Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Liudmilai Dubinskajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, anksčiau teistas:

1. 2016-08-26 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi,

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi neakivaizdžiai, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas:

1. 2016-05-25 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., pritaikius LR BK 64¹ str. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jeigu nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą,

2. 2007-06-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal LR BK 63 str. 9d. bausmes dalinai subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2006-11-27 nuosprendžiu ir galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti.

4. 2011-01-07 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., 140 str. 1 d., bausmes subendrinus pagal LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 64 str. 1, 3 d., laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atlikęs,

R. M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, mokosi 9 klasėje, teistas:

1. 2016-08-26 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., bausmes subendrinus pagal LR BK 63 str. 1, 4 d., laisvės apribojimo bausme 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi.

2. 2016-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., bausmes subendrinus pagal LR BK 63 str. 1, 4 d., pritaikius LR BK 64¹ str., bei bausmes subendrinus pagal LR BK 64 str. 1, 3 d. laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslą, o baigus mokslą, pradėti dirbti, visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d. ir pagal LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl 2016-03-03 plėšimo, įvykdyto J. S. atžvilgiu

Motyvuojamoji dalis

Dėl turto vagystės iš M. S. namo

Dėl plėšimo įvykdyto S. V. atžvilgiu

Dėl turto vagystės iš N. Č. namo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už plėšimą įsibrovus į patalpą. Plėšimas – tyčinis nusikaltimas, todėl atsakomybė už šiame BK straipsnyje 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla, jei kaltininko tyčia apima visus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytus požymius, tarp jų – įsibrovimą į patalpą.

Nusikaltimo baigtumo momentas nustatomas remiantis nusikaltimo sudėties aprašymu baudžiamajame įstatyme ir priklauso nuo nusikalstamų ketinimų faktinio įgyvendinimo. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai, nagrinėjamu atveju – turto užvaldymas. Turto užvaldymas laikomas baigtu, kai jis kaltininkų galutinai užvaldomas, t. y. kai šie turi visas galimybes juo laisvai, netrukdomai disponuoti.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji A. A., R. M. Š. ir D. P. yra kaltinami už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 180 str. 2 d., kurios yra ištirtos toliau šiame nuosprendyje.

Dėl plėšimo įvykdyto J. S. atžvilgiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-03-03 kaltinamieji A. A. ir D. P. apie 19.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą J. S. atžvilgiu, tai yra kartu prieidami iš nugaros prie J. S., rankomis sugriebdami J. S., ėjusią į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už galvos, D. P. nunešus J. S. už namo ir paguldžius ant žemės, o A. A. paimus žemes su šiukšlėmis ir įkišus J. S. į burną, bei atsisėdus J. S. ant nugaros, laikant ją prispaudus prie žemės, rankomis sugriebiant J. S. už burnos, užspaudžiant jai nosį, kad būtų sunkiau kvėpuoti, t.y. bendrais veiksmais padarydami J. S. poodines kraujosruvas veide, plėštinę žaizdą dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nukentėjusiajai J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajai J. S. priešintis, o D. P. vaikštinėjant po namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobus svetimą turtą – pinigus - 1015 Eurų, mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“ 40 Eurų vertės su jame buvusia „Tele-2 Pildyk“ SIM kortele 2 Eurų vertės, du butelius „Trejos devynerios“ bendros 15 Eurų vertės, priklausančius J. S., tuo bendrais veiksmais įvykdė plėšimą įsibrovus į patalpas ir padarė nukentėjusiajai J. S. bendrą 1072 Eurų turtinę žalą.

Pagal LR BK 180 str. 2d. vienas iš plėšimą kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pasisakyta, kad, kvalifikuojant vagystę ir plėšimą, turi reikšmės ne patekimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz. patenkama į patalpą apgaule, o turtas pagrobiamas plėšimo būdu).

Šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad į nukentėjusiosios J. S. gyvenamąjį namą buvo patekta apgaulės būdu, t.y. kaltinamiesiems dar iki patekimo į namą vidų kilus sumanymui apvogti garbaus amžiaus moterį, pastaroji, išgirdusi šuns lojimą, išėjo iš namų į kiemą, kad pasižiūrėti, kas atsitiko šuniui, po ko, jai grįžtant į namą, to kaltinamieji iš pasalų pribėgo prie nukentėjusiosios ir panaudodami fizinę jėgą atėmė galimybę jai pasipriešinti, užvaldė nukentėjusiajai J. S. priklausantį turtą - 1015 Eur grynais pinigais, mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“ - 40 Eur vertės su jame buvusia „Tele - 2 pildyk“ SIM kortele 2 Eur vertės, du butelius „Trejos devynerios“ bendros 15 Eur vertės, plėšimo būdu. Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamųjų A. A. ir D. P. kaltė dėl įvykdyto plėšimo, įsibrovus į patalpą, yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamųjų padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2d., tai yra svetimo turto užvaldymas, padarytas įsibrovus į patalpą (kvalifikuotas plėšimas), sudėtį, todėl jie yra baustini.

Dėl plėšimo įvykdyto S. V. atžvilgiu.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamieji D. P., A. A. ir R. M. Š. 2016-03-13 apie 20.00 val. būdami (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. P. pabeldus į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio S. V., duris, S. V. atidarius namo duris, D. P. rankomis už pečių sugriebus S. V., apsukus ir paguldžius ant grindų, A. A. užklijavus lipnia juosta S. V. burną ir rankas už nugaros, o R. M. Š. surišus S. V. kojas virve, A. A. uždėjus S. V. ant galvos šimtasiūlę ir sėdint ant jos nugaros bei laužiant S. V. dešinę ranką per riešą, kas sukėlė nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajai S. V. priešintis, įsibrovė į namą ir pagrobė svetimą turtą - pinigus 190 Eurų, kvepalus „FM HOT Collection ay Federico Mahora parrfum 30 ml“ 15 Eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai S. V. bendrą 205 Eurų turtinę žalą, tikslinant padarytos turtinės žalos dydį dėl akivaizdaus rašymo apsirikimo.

Kaltinamieji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai. Apklausti teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl tokio savo poelgio labai gailis, atsiprašė nukentėjusiosios, padarytą žalą pripažino, žada ją atlyginti.

Teismas sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad į nukentėjusiosios S. V. gyvenamąjį namą buvo patekta apgaulės būdu, kaip ir nurodyta kaltinime. Šios nusikalstamos veikos padarymas pasitvirtino ne tik pačių kaltinamųjų parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, bet ir nukentėjusiosios parodymais, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, jie buvo nuoseklūs ir neprieštaravo byloje surinktų įrodymų visumai. Todėl kaltinamųjų padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2d., tai yra svetimo turto užvaldymas, padarytas įsibrovus į patalpą (kvalifikuotas plėšimas), sudėtį, todėl jie yra baustini.

Dėl kaltinamųjų atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).

Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji A. A., R. M. Š. ir R. B. yra kaltinami veikdami bendrininkų grupėje padarę nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 2 d., kurios yra ištirtos toliau šiame nuosprendyje.

Dėl turto vagystės iš M. S. namo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamieji A. A. ir R. M. Š. laikotarpyje nuo 2016-03-13 iki 2016-03-28 13.00 val., būdami Miško g. Onuškio km. Onuškio sen. Trakų raj., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrais veiksmais išimdami lango stiklą, įsibrovė į patalpą – namą, esantį adresu Miško g. 2 Onuškio km. Onuškio sen. Trakų raj., priklausantį M. S., ir pagrobė svetimą turtą - TV imtuvą „TV START“ 25 Eurų vertės, muzikinį centrą „RIWA“ 100 Eurų vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam M. S. bendrą 125 Eurų turtinę žalą.

Jų kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ne tik jų pačių prisipažinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu. Kaltinamieji nurodė, kad jie veikdami bendrai iš anksto susitarę ir žinodami, kad M. S. nėra namuose, išėmė namo langą ir patekę į namo vidų pavogė televizorių, garso kolonėles. Tai, kad buvo apvogtas M. S. namas, patvirtino ir pats M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Netikėti jo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pavogti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam M. S., daiktus suradus pas kaltinamąjį A. A..

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą kad A. A. ir R. M. Š. įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pripažindamas A. A. ir R. M. Š. kaltais, dėl vagystės iš M. S. namo, teismas remiasi kaltinamųjų A. A. ir R. M. Š. parodymais tiek teisiamojo posėdžio metu, kur jie savo kaltę pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kur jie savo kaltę taip pat pripažino visiškai, tai yra pripažino nusikaltimo įvykdymo faktą.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog A. A. ir R. M. Š. kaltinimai inkriminuoti pagrįstai, jų kaltė yra pilnai įrodyta, jų padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2d. Šiuo atveju pagrįstai inkriminuotas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Įsibrovimui konstatuoti būtina nustatyti du požymius: patekimo į tam tikrą objektą neteisėtumą ir išankstinį pagrobimo tikslą. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji į aukščiau nurodytas gyvenamąsias patalpas pateko nepriklausomai nuo patalpų savininko valios ir jam nežinant, šiuo atveju įsibrauta išdaužus namo langą ir tokiu būdu patenkant į namo vidų, buvo pavogti daiktai - muzikinis centras „Riwa“ ir TV priedėlis „TV star“, todėl jie yra baustini.

Dėl turto vagystės iš N. Č. namo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamieji A. A. ir R. B. laikotarpyje nuo 2016 m. kovo mėnesio pradžios iki 2016-03-29 10.00 val., būdami (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrais veiksmais išimdami lango stiklą, įsibrovė į patalpą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį N. Č., ir pagrobė svetimą turtą - lygintuvą „Gamma“ 20 Eurų vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai N. Č. 20 Eurų turtinę žalą.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog A. A. ir R. B. kaltinimai inkriminuoti pagrįstai, jų kaltė yra pilnai įrodyta, jų padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2d. Šiuo atveju pagrįstai inkriminuotas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Įsibrovimui konstatuoti būtina nustatyti du požymius: patekimo į tam tikrą objektą neteisėtumą ir išankstinį pagrobimo tikslą. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji į aukščiau nurodytą patalpą pateko nepriklausomai nuo patalpų savininko valios ir jam nežinant, šiuo atveju įsibrauta išdaužus namo stiklą buvo patekta į vidų ir tokiu būdu buvo pavogtas lygintuvas „Gamma“.

Teismas sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji neginčijo tos aplinkybės, jog išėmę lango stiklą pateko į vidų ir pavogė lygintuvą „Gamma“. Aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. A. ir R. B., veikdami tyčia, iš anksto suplanavę, suvokdami savo veiksmus ir galimas jų pasekmes, įvykdė nusikalstamą veiką, todėl jie yra baustini.

Bausmių skyrimas.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko jo prisipažinimus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nors dėl nusikaltimo įvykdyto J. S. atžvilgiu savo kaltę pripažino dalinai. Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog visas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tai kad dvi nusikalstamas veikas padarė asmenims, kurie dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės.

Skiriant kaltinamajam A. A. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė 2 apysunkius tyčinius nusikaltimus ir 2 sunkius tyčinius nusikaltimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės dydžio, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus, jau yra teistas, administracine tvarka nebaustas, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo nepilnamečiams (nusikalstamų veikų padarymo metu A. A. buvo nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis) ypatumais (LR BK 91 str.), bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies, 180 str. 2 d. sankcijose numatytomis bausmėmis, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. A. laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, jos vykdymą atidedant bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemones ir elgesio apribojimą. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, nes kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, visos A. A. padarytos nusikalstamos veikos yra 2016 metų kovo mėnesio laikotarpiu. Duomenų apie tai, kad A. A. atžvilgiu yra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, byloje nėra. Todėl jo atžvilgiu ir taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas 2 metams (BK 92 str.). Paskirta bausmė yra bendrintina su Trakų rajono apylinkės teismo 2016-08-26 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant. A. A. į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo laikas laikotarpyje nuo 2016-04-11 iki 2016-04-12. Kardomoji priemonė kaltinamajam - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko jo prisipažinimus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nors dėl nusikaltimo įvykdyto J. S. atžvilgiu savo kaltę pripažino dalinai. Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tai kad abi veikas padarė asmenims, kurie dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės.

Skiriant kaltinamajam D. P. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės dydžio, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis praeityje teistas 4 kartus, administracine tvarka baustas, jis psichiatrijos ligoninėse negydytas, narkologijos įskaitoje neįrašytas. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo ypatumais (LR BK 54 str.), bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių dydžiais, skiria D. P. laisvės atėmimo bausmę. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti izoliavus kaltinamojo nuo visuomenės. D. P. į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo laikas laikotarpyje nuo 2016-04-12 iki 2016-04-13. Kardomoji priemonė kaltinamajam - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamojo Regimanto M. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, dėl to gailėjosi. Kaltinamojo Regimanto M. Š. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tai jog vieną nusikalstamą veiką padarė asmeniui, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo nepilnamečiams (nusikalstamų veikų padarymo metu R. M. Š. buvo nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis) ypatumais (LR BK 91 str.), bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies, 180 str. 2 d. sankcijose numatytomis bausmėmis, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant R. M. Š. laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, jos vykdymą atidedant bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemones ir elgesio apribojimą. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės. O kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, visos R. M. Š. padarytos nusikalstamos veikos yra 2016 metų kovo mėnesio laikotarpiu. Duomenų apie tai, kad R. M. Š. atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, byloje nėra. Todėl jo atžvilgiu ir taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas 2 metams (BK 92 str.). R. M. Š. į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo laikas laikotarpyje nuo 2016-04-11 iki 2016-04-12 ir nuo 2017-11-14 iki 2017-11-15 ir suėmimo laikas, laikotarpyje nuo 2017-11-15 iki 2018-03-15.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, dėl to gailėjosi. Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė 1 apysunkį tyčinį nusikaltimą. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra teistas, administracine tvarka baustas, jis Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo ypatumais (LR BK 54 str.), bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sankcija, mano, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės. R. B. į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo laikas laikotarpyje nuo 2017-12-28 iki 2017-12-29. Kardomoji priemonė kaltinamajam - dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. 14130072, išduota R. B. vardu) - paskelbus nuosprendį, naikintina ir jam grąžintinas dokumentas – asmens tapatybės kortelė.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-06-14 pareiškė civilinį ieškinį 123,82 Eur sumai (1 tomas, b.l. 63-64) dėl J. S. gydymo.

Įvertinus byloje esančius, teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 123,82 Eur žalos priteisimo iš kaltų asmenų pagrįstas ir įrodytas leistinais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant šią piniginę sumą solidariai iš D. P., iš A. A., o jam neturint pakankamai lėšų iš jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės M. A., R. M. Š., o jam neturint pakankamai lėšų iš jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės R. Š..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. 2016-10-28 pareiškė civilinį ieškinį dėl 1032 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. J. S. patirtą turtinę žalą sudaro 1000 Eur grynųjų pinigų, buvusių paslėptų stiklainyje, 15 Eur grynųjų buvusių striukės kišenėje, 15 Eur už pavogtus du alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“, ir 2 Eur už „Tele2-pildyk“ SIM kortelę (1 tomas, b.l. 58).

Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtus 1032 Eur nuostolius, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur apklausiama nurodė, jog namuose ji nusikaltimo dieną turėjo du stiklainius su popierinėmis kupiūromis, viename stiklainyje buvo 700 Eur, o kitame 1000 Eur. Stiklainis su 700 Eur kupiūromis nebuvo pavogtas, tačiau nukentėjusiosios parodymais, iš jos buvo pavogtas stiklainis, kuriame buvo 1000 Eur. Tai, kad J. S. namuose turėjo pinigų patvirtino ir byloje apklausta liudytoja S. D. kuri, įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teismui, kad jos motina turėjo du stiklainius - viename buvo 700 Eur, kitame 1000 Eur. Nors kaltinamieji A. A. ir D. P. neprisipažino, kad iš nukentėjusiosios J. S. pavogė stiklainį su jame buvusiais 1000 Eur, tačiau kaip jau teismas pasisakė aukščiau, kaltinamieji jeigu ir nepagrobė šių pinigų, tačiau sudarė sąlygas atsirasti padariniams, tai yra leisti kitiems asmenims pavogti J. S. priklaususius 1000 Eur. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinais pilnai, įvertinus ir tai, kad kaltinamieji neginčijo tos aplinkybės, jog iš J. S. priklausančio namo buvo pagrobta 15 Eur, du buteliai alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“ už 15 Eur ir 2 Eur vertės „Tele2-pildyk“ SIM kortelė.

Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti iš kaltinamųjų A. A. ir D. P. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl patirto nusikaltimo patyrė stresą. Nukentėjusiosios dukra S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu mama gyvena su ja, ji dėl patirto išgąsčio bijo būti viena namuose, po patirto įvykio ji savimi negali pasirūpinti, nuolat jaučia baimę.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

D. P. ir A. A. pripažinti kaltais padarę BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, todėl privalo nukentėjusiajai J. S. atlyginti ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Padarytas smurtinis nusikaltimas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamų išgyvenimų ir fizinį skausmą, nerimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių. Dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė pažeminimą, buvo priversta kęsti skausmą, neteko turto, atsirado baimės jausmas. Šie padariniai atsirado ir nukentėjusiajai buvo padaryta žala tyčiniais smurtiniais kaltininkų veiksmais. Vertinant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į J. S. patirtų sužalojimų laipsnį, pastarajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų turtinę padėtį, nors vienas iš jų ir nedirba, tačiau yra sveikas, jauno amžiaus, galintis dirbti. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-57/2008, 2K-82/2008, 2K-540/2009, 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-259/2012), taip pat į teismų praktiką bylose, kai nežymus sveikatos sutrikdymas padaromas viešosios tvarkos pažeidimo metu: neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems, kuriems nežymiai sutrikdyta sveikata, nustatomas nuo 145–579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajai J. S. priteistina 600 Eur neturtinei žalai atlyginti solidariai iš kaltinamųjų A. A., o jam neturint pakankamai lėšų iš jo įstatyminės atstovės M. A. ir D. P..

Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji S. V. pareiškė ieškinį dėl 190 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji A. A., D. P. ir R. M. Š. su padarytos žalos dydžiu nukentėjusiajai sutiko. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės 190 Eur žalos priteisimo iš kaltų asmenų yra pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje, nes kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ir įrodymų tyrimo teisme metu buvo nustatyta, kad nukentėjusioji namuose turėjo 190 Eur, kuriuos ir pagrobė kaltinamieji.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, S. V. atžvilgiu buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamų išgyvenimų ir fizinį skausmą, nerimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių. Dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tam tikrų nepatogumų. Šie padariniai atsirado ir nukentėjusiajai buvo padaryta žala tyčiniais smurtiniais kaltininkų veiksmais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajai S. V. priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti solidariai iš kaltinamųjų A. A., o jam neturint pakankamai lėšų iš jo įstatyminės atstovės M. A., D. P. ir Regimanto M. Š., o jam neturint pakankamai lėšų iš jo įstatyminės atstovės R. Š..

Nukentėjusieji N. Č. ir M. S. civilinių ieškinių nepareiškė.

Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-05-09 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2-(NTP-2)17-T-1886-9232 nukentėjusiajai J. S. baudžiamojoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Pagal 2018-02-26 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-1301 matyti, jog valstybė patyrė 338,95 Eur išlaidų, teikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. S..

BPK 106 str. 2 d. yra numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę nuspręsti iš pastarojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios atstovu nagrinėjant bylą teisme buvo advokatas Arūnas Alekna, kuriam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priskaičiavo 338,95 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų A. A., o jam neturint pakankamai lėšų, iš jo įstatyminės atstovės M. A. ir D. P..

3. Žibintuvėlis, 2016-03-03 rastas ir paimtas apžiūros metu, sportiniai batai, 2016-04-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš D. P., 2016-11-02 nutarimu perduotas saugojimui ir saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių gt. 20, Vilnius. (t.1, b.l.37,38), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. P..

6. Lipnios juostos ritė, lipnios juostos atkarpa, virvės atkarpa, rasti ir paimti 2016-03-14 apžiūros metu, 2016-05-02 nutarimu perduoti saugojimui ir saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių gt. 20, Vilnius (t.2, b.l.155,156), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 313 str., teismas

nusprendžia:

A. A., ak(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (dėl plėšimo J. S. atžvilgiu) ir skirti jam 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

A. A ., ak(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (dėl plėšimo S. V. atžvilgiu) ir skirti jam 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

A. A., ak(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl turto vagystės iš M. S. namo) ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

A. A., ak(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 178 straipsnio 2 dalyje (dėl turto vagystės iš N. Č. namo) ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti A. A., ak(duomenys neskelbtini) subendrintą - 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2016-08-26 Trakų rajono apylinkės teismo skirta bausme ir skirti A. A. galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą A. A. atidėti trejiems metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirti A. A. auklėjamojo poveikio priemonę įspėjimą ir per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlikti 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą- 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 21 val. iki 6 val. ryto būti namuose, tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Į paskirtos bausmės laiką A. A. įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime 2016-04-11 iki 2016-04-12 ir atliktą pagal 2016-08-26 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžią A. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (dėl plėšimo J. S. atžvilgiu) ir skirti jam 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (dėl plėšimo S. V. atžvilgiu) ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti D. P. subendrintą - 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką D. P. įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-04-12 iki 2016-04-13.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –D. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią D. P. skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos.

R. M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (dėl plėšimo S. V. atžvilgiu) ir skirti jam 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

R. M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl turto vagystės iš M. S. namo) ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ir 4d., paskirtas laisvės atėmimo bausme subendrinti, iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę R. M. Š. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę R. M. Š. paskirti laisvės atėmimą 3 metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą R. M. Š. atidėti trejiems metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirti R. M. Š. auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą ir per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlikti 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą - 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 21 val. iki 6 val. ryto būti namuose, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

R. M. Š. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką laikotarpyje nuo 2016-04-11 iki 2016-04-12 ir nuo 2017-11-14 iki 2017-11-15 ir suėmimo laiką, laikotarpyje nuo 2017-11-15 iki 2018-03-15.

Bausmės atlikimo pradžią Regimantui M. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B., ak(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl turto vagystės iš N. Č. namo) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą R. B. atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirti R. B. įpareigojimą laisvės atidėjimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę- dokumentų paėmimą panaikinti ir grąžinti (R. B. asmens tapatybės kortelę Nr. 14130072.

Į paskirtos bausmės laiką R. B. įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-12-28 iki 2017-12-29.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš D. P., A. A., o jam neturint pakankamai lėšų, iš jo įstatyminės atstovės M. A. 123,82 Eur nusikaltimu padarytos žalos civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai.

Priteisti solidariai iš A. A., o jam neturint pakankamai lėšų iš jo įstatyminės atstovės M. A. ir D. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. 1032,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš A. A., o jam neturint pakankamai lėšų iš jo įstatyminės atstovės M. A., D. P. ir R. M. Š., o jam neturint pakankamai lėšų, iš jo įstatyminės atstovės R. Š. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V. 190 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios S. V. civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti valstybės naudai iš nuteistųjų A. A., o jam neturint pakankamai lėšų, iš jo įstatyminės atstovės M. A. ir D. P. už suteiktą Valstybės garantuojamos teisinę pagalbą po 169,47 Eur iš kiekvieno.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Avalynės pėdsako gipso išlieją, paimtą 2016-03-03 apžiūros metu, 2016-05-06 nutarimu perduota saugojimui ir saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius. (t.1, b.l.33,34), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2. Stiklainį su kvapo pavyzdžiu nuo žibintuvėlio, stiklainį su foniniu kvapu, rastais ir paimtais 2016-03-03 apžiūros metu, 2016-10-05 nutarimu perduotus saugojimui ir saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

3. Žibintuvėlį, 2016-03-03 rastą ir paimtą apžiūros metu, sportinius batus, 2016-04-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus iš D. P., 2016-11-02 nutarimu perduotus saugojimui ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių gt. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. P..

4. Stiklainį su kvapo pavyzdžiu nuo lipnios juostos ritės, stiklainį su foniniu kvapu, rastais ir paimtais 2016-03-14 apžiūros metu, 2016-10-05 nutarimu perduotus saugojimui ir saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

6. Lipnios juostos ritę, lipnios juostos atkarpą, virvės atkarpą, rastus ir paimtus 2016-03-14 apžiūros metu, 2016-05-02 nutarimu perduotus saugojimui ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.