Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-260-654/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-05
Bylos Nr.: 1A-260-654/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-7-00007-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis: A. M., A. G., V. K., J. P.
Advokatai: Mindaugas Barkauskas, Gintaras Petukauskas, Tatjana Benetė, Rūta Danutė Paltarokaitė, Danutė Rūta Paltarokaitėsir, Mindaugas Barkauskoir

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-654/2021Proceso Nr. 1-02-7-00007-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.19.2.1; 1.2.19.2.2.1; 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,nuteistajai A. M. ir jos gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,nuteistajam A. G. ir jo gynėjai advokatei Danutei Rūtai Paltarokaitei,nuteistajai V. K. ir jos gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui,nuteistajai J. P. ir jos gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu (ZOOM platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir J. P., nuteistojo A. G. ir jo gynėjos advokatės Rūtos Danutės Paltarokaitės, nuteistosios A. M. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (dėl 900 Eur kyšio priėmimo iš V. B.) ir jai paskirta 700 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 500 Eur kyšio priėmimo iš J. P.) ir jai paskirta 400 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 400 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2018 m. liepos 10 d. (viena para), ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nustatyta, kad A. M. nubausta 998 MGL (49 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuota 900 Eur, kuriuos A. M. priėmė iš V. B..

Nuteistajai A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. G. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausme ir 15 MGL (564,76 Eur) dydžio bauda, pridedant dalį, t. y. 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, vėlesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir A. G. paskirta galutinė 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 15 MGL (564,76 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2018 m. liepos 10 d. (viena para) bei pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis ir į bausmę įskaityti laikotarpiai.

Nuteistajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

J. P. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos poveikiu V. K. ir Y. R. interesais) ir jai paskirta 400 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl A. M. papirkimo) ir jai paskirta 400 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (dėl J. M. papirkimo) ir jai paskirta 60 MGL dydžio bauda.

- Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos poveikiu S. H. T. interesais) ir jai paskirta 200 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 4 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 800 MGL (40 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2018 m. liepos 10 d. (viena para), ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nustatyta, kad J. P. nubausta 798 MGL (39 900) Eur dydžio bauda.

Nuteistajai J. P. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2018 m. liepos 10 d. (viena para), ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nustatyta, kad V. K. nubausta 248 MGL (12 400 Eur) dydžio bauda.

Nuteistajai V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir Y. R. bei S. H. T., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai susitarė priimti bei priėmė 500 Eur vertės kyšį iš J. P. už pageidaujamą neteisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 28 d., Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, susitikimų metu su J. P., susitarė priimti ir priėmė, savo naudai, 500 Eur vertės kyšį iš J. P. už savo kaip Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkės neteisėtą veikimą už tai, kad 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vyksiančio Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino metu nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, patvirtintos 2004 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-286 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo“, pagal kurią privalo užtikrinti kandidatų vertinimo objektyvumą ir patikimumą, užsienio piliečiams – V. K. ir Y. R. minimo egzamino rezultatus įvertintų teigiamai, kad pastarieji išlaikytų egzaminą, tokiu būdu šiems sudarytų sąlygas gauti Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymo pažymėjimą. Šie A. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat A. M., siekdama, jog asmuo pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai susitarė ir davė kyšį, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., Lietuvos Respublikoje, telefoninių pokalbių ir susitikimų metu su A. G., susitarė pastarajam duoti 3500 Eur vertės kyšį jo naudai ir tuo pačiu laikotarpiu vykusių susitikimų metu, 2018 m. gegužės 21 d. prie savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), davė A. G. 1500 Eur vertės kyšį, 2018 m. gegužės 22 d. prie Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, davė A. G. 1000 Eur vertės kyšį, 2018 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), davė A. G. 1000 Eur kyšį, bendroje sumoje ji A. G., tiesiogiai davė 3500 Eur vertės kyšį už tai, kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis, asmeniniais ryšiais, kita tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams, veikdamas jos interesais, paveiktų neįvardintus ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus teisėsaugos pareigūnus, kad pastarieji neteisėtai vykdytų savo įgaliojimus, nutrauktų tyrimą, kuris galimai vykdomas A. M. atžvilgiu dėl jos neteisėtos veiklos kaip Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkės, užtikrinant užsienio piliečių laikančių minimus egzaminus teigiamą įvertinimą, tuo pagrindu užsienio piliečiams gaunant pažymėjimą apie išlaikytus egzaminus. Šie A. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat ji, A. M., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai susitarė priimti bei priėmė 900 Eur vertės kyšį iš V. B. už pageidaujamą neteisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d., Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, susitikimų metu su V. B., susitarė priimti ir priėmė iš V. B. 900 Eur vertės kyšį už savo kaip Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkės neteisėtą veikimą už tai, kad 2017 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vyksiančio Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino metu nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, patvirtintos 2004 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-286 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo“, pagal kurią privalo užtikrinti kandidatų vertinimo objektyvumą ir patikimumą, užsienio piliečiams – S. K., R. A., N. A., R. A., M. A., K. H., faktiškai nelaikant minimų egzaminų jų rezultatus įvertintų teigiamai ir pastariesiems išduotų Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų išlaikymo pažymėjimus. Šie A. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje.

4. A. G. pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams, veikdamas A. M. naudai, tiesiogiai susitarė priimti 3500 Eur vertės kyšį iš A. M. ir tiesiogiai priėmė 3500 vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, A. G. neįvardintus ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus teisėsaugos pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., Lietuvos Respublikoje, telefoninių pokalbių ir susitikimų su A. M. metu, susitarė iš pastarosios priimti 3500 Eur vertės kyšį savo naudai ir tuo pačiu laikotarpiu vykusių susitikimų metu, 2018 m. gegužės 21 d. prie A. M. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), priėmė iš pastarosios 1500 Eur vertės kyšį, 2018 m. gegužės 22 d. prie Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, priėmė iš pastarosios 1000 Eur vertės kyšį, 2018 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), priėmė iš pastarosios 1000 Eur kyšį, bendroje sumoje jis iš A. M., savo naudai, tiesiogiai priėmė 3500 Eur vertės kyšį už tai, kad šis pasinaudodamas savo pažintimis, asmeniniais ryšiais, kita tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams, veikdamas A. M. interesais, paveiktų neįvardintus ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus teisėsaugos pareigūnus, kad pastarieji neteisėtai vykdytų savo įgaliojimus, nutrauktų tyrimą, kuris vykdomas A. M. atžvilgiu dėl jos neteisėtos veiklos kaip Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkės, užtikrinant užsienio piliečių neturinčių reikalaujamų žinių egzaminų teigiamą išlaikymą, tuo pagrindu užsienio piliečiams gaunant pažymėjimą apie išlaikytus egzaminus. Šie A. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje.

5. J. P. pasinaudodama savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, savo ir kitų asmenų naudai, tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojams prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 28 d., Lietuvos Respublikoje, telefoninių pokalbių ir susitikimų su V. K. metu, susitarė priimti 1000 Eur vertės kyšį ir tuo pačiu laikotarpiu vykusių susitikimų metu tiesiogiai priėmė 500 Eur vertės kyšį už tai, kad J. P. pasinaudodama savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, veikdama V. K. ir Y. R. interesais, paveiktų Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorę, Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkę A. M. bei Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos istorijos mokytoją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos narę J. M., kad pastarosios neteisėtai vykdytų savo įgaliojimus, 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vyksiančio Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino metu nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, patvirtinto 2004 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-286 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo“, pagal kurią privalo užtikrinti kandidatų vertinimo objektyvumą ir patikimumą, užsienio piliečiams – V. K. ir Y. R. minimo egzamino rezultatus įvertintų teigiamai, kad pastarieji išlaikytų šį egzaminą, tokiu būdu jiems sudarytų sąlygas gauti Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymo pažymėjimą. Šie J. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje.

6. J. P. taip pat tiesiogiai susitarė ir davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 28 d., susitikimų Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės A. M. kabinete, metu, susitarė duoti ir davė A. M. 500 Eur vertės kyšį iš J. P. už jos kaip Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkės neteisėtą veikimą už tai, kad 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vyksiančio Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino metu nesilaikant aukščiau nurodytais teisės aktais nustatytos tvarkos, užsienio piliečiams – V. K. ir Y. R. minimo egzamino rezultatus įvertintų teigiamai, kad pastarieji išlaikytų egzaminą, tokiu būdu šiems sudarytų sąlygas gauti Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymo pažymėjimą. Šie J. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.

7. J. P. taip pat tiesiogiai susitarė ir davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d., Lietuvos Respublikoje, telefoninių pokalbių metu, susitarė duoti ir 2018 m. birželio 26 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, davė, o J. M. susitarė priimti ir priėmė 20 Eur vertės kyšį iš J. P. už jos kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos narės neteisėtą veikimą už tai, kad 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vyksiančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino metu nesilaikant aukščiau nurodytais teisės aktais nustatytos tvarkos, užsienio piliečiams – V. K. ir Y. R. minimo egzamino rezultatus įvertintų teigiamai, kad pastarieji išlaikytų egzaminą, tokiu būdu šiems sudarytų sąlygas gauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymo pažymėjimą. Šie J. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje.

8. J. P. taip pat pasinaudodama savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, savo ir kitų asmenų naudai, tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojams prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 20 d., Lietuvos Respublikoje, susitikimų su S. H. T. metu, susitarė priimti 500 Eur vertės kyšį ir tuo pačiu laikotarpiu vykusių susitikimų metu tiesiogiai priėmė 500 Eur vertės kyšį už tai, kad J. P. pasinaudodama savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, veikdama S. H. T. interesais, paveiktų Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorę, Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkę A. M. bei Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos istorijos mokytoją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos narę J. M., kad pastarosios neteisėtai vykdytų savo įgaliojimus, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ateityje vyksiančio Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino metu nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, patvirtinto 2004 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-286 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo“, pagal kurią privalo užtikrinti kandidatų vertinimo objektyvumą ir patikimumą, užsienio piliečiui – S. H. T. minimo egzamino rezultatus įvertintų teigiamai, kad pastarasis išlaikytų šį egzaminą, tokiu būdu jam sudarytų sąlygas gauti Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymo pažymėjimą. Šie J. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje.

9. V. K., veikdama bendrininkų grupėje, siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, paveiktų valstybės tarnautojams prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai pati susitarė duoti ir davė kyšį, o būtent:

ji, veikdama bendrininkų grupėje su Y. R., laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 28 d., Lietuvos Respublikoje, telefoninių pokalbių ir susitikimų su J. P. metu, susitarė pastarajai duoti 1000 Eur vertės kyšį ir tuo pačiu laikotarpiu vykusių susitikimų metu tiesiogiai davė 500 Eur vertės kyšį už tai, kad J. P. pasinaudodama savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, veikdama V. K. ir Y. R. interesais, paveiktų Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorę, Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkę A. M. bei Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos istorijos mokytoją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos narę J. M., kad pastarosios neteisėtai vykdytų savo įgaliojimus, 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vyksiančio Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino metu nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, patvirtinto 2004 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-286 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo“, pagal kurią privalo užtikrinti kandidatų vertinimo objektyvumą ir patikimumą, užsienio piliečiams – V. K. ir Y. R. minimo egzamino rezultatus įvertintų teigiamai, kad pastarieji išlaikytų šį egzaminą, tokiu būdu jiems sudarytų sąlygas gauti Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymo pažymėjimą. Šie V. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

10. Nuteistosios A. M. gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir A. M. atžvilgiu šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį ir už nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 900 Eur kyšio priėmimo iš V. B.), A. M. paskirtą bausmę sumažinti paskiriant 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, už nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 500 Eur kyšio priėmimo iš J. P.), A. M. paskirtą bausmę sumažinti paskiriant 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 160 MGL (8 000 Eur) baudą, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo vieną parą ir nustatyti, kad A. M. paskirta galutinė bausmė bauda yra 158 MGL (7 900 Eur). Arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir už nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 900 Eur kyšio priėmimo iš V. B.), A. M. paskirtą bausmę sumažinti paskiriant 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, už nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 500 Eur kyšio priėmimo iš J. P.), A. M. paskirtą bausmę sumažinti paskiriant 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, už nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, A. M. paskirtą bausmę sumažinti paskiriant 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 170 MGL (8 500 Eur) baudą, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo vieną parą ir nustatyti, kad A. M. paskirta galutinė bausmė bauda yra 168 MGL (8 400 Eur).

10.1. Skunde nurodė, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. M. pripažinimo kalta pagal BK 226 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsta ir neteisėta, o ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nuosprendis apeliacine tvarka dėl A. M. padarytų dviejų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir nustatytų su šiomis veikomis susijusių faktinių aplinkybių neskundžiamas, tačiau šioje dalyje nuosprendis skundžiamas dėl neteisingai paskirtų bausmių ir neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

10.2. Gynėjas pabrėžė, kad byloje surašytame kaltinamajame akte A. M. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, tačiau Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad ji yra pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Nors tai gali būti rašymo klaida, tačiau ji yra esminė ir yra pagrindas tvirtinti, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Toliau šiame skunde yra preziumuojama ir vertinama, kad teismas A. M. veikoje konstatavo BK 226 straipsnio 1 dalyje, o ne šio straipsnio 2 dalyje išdėstytus nusikaltimo sudėties požymius.

10.3. Gynėjo vertinimu byloje surinkti įrodymai nepagrindžia, kad A. M. siekė korupciniu būdu spręsti galimai iškilusias teisines problemas, tuo tarpu A. G., pasinaudodamas pastarosios patiklumu ir baime (kurią nulėmė ir nustatyti jos kyšininkavimo atvejai) sugebėjo ją įtikinti, kad jis paveiks teisėsaugos pareigūnus, dėl kurių veikimo ar neveikimo bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas dėl A. M. pripažinimo kalta dėl prekybos poveikiu, nurodė, kad kaltinamoji A. M. pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad jis neturi jokio pagrindo netikėti A. M. parodymais, iš kurių darytina neabejotina išvada, kad A. G. savo kalbomis ir veiksmais A. M. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad už kyšį (3 500 Eur) jis, pasinaudodamas savo tariama įtaka, paveiks ikiteisminio tyrimo subjektus dėl kurių veikimo ar neveikimo bus patenkintas A. M., kaip kyšio davėjos interesas ir galimai jos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

10.4. Dar po pirmojo 2018 m. liepos 4 d. ikiteisminio tyrimo metu surašyto ir įteikto pranešimo apie įtarimą A. M. pilnai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, nurodė visas jai žinomas aplinkybes ir patikslino, kad ji A. G. iš viso perdavė 3 500 Eur, o ne 2 500 Eur, kurie buvo paminėti jai įteiktame pranešime apie įtarimą. Šiuos parodymus A. M. patvirtino vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, detaliau paaiškino apie įvykius komentuodama susitikimų ir telefoninių pokalbių su A. G. įrašų turinį, o taip pat pilnai patvirtino pakartodama ir šios bylos teisminio nagrinėjimo metu iškart po kaltinamojo akto paskelbimo. Teisme A. G. pripažino, kad paėmė pinigus, tačiau nurodė, kad jie buvo skirti ne paveikti pareigūnus, pabrėžė, kad pareigūnų, kuriuos jis turėjo paveikti, nėra ir nebuvo. Taigi nors A. M. ir pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, tačiau ji savo tokiu veiksmu tik pripažino faktines baudžiamajai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. atpasakojo buvusius įvykius. A. M. nėra teisininkė, pagal nustatytas byloje aplinkybes ji visą laiką dirbo mokytoja ir mokyklos direktore, todėl nei pagal išsilavinimą, nei pagal darbo patirtį pateikti savo veiksmų teisinį vertinimą ir pripažinti kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą teisingumą, neturėjo jokios nei teorinės, nei praktinės galimybės, o juo labiau ir tokios pareigos. Reiškia dėl savo prisipažinimo kalta (kaltės pripažinimo) A. M. galėjo sąžiningai klysti. A. M., buvo apgauta, o A. G. iš jos neteisėtai išviliojo ir pasisavino 3 500 Eur, kas galėtų atitikti vieno iš nusikaltimų nuosavybei sudėties požymius.

10.5. Byloje apklausus tiek A. G., tiek ir liudytoją V. V. paaiškėjo, kad pagal iš šioje byloje nenustatyto asmens suteiktą nepatvirtintą gandų lygio informaciją A. G. sukūrė planą, į kurį įtraukė apie šį planą nieko nesuvokiantį V. V., o pastarajam atlikus A. G. priskirtą veiksmą (nuvykus į STT Kauno valdybą, kur susitiko su teisminio bylos nagrinėjimo metu neįvardintu pareigūnu ir perdavė A. G. suteiktą informaciją), pats A. G. toliau tęsė veiksmus manipuliuodamas A. M. realybės nesuvokimu. Būtent tada, kai A. G. įsitikino, jog STT turi bent minimalią informaciją apie egzaminų laikymą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jis baigė realizuoti savo sumanymą iš iki tol nepažinotos A. M. išsireikalauti pinigus už tariamą pagalbą jai. V. V. apklausiamas teisme paneigė, kad nurodė A. G. vykti aiškintis tam tikrų aplinkybių dėl asmens vardu T. egzamino laikymo. Reiškia vykti pas A. M. A. G. sugalvojo pats arba jam tai padaryti nurodė kiti, šioje byloje nenustatyti asmenys. A. G. apie jokius STT ar kitų institucijų atliekamus tyrimus nieko nežinojo, taigi ir nebuvo jokio objekto ar subjekto, kurį jis galėtų paveikti.

10.6. BK 226 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už prekybą poveikiu atsako tas, kuris tikisi, jog prekiautojas poveikiu (poveikio pardavėjas) pasinaudos savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, o pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris tokių ryšių turi ir tokiais ryšiais gali pasinaudoti. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad A. G. turėtų tokių pažinčių, asmeninių ryšių, kitos tikėtinos ar tariamos įtakos valstybės tarnautojams, jis jų neturėjo ir turėti negalėjo, akivaizdu, kad vienintelis jo tikslas buvo kaip įmanoma labiau išgąsdinti A. M. teikiant akivaizdžiai melagingą informaciją apie tariamus tyrimus ir galimą baudžiamąjį persekiojimą, t. y. jis turėjo tikslą ją apgauti, ko pasėkoje ir apgavo. Sakydamas paskutinį žodį A. G. visas šias anksčiau nurodytas aplinkybes dėl galimo sukčiavimo patvirtino ir tiesiogiai nurodė, kad jis A. M. atžvilgiu sukčiavo, žadėjo grąžinti visus iš jos gautus pinigus, prašė ir jo veiksmus kvalifikuoti ne kaip prekybą poveikiu, o kaip sukčiavimą, tačiau apygardos teismas to nevertino (nuosprendyje nurodė, jog tokį prašymą pareiškė tik A. M. gynyba), klausimo dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir A. G. papildomos apklausos nesprendė, todėl šios A. G. nurodytos esminės tiek jo, tiek ir A. M. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės liko neįvertintos.

10.7. Skunde pabrėžiama, kad A. G. praeityje teistas devynis kartus, o daugiausiai už sukčiavimo nusikaltimus, tačiau A. G. taip pat teistas ir už kontrabandą, plėšimą, turto pasisavinimą, savavaldžiavimą aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu jis dar atlikinėjo bausmę pagal anksčiau jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, o tuo metu Kauno apygardos teisme dar buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje A. G. buvo kaltinamasis. Šios aplinkybės turėjo teismui sukelti abejonių dėl A. G. visuomeninės padėties, jo tarnybos, įgaliojimų, giminystės, pažinčių ar kitos tikėtinos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

10.8. Skundžiamo nuosprendžio dalyje, „Dėl A. M. ir A. G. prekybos poveikiu“, kur teismas išdėstė sprendimo pripažinti A. M. ir A. G. kaltais motyvus, trumpai užsiminta, kad „A. M. gynėjas teismui pateikė tyrėjo R. M. žinutę, kurioje jis A. G. pavadino „reketyru“. Teismui buvo pateiktas 2020 m. kovo 27 d. antstolio A. N. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-20-51. Nurodytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jo priede - skaitmeninėje laikmenoje — yra užfiksuota STT pareigūno R. M. 2018 m. birželio 7 d. parašyta žinutė savo viršininkui STT pareigūnui R. Ž., kurios tekstas yra toks: „Radau reketyra 100%- A. G., aukšto lygio sukčius izimybe. Visada paprastai apsimeta pareigunu“. Apie jokią užuominą apie prekybą poveikiu nėra, o šio susirašinėjimo autentiškumas yra patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nerijaus Puškoriaus 2020 m. gegužės 7 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai, anot gynėjo, patvirtina, kad teisėsaugos pareigūnams buvo žinoma, jog A. G. nesiekė paveikti teisėsaugos pareigūnų, kad šie veiktų A. M. interesais, bet siekė apgaule iš jos išvilioti pinigus, visgi pirmiau aptartų bylos aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos prekybos poveikiu bylose kontekste, ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo vertinti A. G. veiksmus kaip sukčiavimą”(Nuosprendžio 57 lapas). Gynėjas įsitikinęs, kad šių pateiktų dokumentų teismas net nevertino.

10.9. Būtent tuo metu, kai A. M. net nebuvo surašytas pranešimas apie įtarimą jos veiką su A. G. kvalifikuojant pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, STT pareigūnas R. M., kuris šioje baudžiamojoje byloje atliko daugybę kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų, A. G. įvardino kaip sukčių, kuris apsimeta pareigūnu, kas neabejotinai reiškia, kad pareigūnas puikiai suvokė, jog A. G. sukčiauja prieš A. M. turėdamas tikslą iš jos gauti jam svetimą turtą, tačiau jokių veiksmų nustatęs nusikalstamos veikos požymius nesiėmė, o netgi priešingai - suvokdamas, kad A. G. A. M. apgavo ir iš jos neteisėtai gavo pinigus, jų veiksmus savo surašytuose ir pasirašytuose dokumentuose įvardino kaip prekyba poveikiu, nors tam nebuvo jokių objektyviai pagrįstų duomenų.

10.10. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta ir tirta situacija itin artima pakankamai paplitusio telefoninio sukčiavimo atvejams, kada pašnekovo (sukčiautojo) auka skatinama kažką papirkti, sumokėti pinigus policijos tyrėjams, kitiems pareigūnams, kad nebūtų nubaustas, patrauktas atsakomybėn į kokią nors bėdą patekęs pats ar kitas į bėdą patekęs asmuo, pavyzdžiui, artimas giminaitis. Būtent tokiais atvejais ir yra situacija, kada yra „perkama“ tam tikra aiškiai įvardinta įtaka ir tariamasi dėl konkretaus mokėjimo, o neretais atvejais pinigai ir yra sumokami. Suklaidintas asmuo siekia sumokėti ar sumoka pinigus asmeniui (tarpininkui), siekdamas padėti sau ar kitiems išvengti atsakomybės už nusikaltimą ar kokį nors kitą pažeidimą, kurio iš tikrųjų nebuvo. Tiek tokių situacijų vertinimas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismų praktika leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog tokiais atvejais „įtakos pardavėjo“ veiksmai vertinami kaip sukčiavimas, o „įtakos pirkėjas“ nėra traktuojamas kaip nusikaltimą padaręs, o laikomas nukentėjusiuoju. Taigi A. M. nepagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, nors iš tiesų ji nukentėjo nuo kito asmens galimai nusikalstamų veiksmų, kas reiškia, kad jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, dalyje dėl prekybos poveikiu turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

10.11. Gynėjo vertinimu apygardos teismo nurodyti motyvai dėl bausmių A. M. skyrimo yra nepagrįsti ir neatitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijų, dėl ko A. M. yra paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, o taip pat ir aiškiai per griežta galutinė subendrinta bausmė. Teismas paskirdamas A. M. 35 000 Eur, 20 000 Eur ir 20 000 Eur baudas, o galutinę subendrintą bausmę 49 900 Eur baudą tuo pačiu ir paminėjo, kad A. M. pajamos iš jos gaunamos senatvės pensijos yra 544,13 Eur. Tai reiškia, kad A. M. skirtos baudos dydis yra devyniasdešimt viena jos kasmėnesinė pensija. Visiškai akivaizdu, jog sumokėti tokio dydžio baudą A. M. neturi jokios net ir teorinės galimybės.

10.12. Teismas nuosprendžio dalyje, kurioje nurodė motyvus dėl bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo, paminėjo, kad „tokiais savo veiksmais A. M. neabejotinai padarė neturtinę žalą valstybei, sumenkino pasitikėjimą valstybės institucijoms, atsakingoms už užsienio piliečių integraciją bei sudarė sąlygas pastariesiems nepagrįstai gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje”. Gynėjo manymu, tokia teismo išvada, kuri turėjo reikšmės bausmės dydžio parinkimui, yra nurodyta nepagrįstai, nes prieštarauja tiek bendriesiems bausmių skyrimo principams, tiek ir baudžiamajam įstatymui. Tokia išvada daroma todėl, kad A. M. šioje byloje buvo įtariama ir kaltinama kyšininkavimu, kas reiškia, jog neturtinės žalos padarymas valstybei negali turėti reikšmės jos veiksmų vertinimui, nes šis požymis yra kitos tame pačiame BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ sukonstruotos konkuruojančios su kyšininkavimu nusikaltimo sudėties - piktnaudžiavimo - požymis.

10.13. A. M. paskirta bausmė nėra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jos asmenybę, užsiėmimą, elgesį tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Mažai tikėtina, kad nusikalstama veikla ir jos rezultatas buvo A. M. pragyvenimo šaltinis, anksčiau ji nebuvo teista, po aptariamos veikos jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir neketino to daryti, yra charakterizuojama išimtinai ir viso darbo laikotarpiu nuosekliai teigiamai. Dėl padaryto A. M. labai nuoširdžiai gailisi, dar ikiteisminio tyrimo metu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą pervedė jos padarytos nusikalstamos veikos rezultatą (900 eurų, gautų iš V. B.), suvokia jai paskirtos bausmės paskirtį nepriklausomai nuo to, kokio dydžio bausmė paskirta.

11. Nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė Rūta Danutė Paltarokaitė apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio A. G. dalį ir perkvalifikuoti A. G. veiksmus bei skirti švelnesnę bausmę.

11.1. Skunde nurodė, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu ir mano, kad teismas vertindamas byloje surinktus duomenis, netinkamai kvalifikavo A. G. veiksmus kaip pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir skyrė veiksmų kvalifikacijos neatitinkančią bausmę. Teismas suklydo sudėdamas bausmes pagal du nuosprendžius, dėl ko nėra aišku kokia galutinę bausmė yra skirta A. G..

11.2. Apeliantas sutinka su teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis apie laiką ir vietą, kur A. G. buvo perduoti pinigai, pinigų sumą bei jas perdavusį asmenį (A. M.), bet nesutinka su teismo nuosprendyje pateikta šių veiksmų interpretacija ir juos atlikusių asmenų motyvais. Teismas nuosprendyje aptardamas A. G. veiksmus, nepagrįstai juos kvalifikavo kaip nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, t. y. laikė, kad A. G. padarė prekybos poveikiu nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

11.3. Teismas pateikė argumentus dėl kvalifikuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios dalies ir subjektyviosios dalies požymių, kuriais remdamasis nustatė, kad A. G. priėmė iš A. M. kyšį, tačiau nuosprendyje nebuvo sprendžiamas nusikaltimo subjekto klausimas. Teismas kvalifikavo A. G. veiksmus kaip pareiginį nusikaltimą ir minėtas straipsnis dėl prekybos poveikiu yra toje Baudžiamojo kodekso dalyje, kuri vardina nusikaltimus valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Prekybos poveikiu nusikaltimo subjektu gali būti tik specifinis asmuo, t. y. pareigūnas ar valstybės tarnautojas. Šiuo atveju A. G. nėra pareigūnas ir nėra jam prilygintas asmuo, todėl negali būti ir jam inkriminuoto nusikaltimo subjektas, todėl yra nepagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs šį nusikaltimą.

11.4. Teismas spręsdamas A. G. veiksmų kvalifikacijos klausimą svarstė galimybę perkvalifikuoti jo veiksmus į nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kvalifikuojant jo veiksmus kaip sukčiavimą. Apelianto manymu, tokia veikos kvalifikacija būtų tinkamesnė. Teismas atmetė tokį veikos vertinimą ir konstatavo, kad nors dėl panaudotos apgaulės ir siekio pasipelnyti A. G. nusikalstama veika panaši į sukčiavimą, bet įvertinus tai, kad Turkijos piliečio egzamino laikymo aplinkybės buvo tikros ir toks asmuo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje gavo egzamino išlaikymo pažymėjimą, teismas atsisakė A. G. veiksmus kvalifikuoti kaip sukčiavimą. Teismas spręsdamas kvalifikacijos klausimus nepasisakė dėl nusikalstamos veikos objekto, nes prekybos poveikiu atveju kaltininkas kėsinasi į valstybės tarnybų ar viešuosius interesus, o sukčiavimo atveju į asmens turtinius interesus ir teises.

11.5. Skunde ginčijama nuosprendžiu A. G. paskirta bausmė. Teismas, nenustatęs nei A. G. atsakomybę sunkinančių nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, turėjo skirti bausmės vidurkiui atitinkantį bausmės dydį. Visgi teismas be pagrindo skyrė didesnę nei bausmės vidurkis bausmę. Nors A. G. pilnai pripažino savo veiksmus ir gailisi dėl to, tačiau teismas to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitų asmenų atžvilgiu teismas pripažino tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. G. nesutinka su teismo nuosprendyje dėstomais argumentais charakterizuojančiais jo asmenybę. Teismas nurodė, kad jis nusikaltęs ne vieną kartą ir vertino tai neigiamai. Skunde pabrėžiama, kad A. G. nėra pripažintas recidyvistu ir yra atlikęs visas jam paskirtas bausmes. Jo veiksmai jau buvo įvertinti kitais nuosprendžiais, todėl dar kartą juos vertinti šiame nuosprendyje nėra teisinio pagrindo .

11.6. Apeliantas nesutinka su teismo taikytomis bausmių sudėjimo taisyklėmis. Susipažinus su nuosprendžiu paskirta galutine bausme nėra aišku kokia dalis jau atliktos bausmės pagal kitą nuosprendį yra įskaitoma, nes teismas nurodė, kad įskaito tik vieną konkrečią dieną, o kitų įskaitomų laikotarpiu nuosprendyje neįvardino, todėl nuosprendis yra neaiškus.

12. Nuteistoji V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir ją išteisinti.

12.1. Skunde nurodė, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes jis nėra paremtas objektyvia tiesa. Apygardos teismas vertindamas įrodymus ir darydamas išvadas nurodė, kad J. P. paaiškino, kad su V. K. susitarė dėl 1000 Eur kyšio – 500 Eur už pastarąją ir 500 Eur už jos sutuoktinį. Anot apeliantės ši aplinkybė yra netiesa. J. P. niekam ir niekada neaiškino apie kyšį. Byloje minimi 500 Eur yra V. K. atlygis J. P. už visas paslaugas, susijusias su jos parengimu laikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą (mokymai, būtinų dokumentų egzaminui laikyti sutvarkymas).

12.2. J. P. parodymuose teigiama, kad 2018 m. liepos 2 d. iš V. K. paėmė 120 Eur už išlaidas. Pasakė V. K. ir Y. R., kad su jais santykius nutraukia, kadangi jis buvo įžūlus, prikišo jai, kad ji sukčiauja, paėmė pinigus ir nieko nepadarė jų naudai. Atsakė, kad nepadės jiems. Neneigia, kad telefoninių pokalbių su V. K. metu, susitikimų metu buvo kalbama apie 500 eurų, kuriuos reikėtų duoti kaip kyšį, kad jie išlaikytų kalbos ir Konstitucijos egzaminus. Pati tokios sumos nesakė, kyšio nereikalavo, nesitarė priimti. Su Y. R. ir V. K. jokių susitarimų dėl kyšio davimo ir perdavimo kitiems asmenims nebuvo." (t. 24, b. l. 36) „Iš jų sau asmeniškai paėmė 125 eurus – 25 eurus už taksi, 50 Eur konjakui, itališkai kavai ir saldainiams. Pinigus davė V. K.. V. K. jai davė daugiau pinigų, tiksliai sumos neatsimena, nes ji V. K. ir Y. R. turėjo nuvežti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnaziją laikyti Konstitucijos egzaminą, tačiau nenuvežė (t. 24, b. l. 61-62). Apeliantė pabrėžia, kad tai yra visi J. P. parodymai susiję su V. K. neva padaryta nusikalstama veika.

12.3. Nuosprendyje teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti J. P. ir liudytojos S. B. parodymais, jog V. K. susitarė būtent dėl 1 000 Eur atlygio už egzaminų laikymą ir dalį šios sumos – susitikimo metu perdavė J. P.. Apeliantė neprieštarauja tokiai teismo išvadai, nes su J. P. tikrai buvo tariamasi būtent dėl atlygio už jos pagalbą, o ne dėl kyšio ir asmenų papirkinėjimo. Visi jos ir J. P. telefoniniai pokalbiai buvo sekami ir įrašomi. Tačiau nė viename jos su J. P. pokalbyje nėra kalbama apie pinigų kam nors davimą.

12.4. Skunde pabrėžiama, kad nei teismui, nei prokurorei su J. P. nepavyko tinkamai pasikalbėti. J. P. buvo grasinama teismo nuobaudomis ir pašalinimu iš teismo salės. Kiekvienas J. P. teiginys prieštaravo ankstesniam. Tačiau teismas vis tiek konstatavo, kad tiki J. P.. Tačiau neaišku, kodėl teismas tikėdamas J. P. parodymais, V. K. pripažino kalta, nes visos J. P. apklausos STT ir teisme baigėsi vienodais pareiškimais – su V. K. jokių kalbų apie kyšių davimą nebuvo, viskas buvo taip kaip pasakojo V. K., t. y. V. K. norėjo mokytis, V. K. neprašė kam nors duoti kyšį ar atlikti neteisėtus veiksmus, o J. P. nesakė V. K., kad rengiasi kam nors duoti kyšį ar atlikti bet kokius kitus neteisėtus veiksmus. Teisme J. P. buvo apklausiama kelis kartus, tačiau pripažinusi savo kaltę, įskaitant ir V. K. pareikštus kaltinimus, savo pasisakymus baigė pareiškimas, kad viskas buvo taip, kaip sakė V. K.. J. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra ypatingai painūs, neaiškūs ir prieštaringi, todėl tokiais parodymais teismas neturėtų remtis. Jeigu J. P. parodymais teismas rėmėsi, tai šių parodymų esmė yra aptarta aukščiau ir vertintina vienareikšmiškai – byloje nėra absoliučiai jokių J. P. parodymų apie tai, kad V. K. būtų pasikėsinusi įvykdyti ar įvykdžiusi bet kokią nusikalstamą veiką.

12.5. Liudytojos S. B. teisme duotų parodymų esmė yra tokia, kad rekomenduodama J. P. pagalbą ruošiantis lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminams, ji V. K. niekaip neperspėjo ir nieko nesakė apie tai, kad J. P. pagalba gali būti susijusi su kyšio davimu ar kitais neteisėtais veiksmais. Jai asmeniškai V. K. nieko nesakė apie tai, kad egzaminų laikymas yra susijęs su kyšio davimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais. Jai V. K. sakė, kad J. P. perduoti 500 Eur yra atlygis už J. P. pagalbą. Taigi, kaip ir J. P. parodymai, taip ir liudytojos S. B. parodymai neįrodo V. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką.

12.6. Nesuprantamas V. K. kaltės įrodymas yra teismo nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad J. P. būtų kaip nors susijusi su Lietuvoje organizuojamais lietuvių kalbos kursais užsienio valstybių piliečiams.

12.7. Teismas taip pat manė, kad V. K. kaltę patvirtina R. K. darbo vietoje rastas V. K. 2018 m. gegužės 14 d. prašymas laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą ir Konstitucijos pagrindų egzaminą. Teismas nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės pripažino V. K. parodymus, kad ji nesuprato, jog pasirašė būtent prašymą laikyti egzaminą, kadangi apklausiama teismo posėdyje ji pabrėžė, kad lietuvių kalbą moka pakankamai gerai, Lietuvoje gyvena jau ne vienerius metus. Minėti prašymai patvirtina kaltinamųjų ketinimą laikyti egzaminą ir gauti šio egzamino išlaikymo pažymėjimus, o ne lankyti lietuvių kalbos kursus. Apeliantė pažymi, kad prašymo turinio ir esmės tikrai nesuprato, kadangi jos lietuvių kalbos žinojimas nereiškia, kad lietuviškai moka ir skaityti. Aptariamas prašymas neturi jokios įrodomosios vertės, kadangi neįrodo jos kaltės, nes ji iš J. P. norėjo ir tikėjosi tik pagalbos dėl žinių gavimo ir dokumentų tvarkymo. Prašymą pasirašė nedvejodama, kaip būtų pasirašiusi ir bet kokius kitus J. P. duodamus dokumentus. Teismo išvada, kad prašymas patvirtina ketinimą laikyti egzaminą, o ne lankyti lietuvių kalbos kursus, yra nelogiška, nes iš visos bylos medžiagos yra akivaizdu, kad V. K. norėjo ir mokytis bei įgyti būtinas žinias, ir išlaikyti egzaminus.

12.8. Nuosprendyje teigiama, kad V. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina jos ir J. P. pokalbiai, kurių turinys patvirtina A. M., J. P. ir liudytojos S. B. parodymus. Apeliantei nesuprantama, kokias sąsajas teismas įžvelgė tarp jos su J. P. pokalbių ir A. M. ar S. B. parodymų. A. M. apie V. K. nėra davusi jokių parodymų tik tai, kad J. P. jos prašė pagalbos kažkokiai užsienietei, kurios pavardę sužinojo žymiai vėliau.

13. Nuteistoji J. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendžiu paskirtą baudą į laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, arba paskirti viešuosius darbus, arba sumažinti baudą, kad ji galėtų ją kas mėnesį mokėti iš savo pensijos.

13.1. Skunde nurodė, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl labai didelės jai skirtos baudos – 39 900 Eur. Jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Gyvena viena. Jos sūnus miręs, o vyras gyvena su kita šeima. Su ja anksčiau gyveno anūkė A. J. P., kuri dabar mokosi Kaune ir gauna pašalpą 126 Eur (kaip netekus tėvo). Teismas turėtų atsižvelgti į jos amžių ir sveikatos būklę. Jai turi keisti kelių sąnarius, nes ji negali vaikščioti. Turi rimtų problemų su stuburo išvaržomis. 2014 m. operuota dešinė ranka. Sunkiai dirbo nuo vaikystės. Jos darbo stažas 32 metai, bet 5 metai neįskaityti, nes vyras tarnavo Vokietijoje, o ji buvo kartu ir Sodra neįskaitė, todėl jos pensija tokia maža.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios V. K. ir nuteistojo A. G. gynėjos advokatės D. R. Paltarokaitės apeliaciniai skundai atmetami, nuteistosios A. M. gynėjo advokato M. Barkausko ir nuteistosios J. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl A. M. ir A. G. veiksmų kvalifikavimo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nuteistosios A. M. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko ir nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Rūtos Danutės Paltarokaitės apeliaciniuose skunduose nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje atliktu nuteistųjų veikos kvalifikavimu. Apygardos teismas nustatė, kad A. M., siekdama, kad A. G. pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams, veikdamas jos interesais, paveiktų neįvardintus ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus teisėsaugos pareigūnus, kad pastarieji neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir nutrauktų tyrimą, kuris galimai vykdomas A. M. atžvilgiu dėl jos neteisėtos veiklos užtikrinant užsienio piliečių, laikančių egzaminus, teigiamą įvertinimą ir užsienio piliečiams gaunant pažymėjimą apie išlaikytus egzaminus, susitarė pastarajam duoti ir tuo pačiu laikotarpiu vykusių susitikimų metu, per tris kartus davė A. G. 3 500 Eur vertės kyšį. Šiuos A. M. veiksmus apygardos teismas kvalifikavo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. A. G. veiksmus, kai jis pasinaudodamas savo pažintimis, asmeniniais ryšiais, kita tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams, veikdamas A. M. naudai tiesiogiai susitarė iš pastarosios savo naudai priimti ir priėmė 3 500 eurų vertės kyšį pažadėjęs paveikti neįvardintus ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus teisėsaugos pareigūnus, kad pastarieji neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus bei nutrauktų tyrimą, kuris vykdomas A. M. atžvilgiu, apygardos teismas kvalifikavo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Abiejuose apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad A. G. veiksmai atitiko BK 182 straipsnyje numatyto sukčiavimo sudėtį. A. G. gynėjos skunde teigiama, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš prekybos poveikiu į sukčiavimą. A. M. gynėjo skunde tvirtinama, kad nuteistoji šioje dalyje turėtų būti išteisinta, nes perkvalifikavus A. G. veiksmus pagal BK 182 straipsnyje numatytą nusikaltimą, A. M. yra nukentėjusioji nuo A. G. apgaulės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai A. M. ir A. G. pripažino kaltais dėl prekybos poveikiu.

17. A. M. gynėjo apeliaciniame skunde motyvuojama, kad apygardos teismas klaidingai pripažino A. M. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, nes viso proceso metu ji buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje. Šis argumentas yra teisingas. Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse nurodyta, kad buvo nagrinėjami A. M. veiksmai, įvertinti pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ji pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje. Tokį neatitikimą aukštesnės instancijos teismas vertina kaip techninę rašymo klaidą, kurią ištaiso nurodydamas, kad A. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

18. Skunde teigiama, kad byloje surinkti įrodymai nepagrindžia, kad A. M. siekė korupciniu būdu spręsti galimai iškilusias teisines problemas, o pirmosios instancijos teismo motyvai dėl A. M. pripažinimo kalta dėl prekybos poveikiu yra nepagrįstai paremti pačios nuteistosios parodymais ir prisipažinimu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi A. M. parodymais. A. M. paaiškino, kad pasirodžius A. G. ir pradėjus kalbėti apie galimą tyrimą ji išsigando, todėl priėmė A. G., kuris žadėjo, kad viskas bus sutvarkyta ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu bus nutrauktas, siūlytą pagalbą. Ji patvirtino, kad susitarė ir per tris kartus perdavė A. G. 3 500 Eur, kurie neva turėjo būti skirti teisėsaugos pareigūnams. Taigi apklausiama A. M. pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, o jos prisipažinimą ir papasakotas aplinkybes teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų pokalbių turiniu, iš dalies nuteistojo A. G. parodymais, liudytojo V. V. parodymais, byloje surinktais rašytiniais dokumentais.

19. Gynyba pabrėžė, kad A. M. nėra teisininkė ir negalėjo pateikti savo veiksmų teisinio vertinimo, todėl dėl savo prisipažinimo galėjo sąžiningai klysti. Teisme apklausiami asmenys dažniausiai nebūna teisininkai, jie neprivalo tokie būti ir išmanyti teisės, tačiau tai netrukdo teismui vertinti jų parodymų, nedaro jų mažiau reikšmingų. Duodamas parodymus proceso dalyvis neatlieka savo veiksmų teisinio vertinimo, o tik perteikia teismui jam žinomas aplinkybes apie įvykį. Kaltinamasis gali sutikti arba nesutikti su jam pareikštu kaltinimu ir nurodyti atitinkamas įvykio aplinkybes. Veikos kvalifikavimą iš turimų įrodymų visumos atlieka bylą nagrinėjantis teismas. Kaltės pripažinimas susijęs su kaltininkui inkriminuotų aplinkybių pripažinimu, bet ne sutikimu su veikos kvalifikavimu. Taigi motyvas, kad duodama parodymus A. M. galėjo ne visiškai suprasti jos padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir veikos kvalifikavimą, nereiškia, kad jos paaiškinimai yra nevertingi, nes duodama parodymus ji pripažino jai inkriminuotas faktines aplinkybes, o ne sprendė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumo.

20. Skunde motyvuojama, kad A. M., buvo apgauta, o A. G. iš jos neteisėtai išviliojo ir pasisavino 3 500 Eur ir tai atitinka sukčiavimo požymius. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, jog nagrinėjamos veikos požymiai yra panašūs į sukčiavimo, tačiau teismų praktikoje toks klausimas jau ne kartą nagrinėtas, o pagal LAT suformuotą praktiką, nuteistųjų A. M. ir A. G. veiksmai, nepaisant panašumo į sukčiavimą, visiškai atitinka prekybos poveikiu požymius.

20.1. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Prekyba poveikiu reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį siūloma, žadama, susitariama duoti ar jis duodamas už poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka jiems, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurio iš šių alternatyvių veiksmų padarymo.

20.2. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016).

20.3. Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų dėl sukčiavimo ir prekybos poveikiu atribojimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: “kad dėl panaudotos apgaulės ir siekio pasipelnyti iš apgautų klientų padarytos nusikalstamos veikos iš tiesų yra panašios į sukčiavimą, tačiau sistemiškai aiškinant baudžiamuosius įstatymus jie vertintini kaip tarpininko kyšininkavimas (naujesnis pavadinimas – prekyba poveikiu). Tarpininko kyšininkavimo (prekybos poveikiu) norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą. Toks normos aiškinimas visiškai atitinka 1999 m. Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio, kuriame pateiktas prekybos poveikiu apibrėžimas, turinį. Kad tokie veiksmai Konvencijos požiūriu vertintini ne kaip sukčiavimas, bet kaip tarpininko kyšininkavimas (prekyba poveikiu) rodo ir Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) 2009 m. birželio 29 – liepos 2 d. vertinimo ataskaitoje Lietuvai (I tema) išsakytos tezės.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 282-291). Teisėjų kolegija pastebi, kad minėtoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje, kasatoriai, kaip ir šioje byloje kėlė sukčiavimo ir prekybos poveikiu sudėčių atribojimo klausimą, ir joje kasacinis teismas iš esmės suformulavo taisyklę, kad BK 226 straipsnio 2005 m. birželio 23 d. redakcija (Tarpininko kyšininkavimas) ir 2011 m. birželio 21 d. redakcija (Prekyba poveikiu) apima ne tik tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, bet ir atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą.

20.4. Šioje byloje nustatyta, kad A. G., gavęs informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje užsienio piliečiai už piniginį atlygį išlaiko lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus, net juose nedalyvaudami, pats nuvyko į gimnaziją ir bendravo su direktore A. M.. Iš A. M. parodymų matyti, kad A. G. prisistatė Turkijos ambasados darbuotoju ir atvyko su užsieniečiu, kuriam jau buvo išduotas egzaminų išlaikymo pažymėjimas. A. G. kalbėjo apie ikiteisminį tyrimą ir būsimus procesinius veiksmus, kurių bus imtasi prieš A. M.. Išsigandusi situacijos ir patikėjusi A. G., kuris žadėjo viską sutvarkyti, A. M. sutiko duoti jam pinigų, kad procesas nevyktų. Kaip ji suprato situaciją, tai visa tyrimo medžiaga buvo Kaune ir kad Kauno institucija neperduotų jos Vilniui reikėjo perduoti tam tikrą pinigų sumą. A. G. jai pažadėjo pasinaudoti pažįstamo Viktoro pagalba, kuris ne vieną kartą jam padėjo tokiuose reikaluose, jis pagelbės ir šį kartą. Siekdamas įtikinti A. M., jai girdint (per garsiakalbį) A. G. skambino savo pažįstamam V. V., o pokalbio turinys buvo susijęs su kuo greitesniu veikimu ir skubiu pinigų pervežimu į Kauną. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pokalbių matyti, kad A. G. su A. M. tarėsi dėl kyšių sumos dydžio ir kokios dalys kokiems (numanomiems) įstaigoms (pareigūnams) būtų perduodamos, kad būtų užtikrintas tyrimo nutraukimas. Tai rodo, kad A. G. susitarė priimti ir priėmė iš A. M. 3 500 Eur kyšį, žadėdamas jai pasinaudoti savo pažįstamo pagalba ir paveikti teisėsaugos institucijų atstovus, kad šie neteisėtai vykdydami savo įgaliojimus nutrauktų tyrimą, kuris vykdomas A. M. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad A. G. bendravo su kokiais nors teisėsaugos pareigūnais ar kreipėsi į ką nors dėl realių veiksmų A. M. interesais atlikimo. Tačiau ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes susitaręs priimti ir priėmęs kyšį A. G. sudarė A. M. įspūdį, kad jis veikia kaip tarpininkas ir kad kyšio pinigai bus perduoti teisėsaugos pareigūnams, galintiems nutraukti jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

20.5. A. M. gynėjo skunde argumentuojama, kad A. G. apie STT ar kitų institucijų atliekamus tyrimus nieko nežinojo, taigi ir nebuvo jokio objekto ar subjekto, kurį jis galėtų paveikti. Iš tiesų byloje nenustatyta, kad A. G. turėtų kokių pažinčių, asmeninių ryšių, kitos tikėtinos ar tariamos įtakos valstybės tarnautojams, tačiau, kaip minėta, tokių pažinčių neturėjimas nepanaikina galimybės veiksmus kvalifikuoti kaip prekybą poveikiu. Prekybos poveikiu norma apima tiek tuos atvejus, kai kaltininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl kaltininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K–368/2014; 2K-242-699/2016; 2K-298-976/2018). Straipsnio dispozicijoje yra nurodytos sąvokos „tikėtina įtaka“, „tariama įtaka“, kurios nėra visiškai skirtingo turinio. Tikėtina įtaka reiškia, kad įtaka adresatui (institucijai, organizacijai ar tarnautojui) gali būti tiek reali, tiek ir nereali, t. y. netikra, tariama, išgalvota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K–368/2014).

20.6. Skunde pateikiama neigiama A. G. charakteristika akcentuojant jo praeities teistumų skaičių ir argumentuojama, kad šios aplinkybės teismui turėjo sukelti abejonių dėl A. G. visuomeninės padėties, jo tarnybos, įgaliojimų, giminystės, pažinčių ar kitos tikėtinos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijoms, įstaigoms ar tarnautojams, tačiau teismas to nevertino. Tačiau A. G. praeities teistumai neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnį.

20.7. A. M. gynėjas skunde nurodė, kad teismui buvo pateiktas STT pareigūno R. M. 2018 m. birželio 7 d. susirašinėjimas su savo viršininku STT pareigūnu R. Ž.. Žinutės tekste A. G. vadinamas „reketyru“ ir sukčiumi. Gynyba mano, kad ši aplinkybė patvirtina, kad teisėsaugos pareigūnams buvo žinoma, jog A. G. nesiekė paveikti teisėsaugos pareigūnų, kad šie veiktų A. M. interesais, o teismas šių aplinkybių neįvertino. Teisėjų kolegija mato, kad aplinkybė apie šių pareigūnų susirašinėjimą apygardos teismui buvo žinoma ir skundžiamame nuosprendyje aptarta. Apygardos teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir nurodyta teismų praktika dėl prekybos poveikiu ir pagrįstai padarė išvadą, kad ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo vertinti A. G. veiksmus kaip sukčiavimą. Pareigūnų susirašinėjimas apie A. G. ir jo įvardijimas sukčiumi ar „reketyru“ savaime nereiškia, kad A. G. veiksmai atitinka sukčiavimo sudėtį. Žargoninė žodžio „reketyras“ reikšmė yra turto prievartautojas, o byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. būtų teistas už turto prievartavimą. Tokio pobūdžio pareigūnų susirašinėjimas parodo tik jų nuomonę apie asmenį ir negali būti prilyginamas faktinių aplinkybių konstatavimui.

21. Skunde argumentuojama, kad nagrinėjama situacija panaši į telefoninio sukčiavimo atvejus, kai pašnekovo (sukčiautojo) auka skatinama kažką papirkti, sumokėti pinigus policijos tyrėjams, kitiems pareigūnams, kad nebūtų nubaustas, patrauktas atsakomybėn į kokią nors bėdą patekęs pats ar kitas asmuo, pavyzdžiui, artimas giminaitis. Teisėjų kolegijos vertinimu ši skunde nurodyta sukčiavimo situacija nėra panaši į nagrinėjamą atvejį. Telefoninių sukčiavimų atvejais nukentėjusysis apskritai apgaunamas dėl to, kad jam reikia korupciniu pagrindu spręsti neva iškilusią problemą. Telefonu melagingai pranešama apie įvykį ir skatinama spręsti neegzistuojančią situaciją. Šiuo atveju aplinkybės dėl Turkijos piliečio H. T. egzamino laikymo (gavo egzamino išlaikymo pažymėjimą, nors jame nedalyvavo) A. G. nebuvo išgalvotos ir buvo žinomos A. M.. Šios aplinkybės realumas reiškė, kad jos atžvilgiu gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Situacijos vertinimui itin svarbus A. M., kaip kyšio davėjos, aplinkybių suvokimas. Nors A. M. iki susitikimo su A. G. apie jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą nežinojo, tačiau apie jį sužinojusi ir gavusi A. G. pasiūlymą duoti kyšį, kuris nulemtų pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimą, sutiko korupciniu būdu spręsti iškilusią problemą. Teisėjų kolegija šio sprendimo 20.3 pastraipoje jau minėjo apie LAT praktiką panašiose situacijose, kai asmuo buvo apgaunamas dėl galimos įtakos už kyšį paveikti teisėją ir kitus pareigūnus bei tokių veiksmų kvalifikavimą ne kaip sukčiavimą, o kaip prekybą poveikiu, todėl daro išvadą, kad A. G. veiksmai neatitinka sukčiavimo sudėties, o A. M. nėra pagrindo laikyti nukentėjusia nuo A. G. apgaulės.

22. A. G. gynėjos skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo sprendžiamas nusikaltimo subjekto klausimas. Skunde nepagrįstai teigiama, kad prekybos poveikiu nusikaltimo subjektu gali būti tik specifinis asmuo, t. y. pareigūnas ar valstybės tarnautojas. Pagal BK 266 straipsnio turinį ir teismų praktiką jį aiškinant, prekybos poveikiu nusikalstamos veikos subjektui specialūs požymiai nekeliami, juo gali būti tiek valstybės tarnautojas, tiek bet kuris kitas pakaltinamas asmuo, kuriam suėjo 16 metų amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-96-788/2021). A. G. nėra pareigūnas ir nėra jam prilygintas asmuo, bet tai nėra pagrindas jo veiksmų nekvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 2 dalį.

23. A. G. gynėja skunde nurodė, kad spręsdamas kvalifikacijos klausimus apygardos teismas nepasisakė dėl nusikalstamos veikos objekto. Argumentuojama, kad prekybos poveikiu atveju kaltininkas kėsinasi į valstybės tarnybą ar viešuosius interesus, o sukčiavimo atveju – į asmens turtinius interesus ir teises. Teisėjų kolegija sutinka, kad nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje, objektas yra teisinės valstybės siekį atitinkanti, normali, autoritetinga, pagal Konstituciją, įstatymus ar kitus teisės aktus vykdoma valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų veikla, taip pat tarptautinių viešųjų organizacijų prestižas, normali veikla. Įstatymas numato atsakomybę ne tik kai kaltininkas pažada kyšio davėjui paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį pasinaudodamas tikėtina, bet ir tariama įtaka, t. y. kai valstybines institucijas, organizacijas ar tarnautojus ir jiems prilygintus asmenis pažadėjęs paveikti asmuo jokios realios įtakos jiems neturi ir apie šios įtakos nebuvimą kyšio davėjas nieko nežino. Teismų praktikoje nurodyta, kad kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016), todėl galimi atvejai, kai kaltininkas iš viso neketino padaryti to, ką pažadėjo kyšio davėjui. Taigi atvejais, kai asmuo pažada pasinaudoti tariama įtaka, kuri nėra reali ir kai jis pats supranta, kad tokios įtakos jis neturi, o siekia tik finansinės naudos, ketindamas kyšiui duodamus pinigus pasilikti sau, galimas papildomas prekybos poveikiu nusikalstamos veikos objektas – svetimas turtas, nuosavybė. Kitą vertus, akivaizdu, kad A. G. savo veiksmais ir kėsinosi pažeisti BK 266 straipsnio 2 dalies saugomą objektą – teisinės valstybės siekį atitinkančią, normalią, autoritetingą, pagal Konstituciją, įstatymus ar kitus teisės aktus vykdomą valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų veiklą, nes jis suprato, kad jam susitarus su A. M. dėl to, kad jis papirks teisėsaugos įstaigos pareigūnus, tokios įstaigos autoritetas A. M. akyse ir jos valstybės įstaigų bei institucijų vertinimas gali sumenkti.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, o A. G. veiksmai atitinka BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius

Dėl V. K. kaltės.

25. V. K. apeliaciniame skunde prašo ją išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje. Apeliantė skunde teigia, kad ji prašė J. P. pagalbos dėl pasiruošimo egzaminams, kursų lankymo, bet nebuvo jokios kalbos dėl neteisėto veikimo – dėl kyšio davimo ir asmenų papirkinėjimo siekiant išlaikyti egzaminus. V. K. duoti J. P. pinigai buvo atlygis už pagalbą gaunant žinias ir tvarkant dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu šie skundo argumentai nepagrįsti. Apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl V. K. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jos kaltę įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistosios atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės.

26. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad priimdamas sprendimą remiasi nuteistųjų J. P. ir A. M. parodymais, kurios pilnai pripažino savo kaltę dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat liudytojų J. M., S. B., R. K. ir G. Š. parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais, slapto sekimo protokolais.

27. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. P. savo kaltės nepripažino, tačiau duodama parodymus teisme prisipažino ir nurodė, kad su V. K. susitarė dėl 1 000 Eur kyšio – 500 Eur už V. K. ir 500 Eur už jos sutuoktinį Y. R.. Ji V. K. įvardijo pinigų sumą – 500 nuo žmogaus. Aplinkybės, kad pinigus ji atiduosianti egzaminų komisijos pirmininkei ar nariams, ji V. K. nesakė ir nieko jai neaiškino, o pati V. K. neprašė jos atlikti tokius veiksmus. Pokalbių su V. K. metu nurodė, kad paskirtu laiku nuvešianti juos į egzaminą ir jie jį išlaikysiantys. Iš V. K. gautus pinigus arba savo pinigus, kuriuos vėliau atsiėmė iš V. K., J. P. perdavė A. M. už pagalbą, kad V. K. ir Y. R. gautų teigiamą egzaminų įvertinimą. J. P. nurodė, kad duoti A. M. 500 Eur buvo jos pačios mintis, pinigų už pagalbą A. M. iš jos nereikalavo.

28. Apeliantės skunde tvirtinama, kad jokiose J. P. parodymuose nėra užfiksuota, kad V. K. žinojo, kad duoti pinigai bus skirti kyšiui už egzaminų išlaikymą. Teigiama, kad ji J. P. 500 Eur davė kaip atlygį už visas paslaugas, susijusias su jos parengimu laikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą – mokymus, būtinų dokumentų egzaminui laikyti sutvarkymą. J. P. parodymuose tiesiogiai nenurodyta, kad ji buvo sakiusi V. K. apie kyšio davimą A. M. už egzaminų išlaikymą, tačiau V. K. kaltė pagrįsta ne vien nuteistosios J. P. parodymais. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų pokalbių turinys paneigia V. K. motyvus apie nežinojimą, kad J. P. perduoti 500 Eur yra skirti kyšiui už egzaminų išlaikymą.

28.1. 2018 m. birželio 2 d. užfiksuotame pokalbyje (t. 4, b. l. 119) J. P. su V. K. užšifruotai kalba apie kostiumų siuvimą, kuris reiškia egzamino laikymą. J. P. sako V. K., kad „jau penkis šimtus už kostiumo siuvimą atidaviau. S. sakė?“, o V. K. atsako nežinojusi. J. P. sako: „aš atidaviau todėl, kad kitaip negalima, nepaims jūsų iškarpų“ (reiškia, kad J. P. iš savo pinigų nunešė kyšį). V. K. klausia „L., aš supratau apie sukirpimą, visa kita. Ką man reikia padaryti, kad tu nepyktum ir viskas būtų gerai?“. J. P. atsako, kad „iš tavęs reikia, kaip aš sakiau, avanso po penkis šimtus. Ir galėsime su tais avansais iškart važiuoti, kad žmonės pamatuotų, papasakotų, parodytų. Aš negaliu delsti arba mus tiesiog išmes. Aš paimsiu tuos pinigus, paimsiu už sukirpimą ir nėra problemų“. Šis pokalbis atskleidžia, kad J. P. nurodė V. K., kam jai reikia pinigų ir už ką jie jau buvo duoti.

28.2. 2018 m. birželio 17 d. užfiksuotame pokalbyje (t. 6, b. l. 105-107) V. K. skambina J. P. ir sako ,,Na, vadovaukit, ką man daryti“. J. P. atsako: „skaitau, kad šiandien pats geriausias variantas – aš rytoj važiuoju ten (į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnaziją), nes man 15 val. laikas paskirtas ir aš nuvešiu (likusius pinigus), ir tau du kvitus duosiu apmokėtų valstybinių mokesčių du eurai devyniasdešimt, jei nori apmokėt (2,90 euro valstybinė rinkliava už valstybinės kalbos ir konstitucijos egzaminą), kaip sakoma, mes su tavim draugaujam iki pabaigos, tu šiandien turi man atvežti (pinigus kyšiui), nes aš sakau – kitą kartą nevažiuosiu..., duok dieve viską sutvarkyti, visiems padalinti, kaip sakoma“. V. K. klausia, iki kelintos valandos ji gali atvažiuoti pas J. P., o pastaroji pasako – „tu atvažiuok, aš tau paduodu (kvitus), tu man paduodi (pinigus), o paskui tu gali be J. nuvažiuoti, o jam papasakosi viską, bet nuvažiuoti būtinai reikia“. V. K. klausia - „o kada ta X valanda, mane domina data, kada egzaminas?“. J. P. atsako – „dvidešimt aštunto (2018 m. birželio 28 d.), ketvirtadienis“. V. K. pasako, kad viską suprato ir pažada paskambinti už valandos. Iš vėlesnio tos pačios dienos pokalbio turinio matyti, kad V. K. buvo atvykusi į J. P. gyvenamąją vietą duoti sutartų pinigų (V. K. pokalbio metu pranešė J. P., kad ji jau atvyko ir stovi prie J. P. laiptinės, paklausė buto numerio). Šių pokalbių turinys patvirtina, kad J. P. netiesiogiai V. K. paaiškino, kad jai reikia pinigų (frazės „tu šiandien turi man atvežti“, „tu man paduodi“), kuriuos reikės kuo skubiau nuvežti į egzamino laikymo vietą ir kaip kyšį (frazė „viską sutvarkyti, visiems padalinti kaip sakoma“) perduoti asmenims, nuo kurių priklauso egzaminų išlaikymas, kuris vyks birželio 28 d. Pokalbio metu V. K. patvirtino, kad viską, ką sakė J. P., suprato (pasikartojanti frazė „aš jus supratau, L.“) ir ketina pas ją atvykti.

28.3. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad darydami korupcines nusikalstamas veikas asmenys paprastai bendrauja ne atvirai, bet užmaskuota forma, todėl tai, kad V. K. tiesiogiai neprašė J. P. perduoti kyšį Egzamino komisijos pirmininkei ar nariams, o J. P. jai nenurodė, kam konkrečiai ir kokiu būdu bus perduoti jos duoti 500 eurų, nepaneigia V. K. tyčios duoti kyšį ir nešalina jos atsakomybės už inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

29. Šio 2018 m. birželio 17 d. J. P. ir V. K. pokalbio turinys paneigia ir apeliantės skunde išdėstytą poziciją, kad ji pinigus J. P. manė davusi už lietuvių kalbos kursus (mokymus), jos parengimą laikyti egzaminą ir pagalbą tvarkant dokumentus. Minėtame pokalbyje pati V. K. tiesiogiai domisi, kada vyks egzaminas (frazė „o kada ta X valanda, mane domina data, kada egzaminas?“), už kurio išlaikymą ji turi atvažiuoti paduoti pinigus. 2018 m. birželio 10 d. pokalbyje (t. 5, b. l. 121) J. P. sako V. K. „pakalbėjome dėl rugsėjo (egzamino laikymo rugsėjo mėnesį), o aš paklausiau daugiau, ji sako, priklausys nuo direktorės, kaip ji – ar atsisakys, ar neatsisakys. Pakalbėjo su S. ir R., o jos sako, kad geriausia vasarą (laikyti egzaminą), kad nieko, šitų tikrintojų nebus, visi atostogose“. Toliau J. P. aiškina, kad ji paprašė R. K. ir pastaroji ją (V. K.) „įtraukė į sąrašą“ (egzamino laikymo). Šios pokalbių dalys patvirtina, kad V. K. buvo suinteresuota laikyti egzaminą, o ne lankyti lietuvių kalbos kursus. Byloje nėra duomenų (neužfiksuoti jokie pokalbiai), kad J. P. su V. K. ar kitais asmenimis kalbėtų apie lietuvių kalbos kursus (mokymus) ir V. K. galimybę dalyvauti juose ar kad tokiuose kursuose dalyvautų. Byloje nustatyta, kad J. P. pati nemoka lietuvių kalbos, todėl apeliantės argumentai, kad ji ketino mokytis lietuvių kalbos ir J. P. turėjo jai padėti, yra nelogiški ir nepagrįsti.

30. Skunde pabrėžiama, kad J. P. parodymai yra nenuoseklūs, nuolatos kintantys ir neišsamūs, todėl jais negali būti grindžiama V. K. kaltė ir teismas jais nepagrįstai vadovavosi priimdamas sprendimą. Tačiau apeliantė skunde vertina ikiteisminio tyrimo metu J. P. duotus parodymus, o teisme nuteistoji J. P. davė konkretesnius parodymus, nurodė, kad nors aplinkybės, jog gautus pinigus ji atiduos egzaminų komisijos pirmininkei ar nariams ji V. K. nesakė ir pastaroji jos to nepašė, tačiau kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus suprastų kam pinigai buvo skirti. Be to, kaip minėta, V. K. kaltė pagrįsta ne vien nuteistosios J. P. parodymais, bet ir kitų liudytojų parodymais bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais pokalbiais. Teisme apklausta liudytoja S. B. patvirtino, kad V. K. pasakė, jog J. P. padeda išlaikyti egzaminus per savo pažįstamus. Daugiau jai nieko nesakė, tik davė J. P. numerį, kad V. K. galėtų pasikalbėti asmeniškai. Rekomenduodama J. P. pagalbą, V. K. tikriausiai neįspėjo ir nepaaiškino, kad J. P. pagalba gali būti susijusi su kyšio davimu ar kitais neteisėtais veiksmais, bet galėjo būti, kad ir pasakė, jog tai kainuoja. Šie liudytojos parodymai, vertinant juos kartu su jau minėtais telefoniniais pokalbiais, patvirtina, kad V. K. nuo pat pradžių buvo žinoma, kokiu būdu J. P. gali padėti jai ir jos vyrui išlaikyti egzaminus.

31. Skunde teigiama, kad V. K., pasirašydama prašymą laikyti lietuvių kalbos egzaminą nesuprato jo turinio, nes lietuvių kalbos pakankamai gerai nemokėjo, o jį pasirašė nedvejodama, nes pasitikėjo J. P., kad ši jai suteiks reikiamą pagalbą. Apygardos teismas iš liudytojos S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatė, kad V. K. jai buvo palikusi prašymus laikyti egzaminus bei paprašė juos perduoti J. P.. Ant blankų buvo V. K. ir Y. R. vardai, pavardės ir parašai. Ji dokumentus nuvežė J. P., pati savo ranka juose įrašė adresus, kuriuos padiktavo J. P., galimai įrašė ir prašymo bei egzaminų datas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad V. K. ne tik kontaktavo su J. P. dėl egzamino išlaikymo, bet ir atliko konkrečius veiksmus – parašė prašymus šį egzaminą laikyti. Tai, ar V. K. suvokė prašymo turinį, nėra reikšminga, nes blankų ji pati iki galo neužpildė, o tik įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Blankus pabaigė pildyti ir jų turinį iki galo suformulavo (egzamino datą įrašė) S. B.. Kaip minėta, teismas jau įvertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų pokalbių turinį ir nustatė, kad V. K. turėjo tikslą laikyti lietuvių kalbos egzaminą, o ne lankyti lietuvių kalbos kursus. Aplinkybės dėl prašymo laikyti egzaminą pasirašymo šias išvadas papildo.

32. Skunde akcentuojama, kad A. M. nėra davusi jokių parodymų apie V. K., todėl neaiški jos parodymų reikšmė sprendžiant dėl V. K. kaltės. Byloje A. M. tiesioginių parodymų apie V. K. nėra davusi, nes jos nepažinojo ir nebuvo mačiusi. A. M. nurodė, kad 2018 m., likus 2-3 mėnesiams iki egzamino, pas ją atvyko J. P. ir paprašė pagalbos V. K. ir J. R. (trečiojo asmens pavardės neįsidėmėjo). Pagalba turėjo būti tokia, kad šie asmenys egzaminą išlaikytų. Naudojant vaizdą ir garsą fiksuojančius įrenginius, slapta kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracinėse patalpose, 2018 m. birželio 20 d. darytame įraše užfiksuotas J. P. ir A. M. pokalbis, padarytas pastarosios darbo kabinete. A. M. pasako – „atrodo dar du yra jūsų“. J. P. ištraukia pasų kopijas ir pasako „V. ir J., jie pasilieka“. A. M. atsiverčia segtuve įsegtus dokumentus (pasų kopijas), sutikrina ir pasako – „Taip, V. ir J.“. J. P. primena, kad reikia padėti V. K. ir J. R. egzamine (2018 m. birželio 28 d.), kadangi jie lietuviškai net nekalba. A. M. pažada viską suorganizuoti. Pašnekovės toliau tariasi kaip vyks egzaminas. A. M. pasako, kad egzamino metu geriau nieko nedaryti, o egzamino lapus bus galima pataisyti kitą dieną. A. M. pasako įspėti V. K. ir J. R. „kad jie rašytų bet ką, svarbiausia, kad rašytų ir jeigu kas sakys ką nors, tegul geriau patyli, tegul sėdi ir tyli“. Užfiksuoto pokalbio turinys yra svarbus, nes jame kalbama apie V. K. egzaminą ir jo laikymą, rezultatų klastojimo būdus. Nors apeliantė teigia nesuprantanti teismo nurodytų sąsajų tarp jos su J. P. pokalbių ir A. M. ar S. B. parodymų, tačiau būtent įrašytais pokalbiais galima patikrinti A. M., J. P. ir liudytojos S. B. parodymų patikimumą, o šie nuteistųjų ir liudytojos parodymai kartu su užfiksuotais pokalbiais sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri neabejotinai patvirtina, kad V. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių

33. Nuteistojo A. G. gynėjos, nuteistosios A. M. gynėjo ir nuteistosios J. P. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Apeliaciniuose skunduose prašoma sušvelninti paskirtas bausmes, o A. G. gynėjos skunde taip pat prašoma įvertinti bausmių bendrinimo pagrįstumą.

34. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

35. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

36. Skirdamas bausmę nuteistajam A. G. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio taisyklėmis paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę neperžengdamas BK 226 straipsnio 2 dalies sankcijos ribų – paskyrė A. G. laisvės atėmimą 3 metams. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų – neteisėtos materialinės naudos. Teismas atsižvelgė į nuteistojo A. G. asmenybę: kad jis vedęs, aukštojo išsilavinimo, praeityje teistas devynis kartus, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau taip pat teistas ir už kontrabandą, plėšimą, turto pasisavinimą, savavaldžiavimą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, daugiau nei 30 kartų baustas administracine tvarka (už greičio viršijimą, automobilio statymą neleistinoje vietoje). Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitas nusikalstamas veikas. Teismas akcentavo, kad praeityje A. G. ne kartą buvo taikytos griežtos laisvės atėmimo bausmės ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės, vieną kartą taikyta amnestija, ne kartą buvo suteiktas šansas taisytis būnant neizoliuotam nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau A. G. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir kaskart išėjęs į laisvę pakankamai greitai vėl padarydavo naujas nusikalstamas veikas. Visi šie duomenys apygardos teismui leido daryti pagrįstą išvadą dėl dėsningo ir pasikartojančio nuteistojo visuomenės taisyklių nepaisymo bei didelio asmenybės pavojingumo. Teismas nenustatė A. G. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Patikrinęs apygardos teismo sprendimą, A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

37. A. G. gynėjos skunde teigiama, kad apygardos teismas, nenustatęs nei A. G. atsakomybę sunkinančių nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, turėjo skirti bausmės vidurkiui atitinkantį bausmės dydį, tačiau nepagrįstai skyrė didesnę bausmę nei bausmės vidurkis. Šie skundo argumentai nepagrįsti. BK 226 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo, o pirmosios instancijos teismas nuteistajam nenustatęs atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių bei atsižvelgęs į nuteistojo ankstesnius teistumus ir jam anksčiau taikytas priemones bei jų neefektyvumą, paskyrė didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tokiam teismo sprendimui lemiamos įtakos turėjo A. G. neigiama asmenybės charakteristika.

38. Skunde ginčijami apygardos teismo motyvai dėl neigiamos A. G. charakteristikos vertinimo, argumentuojant, kad skiriant bausmes vertinti ankstesnius nuosprendžius nėra teisinio pagrindo. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip teisingai nustatė apygardos teismas, A. G. praeities teistumai rodo jo neigiamas antivisuomenines nuostatas, jo polinkį nusikalsti bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų ir nustatytų elgesio normų. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį vienas pagrindinių kriterijų yra nuteistojo ankstesnis elgesys. Teismas nėra atribotas nuo A. G. ankstesnių teistumų vertinimo, nes šie duomenys yra itin reikšmingi, jie charakterizuoja nuteistąjį bei leidžia individualizuotai parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir dydį. Kadangi ankstesnės bausmės neturėjo A. G. reikšmingos teigiamos įtakos, teismas, siekdamas parinkti tinkamas baudžiamosios atsakomybės priemones, pagrįstai atsižvelgė į ankstesnius A. G. teistumus.

39. Skunde motyvuojama, kad A. G. nėra pripažintas recidyvistu ir yra atlikęs jam paskirtas bausmes, todėl jam nepagrįstai skirta bausmė viršijanti sankcijos vidurkį. Nors A. G. nėra pripažintas recidyvistu, tačiau tokiu asmuo laikomas ir be atskiro teismo sprendimo. Pagal BK 27 straipsnio 1 nuostatas „nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas”. A. G. pasikartojantis nusikalstamas elgesys sudarė nusikaltimų recidyvą ir pagrindą pirmosios instancijos teismui paskirti didesnio dydžio bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė motyvų mažinti nuteistajam paskirtos bausmės dydžio. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta aplinkybių, mažinančių A. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ar aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurios pagrįstų išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytos bausmės paskyrimas A. G. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

40. Gynėjos skunde argumentuojama, kad A. G. visiškai pripažino savo veiksmus ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau teismas nepripažino to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors kitų nuteistųjų atveju prisipažinimą laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

40.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014 ir kt.). Tai, kad kitiems nuteistiesiems ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo pripažinta, neįpareigoja teismo jos pripažinti ir A. G.. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skyrimas yra individualizuotas procesas ir priklauso nuo konkretaus kaltininko situacijos.

40.2. Perduodant bylą nagrinėti teisme kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Visgi pirmosios instancijos teismas A. G. šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino. Apklaustas teisme A. G. nurodė aplinkybes, kurių visiškai nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai (A. M. parodymai, telefoninių pokalbių įrašai). Jis teigė, kad A. M. jam duoti pinigai buvo atlyginimas už išlaidas patirtas Turkijos piliečio T., taip pat jo ir V. V. (L.) patirtos kelionės išlaidos už važiavimą į Kauną. Iš šių pinigų Turkijos piliečiui turėjo būti grąžinti 2 500 Eur, nes T. davė šiuos pinigus kelionės išlaidoms A. G. ir V. V. (L.). Paklaustas posėdžio metu A. G. nenorėjo kalbėti ir detalizuoti V. V. vaidmens žadant padėti įtakoti teisėsaugos institucijas. Jis nesutiko atsakyti ar kokia nors kriminalinės žvalgybos įstaiga žinojo, kad jis vyks kalbėtis su A. M.. Pripažino, kad paėmė pinigus, tačiau nurodė, kad jie buvo skirti ne paveikti pareigūnus, pabrėžė, kad pareigūnų, kuriuos jis turėjo paveikti, nėra ir nebuvo. Nurodė nelaikantis savo veikos prekyba poveikiu, o šis nusikaltimas buvo inkriminuotas, nes STT taip geriau. Sukčiavimu savo veikos irgi nelaikė. Neneigė, kad paėmė 3 500 Eur, iš kurių 2 500 Eur skirti grąžinti Turkijos piliečiui T., o 1 000 Eur pasiliko sau už paslaugas, kad surašė dokumentus, kad T. atvyktų į egzaminą ir būtų egzaminuojamas iš naujo. Taigi toks kaltininko subjektyvus kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, teisiškai nėra reikšmingas, kadangi kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra išreiškiamas kaltininko duodamuose parodymuose apie jo ir kitų asmenų atliktus veiksmus ir jų turinio atitikime su kitiems byloje surinktiems įrodymams. Įvertinus A. G. duotų parodymų turinį, akivaizdu, kad savo kaltės jis iš esmės nepripažino, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apygardos teismas, įvertinęs A. G. parodymų turinį, pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

41. Apelianto gynėjos skunde nesutinkama su teismo taikytomis bausmių sudėjimo taisyklėmis. Neaišku, kokia dalis jau atliktos bausmės pagal kitą nuosprendį yra įskaitoma į galutinę bausmę. Skunde akcentuojama, kad teismas nurodė, jog įskaito tik vieną konkrečią dieną, o kitų įskaitomų laikotarpiu nuosprendyje nenurodė. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

41.1. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo taisykles teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad šiuo (skundžiamu) nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme ir 15 MGL (564,76 EUR) dydžio bauda, prie jos pridedant dalį, t. y. 1 metus ir 6 mėnesius, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir A. G. paskirta galutinė 7 (septynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 15 MGL (564,76 EUR) dydžio bauda. Taigi apygardos teismas BK 63 straipsnio 4 dalyje reglamentuotu daliniu bausmių sudėjimo taisyklių nepažeidė, nes dalinio sudėjimo būdu prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėjo pusę skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

41.2. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaito A. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2018 m. liepos 10 d. (vieną parą) ir pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį realiai atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį ir į bausmę įskaitytus laikotarpius. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas konkrečių įskaitomų laikotarpių nenurodė, bet nustatė, kad A. G. į paskirtą bausmę įskaitoma realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį. Pastaruoju nuosprendžiu A. G. buvo paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji buvo subendrinta su 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir 15 MGL (564,76 EUR) dydžio bauda (šis nuosprendis taip pat buvo subendrintas dar su 2010 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 3 metų ir 18 d. laisvės atėmimo bausmės dalimi) bei paskirta galutinė 6 metų ir 15 MGL (564,76 EUR) dydžio bauda. Į 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityta 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis. Taigi apygardos teismas į skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirtą bausmę įskaitė realiai atliktas laisvės atėmimo bausmės dalis pagal subendrintus 2018 m. spalio 8 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. teismų nuosprendžius. Taip pat skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas nurodė, kad į bausmę įskaito jau įskaitytus laikotarpius, t. y. pagal 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį į paskirtos bausmės laiką įskaitytą laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 7 d., 9 val. iki 2016 m. liepos 8 d., 15.30 val. (dvi paros) ir pagal 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį į paskirtos bausmės laiką įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. kovo 7 d., 7.30 val. iki 2017 m. kovo 8 d., 11.54 val. (dvi paros).

42. Nuteistosios A. M. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad A. M. paskirtos baudos yra per didelės, todėl bausmės neatitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijų. A. M. paskirta bausmė nėra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jos asmenybę, užsiėmimą, elgesį tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad skirdamas bausmę A. M. apygardos teismas paskyrė per griežtą bausmę, kuri yra neteisinga, todėl ši nuosprendžio dalis keistina, o A. M. paskirti baudos dydžiai mažinami.

43. Skirdamas bausmę nuteistajai A. M. pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes ir nors nustatė tinkamos rūšies bausmę, bet netinkamai nustatė baudų dydžius. A. M. už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl 900 Eur kyšio priėmimo iš V. B.) teismas skyrė 700 MGL dydžio baudą, už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl 500 Eur kyšio priėmimo iš J. P.) teismas skyrė 400 MGL dydžio baudą, o už BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismas skyrė 400 MGL dydžio baudą. Skirdamas bausmes (parinkdamas bausmės rūšį ir bausmės dydį) apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. veiksmais buvo padarytos dvi sunkios nusikalstamos veikos ir viena apysunkė nusikalstama veika. Nusikaltimai baigti ir padaryti tiesiogine tyčia. Veikos padarytos siekiant turtinės naudos (BK 225 straipsnio 2 dalis) ir siekiant sutrikdyti teisinės valstybės siekį atitinkančią, normalią, autoritetingą, pagal Konstituciją, įstatymus ar kitus teisės aktus vykdomą valstybės institucijos veiklą (BK 226 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgė į nuteistosios A. M. asmenybę – ji išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, ankščiau neteista, įvertino jos teigiamą charakteristiką iš buvusios darbovietės bei turtinę padėtį (gaunamas lėšas – pensija, darbo užmokestis) ir turimus finansinius įsipareigojimus (turimą kreditą). Taip pat, teismas įvertino A. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jos vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visgi, įvertinęs visus šiuos duomenis, apygardos teismas darė netinkamą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytus nusikaltimus paskyrus tik nuosprendžiu nustatytas baudas.

44. BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Įstatymas sako, kad bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).

45. Parenkant baudos dydį bylose dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, reikšmės turi kyšiui, papirkimui ar prekybai poveikiu panaudoto turto dydis (pinigų suma), kuris tiesiogiai atspindi veikos pavojingumą. Tokio pobūdžio bylose asmenims, nuteistiesiems už BK 225, 226 ir 227 straipsniuose (1 ar 2 dalyje) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, kai piniginės sumos papirkimui ar kyšiams nėra didelės (neviršija 250 MGL), o nuteistųjų asmenybės nėra itin pavojingos, paskirtų bausmių (baudų) dydžiai paprastai neviršija 200-300 MGL ir yra artimi minimaliems BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytiems baudų dydžiams (galutinės subendrintos bausmės (baudos) sumos neviršija 25 000 - 30 000 Eur) (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-122-387/2021, 1A-18-616/2020; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-392-307/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-988/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad neproporcingai didelių baudų skyrimas iškreipia bausmės paskirtį ir jomis, iš esmės, įgyvendinamas tik vienas bausmės tikslas – nubaudimas. Išskirtinai didelės baudos paskyrimas pažeidžia ir baudžiamosios teisės principą, kad bausmė turi būti proporcinga padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, kad A. M. asmens pavojingumas yra nedidelis (ji praeityje neteista, mokymo įstaigos direktore nebedirba, nebeatlieka jokių funkcijų, dėl kurių galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, yra pensinio amžiaus), iš nusikalstamų veikų negavo jokios finansinės naudos (900 Eur, kuriuos priėmė iš V. B., savanoriškai pervedė į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o J. P. perduotą 500 Eur kyšį vėliau atsiėmė), jos A. G. perduotais pinigais nebuvo paveikti jokie valstybinės institucijos pareigūnai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. M. paskirtos bausmės yra neproporcingai didelės ir neatitinka padarytų veikų ir asmenybės pavojingumo.

47. Apygardos teismas nepakankamai įvertino duomenis apie A. M. asmenybę. Nors atsižvelgė į tai, kad nuteistoji yra pensininkė, gauna pensiją ir nedidelį darbo užmokestį, tačiau plačiau neįvertino jos galimybės sumokėti baudą iš pakankamai mažų gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl už panašaus pavojingumo nusikalstamas veikas (900 Eur kyšio paėmimą ir 500 Eur kyšio paėmimą) paskirtų baudų dydžiai skiriasi beveik dvigubai (700 MGL ir 400 MGL). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismo nustatyti baudų dydžiai, nors ir mažesni už BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytų baudų, skirtinų už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, vidurkį, yra vis tiek per dideli, todėl A. M. skirtinų baudos bausmių dydžiai mažinami iki artimo minimaliam už BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytų baudų, skirtinų už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, dydžiui. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrinamos iš dalies jas sudedant. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (už sunkų nusikaltimą 150 MGL, o už apysunkį nusikaltimą 100 MGL).

48. Apeliaciniame skunde nuteistoji J. P. nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu ir prašo jį sumažinti arba paskirti kitos rūšies bausmę. Teisėjų kolegija sutinka, kad apygardos teismas J. P. paskyrė per griežtą bausmę, todėl ši nuosprendžio dalis taip pat keistina, o J. P. paskirtų baudos bausmių dydžiai mažinami.

49. Kaip ir aukščiau aptartu A. M. atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. P., nepakankamai atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes ir nors nustatė tinkamos rūšies bausmę, bet netinkamai nustatė baudų dydžius. J. P. už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl prekybos poveikiu V. K. ir Y. R. interesais) teismas skyrė 400 MGL dydžio baudą, už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl A. M. papirkimo) teismas skyrė 400 MGL dydžio baudą, už BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl J. M. papirkimo) teismas skyrė 60 MGL dydžio baudą, o už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl prekybos poveikiu S. H. T. interesais) teismas skyrė 200 MGL dydžio baudą. Skirdamas bausmę J. P. teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją. Teismas įvertino J. P. asmenybę – ji yra pensinio amžiaus, gyvena viena, ankščiau neteista, bausta administracine tvarka, sunkią jos sveikatos būklę, finansinę padėtį ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visgi, įvertinęs visus šiuos duomenis, apygardos teismas darė netinkamą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. P. paskyrus tokių dydžių baudas.

50. Teisėjų kolegija papildomai nekartoja argumentų dėl teismų praktikos ir panašiose bylose skiriamų baudų dydžių, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismo J. P. paskirtos baudos ir galutinė subendrinta bausmė taip pat neatitinka padarytos veikos ir asmenybės pavojingumo. Be to, A. M. atveju išsakyti argumentai dėl bausmės proporcingumo padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumui aktualūs ir J. P. atveju. J. P. asmens pavojingumas nėra didelis (ji praeityje neteista, senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų), iš nusikalstamų veikų negavo jokios finansinės naudos (nuteistieji V. K., Y. R. ir S. H. T. nusprendė egzamino nelaikyti ir J. P. perduotus pinigus atsiėmė). Taigi J. P. paskirtos bausmės taip pat yra neproporcingai didelės ir neatitinka jos padarytų veikų ir asmenybės pavojingumo.

51. Apygardos teismas nepakankamai įvertino duomenis apie J. P. asmenybę. Nors atsižvelgė į tai, kad nuteistoji yra pensininkė, gauna nedidelę pensiją, tačiau plačiau neįvertino jos galimybės sumokėti skiriamą baudą iš pakankamai mažų gaunamų pajamų. Apygardos teismas nurodęs, kad neturi galimybės įvertinti J. P. turtinės padėties, darė prielaidomis paremtą išvadą, kad J. P. finansinė padėtis nėra sunki, nes ji turi nekilnojamojo turto ir yra pardavusi savo butą. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl už panašaus pavojingumo nusikalstamas veikas (dėl prekybos poveikiu V. K. ir Y. R. interesais ir dėl prekybos poveikiu S. H. T. interesais) paskirtų baudų dydžiai skiriasi dvigubai (400 MGL ir 200 MGL). Byloje nustatyta, kad abiem atvejais asmenys į egzaminą neatvyko ir jo nelaikė. Apygardos teismas tik formaliai įvertino J. P. sveikatos būklę, tačiau neatsižvelgė, kad būtent dėl sveikatos problemų ir senyvo amžiaus nulemto nedarbingumo paskirtos didelės baudos sumokėjimas yra praktiškai neįgyvendinamas. Parinkdamas bausmę įstatyme numatytose ribose teismas vertina byloje nustatytų aplinkybių visumą ir paskiria tokią bausmę, kuri padeda pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus ir yra proporcinga. Remiantis skunde nurodytomis aplinkybės dėl nuteistosios amžiaus, sunkios sveikatos būklės ir sudėtingos finansinės padėties yra pagrindo manyti, kad nuteistajai buvo paskirta per griežta bausmė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismo nustatyti baudų dydžiai yra per dideli, todėl juos mažina. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrinamos iš dalies jas sudedant. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (už apysunkį nusikaltimą 100 MGL, o už baudžiamąjį nusižengimą 15 MGL).

52. J. P. skunde vietoje baudos prašoma paskirti viešuosius darbus. Šios rūšies bausmė nuteistajai negali būti paskirta. BK 226 ir 227 straipsnių sankcijose nėra numatyta galimybė paskirti viešųjų darbų bausmę. Be to, viešieji darbai J. P. negalėtų būti paskirti ir dėl jos sveikatos būklės. Skunde taip pat prašoma J. P. paskirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Toks prašymas netenkinamas, nes apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tik paties nuteistojo skundą, negali pabloginti jo teisinės padėties labiau nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

53. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad paskirtos baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš galimų sąskaitų. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas nenumato, kokį maksimalų šios bausmės rūšies įvykdymo laikotarpį gali nustatyti teismas. Spręsdamas ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos įvykdymo laikotarpį teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Nors skunduose nėra prašoma, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į A. M. ir J. P. pateiktus argumentus dėl mažų pajamų ir įvertinus tai, kad jos dėl objektyvių priežasčių nėra pajėgios per nustatytą dviejų mėnesių terminą sumokėti paskirtų baudų, nustato dviejų metų baudų sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

54. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32Mr) PT-6472 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad J. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 95,94 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

55. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Iš nuteistosios prašoma išieškoti 95,94 Eur suma, nors ir nėra didelė, tačiau J. P. turtinės padėtis nėra gera, ji yra pensinio amžiaus, be to, jai paskirta pakankamai žymi baudą, kurios sumokėjimo terminą teismas pratęsė dėl nuteistosios turtinės padėties, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

56. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 108 eurus ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. G. neišieškotinos, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma yra gauta po to, kai teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį ir vadovaudamasi rungimosi principu negali jos ištirti teismo posėdyje, sužinoti proceso dalyvių, o ypač nuteistojo A. G., nuomonės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

Nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Danutės Rūtos Paltarokaitės ir nuteistosios V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios A. M. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko ir nuteistosios J. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. paskirtų bausmių.

A. M. pripažintai kalta:

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 900 Eur kyšio priėmimo iš V. B.) paskirti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 500 Eur kyšio priėmimo iš J. P.) paskirti 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 226 straipsnio 1 dalį paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir A. M. galutine subendrinta bausme paskirti 430 MGL (21 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2018 m. liepos 10 d. (viena para), ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad A. M. nubausta 428 MGL (21 400 Eur) dydžio bauda.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl J. P. paskirtų bausmių.

J. P. pripažintai kalta:

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos poveikiu V. K. ir Y. R. interesais) paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl A. M. papirkimo) paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (dėl J. M. papirkimo) paskirti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos poveikiu S. H. T. interesais) paskirti 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir J. P. galutine subendrinta bausme paskirti 365 MGL (18 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2018 m. liepos 10 d. (viena para), ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad J. P. nubausta 363 MGL (18 150 Eur) dydžio bauda.

Išaiškinti A. M. ir J. P., kad paskirtas baudas jos privalo sumokėti per du metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnis, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. P. ir A. G..

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėAlenas PiesliakasErnestas Rimšelis