Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir N. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-369/2020, kuriuo

A. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 1 dalį 120 (vieno šimto dvidešimt) MGL (6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 3 d. 12.50 val. iki 2018 m. spalio 4 d. 12.50 val. išbūtas laikas vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio sumai. Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi A. K. nustatytas 6 (šešių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

N. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 140 (vieno šimto keturiasdešimt) MGL (7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas N. S. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 3 d. 7.17 val. iki 2018 m. spalio 4 d. 14.57 val. išbūtas laikas vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi N. S. nustatytas 6 (šešių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1 ir 2 dalimis N. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą 3 (trejiems) metams atėmimas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis N. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jo nuspręsta išieškoti konfiskuotino kyšio vertę atitinkančią 100 Eur (vieno šimto eurų) sumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimi paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų, tiesiogiai susitarė jam duoti kyšį ir netiesiogiai davė jam kyšį, o būtent: A. K. atstovaudamas J. L. interesus, siekdamas padėti išvengti administracinės atsakomybės asmeniui, 2018 m. vasario 2 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), apgadinusiam du pakeliamuosius užtvarus ir pasišalinusiam iš eismo įvykio vietos, pasinaudodamas savo pažintimi su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiuoju postiniu N. S., siekdamas, kad šis pareigūnas pasinaudodamas savo tarnyba bei pažintimi su valstybės tarnautoju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistu J. M., tyrusiu administracinio teisės pažeidimo dėl pakeliamųjų užtvarų apgadinimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos bylą, padarytų pastarajam poveikį, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. telefoninių pokalbių metu ir susitikdamas tyrimo metu nenustatytose vietose Vilniaus mieste susitarė su N. S., kad šis paveiks J. M. pastarojo tiriamoje administracinio nusižengimo byloje, kad šis padėtų nuslėpti administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, t. y. kad vykdydamas įgaliojimus J. M. veiktų neteisėtai, o jis (A. K.) J. M. naudai paims iš pakeliamuosius užtvarus apgadinusio ir pasišalinusio iš eismo įvykio vietos asmens bei perduos N. S. 100 Eur kyšį. Realizuojant minėtą susitarimą 2018 m. balandžio 16 d. 12.21 val. telefoninio pokalbio metu su pavaldžiu R. Š., nieko nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką, jis (A. K.) davė nurodymą duoti N. S. 100 Eur, kuriuos – 100 Eur kyšį, 2018 m. balandžio 16 d., apie 12.21 val., UAB „D.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), N. S. paėmė iš pastarojo J. M. naudai. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

2. N. S. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimi kito asmens naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų, ir netiesiogiai per tarpininką priėmė kyšį, o būtent: N. S. eidamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiojo postinio pareigas, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautoju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistu J. M., laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. telefoninių pokalbių metu ir susitikdamas tyrimo metu nenustatytose vietose Vilniaus mieste susitarė su A. K., atstovavusiu J. L. interesus, kad jis (N. S.) paveiks J. M., kad šis savo tiriamoje administracinio nusižengimo byloje padėtų nuslėpti asmenį, 2018 m. vasario 2 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), apgadinusį du pakeliamuosius užtvarus ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, tuo pačiu padėtų tam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, t. y. kad vykdydamas įgaliojimus J. M. veiktų neteisėtai, o A. K. J. M. naudai paims iš pakeliamuosius užtvarus apgadinusio ir pasišalinusio iš eismo įvykio vietos asmens bei perduos jam (N. S.) 100 Eur kyšį, po ko realizuojant minėtą susitarimą 2018 m. balandžio 16 d., apie 12.21 val., UAB „D.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), N. S. J. M. naudai priėmė iš A. K. pavaldaus, tačiau apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančio R. Š., vykdžiusio A. K. nurodymą, 100 Eur kyšį. Šiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į A. K. ir N. S. parodymus, kurių nepaneigia jokie kiti bylos duomenys, vadovaudamasis tik byloje esančiais telefoniniais pokalbiais, savaip juos interpretuodamas padarė klaidingą išvadą, kad A. K. ir N. S. susitarė dėl kyšio už poveikį administracinę bylą tyrusiam pareigūnui.

3.2. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad byloje esančius pokalbius sudėtinga vertinti vien dėl tos aplinkybės, jog nėra fiksuotas A. K. ir N. S. bendravimas susitikimų metu. Be to, iš telefoninių pokalbių galima manyti, kad jie selektyviai atrinkti ir pateikti tik tie, kurie tiko kaltinimui.

3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų, jog iki bylos nagrinėjimo teisme, kai buvo apklausiama J. L., A. K. ją pažinotų, būtų su ja bendravęs ir pažadėjęs jai atstovauti paveikiant valstybės tarnautoją, nėra.

3.4. Pastebima, jog duomenų, kad A. K. žadėjo kitiems asmenims (Č. L., V. K.) padaryti poveikį valstybės tarnautojui, taip pat nėra.

3.5. Apeliantas argumentuoja, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog jam kas nors būtų perdavęs kokią nors pinigų sumą, skirtą poveikiui (kyšiui).

3.6. A. K. nuomone, visiškai nelogiška manyti, kad jis atstovavo jam nepažįstamo asmens, t. y. J. L., interesus, neteisėtam poveikiui panaudodamas savo asmeninius pinigus.

3.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš teismo nuosprendyje aptartų pokalbių turinio akivaizdu, kad jokio susitarimo nei tarp A. K. su kitais asmenimis, nei tarp A. K. su N. S. dėl atlygio (kyšio) nėra.

3.8. A. K. pažymi, kad viename iš pokalbių galimai kalbama apie tai, kad N. S. yra atvežęs kažkokią automobilio detalę, už kurią A. K. jam turi atiduoti 100 rublių (tikriausiai turėjo omenyje 100 Eur), o kiek paims daugiau iš kliento, kurio automobilio remontui bus panaudota ta detalė, pasidalins. Iš pokalbio galima suprasti, kad klientas savas žmogus, pažįstamas, todėl A. K. pasiteirauja, kodėl tokia brangi detalė, o N. S. atsako, kad tokios detalės tiek ir kainuoja, po ko abu svarsto, kad gal nereikėtų iš savo kliento imti papildomai už tą detalę, t. y. užsidirbti papildomai. Toks nuoseklus pokalbio turinio paaiškinimas nėra paneigtas jokiais bylos duomenimis. Neginčijamai nustatyta, jog A. K. dirba UAB „D.“ vadybininku. Įmonė verčiasi automobilių remontu bei plovimu, turi dideles autoserviso patalpas. Tuo tarpu N. S. dar dirbdamas Kelių policijos valdyboje turėjo ryšių su UAB „S.“, kuri vertėsi krovininių automobilių ir detalių prekyba bei autoservisu, darbuotojais, todėl galėjo gauti ir neretai pigiau įvairių automobilių detalių, kas A. K. buvo labai palanku. Su šia įmone N. S. ryšių nenutraukė, išėjęs iš Kelių policijos valdybos įsidarbino UAB „S.“ vadybininku. Neatsitiktinai UAB „S.“ yra minima ir telefoniniuose pokalbiuose.

3.9. A. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2016 m. rugpjūčio 10 d. remonto sąmatą su priedais, iš kurios matyti, kad 2016 m. jo autoservise buvo remontuojamas N. S. automobilis Audi A6; 2016 m. rugpjūčio 18 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti automobilio remonto paslaugų kaina. Po automobilio remonto N. S. buvo suteiktas dviejų metų garantinis laikotarpis. Nepraėjus garantiniam laikotarpiui N. S. automobilyje sugedo priekinių žibintų purkštukai. Šiam trūkumui pašalinti A. K. N. S. nurodė kitą autoservisą, kurio paslaugomis jis pasinaudojo, o A. K. tas paslaugas dėl automobilio remonto garantijos per N. S. apmokėjo (pateikiamas 2018 m. kovo 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 9754891).

3.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertindamas 2018 m. balandžio 16 d. telefoninį pokalbį nuo 12 val. 16 min. iki 12 val. 24 min. apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog A. K. be pinigų perdavimo dar nurodė išplauti „I.“ automobilį, todėl R. Š. atsakymas atsižvelgiant į jo parodymus, jog jokių pinigų jis N. S. neperdavė, buvo susijęs būtent su pirmuoju A. K. nurodymu išplauti „Irsana“ automobilį.

3.11. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismo išvadų nepatvirtino ir apklaustas pareigūnas J. M., kategoriškai paneigęs, jog jo kas nors būtų prašęs atlikti neteisėtus veiksmus, susijusius su tiriama administracine byla ar būtų siūlęs ar perdavęs kyšį. Apklaustas V. K. neneigė, jog kreipėsi į A. K. dėl jau minėto eismo įvykio, tačiau kategoriškai paneigė, jog už paslaugas tarėsi dėl kokio nors atlygio ar kyšio perdavimo. Kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių teismo padarytas išvadas, byloje nėra, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo A. K. ir N. S. paaiškinimais, o A. K. kaltę grindė subjektyviomis prielaidomis.

4. Nuteistasis N. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, o būtent, nuosprendyje padarytos išvados dėl jo kaltumo nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendyje teismas savo išvadas motyvavo vadovaudamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apibendrintomis išvadomis paliekant tarp bylos aplinkybių ir įrodymų aiškius prieštaravimus, įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, o ne kaip visetą, nepagrįstą ir nemotyvuotą pirmenybę teikiant N. S. tariamai kaltinantiems įrodymams, nors jie neatitinka nei buvusių įvykių, nei konteksto. Be to, teismas nuosprendyje N. S. kaltę grindė nenustatytomis ir įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis taip įrodinėjimo pareigą perkeldamas N. S., kas akivaizdžiai prieštarauja baudžiamojo proceso principams ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatytoms įrodinėjimo taisyklėms.

4.2. N. S. nuomone, šioje byloje tirti įvykiai niekaip nesusiję su N. S. kokiu nors pažadu paveikti kokius nors asmenis, kad šie pagal N. S. pageidavimus veiktų ar neveikų vykdydami įgaliojimus, o taip pat nėra net jokių prielaidų, kad už kokius nors savo veiksmus N. S. būtų susitaręs priimti kyšį, reikalavęs, provokavęs jį duoti, ar kyšį priėmęs.

4.3. Apeliaciniame skunde atkartodamas savo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus ir anksčiau ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių esmę N. S. apibendrino, kad šioje byloje aptariamų įvykių metu iš duomenų bazės jis sužinojo eismo įvykio aplinkybes tiriančio tyrėjo pavardę, jo paprašė suderinti (paskirti) kitą automobilio savininkės atvykimo į policijos įstaigą laiką, paprašė tyrėjo pagloboti (pačiam apklausti) senyvą byloje aptariamo automobilio savininkę, pasidomėjo, ar jau įvykdytas administracinis nurodymas už savo kaip automobilio savininkės pareigų nevykdymą. N. S. nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išvadų, kurias nuosprendyje nurodė teismas.

4.4. N. S. nurodo, kad telefoninių pokalbių garso įrašuose yra labai aiškiai užfiksuota, kad N. S. jam skambinusiam A. K. nė karto nesiūlė kaip nors neteisėtai elgtis ar slėpti kokias nors įvykių aplinkybes. Be to, ir tiesiogiai išsakydamas jam savo mintis nepritarė A. K. balsu svarstytiems galimo elgesio variantams.

4.5. Apeliaciniame skunde pastebima, kad be tokių konsultacinio pobūdžio komentarų jokiuose N. S. ir A. K. telefoniniuose pokalbiuose nėra jokių duomenų apie tai, kad N. S. paveiks tyrėją J. M., kad šis savo tiriamoje administracinio nusižengimo byloje padėtų nuslėpti asmenį, apgadinusį du pakeliamuosius užtvarus ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, tuo pačiu padėtų tam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. N. S. jokio tikslo ar noro ką nors nuslėpti neturėjo, jam tai buvo visiškai neaktualu. N. S. neturėjo jokios pareigos ką nors įtikinėti, kaip ir kokius paaiškinimus jis pateiks atvykęs į policijos įstaigą, o, juo labiau, negalėjo nurodinėti, kaip ir kokius paaiškinimus įvykio dalyviai turi pateikti tyrėjui.

4.6. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. kovo 14 d., 16.51.04 val., 2018 m. kovo 29 d., 9.23 val., 2018 m. kovo 29 d., 9.25.14 val., telefoniniuose pokalbiuose jokių nurodymų nėra, yra tik N. S. jau minėtos konsultacijos dėl elgesio ir galimų pasekmių aptarimas, kuriuos jis davė kaip šiek tiek daugiau tokiose situacijose besigaudantis asmuo nei A. K., tačiau jokiu būdu ne kaip klausimo sprendėjas ar įtakos tokius klausimus sprendžiančiajam darytojas.

4.7. Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad N. S. su A. K. yra pažįstami labai seniai, nuo vaikystės, jų bendravimo temos yra itin įvairios ir jie tarpusavyje bendrauja labai laisvai vartodami jiems abiem priimtinus išsireiškimus. Be abejo, jeigu N. S. būtų žinojęs, kad N. S. pokalbių telefonu kas nors klausosi ir jam juos reikės vėliau kam nors aiškinti, N. S. būtų bendravęs aiškiau, o prieš pasakydamas kokį nors žodį būtų labai gerai apgalvojęs, o taip pat ir išsamiau paaiškinęs pokalbio kontekstą, ypač, kai kalbama apie pinigus.

4.8. N. S. vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teismas vertindamas pokalbius telefonu padarė neteisingas išvadas, netinkamai ir neteisingai traktavo pasakytas frazes ir jų reikšmę, juo labiau, net nevertino, ar tos frazės, teiginiai turėjo tolimesnę eigą ir įtaką kokiems nors kitų asmenų veiksmams ar sprendimams. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad nuosprendyje teismas kaip N. S. kaltinančias aplinkybes nurodė ir tokias, kurios prieštarauja net elementariai logikai, nes, pavyzdžiui, nurodė, kad „2018 m. balandžio 11 d. N. S. informavo A. K., kad nutarimas jau priimtas ir 2018 m. balandžio 12 d. J. L. įvykdė jai surašytame administracinio nusižengimo protokole įrašytą administracinį nurodymą, ir 2018 m. balandžio 12 d. sumokėjo 75 Eur dydžio baudą“.

4.9. Apeliantas pastebėjo, kad duodamas parodymus apie aplinkybes, susijusias su įvykiais dėl 100 Eur perdavimo N. S., o tuo pačiu ir N. S. gavimu, A. K. nurodė, kad tai nebuvo joks kyšis ar užmokestis už tariamai N. S. suteiktas paslaugas A. K., o buvo atsiskaitymas už automobilio remontą. Teisiamojo posėdžio metu A. K. davė analogiškus parodymus apie savo bendravimą su N. S., tačiau negalėjo itin tiksliai atpasakoti N. S. automobilio remonto aplinkybių, o, juo labiau, nurodyti tiksliai, už ką buvo skirti 100 Eur. N. S. nuomone, tai yra pakankamai logiškai paaiškinama aplinkybė, nes A. K. vadovaujama UAB „D.“ nuolat remontuoja automobilius ir nuolat atsiskaito su klientais, tiekėjais ir kitais trečiaisiais asmenimis, todėl atmintyje saugoti visus įvykius neįmanoma. Visgi, šios aplinkybės turi būti fiksuotos dokumentuose, o šiuo metu šie dokumentai yra rasti. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu N. S. pateikė naujus surastus duomenis (dokumentus), kurie kategoriškai paneigia teismo padarytas išvadas.

4.10. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinime N. S. nurodytų aplinkybių teisme nepatvirtino nei liudytojas J. M., nei liudytojas R. Š..

4.11. Apeliantas nurodo, kad iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, jog tuose telefoniniuose pokalbiuose, kuriuose kalbama apie pinigus, tame tarpe minėtus 100 Eur, kalbama ir apie UAB „S.“, taip pat tai yra užfiksuota ir teismo taip akcentuotame 2018 m. balandžio 13 d., 15.12.59 val., vykusiame N. S. ir A. K. pokalbyje telefonu. Verčiant šį telefoninį pokalbį į lietuvių kalbą iš rusų kalbos, kuria yra šio pokalbio originalas, siekiant nepagrįstai susieti šį pokalbį su byloje aptariamo eismo įvykio tyrimu, rusiškas žodis „dielo“ išverstas į lietuvišką žodį „byla“, nors jau kitame telefoniniame pokalbyje tas pats rusiškas žodis „dielo“ verčiamas į lietuvišką žodį „reikalas“ (pvz., 2018 m. balandžio 16 d., 12.16 val., pokalbis). Visa tai reiškia, jog kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tik patvirtina N. S. parodymus ir jų nepaneigia.

4.12. N. S. paaiškino, kad jis dar 2016 m., po eismo įvykio, į kurį buvo patekęs savo automobiliu, UAB „D.“, kuriam vadovavo ir vadovauja nuteistasis A. K., remontavo savo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ką patvirtina 2016 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Šią sąskaitą apmokėjo draudimo bendrovė, nes tai buvo draudiminis įvykis (AB „L.“ žalos numeris 1742382/976181). Taip pat N. S. prie apeliacinio skundo pridėjo ir remonto darbus bei naudotas medžiagas patvirtinančių dokumentų kopijas. Pažymėjo, jog draudiminio įvykio atveju automobilio remonto sąmata dar iki remonto pradžios suderinama su draudimo bendrove. Tai reiškia, jog analogiški dokumentai ne tik yra ir draudimo bendrovėje, bet buvo su ja derinami dar iki automobilio remonto pradžios.

4.13. N. S. apeliaciniame skunde pabrėžė, kad UAB „D.“ visiems darbams ir medžiagoms (detalėms) suteikė dviejų metų garantiją, numatytą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363, 6.338 straipsniuose. Šiam terminui nesuėjus sugedo vieno iš N. S. automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoto žibinto apiplovimo purkštukas, esantis priekiniame bamperyje. Kito purkštuko veikla buvo su sutrikimais. N. S. apie tai informavo A. K., o jis N. S. nurodė, į ką kreiptis dėl purkštukų suremontavimo, o remonto išlaidos N. S. bus kompensuotos. Dėl šios priežasties N. S. kreipėsi į tokiais remonto darbais užsiimantį meistrą A. J., kuris suremontavo minėtus purkštukus, o už remonto darbus N. S. jam sumokėjo 100 Eur (tai patvirtina 2018 m. kovo 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija).

4.14. Vadovaudamasis šiais dokumentais N. S. tvirtina, kad duodamas parodymus šioje byloje jis apie šį remontą visada ir kalbėjo, paminėtame 2018 m. kovo 30 d. kvite nurodyta 100 Eur pinigų suma yra ta, kurios jis ir prašė iš A. K.. Kai tik A. K. jam 100 Eur atidavė, N. S. jam atidavė ir šį kvitą, kurį jis jau po nuosprendžio paskelbimo surado tarp savo vadovaujamos bendrovės dokumentų ir kartu su kitais apeliacinės instancijos teismui teikiamais dokumentais perdavė N. S..

4.15. N. S. apibendrino, kad iš aptartų bylos įrodymų, kuriuos paneigiančių, patikimų ir objektyvių duomenų byloje ne tik nėra, bet ir objektyviai negali būti, nes tokie neegzistuoja realybėje, taip pat ir iš N. S. kartu su šiuo skundu pateikiamų naujų duomenų, kurie turėtų būti pripažinti įrodymais, matyti, kad kyšio kaip būtinos N. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio šiuo atveju nėra. Taip pat nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad N. S. su A. K. būtų taręsis ar pastarajam žadėjęs, kad, kaip nurodyta nuosprendyje, N. S. paveiks tyrėją J. M., kad šis padėtų nuslėpti automobilį vairavusį asmenį. N. S. su A. K. bendraudamas telefonu kalbėjo apie vieną ir tą pačią 100 Eur sumą, tačiau šie vieni ir tie patys keliuose jų tarpusavio pokalbiuose telefonu minimi 100 Eur niekaip nesusiję su byloje aptariama eismo įvykio tyrimo situacija, t. y. jie nėra kyšis. Nesant šio būtinojo aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymio bei nesant jokio N. S. pažado dėl teisėto ar neteisėto poveikio nėra ir galimybės konstatuoti prekybos poveikio nusikalstamos veikos sudėties egzistavimą. Byloje nustatyti N. S. veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami.

5. Prokuroras Giedrius Tarasevičius atsiliepimu į nuteistųjų A. K. ir N. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio prašo nuteistųjų N. S. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.

5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad aplinkybė, jog nuteistiesiems N. S. ir A. K. yra nepriimtinos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, nelaikytina BPK nuostatų pažeidimu.

5.2. Prokuroras pabrėžia, kad nuteistųjų apeliacinių skundų išvadose nenurodoma jokių konkrečių BPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo suponuojančių motyvų. Akivaizdu, kad šioje apeliacinių skundų dalyje nuteistieji N. S. ir A. K. apsiriboja išimtinai deklaratyvaus turinio teiginiais, kurių turinys yra pagrįstas subjektyvia, tik sau palankia, byloje nustatytų faktinių aplinkybių interpretacija.

5.3. Prokuroro vertinimu, priešingai nei teigia nuteistieji, teismas motyvuotai ir išsamiai pasisakė dėl abiejų nuteistųjų kaltės. Nenustatyta, kad N. S. ir A. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas įrodymais, kurie nebuvo tirti ir vertinti bylos nagrinėjimo metu, taip pat, kad šie duomenys buvo nepatikimi.

5.4. Atsiliepime į apeliacinius skundus dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų daroma išvada, kad skundžiamą teismo nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos teisiamojo posėdžio metu patikrintų, išsamiai, nešališkai ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Iš priimto nuosprendžio visiškai aišku, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad surašant pirmosios instancijos teismo nuosprendį buvo padaryti BPK pažeidimai.

5.5. Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, nors nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu savaip juos interpretuodami, tačiau kitaip vertinti šiuos duomenis nei šie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir abejoti padarytomis išvadomis nėra pagrindo. Pabrėžiama, kad skundžiamame nuosprendyje yra detaliai aptartas pats telefoninių pokalbių turinys, nuodugniai atskleista minėtuose protokoluose užfiksuota telefoninių pokalbių esmė ir jų ryšys su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Aktualu ir tai, kad duodami parodymus nuteistieji konkrečiai nenurodė, kokių yra neatitikimų tarp telefoninių pokalbių įrašų ir baudžiamojoje byloje pateiktų jų suvestinių, taip pat nuteistieji iš esmės skunduose neginčija užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio, o tiesiog jį interpretuoja sau palankia linkme. Taigi teismas neturėjo pagrindo abejoti atliekant slaptus veiksmus užfiksuotų telefoninių pokalbių ir jų pagrindu surašytų protokolų teisingumu ir pagrįstai jais vadovavosi bei pripažino tinkamais.

5.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose bei prie jų pridėtose suvestinėse užfiksuotų pokalbių analizė bei jų sugretinimas su nuosprendyje išdėstytais liudytojų parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis, kurie pripažinti tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje, parodo jų tikrąją prasmę. N. S. ir A. K. nagrinėjamoje byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių metu tarpusavyje nurodydami įvykio aplinkybes, kurio faktinės aplinkybės atitinka kelių eismo įvykį (duomenys neskelbtini) (pvz., kad įvykio metu apgadintas šlagbaumas ir pasišalinta iš įvykio vietos, transporto priemonės savininkė moteris vardu J.) bei aptardami įvairius variantus, kad nebūtų identifikuotas kaltas dėl įvykio asmuo, A. K. nuolat išsakomas N. S. prašymas domėtis eismo įvykio tyrimu ir pastarojo nurodymas, kad jis palaiko kontaktą su tyrimą atliekančiu pareigūnu, t. y. J. M., bei nuolatinis informavimas N. S. apie apsilankymus pas tyrėją bei apie sužinotą informaciją iš jo, kitos informacijos nurodymas (apie tai, kad A. K. palaiko ryšį su asmeniu, susijusiu su eismo įvykiu ir pasišalinusiu iš jo, kad šis asmuo ar asmenys sutinka, jog automobilio savininkė atlygintų padarytą turtinę žalą, A. K. žinojimas, kada yra kviečiama automobilio savininkė į policiją, N. S. nurodymas apie J. M. nedarbingumą), be to, vartodami užmaskuotas frazes (įvardindami rublius, o ne eurus) bei neišsakydami jokio kito pagrindo dėl pinigų sumokėjimo (t. y. visiškai neužsimindami pokalbio metu apie jokius automobilio remontus, detalių pirkimą ir pan.) – (2018 m. balandžio 13 d. 15.12.59 val. N. S., paskambinęs A. K., pasakė, jog „norėtų 100 rublių“. A. K. paklausus, „ar tam paduoti?“, N. S. atsakė teigiamai. A. K. paklausus, kodėl tiek daug, N. S. atsakė, kad „normaliai“, kad, jo (N. S.) manymu, tai nėra daug. A. K. paklausus, „tai kiek tada paimti“, N. S. atsakė „nu aš nežinau, ten gi tavo žmonės, žiūrėk ... jeigu per daug – galim viršaus daugiau ir neimti ... aš turiu atiduoti tiek, o kiek jau paimsim mes – tu spręsk“. A. K. paklausus, kada reikia, N. S. atsakė, kad nesvarbu, tarėsi po atostogų, nes „jam nedega“) būtent kalbėjo apie siekiamą padaryti poveikį J. M. kaip pareigūnui, atlikusiam administracinio nusižengimo bylos tyrimą. Pokalbių turinys aiškiai atskleidžia ir A. K. veikimą asmens, padariusio kelių eismo įvykį, interesais, ir siekį, kad N. S. pasinaudodamas tarnyba ir pažintimi su pareigūnu paveiktų pastarąjį, kad jis veiktų neteisėtai, ir abiejų nuteistųjų susitarimą dėl piniginio atlygio J. M.. Tai, kad baudžiamojoje byloje pateiktų ir teisme ištirtų telefoninių pokalbių metu nuteistieji laikėsi konspiracijos, kas turėtų būti nebūdinga kalbant apie legalų automobilių remontą ar jų detalių keitimą, būtent patvirtina, o ne priešingai paneigia, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, teismo nuosprendyje padarytas išvadas. Kaip ir aplinkybė, kad teisminio nagrinėjimo metu jokie automobilio remontą patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti.

5.7. Vertindamas apeliacinių skundų argumentus, kad fiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose nebuvo konkrečiai užsiminta apie siekiamą poveikį pareigūnui, prokuroras nurodė, kad tokie argumentai nemenkina skundžiamame nuosprendyje padarytų teismo išvadų ir juo labiau nedaro šio procesinio sprendimo nepagrįsto. Kaip jau buvo paminėta, iš byloje esančių fiksuotų telefoninių pokalbių turinio matyti, kad jais buvo stengiamasi užšifruoti detales, atviru tekstu neminėti sąvokų, kurios aiškiai nurodytų, jog yra kalbama apie atlygį pareigūnui. Toks užšifruotas ir be aiškių išsireiškimų fiksuotų pokalbių tekstas taip pat liudija apie tai, kad pokalbių dalyviai vienas kitą suprato ir žinojo šių pokalbių tikrąją prasmę.

5.8. Atsiliepime į apeliacinius skundus pastebima, kad minėti įrodymai nėra vieninteliai šioje baudžiamojoje byloje, patvirtinantys N. S. ir A. K. kaltę. Kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai teismo buvo vertinami kitų bylos įrodymų kontekste. N. S. ir A. K. naudojamų abonentinių numerių telefoninių pokalbių išklotinės patvirtino, jog šie asmenys per labai trumpą laikotarpį, t. y. šioje byloje reikšmingą nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., vienas kitam skambino ar siuntė SMS net 81 kartą, kas įrodo būtent intensyvų šių asmenų bendravimą. Be to, visi A. K. ir N. S. pokalbiai yra apie eismo įvykius, kurių eiga ir galimybėmis padėti išvengti atsakomybės turi pasidomėti būtent N. S., kas patvirtina, jog A. K. sistemingai prašė N. S. pagalbos administracinių nusižengimų bylose, o pastarasis domėjosi tais įvykiais, jų aplinkybėmis, patarinėjo kaip elgtis. Taip pat N. S., kuriam pagal kompetenciją apibrėžiantį pareigybės aprašymą nebuvo pavestas bylai reikšmingo eismo įvykio tyrimas ar jo kontrolė, ką ir pats nuteistasis patvirtino teisme, ne kartą jungėsi prie atitinkamų policijos registrų (duomenų bazės) dėl šios administracinės bylos, kas patvirtina jo nuoseklų domėjimąsi tyrimu. Be to, BPK 154 straipsnio pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. klausantis liudytojų J. L. ir Č. L. telefoninių pokalbių buvo užfiksuotas J. L. skambutis sūnaus žmonai liudytojai Ž. L., kai ji guodėsi, jog vėl buvo kviečiama į policiją dėl sūnaus apgadinto šlagbaumo ir ten sakė, kad jos (J. L.) vardu registruotu automobiliu kartais naudojasi marti, bet sūnui neva automobiliu naudotis neduoda, o Č. L. pokalbio su savo motina metu, po to, kai pastaroji informuoja sūnų apie kvietimą į policiją dėl jo padarytos avarijos ir klausia, ką jai sakyti, liepia jai nieko nesakyti, juk viskas sutvarkyta, sakyti „nežinau ir viskas“, „sakyti tą patį, ką yra sakiusi“, „sakyti, kad nežino, kam davė mašiną“, kas paneigė šių liudytojų parodymus, kad eismo įvykio metu J. L. priklausantį automobilį vairavo asmuo, kurio duomenų ji nežino, o ne jos sūnus. Be to, liudytojas V. K. tik teisme pakeitė savo parodymus ir teigė, jog pareigūnai jam ikiteisminio tyrimo metu liepė nurodyti, jog Č. L. vairavo ,,VW Golf“ markės automobilį, nors jokių duomenų, kad Č. L. galėjo vairuoti kitos markės automobilį byloje nėra, tuo tarpu duomenys apie pastarojo padarytus administracinius nusižengimus patvirtina, kad jie padaryti būtent Č. L. vairuojant motinos vardu registruotą automobilį. Taip pat pats liudytojas V. K. patvirtino, jog Č. L. kreipėsi į jį pagalbos dėl atliekamo tyrimo administracinėje byloje (nors pastarasis ir tvirtino, kad V. K. net nepažįsta), o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2019 m. gegužės 2 d. protokolas ir telefoninių pokalbių įrašai patvirtino, kad V. K. nuteistajam A. K. skambino būtent iš Č. L. telefono.

5.9. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo N. S. teiginius, jog jis pasinaudodamas duomenų baze norėjo sužinoti tyrusį administracinę bylą pareigūną ir tik tuo klausimu, kad suderinti su juo J. L. atvykimo laiką, paneigia liudytojo J. M. teisme nurodytos aplinkybės, jog šį klausimą J. L. galėjo išspręsti paskambinusi telefonu. Tuo tarpu, kaip patvirtina teisme nustatytos aplinkybės, šie klausimai buvo visgi tvarkomi N. S. pagalba.

5.10. Atsiliepime į apeliacinius skundus pažymima, kad, nors apeliaciniuose skunduose itin akcentuojama abiejų nuteistųjų parodymų reikšmė bei teigiama, kad nuteistųjų parodymus apie 100 eurų davimą kaip skolą už atliktą automobilio detalių remontą patvirtina ir kiti bylos duomenys, teismas argumentuotai paneigė šią nuteistųjų gynybinę poziciją, ją kruopščiai patikrino ir aptarė nuteistųjų parodymų prieštaringumą. Pačių nuteistųjų parodymai dėl 100 eurų buvo nenuoseklūs ir neatitiko ne tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir vienas kito parodymų. Iš karto po sulaikymo N. S. nurodė, kad telefoniniame pokalbyje minimus 100 eurų jis pasiskolino iš A. K.. Tą patį teigė ir A. K., paaiškinęs, kad savo pavaduotojui R. Š. buvo davęs nurodymą duoti 100 eurų N. S. kaip paskolą, kurią vėliau šis jam grąžino. Teisme šiuos parodymus pagarsinus A. K. patvirtino jų teisingumą. Tuo tarpu N. S. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atsižvelgti į tai, kad pirmą kartą buvo apklausiamas iš karto po naktinio budėjimo, buvo streso būsenoje, todėl klaidingai nurodė, kad iš A. K. pavaduotojo R. Š. paimti 100 eurų buvo paskola, o ne atlygis už jo nupirktą detalę ar atliktus darbus, susijusius su automobilio remontu. Tuo tarpu N. S. nesutiko komentuoti jam pateiktų telefoninių pokalbių ištraukų ir reikalavo, kad jam būtų leista susipažinti su visais telefoniniais pokalbiais ištisai, o kai tokia galimybė jam buvo suteikta, atsisakė tai padaryti.

5.11. Prokuroro nuomone, būtent pirminiai nuteistųjų parodymai apie 100 eurų perdavimą kaip paskolą bei tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie N. S. neva įsigytą automobilio detalę ar atlikus remonto darbus, o jie buvo pateikti tik prie apeliacinių skundų, tai, kad šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos nuteistųjų telefoninių pokalbių metu, nuosprendyje pagrįstai įvertinti kaip liudytojo R. Š. teisme nurodytus teiginius, kad į A. K. vadovaujamą autoservisą atvykusiam N. S. 100 eurų (kuriuos jam telefonu liepė perduoti A. K.) jis neperdavė, nes jų neturėjo, paneigianti aplinkybė. Be to, 2018 m. balandžio 16 d. pokalbio metu, kai A. K. paprašo N. S. perduoti telefoną R. Š., pastarasis į nurodymą perduoti 100 eurų N. S. ir klausimą, ar šiuos pinigus turi, nedviprasmiškai ir labai aiškiai atsako: ,,be abejo“. Jokių užuominų, kad pinigų liudytojas neturėjo su savimi ar galimai jų neperdavė, pokalbyje nebuvo išsakyta.

5.12. Argumentuojama, kad nuteistojo N. S. kritika dėl neva nelogiškų teismo teiginių, kurie susiję su informacijos apie J. L. nubaudimą administracine tvarka ir baudos pagal administracinį nurodymą sumokėjimą paminėjimu nuosprendyje, yra visiškai nepagrįsta. Būtent ši aplinkybė, ką teismas ir akcentavo, leido N. S. įsitikinti, jog A. K. norimas rezultatas pasiektas, t. y. nuslėptas eismo įvykį padaręs asmuo, bei pareikalauti už poveikį atlygio, kad A. K. perduotų jam pinigus, pokalbio metu įvardintus kaip ,,100 rublių“.

5.13. Atsiliepime į apeliacinius skundus vertinama, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantai, vadovaudamiesi byloje išsamiai išanalizuotais įrodymais, atskleidė abiejų nuteistųjų kaltės (tyčios) turinį ir konstatavo, kad abu nuteistieji veikė aktyviai. A. K. bendraudamas su N. S. siekė, jog būtų daromas poveikis pareigūnui J. M. ir kad būtų priimti palankūs sprendimai administracinėje byloje bei nuslėptas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. N. S. susitarė su A. K. dėl poveikio pareigūnui ir priėmė iš nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką R. Š. pareigūno naudai 100 eurų kyšį. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abu nuteistieji suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

5.14. Vertindamas apeliacinių skundų teiginius dėl 100 eurų perdavimo N. S. aplinkybių prokuroras pažymėjo, kad, nors nuteistieji savaip aiškina ir interpretuoja pinigų perdavimo faktą, priežastį, tačiau apeliacinių skundų teiginiai nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio pagrįstumo, priešingai, apeliaciniuose skunduose dar kartą besikeičianti nuteistųjų pozicija tik dar kartą patvirtina jų parodymų nenuoseklumą, bandymą prisitaikyti prie nustatomų aplinkybių, bandymą iškreipti tų aplinkybių esmę ir turinį.

5.15. Detalizuodamas tokią savo poziciją prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiamas įtariamuoju 2018 m. spalio 3 d. N. S. patvirtino, kad galimai 2018 m. balandžio 16 d. iš anksto neperspėjęs A. K., nuvyko pas jį į autoservisą, kur, jo neradęs, gavo iš R. Š. 100 eurų, kuriuos, kaip nurodė, pasiskolino ir vėliau grąžino. Šios apklausos metu N. S. nurodė, kad A. K. autoserviso paslaugomis įprastai nesinaudojo, naudojosi tik tada, jei reikėdavo automobilį remontuoti po eismo įvykio, tačiau remonto išlaidas apmokėdavo draudimas. Šios bylos kontekste ši aplinkybė aktuali tuo, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad tiriamuoju laikotarpiu N. S. remontavo savo automobilį A. K. autoservise. Pateikęs savo paties surašytus paaiškinimus N. S. savo pirminius parodymus dėl prieš tai minėtos aplinkybės pakeitė nurodydamas, kad 2018 metais pinigų iš A. K. ir (ar) su juo susijusių asmenų jis nesiskolino ir negavo, niekada nėra gavęs (pasiskolinęs) iš A. K. pinigų netiesiogiai, t. y. per R. Š., nes, kiek pamena, R. Š. pinigų prie savęs neturėjo ir jam nepaskolino. Apklausiamas teisme N. S. nurodė, kad pas A. K. buvo atvykęs ir galimai jam reikėjo 100 eurų, tačiau taip ir nesugebėjo paaiškinti, kam jam tie pinigai buvo reikalingi.

5.16. Apklausiamas įtariamuoju 2018 m. spalio 4 d. apie 2018 m. balandžio 16 d. 12 val. 21 min. telefoninį pokalbį A. K. nurodė, kad tuo metu jis pats nebuvo savo darbo vietoje, todėl savo pavaduotojui R. Š. buvo davęs nurodymą duoti 100 eurų N. S. kaip paskolą, kurią vėliau šis jam grąžino galbūt po savaitės susitikus kažkur prie namų. Papildomos įtariamojo apklausos metu 2019 m. vasario 26 d. A. K. taip pat patvirtino, jog bendraujant telefonu 2018 m. balandžio 16 d. 12.16 val. su N. S., kalbėjo ir su R. Š., kuriam nurodė perduoti N. S. 100 eurų. Šios apklausos metu nebuvo nieko pasakyta apie tai, kad pinigai nebuvo perduoti, tik buvo pakeista pozicija dėl mokėjimo pagrindo, t. y. nurodyta, kad pinigų perdavimas buvo susijęs su atsiskaitymu už purkštukus, tokio atsiskaitymo aplinkybių visiškai nedetalizuojant, nenurodant jokių aplinkybių, kurių teisingumą būtų galima patikrinti. Duodamas parodymus teisme A. K. jau teigė, jog N. S. neturėjo iš ko nors paimti 100 eurų, negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog 100 eurų N. S. buvo perduoti, o šis juos grąžino, duodamas parodymus apie tariamą atsiskaitymą už detalę A. K. buvo nenuoseklus ir davė prieštaringus parodymus: teigė, jog 100 eurų tik galėjo būti už purkštukus, kad Naglis (N. S.) tuo metu ėjo atostogų ir jam reikėjo atsiskaityti su S. (UAB „S.“) už detales, negali pasakyti už kokias; tai teigė, jog detalę pirko pats N. S. savo reikmėms, tai nupirko kažkokiam kitam klientui, už ką jis (A. K.) turėjo atsiskaityti su N. S.. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jokių aplinkybių neneigė, patvirtino, jog visi parodymai teisingi. Kad A. K. teisme negalėjo paaiškinti, už ką N. S. buvo reikalinga perduoti 100 eurų, savo apeliaciniame skunde patvirtino ir pats N. S..

5.17. Prokuroras atkreipė dėmesį ir į tai, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pasikeitė ir nuteistųjų pozicija. Anksčiau teigęs, jog jo dalyvavimas nagrinėjamuose įvykiuose susijęs tik su šaukimo J. L. atvykti perrašymu, savo apeliaciniame skunde N. S. jau pripažįsta ir tai, kad su J. M. yra bendravęs ir dėl J. L. apklausos „normaliai“. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad UAB „S.“ pagrindinė veikla yra prekyba sunkvežimių, autobusų, priekabų ir puspriekabių atsarginėmis dalimis ir nėra susijusi su prekyba detalėmis lengviesiems automobiliams, t. y. paneigus nuteistųjų teiginius ir poziciją dėl galimo detalės N. S. interesais pirkimo iš UAB „S.“, nuteistieji savo teiginius grindžia jau neva kitų asmenų suteiktomis paslaugomis. Nustačius, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad telefoniniuose pokalbiuose minimi 100 eurų buvo skirti N. S. už jo įsigytą detalę, nuteistieji siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą pateikdami bet kokius dokumentus, susijusius su N. S. automobilio remontu.

5.18. Bandymą prisitaikyti prie įvykių eigos ir nustatomų aplinkybių, bandymą savaip jas interpretuoti prokuroras sieja su paties N. S. ir A. K. elgesiu viso proceso metu, t. y. nepateikimas jokių dokumentų, susijusių su tariamu mokėjimu už N. S. automobilio remontą ar detales jam, paties N. S. teiginys jo apeliaciniame skunde, kuriuo aiškiai pasakoma, kad dokumentų jis pradėjo ieškoti tik matydamas teismo išvadas.

5.19. Atsiliepime į apeliacinius skundus atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteisti asmenys nei po pranešimų apie įtarimus jiems paskelbimo (2018 m. spalio 3 ir 4 d.), nei po kaltinamojo akto jiems įteikimo, kuriame aiškiai nurodomi duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai jiems, nei pradėjus bylą nagrinėti teisme (t. y. per daugiau nei metus nuo jų pirmosios apklausos iki apklausos teisme) nepateikė jokių dokumentų dėl N. S. automobilio tariamo remonto A. K. servise ar pas kitus asmenis. Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo siekiama, kad nebūtų atskleistas tikrasis dokumentų, kuriuos prijungti prie bylos prašoma šiuo metu, turinys.

5.20. Prokuroro nuomone, prijungti kartu su apeliaciniais skundais pateiktus dokumentus prie baudžiamosios bylos nėra jokio pagrindo, nes pateikiant tuos dokumentus tik apeliacinės instancijos teisme, kuris tikrina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir priimto nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, akivaizdžiai siekiama išvengti prašomų prijungti dokumentų patikrinimo BPK numatytais veiksmais (buhalterinės apskaitos dokumentų paėmimo ir tyrimo; Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimo bei išvadų ir kt.), o tokiu būdu yra užkertamas kelias BPK 20 straipsnio 4 dalies taikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad ir patys nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodo, jog atlikti įrodymų tyrimo neprašo.

5.21. Be to, prokuroro vertinimu, N. S. ir A. K. prašomi prijungti dokumentai savo turiniu nėra susiję su nagrinėjamomis aplinkybėmis, nepatvirtina ir nepaneigia tyrimui reikšmingų aplinkybių. Pagal pateiktus dokumentus N. S. automobilis buvo remontuojamas 2016 m. rugpjūčio mėnesį, o šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos 100 eurų perdavimo 2018 m. balandžio 16 d. aplinkybės. Be to, nei prie N. S., nei prie A. K. prašomų prijungti prie bylos dokumentų nėra jokių garantinių dokumentų, kurie patvirtintų garantijų suteikimo faktą, prašomuose prijungti prie bylos dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kokios apimties garantijos buvo suteiktos, kokioms detalėms ar darbams, kuriam laikotarpiui ir t. t. Taip pat iš prašomų prijungti prie bylos dokumentų matyti, kad N. S. automobilis buvo remontuojamas dėl kairės pusės, o ne priekinės dalies apgadinimų, buvo atliekami kėbulo remonto darbai. Be to, prašomuose prijungti prie bylos dokumentuose jokie purkštukai nenurodomi. Taip pat abiejų nuteistųjų A. K. servisas buvo įvardintas kaip universali, visas remonto paslaugas teikianti įmonė. Vadovaujantis jų pozicija, dėstoma apeliaciniuose skunduose, būtent ši įmonė turėtų būti atsakinga už garantinių remonto darbų atlikimą, todėl niekuo nepagrįstas prašymas prijungti prie bylos A. J. išrašytą kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurį nebuvo jokių duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme.

5.22. Atsiliepime į apeliacinius skundus apibendrinama, kad pirmiau nurodyti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų duomenų visuma nustatytos nuteistųjų kaltės. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji jų pačių parodymų vertinimą, jų versiją apie remontui už automobilio detales atiduotus 100 eurų laikytų tinkamu ir tik tokių įrodymų pagrindu priimtą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Tačiau įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra išskirtinė sprendimą priimančio teismo prerogatyva. Vien faktas, kad bylą nagrinėjęs teismas įrodymus įvertino kitaip ir padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nereiškia, kad teismas darydamas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir atmesdamas nuteistųjų gynybines versijas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą.

6. Teismo posėdyje nuteistieji A. K. ir N. S. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nuteisimu atitinkamai dėl BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

8. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų požymių, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį , kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

10. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

11. Prekybos poveikiu sudėtis apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realių galimybių už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai kyšio davėjas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą yra apgaunamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2014).

12. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. K. prašymu N. S., naudodamasis tarnyba ir pažintimis, domėjosi policijos įstaigoje atliekamo tyrimo dėl eismo įvykio eiga, kalto asmens nustatymo galimybėmis, siekdamas administracinio nusižengimo byloje nuslėpti asmenį, 2018 m. vasario 2 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), apgadinusį du pakeliamuosius užtvarus ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, tuo pačiu padėtų tam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, susitarė, kad A. K. J. M. naudai paims iš pakeliamuosius užtvarus apgadinusio ir pasišalinusio iš eismo įvykio vietos asmens bei perduos N. S. 100 Eur kyšį, po ko realizuojant minėtą susitarimą 2018 m. balandžio 16 d., apie 12.21 val., UAB „D.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), N. S. J. M. naudai priėmė iš A. K. pavaldaus, tačiau apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančio R. Š., vykdžiusio A. K. nurodymą, 100 Eur kyšį.

13. Apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka ir iš esmės analogiškai teigia, jog jie tarpusavyje kalbėjosi apie automobilius ir jų detales, o pinigai (100 Eur) buvo perduoti už N. S. automobilio priekinių žibintų purkštukų remontą kitame servise. A. K. šiuos pinigus atidavė N. S., nes dar 2016 metais pastarasis buvo remontavęs savo automobilį A. K. automobilių servise ir remonto darbams buvo suteikta 2 metų garantija.

14. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų skundų argumentus, prokuroro atsiliepimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, jog nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateikta įvykių interpretavimo versija abejotina, nepagrįsta ir neįtikinama, prieštaraujanti byloje esančių įrodymų visumai, todėl atmetama.

15. Apylinkės teismas didelį dėmesį skyrė kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų – pokalbių ir (ar) susirašinėjimo tarp nuteistųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų analizei, vertinimui ir tikrinimui kitais baudžiamojo proceso metu gautais įrodymais. Teisėjų kolegija tokiam įrodymų vertinimui visiškai pritaria ir detaliai apylinkės teismo argumentų nekartoja. Atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, apygardos teismas akcentuoja esminius jų aspektus.

16. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. vasario 2 d. 19.25 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė pakeliamuosius kelio užtvarus, juos apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Šis eismo įvykis buvo užfiksuotas apsaugos vaizdo kamerų. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo registruotas J. L. vardu, kuri buvo kviečiama į kelių policiją, siekiant išsiaiškinti, kas vairavo jos automobilį. Nustatyta, kad jos sūnus yra Č. L. (Č. L.).

17. A. K. skunde teigia, kad visiškai nelogiška manyti, kad jis atstovavo jam nepažįstamo asmens, t. y. J. L., interesus, o neteisėtam poveikiui panaudojo savo asmeninius pinigus. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis A. K. pažinotų J. L.. Tačiau byloje esančiais įrodymais buvo pagrįstai nustatyta, kad interesą išvengti atsakomybės turėjo J. L. sūnus Č. L.. Taip pat nustatyta, kad J. L. neturi teisės vairuoti ir vairuotojo pažymėjimas jai neišduotas, o jos sūnus Č. L. yra padaręs du administracinius nusižengimus (2013 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. vasario 27 d.) jos vardu registruotu automobiliu „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 53), kuris ir dalyvavo sukeliant šioje byloje nagrinėjamą eismo įvykį. Aplinkybę, kad Č. L. vairavo būtent minėtą automobilį VW Golf patvirtino šie įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K., taip pat taikant procesines prievartos priemones užfiksuoti J. L. ir Č. L. pokalbiai telefonu, kurių metu pastaroji informuoja sūnų apie kvietimą į policiją dėl jo padarytos avarijos, o paklausus, ką jai sakyti, Č. L. liepia jai nieko nesakyti, juk viskas sutvarkyta, sakyti „nežinau ir viskas“, „sakyti tą patį, ką yra sakiusi“, „sakyti, kad nežino, kam davė mašiną“. Pagal liudytojo V. K. ir nuteistojo A. K. parodymus nustatyta, kad Č. L. dėl atliekamo tyrimo kreipėsi pagalbos į V. K.. Būtent dėl šio prašymo V. K. po to kreipėsi į nuteistąjį A. K., o šis į N. S.. Pažymima ir tai, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog Č. L. telefonu V. K. ne kartą kalbėjo su A. K. (šias aplinkybes patvirtino ir pats V. K. (t. 3, b. l. 57-58, 59-60, t. 4, 68-69)), kas leidžia spręsti, jog tuo metu šalia Č. L. turėjo būti V. K., o pokalbiai pagal jų turinį taip pat vyko dėl galimo Č. L. reikalų tvarkymo (t. 1, b. l. 128-129). Šių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad eismo įvykio metu automobilį galėjo vairuoti būtent Č. L., kuris ir buvo pradinis toliau sekusių neteisėtų nuteistųjų veiksmų iniciatorius, pagalbos kreipęsis į V. K., o pastarasis į A. K..

18. Taigi nuteistasis A. K. nors ir tiesiogiai nepažinojo J. L., tačiau veikė savo kliento, pažįstamo V. K. prašomas, todėl tiesioginiai ryšiai tarp nuteistųjų ir L. nėra reikšmingi jų padarytų neteisėtų veiksmų kontekste. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad liudytojo V. K. prašymas galėjo būti pakankamu motyvu ir pagrindu nuteistajam A. K. domėtis prašyme nurodytų asmenų veiksmų tyrimu, juo labiau, pagal vėliau teismo nustatytas aplinkybes (21 punktas), A. K. su N. S. pagalba galimai tai ne kartą buvo daręs. Todėl tokie A. K. skundo motyvai atmetami.

19. Abu nuteistieji skunduose neneigė minimaliai bendravę dėl 2018 m. vasario 2 d. kilusio eismo įvykio, kurio metu automobiliu „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti šlagbaumai, tačiau neigė atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus ar taręsi dėl atlygio gavimo, juo labiau jį gavę. Tokie nuteistųjų skundų argumentai jau buvo dėstomi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bei buvo detaliai, išsamiai ir motyvuotai paneigti apylinkės teismo nuosprendyje. Su tokiu įrodymų vertinimu aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka.

20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad per pakankamai trumpą laikotarpį, nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. tarp N. S. abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. K. abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 81 išeinantis/įeinantis skambučiai ir trumposios SMS žinutės (2 t., b. l. 40-41). Taigi nuteistieji šiuo laikotarpiu per vieną dieną vidutiniškai tarpusavyje kontaktuodavo beveik 1,5 karto, kas, įvertinus nagrinėjamos bylos įvykius ir įprastus santykius tarp nuteistųjų, laikytina itin intensyviu ir dažnu bendravimu. Tačiau net ir itin dažnai bendraujant, šių pokalbių turinyje nėra užsimenama apie automobilių detales ar jų remontą. Priešingai, apygardos teismas pritaria aplinkės teismo išvadai, kad iš esmės visi A. K. ir N. S. pokalbiai vyko tik apie eismo įvykius ir kitus dažniausiai KET pažeidimus (ne tik šioje byloje nagrinėjamą), kurių eiga ir galimybėmis galimai padėti išvengti atsakomybės turėjo pasidomėti N. S..

21. A. K. domėjimąsi ir apie kitus KET pažeidimus patvirtina šie nuteistųjų pokalbiai: 2018 m. kovo 25 d. 18.19.05 val. A. K. skambino N. S. ir paprašė: „na, kad pažiūrėtum dar ir tai“. N. S.: „o kas ten?“. A. K.: „ten pripūtė“. N. S.: „oho, daug“. A. K. – „0.7, klinikos ten žmogus“. 2018 m. balandžio 16 d. 12.19.08 val. įvykusio pokalbio metu A. K. informavo N. S., kad „vakar sustabdė iksą ... rusišką“, jog vairuotojui buvo pasakyta, kad jis nedelstų, kad N. S. reikia surasti, kas vakar budėjo. N. S. paklausus, „ar per mane“, A. K. atsakė teigiamai. 2018 m. balandžio 16 d. 12.21.07 val. A. K. paskambino N. S. ir pasakė, kad greitį viršijęs asmuo buvo sustabdytas Didžiasalyje, važiuojant į Naująją Vilnią. Sustabdęs pareigūnas buvo tamsus, sustabdė už greitį. N. S. atsakė, kad žino, apie kokius pareigūnus kalbama. 2018 m. balandžio 17 d. 18.11.04 val. A. K. paskambinus N. S., pastarasis pašnekovą informavo apie gresiančias baudas ir kad „galima iš jo paimti dar šimtinę“.

22. Nustatyta, kad N. S. ne kartą jungėsi prie policijos registrų (duomenų bazių) dėl J. L. administracinio nusižengimo bylos, nors to daryti pagal einamas pareigas neturėjo teisės. Ši aplinkybė patvirtina jo nuoseklų domėjimąsi tyrimu. Akivaizdu, kad perkant, parduodant automobilių detales, tarpininkaujant jų pirkime, kalbant telefonu, būtų neišvengta ne tik įvairių techninio pobūdžio sąvokų, bet ir derybų ar bent keliamų klausimų dėl konkrečios automobilio detalės (-ių), jų kiekio, prekės ženklo, kokybės, nuolaidų pritaikymo ir pan. Nesant tokio pobūdžio teiginių užfiksuotų nuteistųjų pokalbių turinyje, atmetami jų skundų argumentai, jog nebuvo galima įrašytų pokalbių vertinti neužfiksavus nuteistųjų pokalbių jiems susitikus gyvai. Apibendrinus visus byloje esančius nuteistųjų pokalbius, konstatuojama, jog pagrindinis jų bendravimo tikslas buvo ne prekyba automobilių detalėmis, o domėjimasis kitų asmenų (galimai susijusių su A. K. ar jo pažįstamais žmonėmis) padarytais teisės pažeidimais ir galimybėmis jiems išvengti teisinės atsakomybės.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių pokalbių tarp nuteistųjų įrašus dėl šioje byloje nagrinėjimo eismo įvykio, visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad A. K. ir N. S. tarpusavyje kalbėjo ne apie skolas, automobilio remontus ar detales, o apie 2018 m. vasario 2 d. kilusį eismo įvykį. Nuteistųjų skundų teiginius, jog N. S. prašė eismo įvykį tiriančio pareigūno tik suderinti (paskirti) kitą automobilio savininkės atvykimo į policijos įstaigą laiką, paprašė tyrėjo pagloboti (pačiam apklausti) senyvą byloje aptariamo automobilio savininkę, pasidomėjo, ar jau įvykdytas administracinis nurodymas už savo kaip automobilio savininkės pareigų nevykdymą, paneigia tie patys įrašyti nuteistųjų pokalbiai bei kiti byloje esantys įrodymai.

24. Vieni iš didžiausią įrodomąją reikšmę turinčių pokalbių buvo užfiksuoti šiomis dienomis: 2018 m. kovo 14 d. 16.51.04 val. telefoninio pokalbio A. K. ir N. S. kalbėjosi apie įvykį, susijusį su šlagbaumo apgadinimu, sakė, kad transporto priemonės savininkė yra moteris, tačiau vaizdo įraše vairuotojo veido nesimato. N. S. informavo A. K., kad jis susitarė su pareigūnu, nagrinėjančiu šį įvykį, kad, kai tą moterį iškvies į policiją, ji sakytų, kad nežino, kas vairavo. A. K. siūlė kaip vairuotoją įrašyti kitą žmogų, tačiau N. S. paaiškino, kad nėra prasmės nei įrašyti kitą žmogų, nei ateiti su pačiu vairuotoju, nes tuomet tas bus nubaustas už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. 2018 m. kovo 29 d. 9.23 val. nuteistųjų pokalbio metu A. K. nurodė, kad J. L., kuriai išsiųstas šaukimas, važiuotų pas tyrėją M., tik, kad prieš tai jam paskambintų, kad tas būtų vietoje, nes jis (N. S.) su tyrėju jau pakalbėjo, „normaliai apklaus ir viską padarys“. 2018 m. kovo 29 d. 9.25.14 val. telefoninio pokalbio metu užfiksuota, kad A. K. skambino N. S. ir klausė, ar ji turi sakyti, kad nežino, kas vairavo, į ką N. S. atsakė teigiamai ir užtikrino, kad su tyrėju suderinta, kad pačiai galbūt net nereikės rašyti, kad tyrėjas patars jai, ką rašyti. A. K. paklausus tyrėjo pavardės, N. S. pasakė „M.“. 2018 m. kovo 31 d. 20.07.01 val. telefoninio pokalbio metu užfiksuota, kad paskambinęs N. S. A. K. pastarąjį informavo, kad „jie skambino“, „M. pasakė trečiadienį“, tačiau jis (A. K.) nežino, dėl ko, kad N. S. sužinotų. N. S. atsakė teigiamai. 2018 m. balandžio 3 d. 13.02.30 val. telefoninio pokalbio metu užfiksuota, kad A. K. paskambino N. S., šis informavo, jog dar nebuvo nuėjęs. A. K. priminė, jog kviečia automobilio savininką, kad „žmonės dabar pas mane“.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu iš šių pokalbių turinio visiškai akivaizdu, kad nuteistieji tarpusavyje sprendė ką ir kaip turi daryti automobilio savininkė, jog jai būtų surašytas protokolas už duomenų apie automobilį vairavusį asmenį nepateikimą ir tuo pačiu nebūtų išaiškintas automobilį vairavęs asmuo. Pokalbių metu N. S. informavo A. K., kad jis susitarė su pareigūnu, nagrinėjančiu įvykį, kas reiškia, kad buvo bendraujama būtent šiuo konkrečiu tikslu, o N. S. užduotis buvo tartis su įvykį tiriančiu pareigūnu. Toks tikslas ir buvo pasiektas – 2018 m. balandžio 12 d. J. L. įvykdė jai surašytame administracinio nusižengimo protokole už duomenų apie automobilio vairuotoją nepateikimą įrašytą administracinį nurodymą, ir 2018 m. balandžio 12 d. sumokėjo 75 Eur dydžio baudą (2 t., b. l. 110, 120-121).

26. Nuteistieji pagrįstai apeliaciniuose skunduose teigia, kad nepagrįstas nuosprendžio teiginys, jog 2018 m. balandžio 11 d. N. S. informavo A. K., kad nutarimas jau priimtas ir J. L. įvykdė jai surašytame administracinio nusižengimo protokole įrašytą administracinį nurodymą, ir 2018 m. balandžio 12 d. sumokėjo 75 Eur dydžio baudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena vertus, 2018 m. balandžio 11 d. N. S. dar negalėjo informuoti apie baudos sumokėjimą, įvykdytą 2018 m. balandžio 12 d. Kita vertus, susipažinus su įrašytų pokalbių stenogramomis ir laikmenose esančiais garso įrašais, nustatyta, kad byloje tokio įrašo apskritai nėra. Vis tik, apygardos teismo vertinimu, toks nuosprendžio netikslumas nėra esminis ir, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti priimto nuosprendžio.

27. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose, viena vertus, kelia abejones dėl to, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog N. S. iš A. K. per R. Š. gavo 100 Eur, kita vertus, teigia, kad šie pinigai buvo skirti automobilio remontui ir pateikia tokį remontą pagrindžiančius dokumentus.

28. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad N. S., telefonu liepiant A. K., R. Š. perdavė 100 Eur, nors pats R. Š. nesuprato kodėl reikia pinigus perduoti bei neigė tai padaręs. Tokias aplinkybes patvirtina šie byloje surinkti ir patikrinti įrodymai.

28.1. 2018 m. balandžio 13 d. 15.12.59 val. telefoninio pokalbio įraše užfiksuota, kad N. S., paskambinęs A. K., pasakė, jog „norėtų 100 rublių“. A. K. paklausus, „ar šitam paduoti?“, N. S. atsakė teigiamai. A. K. paklausus, kodėl tiek daug, N. S. atsakė, kad jo (N. S.) manymu, tai nėra daug. Tada A. K. pasakė, kad „...viskas gerai, tiesiog ant jos kaip ir ta byla, čia tu gali paimti ten šimtą, o jie turi, gerai viskas.“ A. K. paklausus, „tai kiek tada paimti“, N. S. atsakė „nu aš nežinau, ten gi tavo žmonės, žiūrėk ... jeigu per daug – galim viršaus daugiau ir neimti ... aš turiu atiduoti tiek, o kiek jau paimsim mes – tu spęsk“. A. K. paklausus, kada reikia, N. S. atsakė, kad nesvarbu, tarėsi po atostogų, nes „jam nedega“. Pažymima, kad šis pokalbis vyko sekančia dieną po to, kai J. L. įvykdė administracinį nurodymą ir sumokėjo 75 Eur dydžio baudą. Tai reiškia, kad N. S. įvykdė A. K. prašymą, todėl už atliktą „darbą“ jau turėjo teisę reikalauti atlygio. Iš pacituotų pokalbių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kalba vyko apie bylą ir atlygį už tai, nes net pats A. K. viename savo sakinyje pamini ir bylą, ir pinigus – kad galima paimti šimtą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sakant „rublių“, buvo maskuojami eurai („rubliai“ minimi ir kai kuriuose kituose nuteistųjų pokalbiuose), ginčijama tik šių pinigų paskirtis. Įvertinęs šių pokalbių turinį ir byloje nagrinėjamų įvykio kontekstą, apygardos teismas sprendžia, kad N. S. siekė gauti 100 Eur atlygį už galimai (ar tariamai) atliktus savo veiksmus ir skambindamas telefonu A. K. to reikalavo. Kad toks N. S. reikalavimas buvo patenkintas, patvirtina vėliau vykę nuteistųjų pokalbiai.

28.2. 2018 m. balandžio 16 d. tarp nuteistųjų vyko net keli pokalbiai. Pirmo pokalbio metu N. S. pasakė, kad jis atvykęs pas A. K. į darbą ir nori šiandien nuvežti pinigus. A. K. paklausė N. S. kada jis planuoja pas jį važiuoti, į ką N. S. atsakė, kad gali iš karto ten nuvažiuoti. A. K. tuo pačiu paprašė N. S. pakalbėti su pareigūnais dėl vakar už pažeidimą sustabdyto „ikso“. Vėlesnio – 2018-04-16 12.19.08 val. pokalbio metu A. K. N. S. pasakė, kad „jeigu tu skubi, aš dabar R. pasakysiu, jis tau duos. O kada tu važiuosi pas jį?“; N. S. atsako, kad sės ir važiuos, į ką A. K. sako: „Na, nes reikia užvažiuoti, vakar sustabdė Iksą“. N. S. pasitikslinus ar „Jų?“, A. K. atsakė: „... tu užvažiuok, netempk <...> tau reikia rasti kas vakar budėjo“, o dar vėliau priduria: „Na tai reikia kažkaip pranešti, kad nebūtų problemų“. 2018-04-16 12.21.07 val. pokalbio metu A. K. toliau tęsė pokalbį apie kitų asmenų padarytą pažeidimą, kuris buvo susijęs su greičio viršijimu ir galimai nustatytas nežymėtu policijos automobiliu. Vėliau A. K. paprašė N. S. perduoti telefoną R. Š., kuriam pasakė „Nu klausyk, atvažiuos I. pirmą valandą, jeigu aš nespėsiu, tai išplauk mašiną, gerai, perspėk, kad išplautų. Ir duok N. 100 eurų, tu turi turėti.“ R. Š. į nurodymą perduoti 100 eurų N. S. atsakė ,,Be abejo“.

28.3. Apibendrinant balandžio 16 d. pokalbius, matyti, kad N. S. atvykus pas A. K. į servisą, šio nebuvo. A. K. išsiaiškinus, kad N. S. netrukus ketina vykti pas „jį“ ir nuvežti pinigus, A. K. N. S. prašo pakalbėti ir dėl kito pažeidimo bei imasi veiksmų, kad pinigai su R. Š. pagalba būtų perduoti. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad pinigai buvo skirti ne sumokėjimui už automobilio detalę ar remontą, o asmeniui, kuris gali padaryti taip, kad dėl teisės pažeidimų „nebūtų problemų“. Minėtos dienos keliuose pokalbiuose nebuvo išsakyta jokių užuominų, kad R. Š. pinigų neturi su savimi, turi nepakankamai, negali jų perduoti ir pan. Kartu pažymima ir tai, kad sakinio pradžioje minimas automobilio plovimas ir nurodymų dėl to davimas R. Š., priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nėra niekaip susijęs su nurodymu perduoti pinigus N. S.. Iš viso tos dienos pokalbio konteksto akivaizdu, kad A. K. pokalbio su R. Š. pagrindinis tikslas buvo pinigų perdavimas N. S., o kita sakinio dalis buvo tik įžanga į pokalbį.

28.4. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, po šio pokalbio daugiau nebuvo jokių telefoninių skambučių tarp N. S. ir A. K. dėl to, kad R. Š. pinigų neturėjo, kad jų neperdavė N. S., kad dėl pinigų perdavimo N. S. ir A. K. reikėtų dar kartą susitikti ar pan. Tai patvirtina, kad pinigų perdavimo faktas įvyko, šio klausimo išsprendimas nebuvo atidėtas ir daugiau šiuo klausimu nebuvo bendraujama.

28.5. Aplinkybę, kad pinigai buvo iš tikrųjų perduoti patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti abu nuteistieji, kurie parodė, kad 100 Eur buvo perduoti (gauti) kaip paskola, kurią vėliau N. S. grąžino. Būtent šiuos nuteistųjų parodymus šioje dalyje patvirtina objektyvus įrodymas – pokalbio garso įrašas, todėl teismas šia parodymų dalimi vadovaujasi. Įvertinęs išdėstytų įrodymų visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad A. K. nurodymu 100 Eur N. S. buvo perduoti.

29. Vienas pagrindinių abiejų apeliacinių skundų argumentų yra susijęs su prie skundo pridėtais ir apygardos teismo prijungtais dokumentais, neva patvirtinančiais 100 Eur sumokėjimo pagrindą. Nustatyta, kad UAB „D.“ 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo išrašyta remonto sąmata, iš kurios matyti, kad UAB „D.“ remontavo N. S. automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš viso už remontą buvo sumokėta 875,79 Eur (be PVM), iš kurių 371,93 už dalis, o likusi suma už darbus, kurių daugumą sudarė dažymo darbai. Pagal sąmatą, sumokėta buvo už kairės pusės priekinį ratlankį (324,64 Eur) ir kairio veidrodėlio dangtelį (40 Eur), taip pat 7,29 Eur už smulkias neaprašytas dalis. Pagal 2018 m. kovo 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. S. sumokėjo A. J. 100 Eur už purkštukų remontą.

29.1. Teisėjų kolegija kritiškai vertina šių dokumentų reikšmę nagrinėjamojoje byloje nustatytų įvykių kontekste. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad N. S. automobilis buvo remontuojamas pagrinde dėl kairės pusės defektų: kairės pusės durų, durų rankenėlių, posparnių, rato remontas, kurį iš esmės sudarė šių dalių dažymas. Sąmatoje neužsimenama apie automobilio kokių nors purkštukų remonto darbus. Pažymima, kad sąmatoje detaliai ir išsamiai aprašomi visi atlikti darbai, išskiriant darbų ir detalių kainą. Šiuo atveju tarp remontuotų detalių buvo tik ratas ir veidrodėlio dangtelis bei kitos smulkios dalys, tarp kurių, atsižvelgiant į jų vertę (7,29 Eur), jokie purkštukai negalėjo patekti. Nors N. S. skunde teigia, kad tuo metu buvo remontuoti priekiniame bamperyje esantys žibintų plovimo purkštukai, tačiau pagal pateiktą sąmatą, vienintelis darbas, susijęs su priekiniu bamperiu, buvo priekinio bamperio apvalkalo remontas, kuris kainavo 19,55 Eur. Nekyla abejonių, kad purkštukai ir bamperio apvalkalas yra skirtingos automobilio dalys, todėl remontuojant purkštukus, jie būtų įrašyti sąmatoje. Šią aplinkybę pagrindžia ir darbų kaina, nes už 19,55 Eur sumą suremontuoti bamperį ir dar purkštukus nėra įtikinama. Taigi iš pateiktų dokumentų negalima spręsti, kad N. S. UAB „D.“ servise 2016 metais remontavo kokius nors automobilio purkštukus. Nesant jokių duomenų, jog būtent tuo metu A. K. servisas keitė priekinių žibintų purkštukus, skundo argumentai, jog vėliau kitam meistrui juos pakeitus, A. K. liko skolingas N. S. 100 Eur atmetami.

29.2. Skunduose teigiama, kad N. S. automobilį remontavo kitame (ne A. K. servise) pagal A. K. suteiktą 2 metų garantiją. Tačiau nei prie N. S., nei prie A. K. prašomų prijungti prie bylos dokumentų nėra jokių garantinių dokumentų, kurie patvirtintų garantijų suteikimo faktą, kokios apimties garantijos buvo suteiktos, kokioms detalėms ar darbams. Sutiktina, kad tokiu atveju parduotiems daiktams gali būti taikomas bendras Civiliniame kodekse nustatytas dviejų metų garantijos terminas, tačiau tokiu atveju kyla abejonių kodėl dėl pakankamai paprasto remonto N. S. kreipėsi į kitą servisą, o ne tą kuris suteikė paslaugas, juo labiau, kad tai buvo jo pažįstamo ir remontą atlikusio asmens servisas.

30. Teisėjų kolegija sutinka tiek su prokuroro atsiliepime išdėstytais argumentais, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, kad nuteistųjų parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nuolat keitėsi, todėl jie vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. S. parodė, kad telefoniniame pokalbyje minimus 100 Eur jis pasiskolino iš A. K.. Pastarasis šias aplinkybes taip pat patvirtino, paaiškindamas, kad R. Š. buvo davęs nurodymą duoti 100 Eur N. S. kaip paskolą, kurią vėliau šis jam grąžino. Vėliau N. S. savo iniciatyva pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atsižvelgti į tai, kad pirmą kartą buvo apklausiamas iš karto po naktinio budėjimo, buvo streso būsenoje, todėl klaidingai nurodė, kad iš A. K. pavaduotojo R. Š. paimti 100 Eur buvo paskola, o ne atlygis už jo nupirktą detalę ar atliktus darbus, susijusius su automobilio remontu.

31. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. parodė, kad telefoniniame pokalbyje minimi 100 Eur buvo skirti N. S. už jo įsigytą automobilio detalę, ar atliktą diagnostiką. Nors apylinkės teismui paskelbus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie N. S. suteiktą paskolą, pareiškė, kad jo duoti parodymai teisingi. Tuo tarpu teismo posėdžio metu N. S. parodė, kad pinigai greičiausiai buvo reikalingi dėl atsiskaitymo už automobilių remontą ar automobilių detales, ar detalių remontą, purkštukų remontą ar pirkimą. Taigi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu N. S. net negalėjo tiksliai nurodyti pinigų paskirties, tačiau jau apeliaciniame skunde, pateikdamas dokumentus, išdėstė argumentus, kad šie pinigai buvo skirti už purkštukų remontą.

32. Įvertusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais, padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o jiems paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežtos, todėl keisti ar naikinti minėtą nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. K. ir N. S. apeliacinius skundus atmesti.