Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai, procesinius dokumentus įteikiant deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei išsiunčiant žinomu adresu į Jungtinę Karalystę, prašymų nepateikė.

Ieškovė N. K. 2020 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad su atsakove jos buvo labai geros draugės, todėl ieškovė pinigus jai skolino be rašytinės sutarties. Ieškovės nuomone, banko pavedimas patvirtina, kad pinigai buvo pervesti už atsakovei priklausančią vilą. Ieškovė dalyvavo vilos pirkimo – pardavimo sudarymo metu Bulgarijoje, nekilnojamojo turto agentūroje. Vilos įsigijimo tikslas buvo poilsiui, ieškovės žiniomis, atsakovė turėjo kažkokį verslą Anglijoje, tačiau vilos įsigijimui atsakovei pritrūko pinigų. Ieškovei teko lankytis toje viloje. Kai šalys tarėsi dėl paskolos, dalyvavo ir kita jų draugė N. S., kuri taip pat skolino pinigus atsakovei vilai pirkti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2007 m. balandžio 5 d. rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovės dėl 32 400 Eur paskolos atsakovei suteikimo sudaryta nebuvo. 2007 m. balandžio 5 d. Tarptautiniu mokėjimo pavedimu nustatyta, kad ieškovė 32 400 Eur sumą pervedė gavėjui F. P. R. (į U. B. Bank atsikaitomąją sąskaitą), pinigų mokėjimo paskirtis – už D. W. vilą (duomenys neskelbtini) D. W. (paimet for villa (duomenys neskelbtini). D. W.). 2007 m. kovo 23 d. Kredito sutartimi Nr. 07-28175-FA nustatyta, kad AB „Swedbank” (buvęs pavadinimas AB bankas Hansabankas) ieškovei suteikė 32 437,44 Eur kreditą, kredito paskirtis – buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Byloje taip pat pateikti ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d. 2019 m. balandžio 19 d. AB „Swedbank” pranešime dėl kredito grąžinimo nurodyta, kad ieškovės skolos suma yra 22 181,56 Eur ir ji vėluoja mokėti paskolos įmokas. Iš AB „Swedbank” 2018 m. lapkričio 7 d. nurodymų įmokėti grynuosius pinigus nustatyta, kad ieškovė į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 215 Eur, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią sandorio sudarymo metu, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti skolą, atsiradusią iš paskolos teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir atsakovės. Šios bylos esmę sudaro tai, jog paskolos sutartis dėl 32 400 Eur raštu nebuvo sudaryta, atsakovės pozicija dėl susitarimo sudaryti paskolos sutartį nežinoma, todėl teismas remiasi byloje pateiktais įrodymais. Paskolinių santykių tarp šalių egzistavimą ieškovė įrodinėja į bylą pateiktu 2007 m. balandžio 5 d. Tarptautiniu mokėjimo pavedimu, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis, kad mokama už vilą, už D. W.. Ieškovės banko AB „Swedbank“ sąskaitų išrašais nustatyta, kad atsakovė periodiškai, nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2019 m. liepos mėn., ieškovei pervesdavo įvairias pinigų sumas, kurių paskirtis nurodyta „skola“, vėlesniuose pavedimuose nurodoma „daiva, daiva“, „S. D. 9, R. C., (duomenys neskelbtini), D. V.“. Ieškovė nurodė, kad šalis ilgą laiką siejo draugiški santykiai, todėl atsakovei paprašius, ieškovė paskolino jai pinigų vilos pirkimui, šalys žodžiu susitarė, kad atsakovė paskolą grąžins po 3-5 metų. Iš pradžių atsakovė paskolą mokėjo tvarkingai, po kiek laiko, atsakovė pradėjo mokėti nereguliariai, ieškovė pradėjo gauti pranešimus iš banko apie skolą, kreipėsi į atsakovę, ji žadėjo skolą grąžinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad visus sąskaitos, į kurią buvo mokama paskola, duomenis ir prisijungimus turėjo tik atsakovė. Šiuo metu su atsakove susisiekti ieškovei nepavyksta, ji neatsiliepia į jos telefono skambučius, atsakovė ieškovės numerį užblokavo. Imant paskolą, bankui ieškovė nurodė, kad paskola reikalinga buto remontui, tačiau pinigai iš karto buvo pervesti vilos pardavėjui, nes taip padaryti paprašė atsakovė.

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė įstatymo reikalavimo sudaryti sandorį rašytine forma, tai yra nesant įstatyme nustatytos formos ir turinio rašytinės paskolos sutarties (CK 6.871 straipsnio 1, 4 dalys), sandorio sudarymo faktą bei jos esminių sąlygų egzistavimą, ieškovė turėtų įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. Kaip minėta, atsakovės pozicija dėl susitarimo sudaryti paskolos sutartį nežinoma, atsiliepimo į bylą ji nepateikė, tokiu būdu, negalima konstatuoti, kad atsakovė ginčija ieškovės nurodytų piniginių lėšų gavimą ar, kad atsakovė neįsipareigojo jų ieškovei gražinti (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, ieškovės paimtos paskolos iš banko paskirtį, kad pinigai buvo panaudoti D. V. vilos Bulgarijoje įsigijimui patvirtina liudytojos teisme duoti parodymai. Liudytoja N. S. paaiškino, kad jos su ieškove daug metų draugauja, jų draugė taip pat buvo ir atsakovė, jos trise visur kartu dalyvaudavo. Atsakovė buvo ištekėjusi už užsieniečio, todėl jai be vyro sutikimo ir parašo bankas paskolos nedavė. Atsakovė kreipėsi į ieškovę ir N. S. dėl paskolos vilos Bulgarijoje pirkimui. Tiek ieškovė, tiek liudytoja atsakovei paskolino pinigų. N. S. atsakovei paskolino 36 000 Eur, ši skola yra grąžinta. Ieškovė buvo nuvykusi į Bulgariją ir dalyvavo vilos pirkime. N. S. kurį laiką gyveno Londone, dažnai bendraudavo su atsakove, kol suprato, kad atsakovė skolų nei jai, nei ieškovei nesiruošia sugrąžinti, todėl sugrįžusi į Lietuvą kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo. N. S. su atsakove buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, ieškovė to nedarė, nes labai pasitikėjo drauge ir nenorėjo jos įžeisti.

Teismo nuomone, nesant imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Esminiai paskolos sutarties, kurios samprata numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2014,2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 ir kt.). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK6.875 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-422-687/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

Ieškovė teigia, kad rašytinė sutartis dėl paskolos su atsakove nebuvo įforminta, nes ji pinigus skolino labai gerai draugei, todėl ja pasitikėjo. Tačiau tokia aplinkybė sutarties turinio nepreziumuoja. CK 6.871 straipsnio 1 dalis nenumato išimčių dėl sutarties formos dėl ieškovės nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

Kad šalis siejo artimi draugiški santykiai patvirtina ir liudytojos N. S. paaiškinimai. Liudytoja nurodė, kad jų, kaip draugių santykiai buvo labai geri, todėl ieškovė ir liudytoja sutiko paskolinti atsakovei pinigus, įkeitė savo butus. Liudytoja pareikalavo ir su atsakove pasirašė paskolos raštelį, o su ieškove sutartis nebuvo sudaroma dėl to, kad ieškovė ir atsakovė buvo dar geresnės draugės ir viena kita labai pasitikėjo. Ieškovei imant paskolą banke, liudytoja taip pat dalyvavo ir viską matė, todėl gerai žino paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, be to, paskolos sutartys buvo sudaromos per tą patį banko atstovą.

Atsižvelgiant į artimos tiek ieškovės, tiek atsakovės draugės – liudytojos N. S. paaiškinimus, manytina, kad ieškovę ir atsakovę daug metų siejo labai artimi draugiški santykiai, ir dėl to tarp jų galėjo susiklostyti tarpusavio pasitikėjimo santykiai, todėl susiklosčiusių paskolos teisinių santykių neaptarimas ir neįforminimas rašytine sutartimi, įvertinus ieškovės nurodomas aplinkybes dėl pinigų paskolinimo vilos pirkimui, atitinka kitas bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ir liudytojos paaiškinimai apie pinigų atsakovei paskolinimo aplinkybes ir tikslą yra nuoseklūs ir objektyvūs, liudytojos paaiškinimai iš esmės sutampa su ieškovės paaiškinimais. Duomenų, kad liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi, nepateikta. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Be to, priimdamas sprendimą teismas remiasi ne tik liudytojos parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju prieštaravimų tarp liudytojos parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų nenustatyta.

Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiškai, nes tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą – teisinį tikslą. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatinėjant ar tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. ar ieškovė atsakovei perdavė pinigus ir ar pastaroji įsipareigojo ieškovei grąžinti jai perduotas pinigines lėšas, įrodinėjama iš esmės netiesioginiais įrodymais. Todėl būtina atsižvelgti į įrodymų pakankamumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Kaip jau buvo nurodyta, 2007 m. balandžio 5 d. Tarptautiniame mokėjimo pavedime nurodyta, kad pinigų mokėjimo paskirtis – už D. W. vilą (duomenys neskelbtini) D. W. (paimet for villa (duomenys neskelbtini). D. W.). Dar iki šio pavedimo atlikimo, 2007 m. kovo 23 d. AB „Swedbank” ieškovei suteikė būtent 32 437,44 Eur dydžio kreditą, kurio suma atitinka 2007 m. balandžio 5 d. pavedimu gavėjui F. P. R. (į U. B. Bank atsikaitomąją sąskaitą) pervestą 32 400 Eur sumą. Be to, kad ieškovę ir atsakovę siejo paskoliniai teisiniai santykiai patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašai, iš kuriuos matyti, kad atsakovė periodiškai atlikdavo įmokas, kurių dydis atitinka kredito grąžinimo sumas, be to, įmokų paskirtis įvardijama, kaip skola. Kitų duomenų, kokiu pagrindu atsakovė atlikdavo mokėjimus į ieškovės sąskaitą, į bylą nepateikta. Pažymėtina, kad ieškovė nėra verslininkė, neturi patirties forminant piniginius mokėjimus ir sandorius, ir nors būdama protinga ir apdairi turėjo galimybę ir pareigą įvertinti, kokį dokumentą pasirašyti, jeigu juo siekiama įforminti paskolos suteikimą, tačiau nurodyti duomenys, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad 32 400 Eur suma galėjo būti pervesta atsakovei kaip paskola vilos pirkimui, kadangi pavedime labai aiškiai ir konkrečiai nurodyta atsakovės pavardė, taip pat, kad mokama už vilą nurodytu adresu. Teismo vertinimu, mokėjimo pavedime nurodytas tikslus vilos adresas Bulgarijoje ir kad tai atlikta už D.V., gali būti siejamas su nekilnojamojo turto įsigijimu, t. y. su aplinkybėmis, kurias egzistavus nurodė ieškovė ir kurias taip pat patvirtino liudytoja teismo posėdžio metu. Taigi iš tarptautinio mokėjimo pavedimo turinio galima spręsti, kad šalis iš tiesų siejo paskoliniai santykiai – šiuo dokumentu buvo perduotas paskolos sutarties dalykas, kuris gali būti vertinamas kaip paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme.

2007-2008 m. banko sąskaitų išrašais nustatyta, kad buvo atliekami pinigų pervedimai iš Anglijos (kur gyvena atsakovė) arba pinigus į savo sąskaitą pervesdavo pati ieškovė (atsakovė vėliau jai grąžindavo), o nuo 2009 m. pradžios iki 2019 m. liepos mėnesio atsakovė į ieškovės sąskaitą pervesdavo pinigų sumas, reikalingas kredito įmokoms mokėti. Kaip rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino ieškovė, kartais už atsakovę pinigus į ieškovės sąskaitą pervesdavo kiti asmenys – D. S. – atsakovės sutuoktinis, N. S. – atsakovės sutuoktinio brolis, A. S. – atsakovės sutuoktinio motina, S. B. – atsakovės motina. Vertinant sąskaitų išrašus kitų įrodymų kontekste, galima teigti, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, kadangi per daugiau nei dešimties metų terminą atsakovės reguliariai atlikti mokėjimai patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ji nurodytą pinigų sumą paskolino atsakovei vilos Bulgarijoje pirkimui, o atsakovė dalimis grąžindavo pasiskolintas lėšas – pervesdavo pinigines lėšas kredito grąžinimo įmokoms mokėti. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė, kaip ir nėra byloje duomenų apie tai, už ką ieškovės nurodytu laikotarpiu, kuris sutampa su paskolos atsakovei suteikimu ir atsakovės vilos įsigijimu, atsakovė jai reguliariai pervesdavo tam tikras pinigų sumas. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra nustatytas joks kitas pinigų perdavimo atsakovei pagrindas, taip pat į tai, kad šalys ilgą laiką buvo pažįstamos, ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai buvo draugiški. Paskolos santykių egzistavimą iš dalies patvirtina ir byloje esantis 2019 m. gegužės 8 d. ieškovės reikalavimas dėl skolos ir palūkanų grąžinimo, kuriame ieškovė pareikalavo atsakovės grąžinti jai suteiktą paskolą.

Teismo vertinimu, nors paskolos sutartis sudaryta ieškovės vardu, o pinigai už vilą pervesti trečiajam asmeniu, tačiau visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, yra pagrindas pripažinti paskolos sandorio sudarymo faktą, nes priešingas bylos aplinkybių vertinimas, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojos parodymus, teismas sprendžia, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir kad ieškovė atsakovei pinigus perdavė paskolos sutarties pagrindu, todėl ieškinys tenkintinas.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad tam tikrą laiką atsakovė atlikdavo mokėjimus į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą kredito ir palūkanų dengimui, grąžindavo kreditą ir palūkanas pagal grafiką. Ieškovė paaiškino, kad atsakovei pradėjus skolą grąžinti nereguliariai ir ieškovei pareikalavus grąžinti visą skolą, pastaroji apskritai nutraukė skolos mokėjimą. CK 6.873 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovė įnešė 215 Eur bankui paskolos ir palūkanų dengimui. AB „Swedbank“ pateikė duomenis, likusi negrąžinta kredito suma yra 21 961,94 Eur. Už išankstinį kredito grąžinimą bankui ieškovė turėtų mokėti 1,5 % dydžio mokestį nuo negrąžintos sumos (Kredito sutarties Nr.07-28175-FA 11.1.2 punktas), todėl nuo 21 961,94 Eur sumos tai sudarytų 329,42 Eur. Ieškovės teigimu, sumokėti šį mokestį atsakovė buvo įsipareigojusi tarp šalių nustatytu žodiniu susitarimu dėl paskolos, todėl bendra atsakovės ieškovei grąžintina skola sudaro 22 506,36 Eur. 2019 m. gegužės 8 d. ieškovė raštu (elektroniniu paštu) kreipėsi į atsakovę su raginimu grąžinti skolą iki 2019 m. birželio 19 d. Duomenų, kad atsakovė būtų su ieškove atsiskaičiusi, nepateikta.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovės priteistina 22 506,36 Eur skola.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, bei 544 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą. Už pareikštą ieškinį ieškovė sumokėjo 506 Eur žyminio mokesčio ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 5 dalis). Atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės už pareikštą prašymą sumokėtos 38 Eur dydžio išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Teismas vertina, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, posėdžių skaičių, ginčo sumą, advokato darbo laiko sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų skaičių ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose numatytų dydžių. Išlaidas patvirtina dokumentai, todėl prašymas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 1 106 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. V. 22 506,36 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų šešių eurų trisdešimt šešių centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 506,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės N. K. naudai.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės D. V. 1 106 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. K. naudai.

Kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.