Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-494-936/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-04
Bylos Nr.: e2A-494-936/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01393-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas: N. H.

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-494-936/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01393-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) N. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ patikslintą ieškinį atsakovei N. H. dėl piniginės prievolės priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo priteisti iš atsakovės N. H. 1883,91 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, kad atsakovė su ieškovu sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, poliso Nr. LT22-TCA-00782635-9, pagal kurią buvo apdrausta automobilio LEXUS RX450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2022 m. rugsėjo 14 d. Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas N. H. priklausančios transporto priemonės LEXUS RX450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo 1883,91 Eur. Pažymėjo, kad draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2022 m. gegužės 18 d., tačiau draudimo įmoką atsakovė sumokėjo tik po eismo įvykio, t. y. 2022 m. gruodžio 12 d. Kadangi atsakovė nesumokėjo draudimo įmokos, todėl jai kilo pareiga grąžinti ieškovo išmokėtą draudimo išmokos sumą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė N. H. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovė 108,58 Eur draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2022 m. gegužės 18 d., tačiau per klaidą sumokėjo kitam draudikui ADB „Gjensidige“. Klaida išaiškėjo 2022 m. 06 mėn., kai buvo informuota, kad neva nėra sumokėjusi draudimo įmokos pagal draudimo sutartį ieškovui, tačiau atsakovė negalėjo sumokėti draudimo įmokos, kadangi buvo ne Lietuvoje ir neturėjo banko duomenų. Toliau atsakovė vairavo transporto priemonę įsitikinusi, kad yra sudariusi draudimo sutartį.

2.2. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 14 d., būdama Vokietijoje ir vairuodama automobilį LEXUS RX450H, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį – parkuodamasi užkliudė kitą šalimais stovėjusį automobilį – baltos spalvos lengvąjį automobilį FIAT500. Automobilis FIAT500 buvo apgadintas labai nežymiai, ant jo šoninių durelių liko vos įžiūrimi keli įbrėžimai. Kadangi automobilio FIAT500 savininko prie automobilio nebuvo, atsakovė būdama sąžininga vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus, kurie surašė įvykio protokolą. Pareigūnai surašė protokolą, tačiau atsakovė jo neperskaitė. 2022 m. gruodžio 1 d. atsakovė gavo pranešimą, kad atsakinga už transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą, bei kadangi nesumokėjo draudimo įmokos, todėl turi padengti draudimo išmoką. Tad 2022 m. gruodžio 1 d. atsakovei tapo žinoma, jog ji neapmokėjo draudimo įmokos pagal draudimo sutartį. Anksčiau ieškovė siuntė tik vieną pranešimą, joks kitas priminimas nebuvo siunčiamas, ji nebuvo informuota, kad reikės padengti draudimo išmoką, jei nebus sumokėta draudimo įmoka.

2.3. 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovė gavo iš ieškovo žalą pagrindžiančius dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad žala yra paskaičiuota ir išmokėta visai ne dėl tos transporto priemonės, kurią apgadino atsakovė, t. y. juodos spalvos FORD FIESTA, nors atsakovė apgadino baltą FIAT500, taip pat paaiškėjo, kad policijos protokole buvo nurodyta klaidinga transporto priemonė. Atsakovė kreipėsi į Vokietijos policiją, kuri išreiškė apgailestavimą, kad protokole buvo padaryta klaida. Nurodė, kad jiems nepavyko nustatyti baltos spalvos FIAT500 savininko. Policija pažymėjo, kad nebuvo gautas pranešimas apie FIAT500 apgadinimą, nes savininkas arba nepastebėjo, kad jo transporto priemonė buvo apgadinta arba jam tai nerūpi. 2023 m. vasario 18 d. Vokietijos policijos pareigūnai atsiuntė atsakovei pataisytą protokolą, kuriame apgadinta transporto priemonė yra nurodyta FIAT500. Atsakovė siuntė šį protokolą ieškovui, tačiau ieškovas netyrė situacijos, neįsitikino ar buvo pagrindas išmokėti draudimo išmoką FORD FIESTA savininkui. Kadangi atsakovė apgadino automobilį FIAT500, o ne FORD FIESTA, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovui žalą išmokant draudimo išmoką, kadangi tokia išmoka negalėjo būti išmokėta. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės sukelto eismo įvykio ir FORD FIESTA apgadinimų.

2.4. Atsakovė taip pat nurodė, kad draudimo išmokos dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, nors ir pavėluotai, tačiau sumokėjo draudimo įmoką. Siekiant užtikrinti draudimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą atsakovė prašo taip pat sumažinti ieškovo reikalaujamą priteisti draudimo išmokos sumą, kad ji būtų adekvati ir proporcinga atsakovės įvykdytam pažeidimui – laiku nesumokėtai draudimo įmokai.

3. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dublike palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovei apie įvykį tapo žinoma tą pačią dieną, kai įvyko įvykis, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d. Atsakovė pripažįsta, kad būdama sąžininga vairuotoja, ji pati iškvietė policijos pareigūnus, kurie surašė įvykio protokolą. Sutartinės ir įstatyminės imperatyvios prievolės bendradarbiauti su draudiku atsakovė nevykdė, jokios informacijos neteikė. Draudikui apie įvykį tapo žinoma 2022 m. spalio 24 d., kai buvo užregistruotas pranešimas dėl nukentėjusiojo gauto skundo. Nukentėjusiojo atstovai pateikė pretenziją BTA korespondentui, kurios pagrindu buvo pradėta žalos administravimo byla. Draudikas kitą dieną po įvykio registravimo pateikė prašymus atsakovei dėl informacijos teikimo, tačiau atsakovė tik nurodė, kad su kalte sutinka, tačiau deklaracijos neranda. Tuo ir baigėsi atsakovės bendradarbiavimas. Gavus sąskaitas ir nesant jokiems prieštaravimas byloje 2022 m. lapkričio 30 d., buvo sumokėta 1 883,91 Eur draudimo išmoka. Pažymėjo, kad atsakovės prašymu policija užpildė protokolą, kuriame nurodytas atsakovės minimas automobilis FIAT be valstybinio numerio, tačiau šie dokumentai nieko bendro neturi su nagrinėjama byla, nes į ieškovą nesikreipė jokie kiti nuo atsakovės nukentėję asmenys, todėl jokia kita byla nebuvo administruojama. Visi atsakovės paaiškinimai bei pateikti įrodymai apie jos sugadintą FIAT be numerio, nėra susiję su šia nagrinėjama civiline byla, todėl ieškovas dėl jų daugiau nepasisako. Ieškovas pastebėjo, kad atsakovei nesumokėjus draudimo įmokos, atsakovei buvo siunčiamas pranešimas, kurį ji gavo, bet vis tiek prievolės nevykdė. Atsakovė vienašališkai pažeidė aktualią sutartį ir įmokos sutartyje numatytu laiku nesumokėjo. Tuo pačiu yra nustatyta ir antroji būtina sąlyga atsakovės atsakomybei kilti, t. y. įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo įmoka už teikiamą draudimo apsaugą nebuvo sumokėta. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu, nesumokėjimas draudimo įmokos bei padaryta žala, o šiuo atveju nustatytos abi sąlygos.

Atsiliepimas

4. Atsakovė N. H. pateiktu tripliku palaikė atsiliepimo argumentus ir papildomai nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pats savaime atsakovės nepranešimas apie įvykį ieškovui per 3 d. d. automatiškai nelemia atsakovės pareigos padengti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką 100 proc. apimtimi. Kiekvienu atveju yra vertinama įstatyme nurodytų aplinkybių visuma ir tik tuomet sprendžiama, ar yra pagrindas reikalauti iš draudėjo padengti draudiko išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas iš atsakovės dėl to, kad ji laiku nepranešė ieškovui apie eismo įvykį, daugiausiai gali reikalauti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos sumos, o ne visos. Atsakovės nepranešimas apie eismo įvykį per 3 d. d., ar eismo įvykio deklaracijos (kurią atsakovė pametė) nepateikimas, neturėjo jokios įtakos ieškovo sprendimui išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė negalėjo pateikti eismo įvykio deklaracijos, nes pametė, o ieškovė turėjo pakankamai duomenų dėl eismo įvykio. Atsakovė niekada iš ieškovo nebuvo gavusi jokių konkrečių duomenų apie žalos administravimo bylą, jokių konkrečių klausimų, dėl ko ji net negalėjo įtarti, kad ieškovas administruoja žalą, kurios atsakovė nepadarė.

4.2. Kadangi ieškovo nurodytą dieną atsakovė tikrai buvo padariusi eismo įvykį ir ieškovas atsakovei apie įvykį nurodė vienintelį faktą (datą), o atsakovė savo kaltę dėl įvykio buvo pripažinusi deklaracijoje, tai ji neturėdama iš ieškovo jokios kitos informacijos, išskyrus eismo įvykio datą, ir neturėjo pagrindo neigti ieškovui savo kaltę dėl įvykio, todėl ir parašė elektroniniu laišku, kad kaltę pripažįsta. Tik tada, kai 2012 m. gruodžio 1 d. pranešimu ieškovas pareikalavo iš atsakovės padengti išmokėtą 1 883,91 Eur draudimo išmokos sumą, atsakovei kilo įtarimas, kodėl tokia didelė žala, jeigu eismo įvykio metu transporto priemonė buvo tik įbrėžta. Tuomet atsakovė paprašė ieškovo atsiųsti žalos bylą, o 2022 m. gruodžio 5 d. ją gavusi pamatė, kad žala yra paskaičiuota ir išmokėta visai ne dėl tos transporto priemonės, kurią apgadino atsakovė.

4.3. Atsakovė žalos transporto priemonei FORD FIESTA nepadarė, su šia transporto priemone eismo įvykyje nedalyvavo, eismo įvykis įvyko su FIAT500. Vien faktas, jog ieškovas išmokėjo 1883,91 EUR dydžio draudimo išmoką, savaime nereiškia, kad atsakovei atsiranda pareiga ieškovui grąžinti būtent tokio dydžio išmoką ir dėl to ieškovo ieškinys turi būti tenkinamas. Jei nustatoma, kad draudėjui kyla pareiga grąžinti draudikui jo išmokėtą draudimo išmoką, tai kiekvienu atveju yra vertinama, kokio dydžio ta grąžintina suma turėtų būti, atsižvelgiant į teismų praktikoje nurodytus kriterijus – nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ patikslintą ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės N. H. ieškovei 1 883,91 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 883,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2023 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos bei 675,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra tarp šalių ginčo, kad eismo įvykio metu atsakovei priklausanti transporto priemonė LEXUS RX 450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta pas ieškovą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. LT22-TCA-00782635-9, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės LEXUS RX450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Ši sutartis nėra šalių ar teismo panaikinta, pakeista ar pripažinta negaliojančia, todėl yra galiojanti ir vykdytina.

5.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovės nurodomos aplinkybės dėl draudimo įmokos savalaikio nesumokėjimo (pradžioje sumaišė draudimo įmokas, o po to tiesiog pamiršo sumokėti draudimo įmoką, nors apie tai ieškovo ir buvo informuota) nėra šiuo atveju laikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis, nes kaip matyti, atsakovė tokiu savo elgesiu pademonstravo nerūpestingumą bei neatsakingumą, nors TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, specifika lemia, jog iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai, todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, yra pripažįstama, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Nerūpestingai bei neatsakingai atsakovė elgėsi ir nepranešdama laiku ieškovui apie įvykusį draudiminį įvykį, kas taip pat negali būti laikytina neesmine aplinkybe šioje susidariusioje situacijoje arba lengvinančia aplinkybe, nes šalių susitarimu buvo sutartas šalių savalaikis pranešimas apie eismo įvykį. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji negalėjo pateikti ieškovui autoįvykio deklaracijos, nes tiesiog jos neranda, taip pat yra vertintina kritiškai ir toksai atsakovės elgesys taip pat yra vertintinas kaip nerūpestingas bei neatsakingas, kas negali būti vertinama kaip atsakovės veiksmus lengvinanti aplinkybė.

5.3. Atsakovė neginčija esminės aplinkybės, jog eismo įvykis visgi buvo ir ji jame asmeniškai dalyvavo, t. y. ji savo automobiliu kliudė kitą automobilį. Be to, atsakovės kaltės prisipažinimo klausimas yra fiksuotas ir atsakovės bei ieškovo susirašinėjimuose elektroniniu paštu. Ieškovas nėra įpareigotas atsakovės teisių ir pareigų įgyvendinimu bei atsakovės nuolatiniu informavimu, kaip / kada / kokiu būdu atsakovei tinkamai reiktų įvykdyti jos prisiimtas sutartines pareigas. Be to, atsakovė yra pilnametis asmuo ir nepripažinta neveiksnia, todėl pagal bendrąją taisyklę “nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės” atsakovei pačiai yra / buvo privaloma domėtis kaip tinkamai įvykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, juolab, kurie kyla iš TPVCAPDĮ nuostatų, kuriose yra nustatytas teisinis reguliavimas dėl transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio bei jo valdytojo atsakomybės.

Šalies argumentai

5.4. Ieškovas į šią civilinę bylą pateikė pranešimą apie eismo įvykį, kuriame yra nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykio kaltininke yra nurodyta atsakovė N. H., transporto priemonės LEXUS RX 450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja; pranešimą surašė Kelno policijos prezidiumas 5-oji policijos inspekcija Deutzo policijos nuovada Siegburger Str 195 a 50679 Kelnas; Policijos komisaras M.. Šis pranešimas nėra panaikintas, pakeistas ar pripažintas negaliojančiu, be to, jis yra išduotas oficialių asmenų (pranešimą surašė Kelno policijos prezidiumas 5-oji policijos inspekcija Deutzo policijos nuovada Siegburger Str 195 a 50679 Kelnas; Policijos komisaras M.), todėl pateikti oficialūs duomenys šiame pranešime yra laikytini oficialiais bei teisingais.

5.5. Atsakovės pateiktas 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimas yra vertintas kritiškai, nes tai, visų pirma, yra ne pirminis įrodymas, o išvestinis ir jis yra gautas jau pagal atsakovės pareikalavimą su matomai nurodomomis subjektyviomis atsakovės aplinkybėmis. Šis pranešimas yra vertintinas kritiškai ir dėl to, kad jame nėra nurodytas automobilio numeris (apgadinta transporto priemonė FIAT500, balta, Nr. nežinomas), kas kelia rimtų abejonių tokio dokumento objektyvumu, nes kaip matyti iš pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomų ir pripažintų aplinkybių, ji, padariusi šį autoįvykį, iš karto pati iškvietė policiją, kuri ir surašė visus autoįvykio dokumentus, todėl tokia aplinkybė, jog nei policija, nei pati atsakovė neidentifikavo / neužsirašė vietoje stovinčio bei autoįvykyje dalyvavusio automobilio numerio bei jo markės, kuriam buvo padaryta žala, kelia labai daug pagrįstų abejonių atsakovės keliama nauja versija, neva tai autoįvykyje dalyvavo visai kitas automobilis, negu nurodyta pirminiame pranešime. Antrinis pranešimas šiuo atveju yra neišsamus ir nenuoseklus, t. y. jame nėra nurodoma, kad šiuo pranešimu yra panaikinamos pirmajame pranešime išdėstytos aplinkybės ir kt., nors pareigūnas, surašęs šiuos abu dokumentus, yra tas pats. Teismas darė išvadą, kad galimai atsakovė dalyvavo ir kitame (naujame) autoįvykyje, kliudydama net kelis automobilius vienu metu, ir byloje nėra atmestina bei atsakovės paneigta ši aplinkybė.

5.6. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovės prašymu policija užpildė protokolą, kuriame atsakovės yra nurodytas jau kitas automobilis FIAT (be valstybinio numerio), tačiau šie dokumentai nieko bendro neturi su šia nagrinėjama civiline byla, kadangi į ieškovą nesikreipė jokie kiti nuo atsakovės nukentėję asmenys, todėl jokia kita byla nebuvo administruojama. Tokiu būdu visi atsakovės paaiškinimai bei pateikti įrodymai apie jos sugadintą FIAT (be numerio) šiuo atveju nėra susiję su šia nagrinėjama civiline byla. Teismas vertino kritiškai atsakovės nurodytas aplinkybes, nes jos yra nenuoseklios bei nelogiškos, t. y. atsakovė nurodo aplinkybes, kad pati pilnai pripažino kaltę dėl autoįvykio, o po to yra neigiama kaltė dėl konkretaus autoįvykio, pametama / nerandama įvykio deklaracija, nesumokama laiku draudimo įmoka, laikant tai neesminiu sutarties pažeidimu, nepranešama ieškovui laiku apie draudiminį įvykį, laikant tai taip pat neesminiu sutarties pažeidimu, deklaracijoje nurodomas kitas automobilis, tačiau jo numeris nežinomas / neįrašomas ir kt. Be to, abu protokolai yra surašyti atsakovės paaiškinimų pagrindu, todėl ir juose matyti akivaizdus atsakovės nenuoseklumas, t. y. pasak atsakovės, baltas automobilis be numerio dalyvavo autoįvykyje, kai tuo tarpu pirminiame dokumente yra nurodyta, kad visgi autoįvykyje dalyvavo juodas automobilis su numeriu. Taigi ieškovas pilnai įrodė aplinkybes, jog atsakovės atlikti veiksmai (sukeltas eismo įvykis) yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su automobiliui FORD FIESTA kilusia žala, kurią ieškovas pilnai padengė, išmokėdamas 1883,91 Eur dydžio draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

5.7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra ir atroji sąlyga - draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą. Sutartis yra dvišalė, galiojanti ir jos sąlygas vykdyti privalėjo ne tik vien tik ieškovas, bet ir atsakovė. Be to, jokių lengvinančių aplinkybių atsakovės veiksmuose teismas šiuo atveju nenustatė. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo draudimo išmoką 1 883,91 Eur sumai ir ši suma yra pagrįsta bei šioje civilinėje byloje visiškai įrodyta. Pagal draudimo sutarties Nr. LT22-TCA-00782635-9 sąlygas draudimo įmoka atsakovės turėjo būti sumokėta iki 2022 m. gegužės 18 d. dienos, o įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 14 d., tačiau atsakovė šią įmoką sumokėjo tik po įvykio, t. y. 2022 m. gruodžio 12 d., tokiu būdu atsakovė savo sutartinę prievolę (mokėjimą) įvykdė tik po beveik septynių mėnesių termino, kas visiškai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas / įrodytas bei pilnai tenkintinas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai yra priteista 1 883,91 Eur skola.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė N. H. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė nekvestionuoja teisinio reguliavimo, nustatančio, kad jai iki eismo įvykio neapmokėjus įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įmokos, draudikui padengus padarytą žalą, draudiko reikalavimu ji turi pareigą grąžinti sumokėtą draudimo išmoką. Tačiau šiuo atveju draudikas atlygino žalą asmeniui, kurio automobilio atsakovė neapgadino ir tą pagrindžia byloje pateikti įrodymai. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie iš esmės vieni kitiems prieštarauja – vieni pagrindžia ieškovės poziciją, kiti atsakovės. Teismas sprendė, kad atsakovės įrodymai yra nepatikimi ir jais nesivadovavo, tačiau motyvai, kuriais šiuos įrodymus atmetė yra grįsti prielaidomis, spėjimais bei niekuo nepagrįsta nuomone.

6.2. Ieškovas į bylą pateikė Kelno policijos valdybos 5-osios policijos inspekcijos Doico policijos skyriaus pranešimą nelaimingą atsitikimą ar avariją, kuriame yra nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. 8:25 val. (duomenys neskelbtini), Kelnas – Miulhelm įvyko eismo įvykis, kurio metu N. H., vairuodama automobilį Lexus Rx 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį FORD FIESTA, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodoma, kad jį surašė pareigūnai M. ir I.. Atsakovė kreipėsi į Vokietijos policiją ir gavo patikslintą pranešimą, kurį surašė J. M.. 2023 m. vasario 18 d. J. M. elektroniniu paštu atsiuntė patikslintą Pranešimą apie nelaimingą atsitikimą ar avariją dėl 2022 m. rugsėjo 14 d. 8:25 val. (duomenys neskelbtini), Kelnas – Miulhelm eismo įvykio, kuriame įrašyta teisinga apgadinta transporto priemonė. 2023 m. spalio 31 d. pareigūnas J. M. atsakovės atstovės prašymu pateikė pažymą, kurioje patvirtinama, kad Pranešime apie nelaimingą atsitikimą ar avariją 601500-140922-0825 buvo padaryta klaida. Šio eismo įvykio metu N. H. neapgadino automobilio FORD FIESTA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

6.3. Pažymėjo, kad abu pranešimus surašė tas pats pareigūnas, kuris patvirtino, kad ankstesnis pranešimas yra klaidingas. Byloje yra oficialūs Vokietijos įstaigos išduoti dokumentai, kurie patvirtina, kad pirminiame pranešime nurodytos aplinkybės dėl apgadinto automobilio yra neteisingos. Nesant priešingų duomenų, paaiškėjus, jog policija pranešimą surašė neteisingai, laikytina, kad policija gali pati pašalinti šią klaidą laisva forma – šiuo atveju, surašant naują patikslintą pranešimą ir parengiant pažymą, kad pirminiame pranešime buvo padaryta klaida dalyje dėl apgadintos transporto priemonės. Teismas turėjo vadovautis patikslintu pranešimu, kuris taip pat yra oficialus dokumentas.

6.4. Patikslintas pranešimas surašytas to paties pareigūno, kuris 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo atvykęs užfiksuoti atsakovės sukelto eismo įvykio. Pareigūnas patvirtino, kad jo surašytas pranešimas galėjo būti klaidingas. Įrodymų, kad pareigūnas pateikia melagingą informaciją nėra. Atitinkamai, teismo abejonės (matomai nurodomomis subjektyviomis atsakovės aplinkybėmis) yra visiškai nepagrįstos faktinėmis aplinkybėms. Teismas nenurodo, kokias subjektyvias aplinkybes policijai nurodė atsakovė, dėl kurių policija pripažino, jog pirminis pranešimas yra neteisingas.

6.5. Pranešimas nėra patvirtintas nei atsakovės, nei tariamai nukentėjusios asmens parašu, o vienašališkai surašytas policijos pareigūno. Tai lemia, kad dėl atsakovės ir pareigūno kalbos barjero pareigūnas galėjo apgadintu įrašyti kitą automobilį, kuris, nors ir galėjo būti apgadintas, tačiau neturėjo nieko bendro su ginčui aktualiu eismo įvykiu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Vokietijos policijos pateikti dokumentai, patikslinantys pirminį pranešimą, neatitinka tikrovės, nors galėjo kreiptis į policiją ir aiškintis pirminio pranešimo surašymo aplinkybes ir kaip galėjo tokia klaida atsirasti. Vienas kertinių proceso principų, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau skundžiamas sprendimas būtent tuo ir pagrįstas.

6.6. Vertinant teismo motyvą, kad patikslintas pranešimas neišsamus, apeliantė nurodo, kad byloje nėra pateiktas teisės aktas, reguliuojantis kaip pareigūnas turi patikslinti pranešimą apie eismo įvykį. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti Vokietijos policijos pareigūno veiksmų teisingumo ar teisėtumo, paneigiant pirminiame pranešime nurodytą informaciją. Teismas nepagrįstai nesivadovavo patikslintu pranešimu.

6.7. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovė dalyvavo galimai kitame eismo įvykyje pagrįstas tik prielaidomis. Tiek pirminis, tiek patikslintas Pranešimai yra surašyti dėl tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu atsakovė apgadino kitą automobilį. Atsakovė negalėjo būti keliose vietose vienu metu. Kita vertus, kaip matyti iš pranešimo formos, jame galima įrašyti tris transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje. Atitinkamai, jeigu eismo įvykio metu atsakovė būtų apgadinusi daugiau nei vieną transporto priemonę, tas būtų buvę įrašyta pranešime.

6.8. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad patikslintas pranešimas nėra susijęs su nagrinėjama byla, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi abu pranešimai surašyti dėl to paties eismo įvykio, įvykusio tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, kurio metu N. H. apgadino vieną automobilį. Abejuose pranešimuose yra aprašomas tas pats įvykis, tik klaidingai nurodyta apgadinta transporto priemonė. Atsižvelgiant į tai, nesuprantamas nei ieškovo argumentas, nei teismo motyvas, esą eismo įvykis, kurio metu atsakovė apgadino automobilį FIAT500, nėra susijęs su nagrinėjama byla.

6.9. Teismo abejonės dėl patikslinto pranešimo ir pažymos nėra pagrįstos įrodymais, o tik nelogiškomis ir nepagrįstomis prielaidomis, kuriomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Atsižvelgiant į rungimosi principą, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius patikslintą pranešimą ir 2023 m. spalio 31 d. pažymą, tačiau nesant tokių įrodymų, laikytina, kad esminiai prieštaravimai dėl ieškinio reikalavimo liko nepašalinti, dėl ko ieškinys negalėjo būti tenkintas. Ieškovui tinkamai neįgyvendinant įrodinėjimo pareigos, tas neturėtų būti kompensuojama teismo prielaidomis apie bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymų patikimumą.

Atsiliepimas

7. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliacinis skundas nepagrįstas, kadangi didelė dalis argumentų nesusiję su byla, neargumentuoti teisiškai. Apeliantė ginčija savo atsakomybę išimtinai tik savo pačios sugalvota versija dėl FIAT automobilio, kurio valstybinio numerio niekas nežino, o tokio automobilio egzistavimą, apeliantė suprato esant, tik po pretenzijos gavimo. Byla yra dėl draudimo išmokos už FORD FIESTA, o ne už FIAT.

7.2. Nagrinėjamoje byloje atsakovei apie eismo įvykį buvo žinoma tą pačią dieną – 2022 m. rugsėjo 14 d., tačiau atsakovė jokios informacijos ieškovui nepateikė. Draudikui apie įvykį tapo žinoma 2022 m. spalio 24 d., nukentėjusiojo atstovai pateikė pretenziją, kurios pagrindu pradėta žalos administravimo byla. Ieškovas kitą dieną pateikė pranešimus atsakovei, tačiau ji nurodė, kad su kalte sutinka, deklaracijos neranda. Daugiau atsakovė nebendradarbiavo.

7.3. Atsakovė niekaip neįrodė, kad FORD FIESTA savininkas apgaulės būdu gavo draudimo išmoką. Ji nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad neapgadino automobilio FORD FIESTA. Ieškovas nėra gavęs jokio pranešimo iš FIAT automobilio savininko, todėl nebuvo atliktas ir tyrimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Visi apeliantės paaiškinimai dėl FIAT automobilio nėra susiję su byla.

7.4. Pažymėjo, kad apeliantei buvo siunčiamas pranešimas sumokėti draudimo įmoką, tačiau ji prievolės nevykdė. Nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir atsakovė N. H. 2022 m. gegužės 11 d. sudarė įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 18 d. 00:00 val. iki 2023 m. gegužės 17 d. 23:59 val. buvo apdrausta lengvojo automobilio LEXUS RX450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakovė įsipareigojo sumokėti 108,58 Eur draudimo įmoka iki 2022 m. gegužės 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ieškovas 2022 m. birželio 1 d. el. laišku informavo atsakovę, kad nebuvo sumokėta 108,58 Eur draudimo įmoka.

13. Kelno policijos prezidiumo 5-osios policijos inspekcijos Deutzo policijos nuovados komisarai M. ir I. surašė pranešimą apie 2022 m. rugsėjo 14 d. 08:25 val. eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini), Kelnas, Miulheimas. Eismo įvykio dalyviu Nr. 01, kuriam paskirta 35 Eur įspėjamoji bauda (vertime klaidingai nurodyta 30 Eur), nurodyta N. H., kuri vairavo lengvąjį automobilį LEXUS RX450H, raudonos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo vieta pažymėta iš dešinės pusės prie galinio dešiniojo rato. Eismo įvykio dalyviu Nr. 02 nurodytas pastatytas lengvasis automobilis FORD FIESTA, juodos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės naudotojas A. B. (vertime klaidingai nurodyta B.), susidūrimo vieta pažymėta iš dešinės pusės prie galinio dešiniojo rato. Šiame pranešime nurodoma, kad važiuodamas pro šalį eismo įvykio dalyvis 01 apgadino pastatytą lengvąjį automobilį 02. Buvo padaryta nedidelė žala.

14. Inžinerinis Karacan projektavimo ir konstravimo biuras 2022 m. spalio 11 d. atliko ekspertizę automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 14 d. Nustatyti tokie pažeidimai: apgadinimai avarijos metu buvo padaryti dešinėje automobilio pusėje šoninio slystančio smūgio būdu. Tuo metu buvo nubrėžtas ir įlenktas dešinys užpakalinis automobilio šonas. Ant dešinių durelių krašto srities matyti nedideli įbrėžimai. Bendra remonto kaštų suma su PVM 1616,47 Eur.

15. Advokatas H. H., atstovaujantis A. B., 2022 m. spalio 18 d. raštu kreipėsi į InterEurope AG, kad pateiktų pretenziją dėl žalos ir nuostolių atlyginimo dėl autoavarijos Kelne-Miulgeime, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nurodytos tokios įvykio aplinkybės: A. B. lengvasis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo. N. H., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kelnas, važiavo lengvuoju automobiliu Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pro parkuojamą įgaliotojo lengvąjį automobilį ir apgadino jį.

16. 2022 m. spalio 24 d. ieškovas užregistravo 2022 m. spalio 21 d. InterEurope DE pranešimą apie pateiktą pretenziją. Kuriame nurodyta įvykio data – 2022 m. rugsėjo 14 d., registracijos numeris – (duomenys neskelbtini), draudiko šalis - Lietuva, draudiko pavadinimas BTA Lithuania, nelaimingo atsitikimo šalis – Vokietija, išsami informacija apie nelaimingą atsitikimą nenurodyta, materialinė žala - apgadinta transporto priemonė – A. A. B., FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Ieškovas 2022 m. lapkričio 8 d. atsakovei nurodė, kad dar nesulaukia atsakymo dėl 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio, įvykusio Vokietijoje. Tą pačią dieną atsakovė el. laišku nurodė, kad buvo įvykio kaltininkė, bei klausė, ar reikia kažką užpildyti. Ieškovo atstovė paprašė pateikti dokumentus ir informaciją, susijusią su įvykiu (nuotraukas, eismo įvykio deklaraciją, paaiškinimą, kaip įvyko ir kokios aplinkybės įvykusio eismo įvykio, ar sutinka su kalte ir kitą informaciją susijusią su įvykiu). 2022 m. lapkričio 23 d. atsakovė el. laišku informavo ieškovą, kad su kalte sutinka, deklaracijos neranda.

18. InterEurope AG Europos teisės tarnyba 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė ieškovui sąskaitą faktūrą Nr. 012972-2203, pagal kurią reikalavo, kad ieškovas apmokėtų 1883,91 Eur draudimo išmoką (su mokesčiais). Informacijoje apie kompensacijas ir išlaidas nurodoma, kad transporto priemonių remonto išlaidos – 932,34 Eur, advokatų išlaidos – 220,27 Eur, kitos patirtos išlaidos – 25,00 Eur, transporto priemonės inžinieriaus mokestis – 499,80 Eur, transporto priemonės inžinierių mokestis 30 Eur, tarpinė suma – 1703,91 Eur. Taip pat pateikta remonto darbų sąmata. Ieškovas, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, 2022 m. lapkričio 30 d. pervedė InterEurope AG Germany 1 883,91 Eur.

19. Ieškovas 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovei N. H. pranešimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. Vokietijoje įvykusiame eismo įvykyje buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas: transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakinga už šį eismo įvykį buvo pripažinta transporto priemonės LEXUS RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja. Transporto priemonės LEXUS RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filiale Lietuvoje (draudimo sutartis LT22-TCA-00782635-9, draudėja H. N.). Šio įvykio nuostoliams padengti draudimo bendrovė išmokėjo 1 883,91 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi atsakovė pradelsė draudimo įmokos sumokėjimo terminą ir laiku nesumokėjo už teikiamą pagal sutartį draudimo apsaugą, pareikalavo iki 2022 m. gruodžio 16 d. atlyginti ieškovui 1 883,91 Eur sumą.

20. Ieškovas 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovei išsiuntė žalos faktą ir išmokos dydį pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė 2022 m. gruodžio 9 ir 15 d. el. laiškuose nurodė, kad žalos dokumentuose nurodytas ne tas automobilis kurį ji kliudė, t. y. ji kliudė FIAT500.

21. 2022 m. gruodžio 9 d. atsakovė išreiškė pageidavimą nutraukti įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. 2022 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 61,28 Eur.

22. Atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. el. paštu rašė el. pašto poststelle.koeln@polizei.nrw.de adresatui, kuriame nurodė, kad „2022 m. rugsėjo 14 d. 8.25 val. (duomenys neskelbtini) 16, Kelnas, 51063 aš nubrozdinau automobilį (Fiat 500, šviesios spalvos). <...> patikrinau protokolą ir supratau, kad protokole nurodytas ne tas automobilis. Aš nubrozdinau Fiat 500 (baltos ar šviesios spalvos), o nuotraukose buvo juoda FORD FIESTA.“ Atsakovė 2023 m. sausio 30 d. gavo atsakymą iš J. M., policijos komisaro, (el. paštas (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma: „apgailestaujame, kad Jūsų avarijos protokole buvo padaryta klaida. Tuo tarpu bandėme surasti Jūsų apgadintą transporto priemonę, tačiau nesėkmingai. Be to, nebuvo pateiktas joks avarijos protokolas apie baltą Fiat500 Jūsų avarijos vietoje nurodytu laiku. Todėl negalime nustatyti transporto priemonės savininko, kad galėtume jam pranešti. Atrodo, kad savininkas arba nepastebėjo, kad jo transporto priemonė buvo apgadinta, arba jam nerūpi tyrimas šiuo klausimu <...> jei jūsų draudikas dar neapmokėjo žalos, padarytos klaidingai nurodytos transporto priemonės (FORD FIESTA), mes galime atsiųsti Jums naują pataisytą eismo įvykio protokolo versiją.“

23. Policijos komisaras J. M. 2023 m. vasario 18 d. atsiuntė naują pranešimą. Atsiųstame pranešime apie nelaimingą atsitikimą ar avariją, kurį surašė Kelno policijos valdybos policijos inspekcijos policijos inspekcijos Deutzo policijos skyriaus komisarai M. ir I., nurodyta, kad įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 14 d. 08:25 val., (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dalyviu Nr. 01, kuriam paskirtas įspėjimas 35 Eur, nurodyta N. H., kuri vairavo lengvąjį automobilį LEXUS RX450H, raudonos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo vieta pažymėta iš dešinės pusės prie galinio dešiniojo rato. Eismo įvykio dalyviu Nr. 02 nurodytas pastatytas lengvasis automobilis FIAT500, valstybinis Nr. nežinomas, baltos spalvos, susidūrimo vieta nepažymėta. Šiame pranešime nurodoma, kad avarijos dalyvis 01 apgadino parkuojamą lengvąjį automobilį 02. Lengvajam automobiliui padaryta nedidelė materialinė žala. Lengvojo automobilio 02 vietoje rasti nepavyko.

24. Atsakovė 2023 m. vasario 18 d. gautą pranešimą apie nelaimingą atsitikimą ar avariją persiuntė ieškovui.

25. Kelno policijos valdybos Operatyvinės saugumo ir apsaugos tarnybos 5-ojo policijos inspekcijos skyriaus 5-osios policijos inspekcijos policijos komisaras M. 2023 m. spalio 31 d., atsižvelgdamas į atsakovės atstovės užklausą, pateikė raštą dėl eismo įvykio protokolo 601500-140922-0825, kuriame nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio protokole buvo padaryta klaida. Šiame eismo įvykyje p. H. neapgadino transporto priemonės FORD Fiesta ((duomenys neskelbtini)).

26. Byloje apeliantė nesutinka, kad apgadino automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. 08:25 val., (duomenys neskelbtini), , eismo įvykio metu apgadino FIAT500, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pateiktus šalių įrodymus vertino netinkamai.

Dėl draudimo išmokos grąžinimo

27. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis, (redakcija galiojusi eismo įvykio ir sutarties sudarymo metu, toliau nurodoma ši redakcija, nebent nurodyta kitaip)). Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 3 dalis). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, ją sudarant turi būti vadovaujamasi teisės aktais (CK 6.988 straipsnio 3 dalis).

29. TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai: nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka), taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

31. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kurią paneigti turi skolininkas, kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).

32. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

33. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

34. Byloje nustatyta, ir apeliantė to neginčija, kad pagal 2022 m. gegužės 11 d. įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atsakovė iki 2022 m. gegužės 18 d. nesumokėjo 108,58 Eur draudimo įmokos, dalį įmokos sumokėjo tik sutarties nutraukimo metu 2022 m. gruodžio 12 d., taip pat apeliantė neginčija, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. 08:25 val. sukėlė eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini), . Tačiau, kaip minėta, apeliantė įrodinėja, kad apgadino ne automobilį FORD FIESTA, o FIAT500.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nei Civilinio proceso kodekse, nei kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, jog tokios kategorijos kaip nagrinėjamoje byloje ginčuose būtų taikomas specialus įrodinėjimo standartas. Įrodinėjimas civiliniame procese vyksta ir įrodymai vertinami CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2023).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

38. Šioje byloje akcentuotinas ir TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriame nustatyta, kad draudėjas turi per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Draudėjas, laiku nepranešęs apie eismo įvykį, pažeidžia ne tik savo pareigą apie įvykį informuoti draudiką nustatytais terminais, bet ir pareigas draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, teikti visą jam prieinamą ir reikalingą informaciją. Nepranešęs apie eismo įvykį, draudėjas atima galimybę iš draudiko nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis ir jos dydį.

39. Byloje nustatyta, kad atsakovė pati nepranešė ieškovui apie padarytą 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykį, nepateikė jokių eismo įvykio detalių, turimų duomenų. Tokiu būdu atsakovė pažeidė jai įstatyme nustatytą pareigą informuoti apie įvykį draudiką nustatytais terminais, taip pat ir pareigą draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku. Tai, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, patvirtina ir tai, kad ieškovo atstovui 2022 m. lapkričio 8 d. užklausus duomenų apie 2022 m. rugsėjo 14 d., nepateikė jokios informacijos apie eismo įvykį, išskyrus tai, kad pripažino savo kaltę dėl įvykio. Taigi, jau šioje žalos administravimo stadijoje atsakovė galėjo nurodyti, kokiai transporto priemonei padarė žalą, tačiau tokių duomenų neteikė, o pateikė tik po to, kai ieškovas išmokėjo draudimo išmoką bei atsakovė gavo iš ieškovo pretenziją dėl draudimo išmokos atlyginimo. Dėl nurodytos atsakovės veiksmų sekos, jos nurodyti ir toliau analizuojami argumentai vertintini itin kritiškai.

40. Kelno policijos prezidiumo 5-osios policijos inspekcijos Deutzo policijos nuovados komisarai M. ir I. atvykę 2022 m. rugsėjo 14 d. į įvykio vietą, po to kai atsakovė pranešė apie eismo įvykį, ką pati pripažįsta, surašė pranešimą apie 2022 m. rugsėjo 14 d. 08:25 val. eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini), , kurio metu N. H. važiuodama pro šalį lengvuoju automobiliu Lexus RX450H, raudonos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino pastatytą FORD FIESTA, juodos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo padaryta nedidelė žala (susidūrimo vieta pažymėta iš dešinės pusės prie galinio dešiniojo rato).

41. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimas būtų panaikintas, pakeistas ar pripažintas negaliojančiu. Pažymėtina, kad Vokietijos policijos komisarai M. ir I. buvo nuvykę į eismo įvykio vietą ir vietoje supildė 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimą, tą patvirtina atsakovė, matydami realią faktinę situaciją, kuris automobilis buvo apgadintas. Atmestini apeliantės argumentai, kad dėl atsakovės ir pareigūno kalbos barjero pareigūnas galėjo apgadintu įrašyti kitą automobilį, t. y. FORD FIESTA, kadangi, kaip minėta, atsakovė pareigūnams galėjo parodyti, kurį automobilį, kurioje vietoje automobiliu atsitrenkė, be to, nėra duomenų, kad atsakovė negalėjo susikalbėti tinkamai su atvykusiais policijos pareigūnais, atsižvelgiant ir į tai, kad eismo įvykio metu atsakovė būtent ir nurodė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), . Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pareigūnai pateikė jai pranešimą, tačiau ji įsidėjo jį į rankinę ir turinio netikrino, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės mažai tikėtinos, bei net ir jei tokios aplinkybės atitinka tikrovę, toks atsakovės elgesys neatitinka bonus pater familia elgesio standarto, t. y. vidutiniškai apdairaus ir protingo asmens elgesio, o tokio netinkamo elgesio pasekmės būtent tenka pačiai atsakovei. Atsakovė žinodama / turėdama žinoti savo pareigas draudikui, t. y. pareigą pranešti apie draudiminį įvykį, būdama įvykio kaltininke, bei nurodydama, kad egzistavo kalbos barjeras, nerūpestingai nepatikrino 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimo turinio, todėl tokios aplinkybės vertintinos jos nenaudai.

42. 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykis įvyko Vokietijoje, todėl 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimas surašytas pagal Vokietijoje galiojančius teisės aktus. Kadangi ieškovo ieškinys yra grindžiamas Lietuvos teise, bylą nagrinėjančiam teismui nekyla poreikio užsienio teisės turinį aiškinti savo iniciatyva (CK 1.12 straipsnis). CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose draudikas reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdami paneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai, todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne tik ieškovui, bet ir atsakovui. Todėl atsakovei tvirtinant, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimas pakeistas tinkamai Vokietijos policijos komisaro J. M. 2023 m. vasario 18 d. atsiųstu pranešimu apie 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykį, turėjo pateikti teisės aktą ar užsienio teisės turinio aiškinimą, nurodantį kaip pareigūnas turi patikslinti pranešimą apie eismo įvykį Vokietijoje. Tačiau atsakovė byloje tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl galiojant 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo vadovavosi kaip oficialiu dokumentu (CPK 197 straipsnis). Paminėtina ir tai, kad atsakovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko - advokato, tačiau neprašė teismo, kad teismas užklaustų Vokietijos policiją dėl eismo įvykio, kad gautų oficialius paaiškinimus ir realias aplinkybes dėl pateiktų pranešimų ir tolimesnių veiksmų. Taip pat matyti, jog atsakovės 2023 m. sausio 30 d. gautame atsakyme iš Vokietijos policijos komisaro J. M. buvo nurodoma, kad „jei jūsų draudikas dar neapmokėjo žalos, padarytos klaidingai nurodytos transporto priemonės (FORD FIESTA), mes galime atsiųsti Jums naują pataisytą eismo įvykio protokolo versiją“. Byloje nustatyta, kad ieškovas kaip atsakovės draudikas žalą jau buvo apmokėjęs 2022 m. lapkričio 30 d., apie tai atsakovė informuota 2022 m. gruodžio 1 d. pranešimu, tačiau atsakovė šios aplinkybės Vokietijos policijai 2023 m. neatskleidė, o tai (kaip matyti iš policijos komisaro laiško) galėjo turėti įtakos eismo įvykio pranešimo taisymo galimybei.

43. Atsižvelgiant į 41-42 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad būtent pirminis Vokietijos policijos pareigūnų 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimas atitiko realią faktinę situaciją, buvusią įvykio metu, kuriame buvo nurodytas būtent tas automobilis kurį atsakovė apgadino, t. y. FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad būtent 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešime nurodyti FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (susidūrimo vieta pažymėta iš dešinės pusės prie galinio dešiniojo rato) ir žalą pagrindžiančiuose įrodymuose nurodyti apgadinimai, t. y. Inžinerinio Karacan projektavimo ir konstravimo biuro 2022 m. spalio 11 d. atlikta automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizė, kurioje nurodyta, kad apgadinimai avarijos metu buvo padaryti dešinėje automobilio pusėje šoninio slystančio smūgio būdu; tuo metu buvo nubrėžtas ir įlenktas dešinys užpakalinis automobilio šonas; ant dešinių durelių krašto srities matyti nedideli įbrėžimai, sutampa. Taip pat advokatas H. H., atstovaujančio A. B., 2022 m. spalio 18 d. rašte eismo įvykio atsitikimo aplinkybės atitinka 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešime nurodytas, t. y. A. B. lengvasis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo, o N. H., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kelnas, važiavo lengvuoju automobiliu Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pro parkuojamą A. B. lengvąjį automobilį ir apgadino jį.

44. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo pateiktus įrodymus, pateikė policijos komisaro J. M. 2023 m. vasario 18 d. atsiųstą naują 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio pranešimą, kurį surašė tie patys Kelno policijos valdybos policijos inspekcijos policijos inspekcijos Deutzo policijos skyriaus komisarai M. ir I., kaip ir 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimą. 2023 m. vasario 18 d. pranešime nurodyta, kad N. H., vairuodama lengvąjį automobilį Lexus RX450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 14 d. 08:25 val., (duomenys neskelbtini), , apgadino stovintį Fiat 500, valstybinis Nr. nežinomas (susidūrimo vieta nepažymėta), kurioje vietoje nepavyko rasti. Taip pat pateikė Kelno policijos valdybos Operatyvinės saugumo ir apsaugos tarnybos 5-ojo policijos inspekcijos skyriaus 5-osios policijos inspekcijos policijos komisaras M. 2023 m. spalio 31 d. raštą dėl eismo įvykio protokolo 601500-140922-0825, kuriame nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio protokole buvo padaryta klaida. Šiame eismo įvykyje p. H. neapgadino transporto priemonės FORD Fiesta ((duomenys neskelbtini)).

45. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuo įrodymus pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

46. Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

47. Teisės doktrinoje taip pat yra žinomas įrodymų skirstymas pagal informacijos susidarymo ir atsiradimo pobūdį į pirminius ir išvestinius. Pirminiais laikomi įrodymai, atsiradę tiesiogiai iš įrodomojo fakto. Antai pirminiai įrodymai (angl. original evidence) yra įvairių dokumentų originalai, įvykį mačiusio liudytojo parodymai, per autoavariją padaryti mašinos defektai ir t. t. Išvestiniai įrodymai yra informacija, gauta ne tiesiogiai iš įrodomojo fakto, o iš kitų, tarpinių šaltinių. Pavyzdžiui, išvestiniais įrodymais laikomos dokumentų kopijos, įvykio nemačiusio, tačiau girdėjusio apie jį iš kito konkretaus asmens liudytojo parodymai. Pirminiame įrodyme dažniausiai yra visa, neišskaidyta informacija apie faktą, todėl jį paprasčiau vertinti. Tuo tarpu išvestiniuose įrodymuose gali nebebūti visos, išsamios informacijos apie faktą, nes dalis jos gali dingti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

48. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus (2023 m. vasario 18 d. gautą naują 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio pranešimą ir 2023 m. spalio 31 d. raštą), atkreipia dėmesį į atsakovės veiksmų eigą bei nurodytų įrodymų gavimo aplinkybes.

49. Atsakovė, padariusi 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykį Vokietijoje, pati išsikvietė policijos pareigūnus, kurie surašė pagal atsakovės nurodytas aplinkybes 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimą, nepranešė ieškovui apie padarytą eismo įvykį, pripažino ieškovui padariusi eismo įvykį, pametė ar nerado eismo įvykio deklaracijos, nenurodė jokių detalių draudikui apie eismo įvykį, tačiau gavusi pretenziją sumokėti draudimo išmoką, pradėjo neigti savo atsakomybę, pateikė pranešimą su kita transporto priemone, be valstybinio numerio. Tokie veiksmai rodo atsakovės nenuoseklumą ir sudaro pagrindą kritiškai vertinti atsakovės gynybinę poziciją.

50. Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. el. paštu rašė el. pašto poststelle.koeln@polizei.nrw.de adresatui, kuriame nurodė, kad „2022 m. rugsėjo 14 d. 8.25 val. (duomenys neskelbtini) 16, Kelnas, 51063 aš nubrozdinau automobilį (Fiat 500, šviesios spalvos). <...> patikrinau protokolą ir supratau, kad protokole nurodytas ne tas automobilis. Aš nubrozdinau Fiat 500 (baltos ar šviesios spalvos), o nuotraukose buvo juoda FORD FIESTA.“ Iš tokio užklausimo, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2023 m. vasario 18 d. pranešimas apie 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykį, buvo parengtas pagal atsakovės nurodytas subjektyvias aplinkybes, t. y. jis yra išvestinis dokumentas, surašytas po eismo įvykio praėjus daugiau nei 5 mėnesiams, kuris turi mažesnę įrodomąją galią, nei pirminis dokumentas.

51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2023 m. vasario 18 d. gautas naujas 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimas dėl eismo įvykio yra neišsamus, neobjektyvus ir nenuoseklus. Visų pirma, šiame pranešime nėra nurodyta FIAT500, valstybinio numerio, nors įvykio vietoje buvo pareigūnai, todėl abejotina, kad jei atsakovė būtų įvykio vietoje nurodžiusi, jog apgadino šį automobilį, tokios aplinkybės neabejotinai būtų užfiksuotos, ir nenurodyta, kad buvo apgadintas FORD FIESTA, tačiau tokios aplinkybės byloje neegzistuoja. Taip pat atsakovė būdama atsakinga už eismo įvykio sukėlimą pati turėjo pareigą fiksuoti įvykio aplinkybes, pvz. fotonuotraukomis, tačiau to nepadarė ir nepateikė įrodymų, ieškovo paklausta apie eismo įvykį, nepateikė jokių šio įvykio detalių. Antra, 2023 m. vasario 18 d. pranešime nėra nurodyta, į kurią automobilio FIAT500 vietą atsitrenkė atsakovė, nors akivaizdu, jog pareigūnai būdami eismo įvykio vietoje, fiksuojant eismo įvykį, tokias aplinkybes turėjo nurodyti. Taip pat paminėtina, kad J. M. 2023 m. sausio 30 d. el. laiške nurodė, kad „bandėme surasti Jūsų apgadintą transporto priemonę, tačiau nesėkmingai. Be to, nebuvo pateiktas joks avarijos protokolas apie baltą Fiat500 Jūsų avarijos vietoje nurodytu laiku.“ Iš el. laiško turinio nėra aišku, kada buvo ieškoma automobilio FIAT500, dėl ko darytina išvada, kad buvo ieškota ši transporto priemonė tik po atsakovės el. laiško gavimo. Be to, pats J. M. nurodė, kad nebuvo pateiktas joks avarijos protokolas apie baltą FIAT500 avarijos vietoje nurodytu laiku, dėl ko abejotina pateikto 2023 m. vasario 18 d. pranešimo apie 2022 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykį objektyvumu. Kas taip pat pagrindžia išvadą, kad šis pranešimas yra išvestinis, parengtas pagal atsakovės nurodytas subjektyvias aplinkybes. Taip pat naujajame pranešime nepažymėta, kad panaikinamas ar pripažįstamas negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimas, todėl laikytina, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimas liko galioti.

52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai nepaneigia pirminiame 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešime nurodytų faktų, kurie įvertinus įrodymų visetą ir apeliantės nerūpestingumą bei įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, laikytini patikimesniais, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad įrodymai patvirtina, jog apeliantė apgadino automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio apgadinimo ieškovas išmokėjo 1883,91 Eur dydžio draudimo išmoką, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Atsakovei nesumokėjus draudimo sutartyje nustatytu laiku draudimo įmokos ir tuo laikotarpiu apdrausta transporto priemone padarius žalą, pagrįstai ieškovo naudai priteista draudimo išmoka iš atsakovės (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, CK 6.246-6.249 straipsniai).

53. Pirmosios instancijos teismas lengvinančių aplinkybių, kurios turėtų įtaką priteistinos žalos dydžiui, atsakovės veiksmuose nenustatė. Apeliaciniu skundu šios aplinkybės nebuvo ginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų detaliau nepasisako, nes tai išeina už apeliacinio skundo ribų.

54. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

Dėl bylos baigties

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

57. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 500,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės N. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Urmila Valiukienė