Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo N. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) bendrosios dalies normas, reglamentuojančias pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, neteisėtai ir nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamus pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė in dubio pro reo principo. Nuteistojo teigimu, jis nuteistas remiantis prielaidomis, samprotavimais, byloje esančių įrodymų (telefoninių pokalbių įrašų) klaidingu interpretavimu ir neištyrus visų reikšmingų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvimą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neigia savo kaltę ir ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą. Skundo teiginiai dėl teismų padarytų įrodymų vertinimo bei BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų deklaratyvūs, grindžiami teorinėmis nuostatomis bei teisiniais argumentais neparemta subjektyvia nuteistojo pozicija. Skunde nuteistasis pateikia savo versiją dėl jam inkriminuotų 100 Eur, neigia jų sąsają su byloje nurodytu administracinio nusižengimo tyrimu, taigi, nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atliktu jų vertinimu. Pažymėtina, kad tokie teiginiai, kuriais iš esmės tik keliamos abejonės dėl teismų nustatytų faktinių aplinkybių buvimo, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo N. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.