrečiu atveju nėra itin svarbi, nes ieškovė savo ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia ne dėl jos, ar apelianto turtinės padėties pasikeitimo, o dėl atsiradusių papildomų vaiko priežiūros išlaidų, taip pat dėl to, kad padidėjo ieškovės išlaikytinių skaičius. 2015 m. spalio 18 d. priimant teismo sprendimą priteisiant vaikui išlaikymą (145,00 EUR) nebuvo atsižvelgta į tai, kad vaikui reikalingos papildomos išlaidos, nes dar tuo metu nebuvo žinomi specialieji poreikiai, dėl ko šalys susitarė dėl atitinkamo nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas pirmą kartą buvo siųstas raidai vertinti į VšĮ Centro poliklinikos VRASAR tarnybą, kurioje 2016-10-24 – 2016-12-12 atliktas kompleksinis (psichologo, logopedo, socialinio darbuotojo) raidos įvertinimas ir vaikui diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad šalių nepilnamečio sūnaus specialūs poreikiai jau buvo žinomi nutraukiant šalių santuoką.Kaip minėta, apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada dėl atsakovo turtinės padėties pokyčio nebuvimo, teigia, kad teismas neįvertino fakto, jog bylos nagrinėjimo metu neturėjo darbo, turi kreditorinių įsipareigojimų, o ieškovė dirbo ir gavo nuolatines pajamas, įgijo nekilnojamąjį turtą. Nors, teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti, jie, byloje nustatytų aplinkybių ir aukščiau paminėtos kasacinio teismo praktikos kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas. Byloje nėra, o apeliantas ir nepateikė duomenų, jog dėl objektyvių aplinkybių atsakovas negali susirasti geriau apmokamo darbo. Taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, kad išlaidos vaiko priežiūrai per mėnesį yra per didelės ir kad papildomos priežiūros išlaidos gali būti mažesnės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kada atsakovas kitų išlaikytinių neturi, o ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, vaiko tėvų nustatytas turtines padėtis, į vaiko poreikius, atsiradusias papildomas išlaidas, į tai, kad būtent ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikui, kuris turi rimtų sveikatos sutrikimų, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 295,00 EUR yra pagrįstas ir teisėtas.Kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas nurodo, jog ieškovė yra sudariusi santuoką su V. J., todėl ieškovės sutuoktinis turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Akivaizdu, kad tretieji asmenys į bylą įtraukiami tik tokiu atveju, jeigu pagal bylos medžiagą yra aiški teismo sprendimo įtaka šių asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 46, 47 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovės sutuoktinis V. J. neturėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes jis neturi pareigos išlaikyti bylos šalių nepilnametį vaiką. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nereikalavo į bylos nagrinėjimą įtraukti ieškovės sutuoktinį. Nepaisant šios aplinkybės į bylą buvo pateikti duomenys apie ieškovės sutuoktinio draudžiamąsias pajamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog kitų asmenų interesų teismo sprendimas nepažeis ir teismas procesinių teisės normų nepažeidė.Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 400,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Ž. M. – J. iš atsakovo O. M. (O. M.) 400,00 EUR (keturi šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.