- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- e2-16867-1168/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11814-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- G. Z.
- Atsakovas
- M. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovui M. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės G. Z. (toliau – ir ieškovė) ieškinys M. A. (toliau – ir atsakovas) dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuriuo prašė: 1) nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 420,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo 13 605,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 metų rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. (36 mėnesius); nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu yra ir nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, ieškovė visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime, teikė ir teikia išlaikymą, perka buitinius reikmenis ir higienos priemones, rūbus, maistą ir kt., yra visiškai atsakinga už vaiko auklėjimą, dvasinį ir moralinį ugdymą ir rūpinasi jo sveikata. Tuo tarpu atsakovas nėra rūpestingas tėvas, nesistengia sukurti tėvo ir vaiko ryšio, atsakovas paskutinį kartą vaiką matė daugiau nei prieš du metus, pats atsakovas pas vaiką nevažiuoja, jo nelanko ir jo poreikiais nesidomi. Nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingas bei gauna pajamas, tačiau išlaikymo vaikui neteikia. Nepilnamečio vaiko maistui, rūbams, ypač sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien ieškovės tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Mano, kad atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti svarbiausi vaiko poreikiai.
3. Vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad orientaciniu kriterijumi būtiniems vaiko poreikiams patenkinti yra laikomas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, prašė iš atsakovo priteisti pusės minimalios algos dydžio suma atitinkantį periodinį išlaikymą – po 420,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė sudarė vaiko poreikių lentelę, kurioje išvardijo vaiko poreikius ir jų patenkinimui reikalingas sumas, iš viso 840,00 Eur: 240,00 Eur maistui; 150,00 būsto išlaikymo dalis tenkanti vaikui; 35,00 Eur transporto išlaidos (nuvykti pas gydytojus, pan.); 65,00 Eur drabužiams ir avalynei; 45,00 Eur sveikatai (gydymo ir sveikatos palaikymo išlaidos, stomatologo paslaugos, vaistai, vitaminai); 50,00 Eur darželiui; 90,00 Eur lavinimo ir ugdymo priemonėms (žaislai, knygos, piešimo priemonės, baldai ir pan.); 80,00 Eur laisvalaikio išlaidos (teatrai, atostogos, televizorius, internetas, pažintinės išvykos po Lietuvą, užsienį); 55,00 higienos ir skalbimo priemonėms; 30,00 Eur auklės paslaugoms.
4. Pažymėjo, kad atsakovas lėšų vaiko išlaikymui iš viso nėra skyręs, todėl prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d., išlaikymo sumą skaičiuojant nuo atitinkamu laikotarpiu galiojusios minimalios mėnesio algos, po ½ dalį sumos: nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2 660,00 Eur; už 2021 m. – 3 777,00 Eur; už 2022 m. 4 130,00 Eur; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. sudaro 3 038 Eur. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma, kurią ieškovė prašė priteisti – 13 605,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovas atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo pranešimas, kuriuo numatytas terminas atsiliepimui pateikti ir ieškinio su priedais kopijos atsakovui įteikti teisme 2023 m. rugsėjo 8 d. (DOK-141101).
6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (DOK-171122) nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, būstas priklauso jos motinai A. Z.; apie 40 kv. m, 2 kambariai. M. dalinasi kambariu su sese G. Vaikai miega vienoje dvigulėje lovoje. Kambaryje taip pat yra virtuvės zona, spinta, rašomasis stalas, vaikų daiktai, žaislai, ieškovė nurodė, kad su atsakovu M. A. skyriumi gyvena nuo 2019 metų, nuo to laiko jis su vaiku nebendrauja, prie išlaikymo neprisideda. M. A. lanko vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, papildomai lanko futbolo treniruotes (apie 60 Eur/mėn.). Sveikatos problemų neturi. Sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „Šeškinės poliklinika“. Tarnyba nurodė, kad prieštarauti dėl M. A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina iš esmės neturi pagrindo, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais M. A. poreikiais, prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais.
7. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad su atsakovu M. A. buvo susisiekta 2023 m. spalio 24 d. telefonu, atsakovui buvo paaiškinta reikmė apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovas nurodė nežinantis, kada galės priimti bei žadėjo informuoti.
8. Prie išvados pateiktame Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad M. papasakojo, jog gyvena su mama ir sese. Tėtis, anot vaiko, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau pas M. į svečius neateina ir jam neskambina; su tėčiu susitikti ir bendrauti jis nenorėtų, kadangi tėtis yra „blogas“. Paklaustas, kodėl taip mano, berniukas nurodė, kad jam esant mamos pilvuke, mama įdėjo tėčiui valgyti kotletų, o tėtis sudaužė lėkštę. Paklaustas, iš kur vaikas tai žino, berniukas nurodė, kad girdėjo iš pilvuko. Su mama jam gyventi patinka, kartu jie eina į parduotuvę, kur perka maistą, kotletus, saldainius ir visą kitą, ko panori.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
9. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas visada gyveno su ja, atsakovas negyvena su vaiku, kai pastarajam suėjo 11 mėnesių, po to tik kelis kartus vaiką matė. Paskutinį kartą atsakovas vaiką matė gal prieš pusmetį, vaikas tėvą pažįsta, atsakovas ateina 1-2 kartus per metus į svečius – ateina aplankyti vaiką per vaiko gimtadienį ir per Kalėdas. Vaikui 4 metai, jis su tėvu bendrauti nenori, taip yra jai pasakęs, stengiasi apie tai su vaiku nekalbėti. Mano, kad vaikas su atsakovu nenori bendrauti, nes yra matęs kaip atsakovas prieš ją smurtavo. Šiuo metu tarp vaiko ir atsakovo jokio ryšio nėra. Paaiškino, kad ieškinį rengė teisininkė, ji ir parašė prašomą priteisti išlaikymui reikalingą sumą. Nurodė, kad už vaiko darželį moka virš 80,00 Eur per mėnesį, apie 60,00 Eur moka už futbolo užsiėmimus, kuriems papildomai perka aprangą, taip pat patiria išlaidas kurui, drabužiams, maistui, mokesčiams už butą. Teigė, kad vaikas neturi jokių sveikatos problemų, specialiųjų poreikių neturi, patvirtino, kad gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia apie 500-600 Eur. Nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, nuo tada atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, buvo kokius 4 kartus atvežęs gimtadieniui ar per Kalėdas dovanų. Todėl ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga minimalios algos dydžio suma, iš kurios būtų išskaičiuota vaiko išmokos suma.
10. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimas į 2023 m. spalio 30 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo įteiktas elektroniniu paštu, gautas atsakovo patvirtinimas apie šaukimo gavimą (DOK-160881). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat elektroniniu paštu įteiktas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Tačiau atsakovas atsiliepimo ieškinį nepateikė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
11. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-171167).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkintinas iš dalies
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudariusios nebuvo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
13. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
15. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
16. Ieškovė prašė nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama, kad nuo gimimo vaikas gyvena su ja, ieškovė vaiku rūpinasi, o atsakovas nuo 2019 m. lapkričio mėnesio gyvena skyrium, vaiko gyvenime nedalyvauja, vaikas su tėvu bendrauti nenori, tarp vaiko ir atsakovo nėra susiformavęs ryšys. Tarnyba pateikė išvadą ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriuose nurodė, jog lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog ieškovė su sūnumi ir dukra gyvena jos motinai priklausančiame 2 kambarių bute, vaikai turi visus reikalingus namų apyvokos daiktus, jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tarnyba pateikė išvadą, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nepilnamečio šalių sūnaus Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog vaikas papasakojo, kad atsakovas pas jį į svečius neateina ir jam neskambina; su tėčiu susitikti ir bendrauti jis nenorėtų, kadangi tėtis yra „blogas“. Teigė, kad su mama jam gyventi patinka, kartu su ja eina į parduotuvę, kur perka maistą, kotletus, saldainius ir visą kitą, ko panori.
17. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuolatos gyvena su ieškove, vaiko ir ieškovės santykiai artimi, atsižvelgiant į ieškovės pastangas dėl vaiko ir galimybes užtikrinti jam saugią aplinką, nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnumi, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą visiškai ir nustato šalių nepilnamečio vaiko M. A. gyvenamąją vietą su motina G. Z. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
Dėl vaiko išlaikymo
19. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
20. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
21. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis).
22. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
23. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
24. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 840,00 Eur suma. Tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad faktiškai sūnaus išlaikymui išleidžia 500,00-600,00 Eur sumą per mėnesį, bei paaiškino, kad ieškinyje išlaikymo sumas įrašė ieškinį rengusi teisininkė. Ieškovė detalizavo, kad už vaiko darželį moka apie 80,00 Eur per mėnesį, apie 60,00 Eur moka už futbolo užsiėmimus, papildomai perka aprangą užsiėmimams, taip pat patiria išlaidas kurui, drabužiams, maistui, mokesčiams už butą. Teigė, kad vaikas neturi jokių sveikatos problemų, specialiųjų poreikių neturi. Patvirtino, kad gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, per mėnesį ir nurodė, kad vaikui reikalingas minimalios mėnesio algos dydį atitinkantis išlaikymas, iš jo išskaitant gaunamą vaiko išmoką, ir didesnės išlaikymo sumos ji neįrodinės.
25. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, ieškovė dirba Akcinėje draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 2 037,84 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių (apie 1 543,26 Eur atskaičius mokesčius), duomenys apie atsakovo pajamas nepateikti, nurodyta, kad jis verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, o pagal VĮ ,,Regitra“ informacinės sistemos duomenis – ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Meriva - A, pirmos registracijos data 2005 metai, atsakovo vardu transporto priemonių įregistruota nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis (AIS) iš atsakovo, kaip skolininko vykdoma 14 vykdomųjų bylų, tarp jų ir išlaikymo išieškojimas. Vadovaujantis Lietuvos informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis 2015 m. lapkričio 16 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams po 130,00 Eur kiekvienam.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010;). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840,00 Eur, apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Ieškovė patvirto, kad tokio dydžio išmoką vaikui ji gauna. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudaro 274,00 Eur (633,00 Eur - 85,75 Eur : 2 = 273,625). Taip pat, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
27. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Šiuo atveju teismas turi neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, iš jo, kaip skolininko, vykdomi išieškojimai kreditoriams. Tačiau asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
28. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė sutikdama, kad iš atsakovo būtų priteista minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.
29. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas periodinis išlaikymas po 274,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo lėšas sumokant iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas 25 d., išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).
30. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas)
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
31. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
32. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai 13 605 Eur išlaikymo įsiskolinimą už tris metus nuo ieškinio pateikimo dienos – nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo ½ dalies atitinkamu laikotarpiu buvusios minimalios algos dydžio, iš jos neatskaičiuodama vaikui mokėtos išmokos.
33. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).
34. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
35. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, ir nuo nurodomos datos atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo bei vaiko gyvenime nedalyvavo. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 2019 m. lapkričio mėnesį šalys pradėjo gyventi skyrium patvirtina ir Vilniaus miesto socialinės pagalbos centro pagalbos šeimai skyriaus 2021 m. birželio 28 d. Pagalbos plane esanti informacija. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė bei nepateikė duomenų, kad būtų teikęs vaikui išlaikymą ieškovės nurodomu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d., už kurį ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagrįstas.
36. Kaip minėta, ieškovė nurodė, kad vaikas neturi padidintų poreikių, neįrodinėjo vaiko poreikių dydžio ir sutiko išlaikymo sumą skaičiuoti vadovaujantis minimalios algos dydžio vaiko išlaikymo kriterijumi, iš kurio būtų atskaičiuota vaikui išmokėta universalioji išmoka. Atitinkamai ieškovei neįrodinėjus didesnio išlaikymo sumų per įsiskolinimo skaičiavimo laikotarpį, išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuotina nuo atitinkamu laikotarpiu buvusio minimalios algos dydžio, iš jos atėmus mokėtas vaiki išmokų sumas.
37. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 607,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669), atskaičius mokesčius – 447,23 Eur, iš kurios atėmus 60,06 Eur vaiko išmoką, minimaliems poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma sudarė 387,17 Eur, atsakovui tenkanti dalis sudarė 193,58 Eur. Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo vaikui suma nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. sudarė 917,94 Eur (4 mėn. x 193,58 Eur) + (193,58 Eur : 31 d. x 23 d.).
38. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 642,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114), atskaičius mokesčiu – 468,41 Eur, iš kurios atėmus 70,00 Eur vaiko išmoką, minimaliems poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma sudarė 398,41 Eur, atsakovui tenkanti dalis sudarė 199,20 Eur. Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo vaikui suma 2021 metais sudarė 2 390,40 Eur (12 mėn. x 199,20 Eur ).
39. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 730,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), atskaičius mokesčiu – 533 Eur, iš kurios atėmus 73,50 Eur vaiko išmoką, mokėtą iki 2022 m. gegužės 31 d., o nuo birželio mėnesio – 80,50 Eur, minimaliems poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gegužės 31 d. sudarė 459,50 Eur, atsakovui tenkanti dalis – 229,75 Eur, o nuo birželio mėnesio bendra šalims tenkanti išlaikymo suma sudarė 452,50 Eur, atsakovui tenkanti dalis – 226,25 Eur. Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo vaikui suma 2022 metais sudarė 2 732,50 Eur (5 mėn. x 229,75 Eur) + (7 mėn. x 226,25).
40. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis yra 840,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014), atskaičius mokesčiu – 633,00 Eur, iš kurios atėmus 85,75 Eur vaiko išmoką, bendra šalims tenkanti išlaikymo suma sudarė 547,25 Eur, atsakovui tenkanti dalis – 273,62 Eur. Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo vaikui suma 2023 metais iki ieškinio pateikimo dienos sudarė 1 985,95 Eur (7 mėn. x 273,62 Eur) + (273,62 Eur : 31 d. x 8 d.).
41. Todėl bendra iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. sudaro 8 026,79 Eur (917,94 Eur + 2 390,40 Eur + 2 732,50 Eur + 1 985,95 Eur).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
43. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
44. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, Patenkinus ieškovės šį reikalavimą visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 109,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
45. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl žyminis mokestis už šiuos reikalavimus priteistinas iš atsakovo. Už priteistą 274,00 Eur periodinį išlaikymą žyminis mokestis sudaro 74,00 Eur (274,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. X 75 proc.); už priteistą 8 026,79 Eur išlaikymo įsiskolinimą žyminis mokestis sudaro 181,00 Eur (8 026,79 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 255,00 Eur (74,00 Eur + 181,00 Eur) žyminio mokesčio suma.
46. Byloje taip pat patirtos bylinėjimosi išlaidos – dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 6,64 Eur. Patenkinus 75 procentus ieškovės reikalavimų (dėl gyvenamosios vietos nustatymo 100 proc. + dėl išlaikymo priteisimo 65 proc. + dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 59 proc. / 3), iš ieškovės priteistini 25 procentai šių išlaidų, iš atsakovo priteistini 75 procentai šių išlaidų. Paskirsčius išlaidas procesinių dokumentų įteikimui proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kiekvienai iš šalių tenkanti šių išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio (5 Eur), todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) G. Z., asmens kodas, (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas sumokant iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas 25 d., išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 026,79 Eur (aštuonis tūkstančius dvidešimt šešis eurus, 79 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę G. Z., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. Z., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) naudai 109,00 Eur (vieną šimtą devynis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 255,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16867-1168/2023 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.