Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ patikslintą ieškinį atsakovei N. H. dėl piniginės prievolės priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2023 m. liepos 11 d. gauti, o 2023 m. liepos 18 d. priimti skolininkės prieštaravimai dėl priimto teismo įsakymo. Po skolininkės pateiktų prieštaravimų teisme gautas kreditorės ieškinys.

38. Pažymėtina tai, kad procesiniai dokumentai ir teismo pranešimai (šaukimai) atsakovės atstovei (advokatei) buvo išsiųsti per EPP sistemą, kadangi atsakovės atstovė (advokatė) yra prisijungusi prie EPP paskyros. Atsakovės atstovei procesiniai dokumentai ir teismo pranešimai (šaukimai) yra įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 175-1 straipsnio 9 dalis), t. y. siunčiant per EPP. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės atstovė (advokatė) yra EPP sistemos vartotoja ir gali matyti visą šios civilinės bylos medžiagą, tai yra atsakovės atstovei (advokatei) yra nustatytas bylos matomumas. Be to, LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog atsakovės atstovei (advokatei), kaip EPP sistemos vartotojui, procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą. CPK 175 1 straipsnio 10 dalis numato, jog šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena yra laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės atstovei (advokatei) procesiniai dokumentai ir teismo pranešimai (šaukimai) teismo buvo siunčiami tinkamai per EPP sistemą ir yra laikytini tinkamai įteiktais.

39. Be to, Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismams ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP sistema. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) minėtos Taisyklės buvo pakeistos, jas išdėstant nauja redakcija, tačiau tiek ankstesnėje Taisyklių redakcijoje, tiek dabar galiojančioje numatyta, kad paslaugų gavėjas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, jog susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu yra laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

40. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. LT22-TCA-00782635-9, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės LEXUS RX 450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą ; draudimo laikotarpis 2022-05-18 – 2023-05-17.

41. Į šią civilinę bylą yra pateiktas pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta, kad 2022-09-14 dieną Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); įvykio kaltininke nurodyta N. H., priklausančios transporto priemonės LEXUS RX 450H valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja.

42. Į šią civilinę bylą yra pateikta sąmata ; patikros ataskaita ; sąskaita Nr. 012972-2203 draudimo išmokai 1 883,91 Eur bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 1 883,91 Eur draudimo išmokos sumokėjimą.

48. Pažymėtina tai, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo) ; tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Kartu TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.

49. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu).

51. Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Šiuo atveju žala yra ieškovo patirtos išlaidos (nuostoliai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą kilo būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

53. Pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, specifika lemia, jog iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai, todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, yra pripažįstama, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-48-1075/2021).

55. Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. LT22-TCA-00782635-9, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės LEXUS RX450H, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Ši sutartis nėra šalių ar teismo panaikinta, pakeista ar pripažinta negaliojančia, todėl yra galiojanti ir vykdytina (LR CPK 176 str. – 179 str.).

58. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovės nurodomos aplinkybės dėl draudimo įmokos savalaikio nesumokėjimo (pradžioje sumaišė draudimo įmokas, o po to tiesiog pamiršo sumokėti draudimo įmoką, nors apie tai ieškovo ir buvo informuota) nėra šiuo atveju laikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis, nes kaip matyti, atsakovė tokiu savo elgesiu pademonstravo nerūpestingumą bei neatsakingumą, nors TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, specifika lemia, jog iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai, todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, yra pripažįstama, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai.

59. Be to, taip pat darytina išvada, jog taip pat nerūpestingai bei neatsakingai atsakovė elgėsi ir nepranešdama laiku ieškovui apie įvykusį draudiminį įvykį, kas taip pat negali būti laikytina neesmine aplinkybe šioje susidariusioje situacijoje arba lengvinančia aplinkybe, nes šalių susitarimu buvo sutartas šalių savalaikis pranešimas apie eismo įvykį.

60. Be to, atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji negalėjo pateikti ieškovui autoįvykio deklaracijos, nes tiesiog jos neranda, taip pat yra vertintina kritiškai ir toksai atsakovės elgesys taip pat yra vertintinas kaip nerūpestingas bei neatsakingas, kas negali būti vertinama kaip atsakovės veiksmus lengvinanti aplinkybė.

63. Atsakovė nurodė, kad 2022-12-01 jai tapo žinoma, jog ji neapmokėjo draudimo įmokos pagal draudimo sutartį. Šioje vietoje atsakovė paaiškina, kad ji iš atsakovo buvo gavusi vienintelį priminimą apie vėluojamą apmokėti draudimo įmoką 2022 m. 06 mėn., kuomet tik neseniai turėjo įsigalioti draudimo apsauga (nuo 2022-05-18), tačiau po to vėliau iš ieškovo pusės joks priminimas apie draudimo įmokos sumokėjimą siunčiamas nebuvo, jokia informacija apie tai, kad nesumokėjus draudimo įmokos ir įvykus eismo įvykiui ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės išmokėtos draudimo išmokos padengimo atsakovei nebuvo pateikta ir atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, ir kaip vartotojai, tai nebuvo žinoma.

64. Teismas daro išvadą, kad tokie atsakovės nurodyti argumentai yra vertintini taip pat kritiškai, nes ieškovas nėra įpareigotas atsakovės teisių ir pareigų įgyvendinimu bei atsakovės nuolatiniu informavimu, kaip / kada / kokiu būdu atsakovei tinkamai reiktų įvykdyti jos prisiimtas sutartines pareigas. Be to, atsakovė yra pilnametis asmuo ir nepripažinta neveiksnia, todėl pagal bendrąją taisyklę “nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės” atsakovei pačiai yra / buvo privaloma domėtis kaip tinkamai įvykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, juolab, kurie kyla iš TPVCAPDĮ nuostatų, kuriose yra nustatytas teisinis reguliavimas dėl transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio bei jo valdytojo atsakomybės.

66. Ieškovas į šią civilinę bylą pateikė pranešimą apie eismo įvykį, kuriame yra nurodyta, kad 2022-09-14 dieną Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykio kaltininke yra nurodyta atsakovė N. H., priklausančios transporto priemonės LEXUS RX 450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja ; pranešimą surašė Kelno policijos prezidiumas 5-oji policijos inspekcija Deutzo policijos nuovada Siegburger Str 195 a 50679 Kelnas ; Policijos komisaras (duomenys neskelbtini).

68. Be to, kartu su atsiliepimu yra atsakovės pateiktas ir 2022-09-14 pranešimas apie nelaimingą atsitikimą arba avariją, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Fiat 500, balta, Nr. nežinomas ; įvykio kaltininku yra nurodyta N. H., priklausančios transporto priemonės LEXUS RX 450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja.

69. Teismas daro išvadą, kad šis atsakovės pateiktas pranešimas yra vertintinas kritiškai, nes tai, visų pirma, yra ne pirminis įrodymas, o išvestinis ir jis yra gautas jau pagal atsakovės pareikalavimą su matomai nurodomomis subjektyviomis atsakovės aplinkybėmis.

70. Be to, šis pranešimas yra vertintinas kritiškai ir dėl šios esminės aplinkybės, kad jame nėra nurodytas automobilio numeris (apgadinta transporto priemonė Fiat 500, balta, Nr. nežinomas), kas kelia rimtų abejonių tokio dokumento objektyvumu, nes kaip matyti iš pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomų ir pripažintų aplinkybių, ji, padariusi šį autoįvykį, iš karto pati iškvietė policiją, kuri ir surašė visus autoįvykio dokumentus, todėl tokia aplinkybė, jog nei policija, nei pati atsakovė neidentifikavo / neužsirašė vietoje stovinčio bei autoįvykyje dalyvavusio automobilio numerio bei jo markės, kuriam buvo padaryta žala, kelia labai daug pagrįstų abejonių atsakovės keliama nauja versija, neva tai autoįvykyje dalyvavo visai kitas automobilis, negu nurodyta pirminiame pranešime.

71. Be to, taip pat darytina išvada, kad antrinis pranešimas šiuo atveju yra neišsamus ir nenuoseklus, t. y. jame nėra nurodoma, kad šiuo pranešimu yra panaikinamos pirmajame pranešime išdėstytos aplinkybės ir kt., nors pareigūnas, surašęs šiuos abu dokumentus, yra tas pats.

72. Teismas daro išvadą, kad galimai atsakovė dalyvavo ir kitame (naujame) autoįvykyje, kliudydama net kelis automobilius vienu metu, ir byloje nėra atmestina bei atsakovės paneigta ši aplinkybė (LR CPK 176 str. – 179 str.).

73. Teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovės prašymu policija užpildė protokolą, kuriame atsakovės yra nurodytas jau kitas automobilis FIAT (be valstybinio numerio), tačiau šie dokumentai nieko bendro neturi su šia nagrinėjama civiline byla, kadangi į ieškovą nesikreipė jokie kiti nuo atsakovės nukentėję asmenys, todėl jokia kita byla nebuvo administruojama. Tokiu būdu visi atsakovės paaiškinimai bei pateikti įrodymai apie jos sugadintą FIAT (be numerio) šiuo atveju nėra susiję su šia nagrinėjama civiline byla.

74. Be to, teismas vertina kritiškai atsakovės nurodytas aplinkybes, nes jos yra nenuoseklios bei nelogiškos, t. y. atsakovė nurodo aplinkybes, kad pati pilnai pripažino kaltę dėl autoįvykio, o po to yra neigiama kaltė dėl konkretaus autoįvykio, pametama / nerandama įvykio deklaracija, nesumokama laiku draudimo įmoka, laikant tai neesminiu sutarties pažeidimu, nepranešama ieškovui laiku apie draudiminį įvykį, laikant tai taip pat neesminiu sutarties pažeidimu, deklaracijoje nurodomas kitas automobilis, tačiau jo numeris nežinomas / neįrašomas ir kt. Be to, kaip matyti, abu protokolai yra surašyti atsakovės paaiškinimų pagrindu, todėl ir juose matyti akivazdus atsakovės nenuoseklumas, t. y. pasak atsakovės, baltas automobilis be numerio dalyvavo autoįvykyje, kai tuo tarpu pirminiame dokumente yra nurodyta, kad visgi autoįvykyje dalyvavo juodas automobilis su numeriu.

75. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš šioje civilinėje byloje esančių nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų darytina išvada, kad ieškovas pilnai įrodė aplinkybes, jog atsakovės atlikti veiksmai (sukeltas eismo įvykis) yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su automobiliui FORD FIESTA kilusia žala, kurią ieškovas pilnai padengė, išmokėdamas 1883,91 Eur dydžio draudimo išmoką.

76. Ieškovas nurodė, kad atsakovei nesumokėjus draudimo įmokos, atsakovei buvo siunčiamas pranešimas, kurį ji gavo, bet vis tiek prievolės nevykdė. Atsakovė vienašališkai pažeidė galiojančią šalių sudarytą sutartį ir įmokos sutartyje numatytu laiku nesumokėjo. Tuo pačiu yra nustatyta ir antroji būtina sąlyga atsakovės atsakomybei kilti, t. y. įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo įmoka už teikiamą draudimo apsaugą nebuvo sumokėta.

77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-22 d. nutartyje 3K-3-314/2012 išaiškino šios teisės normos taikymo pagrindus. TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu : 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Lietuvos Aukščiausis Teismas taip pat nurodė, jog kiekvienoje byloje yra būtina išsiaiškinti, ar yra nustatytos abi sąlygos TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 d. taikymui.

78. TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-524/2012).

79. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).

80. Be to, Kasacinis teismas išaiškino, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2013). Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-524/2012).

81. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad TPVCAPDĮ yra įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu būdu draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-314/2012).

82. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju abi sąlygos yra nustatytos, be to, sutartis yra dvišalė, galiojanti ir jos sąlygas vykdyti privalėjo ne tik vien tik ieškovas, bet ir atsakovė. Be to, jokių lengvinančių aplinkybių atsakovės veiksmuose teismas šiuo atveju nenustatė (LR CPK 176 str. – 179 str.).

83. Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo draudimo išmoką 1 883,91 Eur sumai ir ši suma yra pilnai pagrįsta bei šioje civilinėje byloje pilnai įrodyta (LR CPK 176 str. – 179 str.).

84. Be to, pagal draudimo sutarties Nr. LT22-TCA-00782635-9 sąlygas, draudimo įmoka atsakovės turėjo būti sumokėta iki 2022-05-18 dienos, o įvykis įvyko 2022-09-14 dieną, tačiau atsakovė šią įmoką sumokėjo tik po įvykio, t. y. 2022-12-12 dieną, tokiu būdu atsakovė savo sutartinę prievolę (mokėjimą) įvykdė tik po beveik septynių mėnesių termino, kas visiškai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 str.).

85. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas / įrodytas bei pilnai tenkintinas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 1 883,91 Eur skola.

86. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 883,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

87. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 37,00 Eur žyminis mokestis, 138,84 Eur už vertėjo paslaugas, 500 Eur už advokato paslaugas. Bendroje sumoje 675,84 Eur.

88. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovo pateiktos išlaidos 675,84 Eur yra įrodytos ir pagrįstos, todėl pateiktos ieškovo išlaidos šiuo atveju yra nelaikytinos perdidelėmis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistinos 675,84 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

89. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš atsakovės valstybės naudai yra priteistinos 6,64 Eur pašto išlaidos.

90. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnutinai.

Priteisti iš atsakovės N. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančio per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, naudai 1 883,91 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 91 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 883,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2023 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos bei 675,84 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės N. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.