Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-33-873/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-27
Bylos Nr.: 1A-33-873/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45785-2018-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Nijolė Žimkienė
Kaltinamasis: H. D., V. R., R. G., J. S.
Civilinis ieškovas: UAB „duomenys neskelbtini“
Advokatai: Dainius Dargevičius, Gediminas Bukauskas, Lina Andriuškevičienė, Žana Timaškova, Rūta Danutė Paltarokaitė

Kategorijos

1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-873/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45785-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.1.2.6; 2.4.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorams Dariui Šneideriui, Ryčiui Ivanauskui,išteisintajam H. D., jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,išteisintajam V. R., jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,išteisintajam R. G., jo gynėjai advokatei Rūtai Danutei Paltarokaitei,išteisintajam J. S., jo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „duomenys neskelbtini“ atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio (toliau – ir prokuroras) ir civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovų apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo H. D. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, V. R. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, R. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, J. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 6 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą nuspręsta perduoti prokurorui kad šis imtųsi priemonių nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (asmenis). UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys atmestas. Priteista V. R. už advokato teisinę pagalbą patirtos 3 000 Eur išlaidos, dėl kurių atlyginimo jis turi kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. H. D., V. R., R. G. ir J. S. buvo išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą: turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, susitarė pagrobti Vilniuje, Gariūnų g. 70, aikštelėje Nr. 321, stovėjusį automobilį „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), po to J. S. pagamino automobilio „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį, kurį perdavė H. D., R. G. ir V. R., po ko pastarieji 2018 m. rugsėjo 20 d., 15.01 val., atvyko V. R. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vokiški valstybiniai numeriai), pasistatė stovėjimo aikštelėje, R. G. išlipo iš automobilio ir išėjo apžiūrėti automobilio „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, paskui iš „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išlipo H. D. ir V. R., po ko 15.03 val. H. D., V. R. ir R. G. grįžo atgal į „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį, privažiavo ir sustojo netoli aikštelės, pažymėtos Nr. 321, o R. G. išlipo iš „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio ir nuėjo prie automobilio „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo aikštelėje Nr. 321, patraukė automobilio dureles, įlipo į automobilį, jį užvedė ir 15.15 val. išvažiavo iš aikštelės, paskui R. G. vairuojamą „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), išvyko V. R. vairuojamas „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu H. D., V. R., R. G. ir J. S. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė 90 000 Eur vertės turtą, priklausantį UAB „duomenys neskelbtini“.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria H. D. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, V. R. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, R. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 6 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą nuspręsta perduoti prokurorui kad šis imtųsi priemonių nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (asmenis), priteista V. R. už advokato teisinę pagalbą patirtos 3 000 Eur išlaidos, dėl kurių atlyginimo jis turi kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

H. D., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę taikant dalinį bausmių sudėjimą subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, ir paskirti H. D. galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, H. D. į paskirtą bausmę – laisvės atėmimą įskaityti šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 15.00 val., iki 2018 m. gruodžio 21 d., 13.35 val. H. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį;

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 3 (trejų) (pastaba – skunde, kaip paaiškino prokuroras, klaidingai nurodyta ketverių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, punktais, V. R. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog V. R. privalo po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant V. R. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, V. R. į paskirtą bausmę – laisvės atėmimą įskaityti šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 20 d., 9.00 val., iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. vasario 14 d. V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę taikant dalinį bausmių sudėjimą subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, ir paskirti R. G. galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, R. G. įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, R. G. į paskirtą bausmę – laisvės atėmimą įskaityti šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 14 d., 9.00 val., iki 2019 m. sausio 16 d., 8.35 val. R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį;

Šalies argumentai

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „duomenys neskelbtini“ civilinio ieškinio pakeisti ir civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį dėl 90 000 Eur turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš H. D., V. R. ir R. G. solidariai priteisti UAB „duomenys neskelbtini“ naudai 90 000 Eur;

3) priimant apkaltinamąjį nuosprendį iš dalies pakeisti faktines aplinkybes dėl nustatytos nusikalstamos veikos, jas išdėstant:

Šalies argumentai

H. D., V. R. ir R. G. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, susitarė pagrobti Vilniuje, Gariūnų g. 70 aikštelėje Nr. 321, stovėjusį automobilį „Porsche Carrera 991“, VIN (duomenys neskelbtini), po ko pastarieji 2018 m. rugsėjo 20 d., 15.01 val., atvyko V. R. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vokiški valstybiniai numeriai), pasistatė stovėjimo aikštelėje, R. G. išlipo iš automobilio ir išėjo apžiūrėti automobilio „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, paskui iš „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išlipo H. D. ir V. R., po ko 15.03 val. H. D., V. R. ir R. G. grįžo atgal į „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį, privažiavo ir sustojo netoli aikštelės, pažymėtos Nr. 321, o R. G. išlipo iš „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio ir nuėjo prie automobilio „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo aikštelėje Nr. 321, patraukė automobilio dureles, įlipo į automobilį, jį užvedė ir 15.15 val. išvažiavo iš aikštelės, paskui R. G. vairuojamą „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini) 4, išvyko V. R. vairuojamas „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu H. D., V. R. ir R. G. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė 90 000 Eur vertės turtą, priklausantį UAB „duomenys neskelbtini ”, bei šiais veiksmais H. D., V. R. ir R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

4) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino H. D., R. G. ir V. R., skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio išvados dėl šių asmenų išteisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas dėl šių išteisintųjų kaltės.

2.2. Nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilis „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo pagrobtas iš Gariūnų g. 70, Vilniuje, esančios aikštelės Nr. 321, nesutinka su teismo išvada, jog ištyrus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jie nepatvirtina H. D., V. R. ir R. G. kaltės padarius jiems inkriminuojamą veiką.

2.3. Tvirtina, kad byloje esančiais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti R. G., V. R. ir H. D., liudytojų N. V. ir P. V. parodymais, duomenimis, gautais atlikus telekomunikacijos operatorių bazinių stočių (celių) išrašų, telefonų IMEI ir IMSI analizę, duomenimis, gautais apie automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog automobilio „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), vagystę bendrininkų grupėje padarė būtent išteisintieji R. G., V. R. ir H. D..

2.3.1. Pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje yra gauti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota vagystė ir ją padarę asmenys. Nurodo, kad liudytojai N. V. ir P. V. ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įrašuose esančius asmenis atpažino kaip H. D., R. G. ir V. R., šie liudytojai, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prokuroro nuomone, kadangi liudytojų N. V. ir P. V. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniuose pranešimuose, nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais ir jais nesivadovauti, priimant sprendimą dėl asmenų kaltės.

2.3.2. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie nusikaltimo vietoje buvusių celių faktas pats savaime nėra pakankamas įrodymas patvirtinti šių abonentinių numerių naudotojų buvimą nusikaltimo vietoje, pabrėžia, kad minimi telefono numeriai buvo siejami su išteisintaisiais H. D. ir R. G., teigia, jog šią faktinę aplinkybę vertinant kartu su vaizdo įrašu ir liudytojų N. V. ir P. V. parodymais, tai yra dar vienas įrodymas, patvirtinantis išteisintųjų H. D. ir R. G. buvimą įvykio vietoje vagystės metu.

2.3.3. Kaip reikšmingą, nurodo ir aplinkybę, jog draudžiant automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo į įvykio vietą atvyko ir išvyko asmenys, padarę vagystę, buvo nurodytas draudėjas – V. P. bei V. R. asmens kodas. Teigia, jog pagal panašią pavardę ir asmens kodą galima daryti pagrįstą išvadą, jog draudžiant minimą automobilį buvo pasinaudota V. R. duomenimis. Iš dalies sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyta aplinkybė tiesiogiai nepatvirtina V. R. dalyvavimo vagystėje, įžvelgia pagrindą, šią aplinkybę vertinant kartu su vaizdo įrašu ir liudytojų N. V. ir P. V. parodymais, daryti išvadą, kad vagystės metu V. R. galėjo naudotis minimu automobiliu ir, kaip nustatyta vaizdo įrašu, jį vairuoti.

3. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė (toliau – ir atstovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendį kaip nepagrįstą, tenkinti civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį ir priteisti 90 000 Eur turtinę žalą iš kaltų asmenų, priteisti UAB „duomenys neskelbtini“ patirtas atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje kai kurių įrodymų visai nevertindamas, o vertintus įrodymus selektyviai sugrupavęs taip, kad juos vertinant buvo prieita išvados, jog jie tarpusavyje susiję, įrodymus vertino ydinga tvarka. Civilinio ieškovo atstovės nuomone, teismas byloje surinktus įrodymus vertino neobjektyviai, selektyviai pasirinko atskirus įrodymus ir įvertino atskirai nuo byloje surinktų duomenų visumos, tarpusavyje lygino įrodymus, tačiau neįžvelgė jų sąsajumo, o gautų prieštaravimų dėl įrodymų vertinimo nebaigė tirti. Teigia, jog teismas apsiribojo abejonių iškėlimu dėl ikiteisminio tyrimo metu tyrėjų nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių kilmės, abejojo tyrėjų parodymais todėl, kad dėl nurodytų aplinkybių nebuvo pateikti į bylą aktualiu metu surašyti procesiniai dokumentai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Civilinio ieškovo atstovės nuomone, teismas neatsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, visiems byloje surinktiems įrodymams kėlė maksimalų tiesioginio įrodymo reikalavimą, visiškai nepagrįstai subjektyviai interpretavo surinktų duomenų turinį, taip pat liudytojų ir kaltinamųjų parodymus, dėl to padarė esminius BPK pažeidimus, neteisingai konstatavo, jog nepakako įrodymų pagrįsti kaltinamųjų kaltės dėl automobilio vagystės. Teigia ir tai, kad teismas šioje baudžiamojoje byloje absoliučiai visus netiesioginius įrodymus įvardino abejotinais, t. y. neįrodžiusiais nė vienos įrodinėjimo dalyku esančios aplinkybės, vertina, jog teismo pozicija neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, Nr. 2K-91/2010, Nr. 2K-307/2010, Nr. 2K-556/2010, Nr. 2K-220/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“.

3.2. Atstovė dėsto, jos nuomone, esminius tirto nusikaltimo momentus, aplinkybes, įrodymus, kuriuos, jos nuomone, apylinkės teismas įvertino netinkamai:

3.2.1 Pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje tirto nusikaltimo esminiai momentai buvo tokie: žinojimas, kad automobilio savininkas konkrečiu metu buvo išvykęs iš Lietuvos, tad bus eliminuotas net ir atsitiktinis automobilio grobimo demaskavimas paties grobimo metu, žinojimas, kad automobilis dar neregistruotas Lietuvoje, tad kurį laiką bus apsunkinta jo paieška, galėjimas paslėpti pavogtą automobilį, galimybė atrakinti ir užvesti automobilį.

3.2.2. Kaip teigia civilinio ieškovo atstovė, byloje esančio vaizdo įrašo turinys atskleidžia, kad automobilio vagystės metu betarpiškai dalyvavo trys asmenys, kas, atstovės nuomone, leidžia daryti išvadą apie buvusį susitarimą veikti kartu. Pasak atstovės, įrodymų apie susitarimą vykti į Gariūnus grobti automobilio nebuvimas nesuponuoja išvados, kad susitarimas neįrodytas.

3.2.3. Akcentuoja, jog yra akivaizdu, kad automobilį „Porshe Carrera“ pagrobę asmenys siekė maskuoti savo tapatybę, veikė iš anksto susitarę, todėl tikėtina, jog buvo specialiai pasirengę įvykdyti konkretaus automobilio pagrobimą, todėl būtina kruopščiai išanalizuoti ir įvertinti ne tik tiesioginius įrodymus, bet ir netiesioginius (tarpinius faktus) atskirai bei jų visumą.

3.2.4. Pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenis, galimai įvykdžiusius automobilio vagystę, nustatė ir identifikavo vyresnysis tyrėjas N. V.. Pabrėžia ir tai, kad teisme tyrėjo spėjimai buvo patvirtinti, nes kaltinamieji V. R., R. G. ir H. D. pripažino, jog yra pažįstami tarpusavyje, o apylinkės teismas nepagrįstai suabejojo 2019 m. sausio 4 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo turiniu.

3.2.4.1. Mini, jog, pasak N. V., praėjus 1-2 dienoms po automobilio vagystės jis apžiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo fiksuotas automobilio pagrobimo momentas, identifikavo automobilį, kuriuo atvyko asmenys, vėliau galimai pagrobę automobilį „Porsche“. Taip buvo identifikuotas automobilis „Volkswagen Passat“ bei nustatytas pirmasis galimai su vagyste susijęs asmuo – V. R..

3.2.4.2. Pažymi, kad kitus du potencialius automobilio vagis, t. y. R. G. ir H. D., N. V., jo žodžiais, identifikavo nagrinėdamas telefoninių pokalbių išklotines (tarpusavio kontaktus ir telefonų buvimo vietas), kitą ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją.

3.2.4.3. Akcentuoja, jog N. V. įrodymų tyrimo metu patvirtino, jog po to, kai buvo sulaikyti nurodyti kaltinamieji, jis surašė vaizdo įrašo, kuriame fiksuotas automobilio pagrobimo faktas, apžiūros protokolą, kuriame identifikavo asmenis, galimai pagrobusius automobilį.

Tvirtina, kad 2019 m. sausio 4 d. – kaip vaizdo įrašo apžiūros protokolo data, galimai nurodyta klaidingai, daro išvadą, jog pasitvirtinus faktui, jog apžiūros protokolo surašymo data yra 2019 m. sausio 14 d. ar vėlesnė, N. V. matytame vaizdo įraše užfiksuoti visi trys asmenys atitiko sulaikytų asmenų kūno ir elgesio tipus, todėl juos ir galėjo identifikuoti. Neabejoja ir tuo, kad N. V. taip pat naudojosi duomenų bazėmis, kuriose yra saugomos R. G. nuotraukos, nurodytas jo ūgis, bruožai. Vertina, kad tie patys požymiai, kurie leido teismui nustatyti, kad vaizdo įraše fiksuoti asmenys yra vyrai, leido N. V. identifikuoti jų tapatybes.

3.2.5. Atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad byloje nėra neabejotinai nustatyta, kas naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo prisijungę prie nusikaltimo vietoje buvusių mobiliojo ryšio bazinių stočių, nevertino tyrėjo P. V. parodymų apie tai, kad sulaikymo metu H. D. ir R. G. automobilyje turėtus telefonus jo akivaizdoje sudaužė, taip pat netyrė ir nesiaiškino kaltinamųjų parodymų apie dažną telefonų keitimą turinio, pasak atstovės, byloje visiškai nėra nustatyta ir patikrinta, dėl kokių priežasčių ir kokia forma vyko telefonų keitimas.

3.3. Nesutikdama su teismo išvada, kad nėra jokių įrodymų, jog J. S. kokiu nors būdu prisidėjo prie automobilio vagystės, tvirtina, jog iš esmės buvo apsiribota tik tiesioginių sąsajų – telefoninių kontaktų, nustatymu, teismas nevisiškai ištyrė J. S. parodymus.

3.3.1. Atkreipdama dėmesį į E. S. parodymus, jog J. S. darbas buvo suremontuoti elektroninius automobilio gedimus, ką patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės, jog pagrobtasis automobilis pas J. S. buvo remontuojamas 2-3 mėnesius, o kėbulo dažymui ir stiklo keitimui buvo išvežtas 2-3 kartus (J. S. ir E. S. parodymai), tvirtina, jog J. S. menkina savo veiksmus ir klaidingai nurodo savo atliktų remonto paslaugų pobūdį. Atstovės nuomone, J. S. žino, jog reikia slėpti savo įgūdžius tvarkant automobilių elektros sistemą, ruošėsi automobilio „Porsche“ pagrobimui, o dabar slepia savo pėdsakus.

3.3.2. Tvirtina, jog byloje neįvertinta, kad jokio tikslaus laiko, kada konkrečiai automobilio remontas bus baigtas, tarp J. S. ir E. S. nebuvo sutarta, skubos ar problemų dėl automobilio parkavimo niekuomet nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog automobilį atiduoti J. S. nutarė būtent tada, kai E. S. buvo išvykęs.

3.3.3. Teigia, kad J. S. garaže buvusiame kompiuteryje automobilio „Porsche“ rakto pagaminimu buvo domėtasi sąmoningai ir specialiai. Pažymi, kad tokia paieška buvo įvesta į brangų kompiuterį, kuriame yra instaliuota „Porsche“ automobilių programa, ir kuriame gali būti pateiktas tikras atsakymas. Atstovės nuomone, nors specialistai byloje nenustatė, kada buvo domėtasi šiuo klausimu, nenustatė, kas domėjosi automobilio „Porsche“ rakto pagaminimu, tuo domėjosi būtent J. S..

3.3.4. Pabrėžia, kad iš karto po to, kai E. S. išvyko iš J. S. garažo po pokalbio, kurio metu apkaltino jį automobilio „Porsche“ vagyste, J. S. paskambino E. R. ir apie tai pranešė. Minėta aplinkybė nustatyta tyrėjo P. V. parodymais. Atstovė vertina, kad pranešimas apie E. S. vizitą pavirtina, jog J. S. ir E. R. siejo informacija apie automobilio „Porsche“ pagrobimą.

3.3.5. Akcentuoja J. S. parodymus apie tai, kad po E. S. vizito iš interneto sužinojo apie automobilio „Porsche“ vagystę iš Gariūnų turgaus ir suprato, kad tai būtent tas pats automobilis. Atstovės nuomone, tuo atveju, jei J. S. atidavė automobilį, jam nebuvo reikalo ieškoti informacijos apie automobilio vagystę neva tikrinant E. S. žodžius, po to apie tai pranešti E. S. nepažįstančiam E. R.. Pabrėždama, kad nebuvo tikrinta versija dėl skelbimo apie vagystę žiniasklaidoje, atstovė mano, kad J. S. ieškojo informacijos, kaip galėtų būti demaskuotas, kiek realu, kad E. S. tikrai žino apie jo dalyvavimą vagystėje ir kodėl atvyko pas jį.

3.3.6. Atkreipia dėmesį į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pas V. R. asmens kratos metu 2018 m. lapkričio 30 d. rastame telefone nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 19 d. buvo įstatyta kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad šis abonentinis numeris palaikė ryšį su numeriu (duomenys neskelbtini), šis bendravo su numeriu (pastaba – apeliaciniame skunde šie žodžiai praleisti) (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. rugsėjo 20 d., nuo 12.38 val. iki 16.13 val., prie bazinių stočių – bokštų, esančių adresu Gariūnų g. 71, Vilniuje, jungėsi 4 kartus.

3.3.7. Pabrėžia nustatytą faktą, kad pagrobimo metu automobilio „Porsche“ variklis buvo užvestas ir automobiliu išvažiuota. Tvirtina, jog byloje nebuvo paneigta, kad toks automobilis gali būti užvestas be rakto ir važiuoti be rakto. Akcentuoja specialistų išvadas, kad neįmanoma, jog kiekvienas „Porsche“ automobilis gali būti užvestas tik jam skirtu raktu. Daro išvadą, jog raktas buvo klonuotas – pagamintas rakto atitikmuo, o vienintelis asmuo, turėjęs raktą ir domėjęsis jo pagaminimu, buvo J. S..

4. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas advokatas Dainius Dargevičius (toliau – ir atstovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės (nurodyta – Vilniaus apygardos) teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendį, kuriuo H. D., R. G., V. R. ir J. S. išteisinti kaip nepadarę nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir H. D., R. G., V. R. ir J. S. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje; priteisti iš H. D., R. G., V. R. ir J. S. solidariai UAB „duomenys neskelbtini“ naudai patirtą 90 000 Eur turtinę žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra įrodyta, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, yra nepagrįstos, nulemtos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus, neatitinka bylos aplinkybių. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006, 2K-483-976/2015, Nr. 2K-28-489/2016.

4.2. Atstovas dėsto, jo nuomone, pakankamus apkaltinamajam nuosprendžiui priimti baudžiamosios bylos duomenis:

Šalies argumentai

4.2.1. Cituoja vyresniojo tyrėjo N. V. 2018 m. spalio 1 d. pranešimą apie vaizdo įrašo peržiūros metu nustatytas aplinkybes, jog 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 15.01 val., į Gariūnus atvažiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo asmuo su baltais marškinėliais, iš automobilio išlipa trys asmenys, 15.15 val. išvažiuoja „Porsche Carrera 911“ automobilis, prie vairo sėdi asmuo su baltais marškinėliais, o paskui jį išvažiuoja minėtas „Volkswagen Passat“.

4.2.2. Pažymi, jog yra nustatyta, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apdraudė V. P. (nurodyta – R.).

4.2.3. Akcentuoja, jog automobilio „Porsche Carrera 911“ elektronika buvo taisoma pas elektriką J. S., kuris turėjo galimybę pasidaryti papildomą automobilio užvedimo raktą. Nurodo ir tai, kad kartu su J. dirba A. S. (A. S.), kurio kompiuteryje buvo rastos raktų perdarymo programos nuorodos. Atstovo nuomone, kompiuteryje rasti duomenys akivaizdžiai rodo, kad J. S. meluoja, taip pat mano, jog J. S. sąmoningai tyčia buhalterinėje apskaitoje nefiksavo visų ūkinių komercinių operacijų, automobilio perdavimo nepatvirtino priėmimo–perdavimo aktu. Atkreipia dėmesį ir į vogtas detales, rastas garaže.

4.2.4. Dėsto ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo įstatyta į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), naudojosi R. G., o telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo įstatyta į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) – H. D.. Pažymi, jog atlikus bokštų išklotinių analizę nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., 9.14 val., telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie bazinės stoties – bokšto, esančio Vilniuje, Gariūnų g. 71, kuris yra automobilio „Porsche Carrera 911“ vagystės vietos veikimo zonoje; taip pat buvo nustatyta, kad ši kortelė buvo įstatyta į mobilųjį telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o atlikus šio mobiliojo telefono IMEI kontrolę nustatyta, kad į mobilųjį telefoną buvo įstatyta kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris taip pat 2018 m. rugsėjo 20 d., 9.14 val., buvo prisijungęs prie bazinės stoties – bokšto, esančio Vilniuje, Gariūnų g. 71, kuris yra automobilio „Porsche Carrera 911“ vagystės vietos veikimo zonoje.

4.2.5. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu atliekant V. R. asmens kratą buvo paimtas telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), į šį telefoną buvo įstatyta kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 19 d. buvo įstatyta kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Gauta duomenų, kad asmuo, kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), palaiko ryšį su asmenimis, kurie naudojasi telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad numeris (duomenys neskelbtini) kartais kontaktuoja su E. R., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, jog E. R. yra gerai pažįstamas su J. S., kuris, paskambinęs po „Porsche Carrera“ savininko atvykimo, iš karto informavo E. R. apie vizitą.

4.2.6. Akcentuoja 2019 m. sausio 4 d. apžiūros protokolą, kurio duomenimis, vyresnysis tyrėjas N. V., peržiūrėjęs vaizdo įrašą nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 15.00.50 val., į Gariūnų turgavietę atvažiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 15.01.00 val. iš automobilio išlipa asmuo, panašus į V. R. (apsivilkęs tamsiais drabužiais), 15.01.52 val. iš šio automobilio išlipa dar du asmenys, vienas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip H. D. (apsivilkęs tamsiais drabužiais), kitas – kaip R. G., kuris dėvi šviesius marškinėlius, nueina link vietos, kur stovi „Porsche Carrera 911“. Prie „Porsche Carrera 911“ prieina asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip R. G., patraukia automobilio durų rankeną, atsisėda į vidų, užveda variklį (galimai su raktu) ir po kelių sekundžių išvažiuoja iš aikštelės. Paskui jį važiuoja minėtas „Volkswagen Passat“, automobilį vairuoja asmuo, apsivilkęs tamsiais drabužiais.

4.3. Atkreipia dėmesį, jog visus keturis kaltinamuosius jungė ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Pasak atstovo, teismas nevertino aplinkybių viseto. Atstovo nuomone, netinkamą teismo duomenų vertinimą nulėmė išteisintųjų gynybinė versija, kad jie nežino, kas aptariamu metu naudojosi mobilaus ryšio telefonais. Atkreipia dėmesį, jog V. R. asmens duomenimis pasinaudojo kiti kaltinamieji – jo draugai. Kaip teigia, savaime suprantama, jog asmens kodas gali būti žinomas tik artimam asmeniui. Tvirtina, jog ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai atpažino kaltinamuosius, kadangi daug laiko su jais bendravo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą palaikė. Išteisintųjų gynėjai, išteisintasis J. S. prašė apeliacinius skundus atmesti. Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė apeliacinio skundo argumento, kad vaizdo įrašo apžiūros protokolo surašymo data galimai yra neteisinga, atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio. Prokuroro skunde ginčijamas R. G., V. R., H. D. išteisinimas, civilinio ieškovo atstovų skunduose – taip pat ir J. S. išteisinimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustato, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus būtų padaręs esminių BPK pažeidimų, ar teismo išvados neatitiktų faktinių bylos aplinkybių. Sutampantys apeliacinių skundų argumentai dėl, kaip teigiama, nepagrįsto R. G., V. R., H. D. išteisinimo bei netinkamo įrodymų vertinimo, aptariami bendrai. Atskirai teisėjų kolegija pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išteisinti J. S..

Dėl R. G., V. R., H. D. išteisinimo

7. R. G., V. R., H. D., taip pat J. S. kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nepripažino. Apeliantai teigia, kad byloje esančiais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti R. G., V. R. ir H. D., liudytojų N. V. ir P. V. parodymais, duomenimis, gautais atlikus telekomunikacijų operatorių bazinių stočių (celių) išrašų, telefonų IMEI ir IMSI analizę, duomenimis, gautais apie automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog automobilio „Porsche Carrera 991“,VIN (duomenys neskelbtini), vagystę bendrininkų grupėje padarė būtent išteisintieji R. G., V. R. ir H. D.. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi bylos duomenų (įrodymų) visumą, su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

8. Apklaustas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus vyresnysis tyrėjas (toliau – vyresnysis tyrėjas) N. V. paaiškino, kad išreikalautame vaizdo įraše buvo matyti automobilis, kuriuo atvažiavo trys asmenys, taip pat buvo matyti, kas prieina prie automobilio, kuris buvo pavogtas. Naudojantis policijos duomenų baze pagal automobilio valstybinį numerį buvo nustatyta, kas draudė automobilį – tai buvo R. Atlikus telefoninių bokštų išklotinių analizę buvo nustatyta, kas buvo toje vietoje, kas ir kokiais telefonais naudojosi, kokį ryšį palaikė, tokiu būdu buvo identifikuoti kiti du asmenys. Sausio 4 d. jau buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, sulaikyti žmonės, todėl jau buvo galima juos iš matymo identifikuoti ir nustatyti, kas jie. Vaizdo įraše veidų nesimato, bet matosi kūno sudėjimas, eisena, tokiu būdu, kadangi jau pažinojo tuos asmenis, galėjo identifikuoti (t. 5, b. l. 147). Iš nurodytų parodymų spręstina, jog pirminis informacijos šaltinis nustatant vagystę padariusius asmenis buvo vaizdo įraše užfiksuotas automobilio valstybinis numeris. Duomenys, gauti apie automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), akcentuojami visuose apeliaciniame skunduose.

9. Vyresniojo tyrėjo N. V. 2018 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, peržiūrėjus vaizdo įrašą Camera1_20180920145922.avi nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 15.01 val., į Gariūnus atvažiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipa trys asmenys, nueina link vagystės įvykio vietos, apie 15.15.24 val. išvažiuoja „Porsche Carrera 911“ automobilis, o paskui jį važiuoja „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris iki 2018 m. birželio 5 d. priklausė D. R., po to buvo išregistruotas (t. 1, b. l. 60). Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 26 d. specialisto išvados Nr. 11K-61(20), tyrimui pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose ,,Camera4_20180920142748 3 asmenys is passato.avi“, „Camera4_20180920150414 išvažiuoja porshe ir passat, vaizdas is priekio.avi“ užfiksuoto automobilio „Volkswagen“ prekinio ženklo „Passat“ modelio valstybinio numerio raidžių sekos raidės yra „(duomenys neskelbtini)“, o valstybinio numerio skaičių sekos skaičiai yra „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 129-132). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymo duomenimis, automobilis „V. P.“, VIN (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 27 d. buvo registruotas Vokietijoje R. D. vardu (t. 1, b. l. 72). 2018 m. lapkričio 28 d. atsakymo duomenimis, automobilis „V. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vokietijoje buvo registruotas R. D. vardu, jis pardavė šią transporto priemonę Vokietijos bendrovei (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio mėn. automobilis išregistruotas, sunaikintos abejos jo valstybinių numerių lentelės. 2018 m. birželio 21 d. automobilis parduotas Vokietijos bendrovei utilizuoti, ar tai buvo padaryta, tiksliai nežinoma (t. 1, b. l. 75). 2018 m. lapkričio 16 d. atsakymo duomenimis, šiuo automobiliu nebuvo kirstos išorinės Lenkijos Respublikos valstybės sienos (t. 1, b. l. 76). Lietuvos Respublikos transporto priemonių biuro informacinės sistemos 2018 m. gruodžio 20 d. peržiūros duomenimis, „Volkswagen Passat“, VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d. buvo apdraustas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vardu (pastaba – valstybinis numeris nenurodytas) (t. 1, b. l. 83). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Zigmo Paupario 2018 m. gruodžio 19 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-5-00041-18 (nurodyta – 01-5-00041-18) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo, 2018 m. lapkričio 30 d., 12.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, įtariant kad gali būti suklastotas transporto priemonės identifikavimo numeris, sulaikytas automobilis „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), tikrasis nurodyto automobilio VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. lapkričio 12 d. yra paieškomas Vokietijoje. Įvykio vietos apžiūros protokolu paimta transporto priemonės registracijos liudijimas ir pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas Y. A. I. 2018 m. lapkričio 2 d. automobilį pardavė V. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kaune. Ikiteisminio tyrimo byloje pranešimas apie įtarimą yra įteiktas H. D.. Pirmos apklausos metu H. D. parodė, kad V. R. yra geras jo draugas ir sutiko pirkimo sutartį surašyti savo vardu, kad iš jo antstoliai nepaimtų automobilio. Autovežio vairuotojas, kuris iš Olandijos pargabeno anksčiau nurodytą automobilį, parodė, kad pakraunant automobilį ant tralo buvo privažiavęs asmuo su „Volkswagen Passat“ ar „Volkswagen Golf“ automobiliu (t. 2, b. l. 1). Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 11 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 06-5-00041-18 surinktą informaciją nutarta panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45785-18 (t. 2, b. l. 2).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d. apdraudžiant automobilį „Volkswagen Passat“, VIN (duomenys neskelbtini), buvo pasinaudota V. R. asmens duomenimis – pavardė nurodyta neteisingai (vietoj R.– P.), tačiau nurodytas tikslus asmens kodas ir gyvenamoji vieta, o automobilis tokiu VIN numeriu buvo pavogtas Vokietijoje, leidžia manyti, jog su nagrinėjamu įvykiu V. R. ar jį pažįstantys asmenys (žinantys V. R. asmens duomenis) yra susiję. Baudžiamojoje byloje Nr. 06-5-00041-18 surinkta informacija apie tai, kad V. R. yra leidęs pasinaudoti savo asmens duomenimis H. D. surašant 2018 m. lapkričio 2 d. automobilio „BMW X5“ pardavimo sutartį, leidžia manyti, kad H. D. galėjo pasinaudoti V. R. asmens duomenimis ir nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d. apdraudžiant automobilį „Volkswagen Passat“, VIN (duomenys neskelbtini).

11. Kaip teigė apklaustas pirmosios instancijos teisme vyresnysis tyrėjas N. V., kiti du įtariamieji buvo nustatyti analizuojant elektroninių ryšių tinklais gautą informaciją. Abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie nusikaltimo vietoje buvusių celių faktą akcentuoja ir visi apeliantai.

12. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-1810-1091/2019 esančio 2018 m. lapkričio 30 d. kratos protokolo (t. 3, b. l. 49-52), H. D. gyvenamojoje vietoje buvo rastos SIM kortelės, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vyresniojo tyrėjo N. V. 2019 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad kortelė šiuo telefono numeriu buvo įstatyta į mobilųjį telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus šio telefono IMEI kontrolę, nustatyta, kad į šį telefoną buvo įstatyta kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini). Atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, kad šis telefono numeris buvo įstatytas į mobilųjį telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus šio telefono IMEI kontrolę, nustatyta, kad į telefoną buvo įstatyta kortelė (duomenys neskelbtini). Atlikus operatorių bazinių stočių (celių), veikiančių įvykio vietoje, išklotinių analizę nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., 9.14 val., telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie bazinės stoties – bokšto, esančio Vilniuje, Gariūnų g. 71, kuris yra automobilio „Porshe Carrera 911“ vagystės vietos veikimo zonoje. Taip pat atlikus šio telefono numerio kontrolę nustatyta, kad ši kortelė buvo įstatyta į mobilųjį telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o atlikus šio mobiliojo telefono IMEI kontrolę nustatyta, kad į mobilųjį telefoną buvo įstatyta kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. rugsėjo 20 d.,15.33 val., buvo prisijungęs prie bazinės stoties – bokšto, esančio Vilniuje, Gariūnų g. 71, kuris yra automobilio „Porshe Carrera 911“ vagystės vietos veikimo zonoje. Tarnybinio pranešimo duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo įstatyta į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), naudojosi R. G. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., o telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo įstatyta į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), naudojosi H. D. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (t. 2, b. l. 35). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas N. V. nurodė, kad neatsimena, pagal ką buvo nustatyta, koks telefono numeris priklauso R. G., o koks H. D., teigė, jog tikriausiai tai galima identifikuoti pagal kratos protokolo duomenis, kaip ir iš ko buvo paimti telefonai. Liudytojas nurodė manantis, kad buvo imtos išklotinės ir tada buvo nustatyta, kokie buvo kontaktai, apžiūrint telefonų aparatus nustatyti ryšiai (t. 5, b. l. 147).

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė, jog 2018 m. rugsėjo 20 d., 9.14 val., telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie bazinės stoties – bokšto, esančio Vilniuje, Gariūnų g. 71, kuris yra automobilio „Porshe Carrera 911“ vagystės vietos veikimo zonoje, o telefono numeris (duomenys neskelbtini) prie šios bazinės stoties – bokšto buvo prisijungęs 2018 m. rugsėjo 20 d.,15.33 val., leidžia manyti, kad H. D. ir R. G. keitė naudojamus telefono aparatus, galėjo 2018 m. rugsėjo 20 d., 9.14 val., 15.33 val., būti prisijungę prie bazinės stoties – bokšto, esančio Vilniuje, Gariūnų g. 71.

14. Galiausiai, esminis įrodymas, kurį pabrėžia visi apeliantai – tyrėjų atliktas atpažinimas iš vaizdo įrašo. Kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose, anksčiau aptartus įrodymus apylinkės teismas vertino atsietai nuo tyrėjų atlikto atpažinimo.

15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, vyresnysis tyrėjas N. V. 2018 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog peržiūrėjęs vaizdo įrašą Camera1_20180920145922.avi nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 15.01 val., į Gariūnus atvažiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vokiški valstybiniai numeriai), iš automobilio išlipa trys asmenys (automobilį vairavo asmuo su baltais marškinėliais) ir nueina link vagystės įvykio vietos. Apie 15.03 val. minėti asmenys grįžta prie automobilio, vairuotojas su baltais marškinėliais atsisėda prie automobilio vairo ir nuvažiuoja į automobilių aikštelę. Apie 15.15.24 val. išvažiuoja „Porsche Carrera 911“ automobilis, prie vairo sėdi asmuo baltais marškinėliais, o paskui jį važiuoja „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris iki 2018 m. birželio 5 d. priklausė D. R., po to buvo išregistruotas (t. 1, b. l. 60). Taigi šiame tarnybiniame pranešime vyresnysis tyrėjas, 2018 m. spalio 1 d. peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nurodė jame matęs tris asmenis, vienas iš kurių vilkėjo baltais marškinėliais, taip pat automobilį, kuriuo minėti trys asmenys atvažiavo – „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

16. Vyresniojo tyrėjo N. V. surašyto 2019 m. sausio 4 d. apžiūros protokolo duomenimis, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 15.00.50 val., į Gariūnų turgavietę (iš kurios buvo pavogtas automobilis „Porsche Carrera 911“), atvažiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vokiški valstybiniai numeriai), 15.01.00 val. iš automobilio išlipa asmuo, panašus į V. R. (apsirengęs tamsiais drabužiais), ir nueina link „Porsche Carrera 991“ automobilio stovėjimo aikštelės, 15.01.52 val. iš to paties „Volkswagen Passat“ automobilio išlipa dar du asmenys, vienas stambesnio kūno sudėjimo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip H. D. (apsirengęs tamsiais drabužiais), kitas smulkesnio kūno sudėjimo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip R. G., dėvi šviesius marškinėlius ir sportines kelnes ir nueina link vietos, kur stovi automobilis „Porsche Carrera 911“. Apie 15.03 val. visi paminėti asmenys grįžta prie „Volkswagen Passat“ automobilio, asmuo, nustatytas kaip R. G., atsisėda prie automobilio „Volkswagen Passat“ vairo ir nuvažiuoja į automobilių aikštelę, prie pat pavogto „Porsche Carrera 911“ automobilio. Apie 15.15.24 val. išvažiuoja „Porche Carrera 911“ automobilis, prie vairo sėdi asmuo su šviesiais marškinėliais, o paskui jį važiuoja „Volkswagen Passat“, pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau automobilį vairuoja asmuo, apsirengęs tamsiais drabužiais. Taip pat šiame protokole nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą HCVR_ch1_main_20180920142100_20180920143102.dav nustatyta, kad prie automobilio „Porsche Carrera 991“ prieina asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip R. G., asmuo dėvi šviesios spalvos marškinėlius, sportines kelnes, priėjęs prie „Porshe Carrera 911“ automobilio patraukia automobilio durų rankeną, atsisėda į vidų, užveda variklį (galimai su raktu) ir po kelių sekundžių išvažiuoja iš aikštelės link turgavietės išvažiavimo (t. 1, b. l. 61). Kaip matyti, vyresnysis tyrėjas, peržiūrėjęs jau anksčiau prie ikiteisminio tyrimo medžiagos išsireikalautus vaizdo įrašus, konkrečiai įvardijo jame užfiksuotus asmenis kaip panašų į V. R., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatytus kaip R. G. ir H. D., nurodė, jog būtent R. G., dėvintis šviesios spalvos marškinėlius, sportines kelnes, atsisėda prie automobilio „Volkswagen Passat“ vairo ir nuvažiuoja į automobilių aikštelę, prie pat pavogto „Porsche Carrera 911“ automobilio, po ko priėjęs prie „Porsche Carrera 911“ automobilio patraukia automobilio durų rankeną, atsisėda į vidų, užveda variklį (galimai su raktu) ir po kelių sekundžių išvažiuoja iš aikštelės link turgavietės išvažiavimo. Kaip galima spręsti iš apžiūros protokolo turinio, vyresnysis tyrėjas nurodė vaizdo įraše matęs konkrečius vagystėje dalyvavusius asmenis, juos įvardijo vardais ir pavardėmis. Vis tik, teisėjų kolegija, susipažinus su vaizdo įrašais, esančiais baudžiamosios bylos medžiagoje, negali sutikti, kad juose užfiksuoti asmenys yra aiškiai matomi ir atpažįstami. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi ir byloje esančia specialisto išvada.

17. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 26 d. specialisto išvados Nr. 11K-61(20) duomenimis, atlikus skaitmeninės vaizdo bylos „Camera4_20180920142748 3 asmenys is passato.avi“ skaitmeniniais filtrais apdorotų skaitmeninių atvaizdų vizualinį tyrimą nustatyta, kad tyrimą dominantys subjektai yra fiksuojami kadro gilumoje, jų veidų plotą sudaro 3-5 pikseliai, esant tokioms skaitmeninių atvaizdų fiksavimo techninėms charakteristikoms vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti tyrimą dominančių subjektų veidus ir juos individualizuojančius požymius (t. 1, b. l. 130-131). Kaip matyti iš nurodytos specialisto išvados, dėl objektyvių priežasčių – skaitmeninių atvaizdų fiksavimo techninių charakteristikų – tyrimą atlikusiam specialistui nebuvo galimybės pagerinti pateiktų vaizdo įrašų kokybę ir pateikti asmenų, išlipusių iš automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 15.01.00, 15.01.52, 15.03 atvaizdus. Tuo būdu, baudžiamojoje byloje nebuvo ir nėra pagrindo skirti portretinę ekspertizę, kurios išvados galėtų patvirtinti ar paneigti 2019 m. sausio 4 d. apžiūros protokolo išvadas apie vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų tapatybę. Abejoti 2019 m. sausio 4 d. apžiūros protokolo patikimumu, teisėjų kolegijos vertinimu, verčia jam prieštaraujančio 2019 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo duomenys, taip pat liudytojų N. V. ir P. V. paaiškinimai apie atpažinimo aplinkybes.

18. 2019 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo, surašyto vyresniosios tyrėjos Agnės Matulevičiūtės, duomenimis, peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuris pavadintas HCVR_ch1_main_20180920142100_20180920143102.dav, nustatyta, jog vaizdo kamera fiksuojamos teritorijos kairėje pusėje stovi tamsios spalvos „Porsche“ automobilis. 14.22.56 prie šio automobilio, prie vairuotojo durelių prieina tamsių, trumpų plaukų vyriškis, apsirengęs šviesios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos sportines kelnes. Vyriškis visą laiką į vaizdo fiksavimo kamerą pasisukęs nugara, jo veido nematyti. Vyriškis patraukia vairuotojo durelių rankeną, atsisėda į vidų ir po kelių sekundžių išvažiuoja iš aikštelės turgavietės išvažiavimo link (t. 1, b. l. 62-63). Pakartotinai paanalizavus 2019 m. sausio 4 d. apžiūros protokolo turinį pažymėtina, jog šį protokolą surašęs vyresnysis tyrėjas N. V. nurodė, kad prie automobilio „Porsche Carrera 991“ priėjo asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip R. G., patraukė automobilio durų rankeną, atsisėdo į vidų, užvedė variklį ir išvažiavo, be to, apžiūros protokole nurodė ir tai, kad automobilį R. G. galimai užvedė su raktu (pastaba – akivaizdu, jog šios apžiūros protokole nurodytos aplinkybės nesimato). Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais vaizdo įrašais, prie 2019 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo esančia nuotrauka (t. 1, b. l. 65), neturi pagrindo išvadai, kad aptariamame vaizdo įraše asmuo matosi aiškiai, taip pat, kad būtų galima matyti ir atpažinti asmenį iš veido bruožų. Kaip buvo minėta, tokią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia byloje esančios specialisto išvados duomenys. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 26 d. specialisto išvados Nr. 11K-61(20) duomenimis, atlikus skaitmeninės vaizdo bylos „HCVR_chl_main_20180920142100_20180920143102 vagis lipantis į porsche 14.22 val. neatitinka laiko formatas.dav“ skaitmeniniais filtrais apdorotų skaitmeninių atvaizdų vizualinį tyrimą nustatyta, kad tyrimą dominančio subjekto veidas yra fiksuojamas kadro gilumoje, jo veido plotą sudaro 10-16 pikselių (subjektui esant prie automobilio, jo veidas nėra fiksuojamas), esant tokioms skaitmeninių atvaizdų fiksavimo techninėms charakteristikoms vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti tyrimą dominančio subjekto veidą ir jį individualizuojančius požymius (t. 1, b. l. 131). Kaip matyti, specialistas neturėjo galimybės pagerinti pateikto vaizdo įrašo kokybę ir pateikti asmens, atėjusio prie automobilio „Porsche Carrera 911“ ir juo išvažiavusio, atvaizdo. Galimybės skirti papildomą specialių žinių reikalaujantį tyrimą – portretinę ekspertizę, baudžiamojoje byloje nėra.

19. Vyresnysis tyrėjas N. V. baudžiamojoje byloje buvo apklaustas liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davė parodymus apie tai, kaip jam pavyko atpažinti vaizdo įraše užfiksuotus asmenis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. V. 2020 m. lapkričio 4 d. paaiškino, jog 2019 m. sausio mėn. kartu su kitais pareigūnais peržiūrėjo vaizdo įrašą, kurį gavo iš Gariūnų g. esančios automobilių aikštelės. Jame matė, kad atvyksta automobilis „Volkswagen Passat“, vokiškais valstybiniais numeriais, sustoja aikštelėje, iš automobilio išlipa trys asmenys. Vienas asmuo buvo stambus, kiti lieknesni ir žemesni. Tuomet peržiūrėjo kitą vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip prie automobilio „Porsche“ prieina kitas asmuo, atsisėda prie automobilio ir išvažiuoja, asmuo dėvi šviesios spalvos marškinėlius. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo nustatyti „Volkswagen Passat” valstybiniai numeriai, kuriuos patikrinę per policijos duomenų bazes nustatė, kad automobilis buvo draustas V. R. (pastaba – V. P.) vardu, tuomet atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nustatinėjant ryšius nustatė, kad V. R. bendravo su R. G. ir H. D.. Tuomet, peržiūrėjus minėtus asmenis ir asmenų nuotraukas, nustatė, kad minėtuose vaizdo įrašuose matomi atitinkantys pagal požymius asmenys: R. G., sėdantis prie „Porsche“ automobilio vairo, V. R., vairuojantis „Passat“ automobilį, H. D., sėdintis šalia „Volkswagen Passat” vairuotojo (t. 1, b. l. 46). Papildomos apklausos 2020 m. lapkričio 4 d. metu liudytojas N. V. nurodė, kad H. D. atpažino iš išskirtinės eisenos, sudėjimo, ūgio. Papildė, jog iš pradžių į Gariūnų g., Vilniuje atvyko automobilis „Volkswagen Passat“, kurį vairavo vaikinas su šviesiais marškinėliais, vėliau jis persėdo į „Porsche“ automobilį, o prie „Volkswagen Passat“ vairo sėdo vaikinas su tamsiais marškinėliais, kurį įvardino kaip V. R., jį, kaip ir R. G., atpažino iš sudėjimo ir bendrų bruožų (t. 1, b. l. 48). Analogiškai liudytojas N. V. aiškino pirmosios instancijos teisme. Liudytojas nurodė, kad 2018 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimo surašymo metu tų asmenų (išteisintųjų) dar nebuvo matęs, nebuvo tiesiogiai su jais susipažinęs, todėl negalėjo įvardinti, kas jie tokie. Sausio 4 d. jau buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, sulaikyti žmonės, todėl jau buvo galima juos iš matymo identifikuoti ir nustatyti, kas jie tokie. Vaizdo įraše buvo matyti automobilis, kuriuo atvažiavo, matėsi, kad išlipo trys asmenys. Matėsi, kas prieina prie automobilio, kuris buvo pavogtas. Asmenys buvo identifikuoti pagal jų veiksmus, ūgį, kūno sudėjimą, pagal bendrus bruožus. Liudytojas pažymėjo, kad kai jau žinojo, kas jie tokie, buvo žymiai lengviau identifikuoti (t. 5, b. l. 147). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo N. V. parodymų nuoširdumu, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti išteisintuosius. Vis tik, kaip matyti iš liudytojo parodymų turinio, vaizdo įraše užfiksuotus asmenis jis įvardino kaip R. G., V. R. ir H. D. tik po to, kai buvo sulaikyti V. R. ir H. D. (ikiteisminio tyrimo metu V. R. buvo sulaikytas 2018 m. gruodžio 20 d. (t. 3, b. l. 9), H. D. – 2018 m. gruodžio 19 d. (t. 3, b. l. 97), R. G. – 2019 m. sausio 14 d. (t. 3, b. l. 134)). Atitinkamai, apžiūros 2019 m. sausio 4 d. protokole liudytojas, iš naujo peržiūrėjęs tuos pačius vaizdo įrašus, asmenis, nufilmuotus iš tolo, kurių veido bruožų nesimato, įvardino kaip panašų į V. R., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatytus kaip R. G. ir H. D.. Teisėjų kolegija vertina, kad atpažinimą iš vaizdo įrašo apžiūros 2019 m. sausio 4 d. protokole galėjo iškreipti ikiteisminio tyrimo rezultatai, kai pareigūnas, nustatinėjęs vagystėje dalyvavusius asmenis, sulaikytuosius V. R. ir H. D., taip pat su V. R. bendravusį R. G. galėjo palaikyti užfiksuotais vaizdo įraše. Nustačius didelę klaidos tikimybę, nėra pagrindo pripažinti liudytojo atpažinimo iš vaizdo įrašo patikimu įrodymu ir juo remiantis daryti išvadą dėl išteisintųjų kaltės. Analogiškai teisėjų kolegija vertina liudytojo P. V. paaiškinimus apie atpažinimą iš vaizdo įrašo.

20. Pirmosios instancijos teisme P. V. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu kartu su N. V. ne kartą žiūrėjo vaizdo įrašus, nes vaizdo kokybė nebuvo puiki, reikėjo žiūrėti ir su lupa. Asmenis atpažino, kai jie jau buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, nes kol apie juos nežinojo, iš tokio vaizdo įrašo atpažinti buvo sunku (t. 5, b. l. 165). Ikiteisminio tyrimo metu P. V. 2020 m. lapkričio 5 d. parodė, kad 2019 m. sausio mėnesį jis kartu su kitais pareigūnais peržiūrėjo vaizdo įrašą, kurį gavo iš Gariūnų g. esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matė, kad atvyksta automobilis „Volkswagen Passat“ vokiškais valstybiniais numeriais, automobilis sustoja aikštelėje, iš automobilio išlipa trys asmenys, vienas asmuo buvo stambus, kiti du vaikinai lieknesni ir žemesni. Tuomet peržiūrėjo kitą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip prie „Porsche“ prieina vienas iš prieš tai automobiliu „Passat“ atvykusių asmenų. Asmuo, dėvintis šviesios spalvos marškinėlius, atsisėda prie automobilio vairo ir išvažiuoja. Peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo nustatyti „Volkswagen Passat“ automobilio valstybiniai numeriai, kuriuos patikrinę per policijos duomenų bazes nustatė, kad buvęs savininkas yra Vokietijos pilietis, automobilis yra išregistruotas, nusikaltimo padarymo metu buvo draustas V. R. (pastaba – V. P.) vardu. Tuomet, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nustatinėjant ryšius, nustatė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2018 m. lapkričio 30 d., apie 12.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), įtariant, kad gali būti suklastotas transporto priemonės identifikavimo numeris, sulaikytas automobilis „BMW X5“, sulaikyti H. D. ir R. G.. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis yra vogtas, minėtame automobilyje rastas pirkimo–pardavimo dokumentas, kuriame nurodyta, kad automobilis parduotas V. R.. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnams sulaikius H. D. ir R. G., minėti asmenys turėjo su savimi telefonus, kurių IMEI numeriai buvo užfiksuoti atliekamame ikiteisminiame tyrime, „Porsche“ vagystės vietoje, nusikaltimo padarymo metu. Apibendrinus surinktą informaciją ir sulyginus asmenų nuotraukas ir vaizdo įrašus iš Gariūnų g., nustatė, kad minėti asmenys yra tie patys, kurie yra ir vaizdo įrašuose. Asmenys atitinka pagal požymius: R. G., sėdantis prie „Porsche“ automobilio vairo, V. R., vairuojantis „Passat“ automobilį. Nurodė, kad V. R. ir R. G. atpažino iš bendrų bruožų, eisenos, veido kontūro, kūno sudėjimo, o H. D., sėdintį šalia „Volkswagen Passat“ vairuotojo, atpažino iš išskirtinės eisenos, sudėjimo, ūgio. Pamatęs minėtus asmenis gyvai, dar kartą įsitikino, kad tai yra tie patys asmenys, kaip ir vaizdo įrašuose (t. 1, b. l. 51-52). Kaip matyti, liudytojas P. V. pripažino, kad vaizdo įrašų kokybė nėra gera, asmenis atpažino, kai jie jau buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu. Vertintina, jog liudytojo P. V. paaiškinimai apie atpažinimo iš vaizdo įrašo aplinkybes yra analogiški kaip ir liudytojo N. V.. Liudytojo atpažinimo iš vaizdo įrašo pripažinti patikimu įrodymu ir juo remiantis daryti išvadą dėl išteisintųjų kaltės, nustačius didelė klaidos tikimybę, nėra pagrindo.

21. Konstatavus, jog baudžiamojoje byloje atlikti kaltinamųjų atpažinimai negali būti vertinami kaip patikimi, todėl remiantis jais negali būti daroma išvada dėl kaltinamųjų kaltės, teisėjų kolegija pakartotinai vertina anksčiau aptartų duomenų apie vaizdo įraše užfiksuotą automobilio valstybinį numerį ir elektroninių ryšių tinklais gautos informacijos patikimumą ir pakankamumą.

22. Išteisintieji R. G., V. R., H. D. neigė vagystės dieną vaizdo įraše užfiksuotu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į aikštelę Gariūnų g. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nesurastas. Teisėjų kolegija vertina, kad išteisintojo asmens kodo ir panašios į išteisintojo pavardės (vietoj R. – P.) nurodymas nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d. apdraudžiant „Volkswagen Passat“, VIN (duomenys neskelbtini), neleidžia kategoriškai teigti, kad šiuo automobiliu būtent išteisintieji V. R., R. G. ir H. D. 2018 m. rugsėjo 20 d., 15.01 val., atvyko į vagystės vietą. Be kita ko, nesant paties automobilio, vien iš vaizdo įraše užfiksuoto valstybinio numerio negalima daryti ir kategoriškos išvados, kad tai tas pats automobilis, kurio VIN – (duomenys neskelbtini) ir kurio draudimo sutartyje (po nagrinėjamos vagystės datos) buvo įrašytas V. R. asmens kodas. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti automobilį apdraudusį asmenį – įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje draudėjo parašo nėra (t. 1, b. l. 87), už draudimo sutartį apmokėta grynais kasoje (t. 5, b. l. 162).

23. Išteisintieji H. D., R. G. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme į klausimą, kokiais telefono numeriais naudojosi 2018 m. rugsėjo 20 d., negalėjo atsakyti (t. 5, b. l. 49; t. 6, b. l. 98). 2018 m. lapkričio 30 d. kratos metu H. D. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ne SIM kortelės telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o SIM kortelės numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Su nagrinėjamo įvykio vieta 2019 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime pas H. D. rastos SIM kortelės numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siejamos per duomenis apie tris telefonus ir juose keistas SIM korteles, nors šie telefonai baudžiamojoje byloje nerasti. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio pranešimo duomenimis, į mobilųjį telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įstatyta kortelė (duomenys neskelbtini), ta pati kortelė buvo įstatyta į mobilųjį telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), atlikus šio mobiliojo telefono IMEI kontrolę, nustatyta, kad į jį buvo įstatyta kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš tarnybiniame pranešime atliktos analizės, tyrėjas nustatė vieną telefoną, į kurį buvo įstatytos abi SIM kortelės ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) – IMEI (duomenys neskelbtini), tačiau darė išvadą apie du įtariamuosius. Galiausiai, aplinkybė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi R. G., o numeriu (duomenys neskelbtini)– H. D., nurodyta tik vyresniojo tyrėjo N. V. 2019 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime, kitų duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Pats liudytojas pirmosios instancijos teisme taip pat neatsiminė, kokiu būdu jis nustatė telefoninių numerių priklausomybę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastaba, jog nėra galimybės patikrinti tyrėjo išvadų, kadangi baudžiamojoje byloje tyrėjo tarnybiniame pranešime vertinamų telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės, mobiliojo telefono IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės, telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės, mobiliojo telefono IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės, telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės, mobiliojo telefono IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės duomenų nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog V. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 2, b. l. 66), 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, V. R. naudoti telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 20 d. nebuvo prisijungę prie bazinių stočių – bokštų, adresu Gariūnų g. 71, Vilniuje (t. 4, b. l. 169). Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog nepaneigta tikimybė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. telefonais, siejamais su abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis visai kiti asmenys, o abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie nusikaltimo vietoje buvusių celių faktas pats savaime nėra pakankamas įrodymas patvirtinti šių abonentinių numerių naudotojų buvimą nusikaltimo vietoje.

24. Išteisintieji savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiami pirmosios instancijos teisme nepripažino. Tiesioginių įvykio liudytojų baudžiamojoje byloje nenustatyta, automobilis nerastas. Išteisintųjų V. R., R. G. ir H. D. tarpusavio pažinties faktas jų kaltės savaime neįrodo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis apie automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), siejamus su išteisintaisiais R. G., V. R., H. D., įvertinusi abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie nusikaltimo vietoje buvusių celių faktą, nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai apie šių duomenų nepakankamumą išteisintųjų kaltei įrodyti pagrindo neturi. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai šios išvados nekeičia.

Dėl J. S. išteisinimo

25. Civilinio ieškovo atstovai nesutinka su J. S. išteisinimu, prokuroras šios nuosprendžio dalies neskundžia. Civilinis ieškovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018 išaiškinta, jog ši BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostata neturi būti suprantama (aiškinama) siaurai, kad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. Civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Iš to išplaukia, kad civilinis ieškovas apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu). Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo atstovai prašo tenkinti civilinį ieškinį, solidariai priteisti iš H. D., R. G., V. R. ir J. S. UAB „duomenys neskelbtini“ naudai 90 000 Eur turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog civilinio ieškovo atstovų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir išvadų susiję su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindu, todėl apeliacinius skundus dėl J. S. išteisinimo nagrinės. Atstovų pozicija analogiška, todėl teisėjų kolegija dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų pasisakys kartu.

26. Atstovai ginčija skundžiamą nuosprendį tvirtindami, jog teismo išvada, kad nėra jokių įrodymų, jog J. S. kokiu nors būdu prisidėjo prie automobilio vagystės, yra nepagrįsta. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog apylinkės teismas neįvertino automobilio „Porsche Carrera 911“ elektronikos taisymo aplinkybių, A. S. kompiuteryje rastos raktų perdarymo programos nuorodos, garaže rastų vogtų detalių, J. S. skambučio E. R., aplinkybės, kad pas V. R. asmens kratos metu 2018 m. lapkričio 30 d. rastame telefone nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 218 m. gegužės 19 d. buvo įstatyta kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) ir naudojantis šia kortele palaikytų ryšių. Teisėjų kolegija pakartotinai vertina baudžiamosios bylos duomenis (įrodymus), pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą.

27. Byloje nėra ginčo, kad automobilis „Porsche Carrera 911“ buvo taisomas pas J. S.. Tai savo apklausose nurodė tiek E. S., tiek išteisintasis J. S.. Automobilį „Porsche Carrera 911“ 2018 m. rugsėjo 18 d. iš J. S. garažo E. S. prašymu paėmė Š. S., nuvykęs su T. A., po ko vėliau, 2018 m. rugsėjo 20 d., 20.50 val., pranešė apie šio automobilio dingimą (t. 1, b. l. 28). Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo 2019 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo, prie vaizdo kamera fiksuojamos teritorijos stovinčio „Porsche“ automobilio vairuotojo durelių 14.22.56 val. (2018 m. rugsėjo 20 d.) priėjęs tamsių, trumpų plaukų vyriškis, apsirengęs šviesios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos sportines kelnes, patraukė vairuotojo durelių rankeną, atsisėdo į vidų ir po kelių sekundžių išvažiavo iš aikštelės (t. 1, b. l. 62-63). E. S. tyrimui pateikė du automobilio „Porsche Carrera 911“ užvedimo raktelius (t. 1, b. l. 38), kurie, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2018 m. lapkričio 8 d. išvados Nr. 140-(4694)_IS1-6218 duomenimis, yra pagaminti ir programuoti gamykliniu būdu, t. y. originalūs (t. 1, b. l. 70). Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, tikimybė, kad automobilis „Porsche Carrera 911“ buvo pavogtas pasinaudojus papildomu automobilio užvedimo raktu, neatmestina.

28. Atstovai skunduose tvirtina, kad J. S. turėjo galimybę pasidaryti papildomą automobilio užvedimo raktą, teigia, kad būtent jis buvo vienintelis asmuo, turėjęs raktą ir domėjęsis jo pagaminimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teiginys apie vienintelį asmenį, turėjusį savo žinioje automobilio „Porsche Carrera 911“ užvedimo raktą, nėra tikslus – E. S. parodymais, vienas užvedimo raktas būdavo pas jį, kitą palikdavo automobilį taisiusiam J. S. (t. 5, b. l. 111), Š. S. parodymais, paėmęs automobilį ir pastatęs jį į aikštelę, raktus padėjo į būdelę (t. 5, b. l. 144), liudytojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu – vagystės metu raktai buvo būdelėje (t. 1, b. l. 42), parodymais teisme – vagystės dieną automobilio rakteliai buvo su juo, jo namuose (t. 5, b. l. 144). Minėta apklaustų asmenų parodymais nustatyta aplinkybė, jog automobilio raktą yra turėjęs ne vien J. S., teisėjų kolegijos vertinimu vis tik nėra esminė sprendžiant, ar pagrįstas kaltinimas išteisintajam susitarus pagrobti Vilniuje, Gariūnų g. 70, aikštelėje Nr. 321, stovėjusį automobilį „Porsche Carrera 991“, po to J. S. pagaminus automobilio „Porsche Carrera 991“ užvedimo raktelį, kurį perdavė H. D., R. G. ir V. R., ir bendrininkų grupėje pagrobus didelės vertės svetimą turtą. Vertintina, ar bylos duomenys patvirtina kaltinimo aplinkybę, jog išteisintasis pagamino automobilio užvedimo raktą, be to, tai atliko susitaręs su kitais išteisintaisiais šioje byloje, kuriems pagamintą raktą perdavė.

29. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė apie informaciją, rastą A. S. kompiuteryje. Kratos 2019 m. sausio 14 d. protokolo duomenimis, atlikus kratą garaže, kuriuo naudojasi J. S., paimti aštuoni kompiuteriai (t. 1, b. l. 101-102). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvados Nr. 11-350(20) duomenimis, trijų iš tyrimui pateiktų kompiuterių standžiuosiuose diskuose yra informacijos, susijusios su „Porsche“ automobiliais: nešiojamojo kompiuterio „Dell Inspiron 5110“ standžiajame diske „Seagate“ (duomenys neskelbtini) naršyklės „Chrome“ sisteminiuose failuose yra informacijos (išlikęs atvaizdas ir nuoroda: http://blog.obdii365.com/wp-content/uploads/2018/11/yanhua-mini-acdp-porsche-4-2-80x270.jpg), rodančios, kad kompiuterio vartotojas domėjosi „Yanhua“ programine įranga, kuri skirta „Porsche“ automobilių raktų programavimui; nešiojamojo kompiuterio „HP“ standžiajame diske „Hitachi“ (duomenys neskelbtini) yra išlikęs failas/atvaizdas su „Porsche“ testavimo įrangos informacija, atvaizdo ir nuorodos sukūrimo data sutampa – 2017 m. balandžio 8 d., 16:27:30; nešiojamojo kompiuterio „Lenovo“ standžiajame diske „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra informacijos, rodančios, kad kompiuterio vartotojas naudojosi „Google“ paieška ieškant „Porsche 997“ sukimo momentas turbinoje, išlikusi kompiuterio vartotojo paieška internete, susijusi su „Porsche“ automobilio kamera (ieškota: „Porsche 911“ reverse camera), yra informacijos, rodančios, kad kompiuterio vartotojas lankėsi internetiniame puslapyje allegro.pl, kuriame ieškota „Porsche“ dalių, yra informacijos apie „Porsche“ durų valdymo bloką (t. 1, b. l. 114-118). J. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nemoka perprogramuoti raktelių, nuorodą buvo atidaręs, ten yra bendro pobūdžio informacija, kad gali užsakyti diagnostiką, apie rakto programavimą ten nieko nėra, taip pat nurodė, kad kompiuteris priklausė jo kolegai A. S., teigė, kad apie paieškas, susijusias su „Porsche“, jam nieko nežinoma (t. 5, b. l. 51). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad kratos metu buvo paimtas jam priklausantis kompiuteris „Dell“, kompiuteriai „HP“, „Dell“, „Lenovo“ buvo darbiniai. Atsakydamas į klausimą dėl kompiuteriais atliktų paieškų, liudytojas paaiškino, kad klientai galėjo paprašyti paieškoti detalių, teigė, jog nežino, kodėl buvo atlikta programinės įrangos, susijusios su „Porsche“ automobilio užraktu, paieška (t. 5, b. l. 108). Specialistas A. C. teisme parodė, kad kompiuteriuose ieškojo informacijos, susijusios su „Porsche“ automobiliais. Iš rastos informacijos tik vienu atveju buvo nustatyta atvaizdo ir nuorodos sukūrimo data – 2017 m. balandžio 8 d., iš likusios nuorodos /2018/11/ (pastaba – http://blog.obdii365.com/wp-content/uploads/2018/11/yanhua-mini-acdp-porsche-4-2-80x270.jpg) negali nustatyti, kada tiksliai paieška buvo atliekama, nes tai laikinų failų katalogai naršyklėse, jie visada trinasi, gali būti, kad tai metų ir mėnesių katalogas, informacijos (paveikslėlio) įkėlimo į tą adresą data (t. 5, b. l. 190-193). Apibendrinusi išdėstytus asmenų parodymus, specialisto išvados duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog kratos metu paimtuose kompiuteriuose rasta informacija apie paieškas, susijusias su automobilių „Porsche“ dalimis, testavimo įranga, atitinka J. S. ir A. S. vykdytos remonto veiklos pobūdį, su nagrinėjamu įvykiu nėra susijusi. „Yanhua“ programinės įrangos, kuria, kaip pats pripažino, domėjosi J. S., paieškos laikas nenustatytas, kaip paaiškino specialistas, to padaryti nėra galimybės, pažymėtina, jog įrangos, skirtos „Porsche“ automobilio raktų perprogramavimui, kratos metu nerasta. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog duomenys apie įrangos, skirtos „Porsche“ automobilio raktų perprogramavimui, paiešką kompiuteryje negali būti vienareikšmiškai siejami su nagrinėjamu įvykiu, taip pat tokie duomenys nėra pakankami išvadai, kad išteisintasis J. S. ne tik turėjo galimybę, bet ir pagamino automobilio „Porsche“ užvedimo raktą, be to, jį perdavė H. D., R. G. ir V. R..

30. Išteisintieji tarpusavio pažintį neigė, apeliaciniuose skunduose jų tarpusavio ryšys įžvelgiamas per duomenis apie V. R. telefoną ir jame keistas SIM korteles, J. S. pažintį ir bendravimą su E. R.. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliacinių skunduose dėstomų teiginių pagrįstumo, pakartotinai vertina baudžiamosios bylos medžiagą.

31. Kaip matyti iš vyresniojo tyrėjo N. V. 2019 m. sausio 4 d. tarnybinio pranešimo, ikiteisminiame tyrime atliekant V. R. asmens kratą buvo paimtas telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad į šį telefoną buvo įstatyta kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 19 d. buvo įstatyta kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini). Gauta duomenų, kad asmuo, kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), palaiko ryšį su asmenimis, kurie naudojasi telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad numeris (duomenys neskelbtini)kartais kontaktuoja su E. R., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). E. R. yra gerai pažįstamas su J. S., pas kurį buvo taisomas pavogtas automobilis „Porche Carrera 911“. Vykdant J. S. elektroninių ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolę, po „Porshe Carrera“ savininko vizito jis iš karto skambino E. R. ir informavo apie vizitą (t. 2, b. l. 35).Vyriausiosios tyrėjos Jovitos Avižinienės 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu telefono (duomenys neskelbtini) naudojosi A. Č., telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi D. K. (D. K.), kuris nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, veiklą vykdančioje adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. liudytojas E. R., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), su D. K., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kontaktavo 4 kartus, paskutinį kartą 2018 m. rugsėjo 17 d., 9.52 val. E. R. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu buvo registruotas UAB „duomenys neskelbtini“, registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš ko darytina išvada, kad E. R. ir D. K. yra pažįstami. Papildomai išanalizavus bazinių stočių – bokštų išklotines nustatyta, kad V. R. naudojami telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo 2018 m. rugsėjo 20 d. prisijungę prie bazinių stočių – bokštų, adresu Vilnius, Gariūnų g. 71. Papildomai nustatyta, kad D. K., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 20 d., 13.04 val., bendravo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris tuo laiku buvo prisijungęs prie bazinės stoties – bokšto Nr. VL04041, adresu Vilnius, Gariūnų g. 71. 2018 m. rugsėjo 20 d., nuo 12.38 val. iki 16.13 val., telefono numeris (duomenys neskelbtini) 4 kartus jungėsi prie bazinių stočių – bokštų, adresu Vilnius, Gariūnų g. 71. Nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo įstatytas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), tačiau kas juo naudojasi, nustatyti nepavyko (t. 4, b. l. 169-170). Iš išdėstyto spręstina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad V. R. naudojami telefono numeriai nebuvo 2018 m. rugsėjo 20 d. prisijungę prie vagystės vietoje veikiančių bazinių stočių – bokštų, tačiau į jo naudotą telefoną nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 19 d. buvo įstatyta kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), asmuo, kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), palaiko ryšį su D. K., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), D. K. 2018 m. rugsėjo 20 d., 13.04 val., bendravo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris tuo laiku buvo prisijungęs prie vagystės vietoje veikiančios bazinės stoties – bokšto (šis asmuo nenustatytas). Taip pat, D. K. yra bendravęs telefonu su E. R., kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), E. R. yra pažįstamas su J. S., kuris po „Porshe Carrera“ savininko vizito skambino E. R. ir informavo apie vizitą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas duomenis apie galimus išteisintųjų ryšius tikrino.

32. V. R. apylinkės teisme teigė, jog J. S., D. K., A. Č., E. R. nepažįsta (t. 5, b. l. 49). J. S. paaiškino, kad kitų kaltinamųjų (išteisintųjų), D. K., A. Č. nepažįsta, E. R. yra jo buvęs bendradarbis, jie bendrauja, susitinka. Po E. S. atvykimo, kai šis atvažiavo ir apkaltino automobilio vagyste, skambino E. R., prašė atvažiuoti, pakonsultuoti, ką daryti tokioje situacijoje (t. 5, b. l. 50-51). Liudytojas A. Č. paaiškino, kad jam išteisintieji bei E. R. nėra girdėti, jo telefone įvestas telefono numeris (duomenys neskelbtini) – uošvio Ž. J. (t. 5, b. l. 106). Apklaustas kaip liudytojas Ž. J. patvirtino, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jo, nurodė, kad buvo pametęs telefoną, numerį blokavo, davė skelbimą, naują telefoną pasiėmė tuo pačiu numeriu (t. 5, b. l. 190). Liudytojas D. K. paaiškino, kad pažįsta išteisintąjį J. S., taip pat E. R., teigė, kad paskutinius 5-6 metus naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), telefono numerio (duomenys neskelbtini) jo sąrašuose nėra, nurodė, jog numeris (duomenys neskelbtini) galimai buvo plovyklos, kurioje jis dirbo, šiuo telefono numeriu galėjo naudotis plovyklos darbuotojai (t. 5, b. l. 193-194). E. R. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad pažįsta J. S., nurodė, kad iš šio žino apie įvykį, J. S. jam skambino, buvo išsigandęs, sakė, kad buvo atvykę, kaltino, buvo pavartotas smurtas. Nurodė, kad pažįsta D. K., kaip asmeniui ar įmonei pardavė automobilių plovyklą (t. 5, b. l. 194-195). Liudytojas A. S. paaiškino, kad J. S. jam skambino po E. S. apsilankymo, sakė, jog šis buvo atėjęs su kažkokiu žmogumi, beveik kaltino pavogus automobilį (t. 5, b. l. 109). Apklaustas P. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad skambutis E. R. patvirtino versiją, jog J. S. susijęs su automobilio pagrobimu. E. R. pokalbis su J. S. nėra išsaugotas, kontrolės pabaigoje pasirodė, kad tai nebuvo reikšmingas pokalbis ir stenogramos nėra (t. 5, b. l. 170). Kaip matyti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. spalio 27 d. protokolų, atlikus J. S. pokalbių telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontrolę laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 2, b. l. 45-46), informacija sunaikinta (t. 2, b. l. 47-48), 2018 m. gruodžio 17 d. protokolo duomenimis, V. R. telefonų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 2, b. l. 65), informacija sunaikinta (t. 2, b. l. 66). Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenimis apie telefonų ir SIM kortelių numerių priklausomybes, šiais telefonais galimai besinaudojusių asmenų apklausomis nebuvo nustatyta, kas 2018 m. rugsėjo 20 d., nuo 12.38 val. iki 16.13 val., naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris 4 kartus jungėsi prie bazinių stočių – bokštų, adresu Vilnius, Gariūnų g. 71. Aplinkybė, kad galimai D. K. kontaktavo su šiuo nenustatytu asmeniu, taip pat pažįsta E. R., kuriam po E. S. apsilankymo skambino J. S., neleidžia daryti išvados, jog J. S. yra susitaręs su kitais išteisintaisiais šioje byloje, jiems perdavė pagamintą raktą. Pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog gauti duomenys nėra pakankami išteisintųjų tarpusavio nusikalstamoms sąsajoms atskleisti, pagrindo nepritarti nėra.

33. Civilinio ieškovo atstovės apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nevisiškai ištyrė J. S. parodymus, nes neįvertino jo internete atliktos paieškos tikslo – rasti informacijos, kaip galėtų būti demaskuotas, atstovo skunde tvirtinama, jog apylinkės teismas aplinkybių visete neįvertino, jog J. S. sąmoningai tyčia buhalterinėje apskaitoje nefiksavo visų ūkinių komercinių operacijų, automobilio perdavimo nepatvirtino priėmimo–perdavimo aktu, o garaže buvo rastos vogtos detalės. Teisėjų kolegija vertina, jog šie apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų pagrįstumo.

34. J. S. apylinkės teisme paaiškino, jog apie automobilio pagrobimą sužinojo iš E. S., kuris atvažiavo ir apkaltino vagyste, reikalavo, kad per savaitę sumokėtų 90 tūkstančių eurų. Po E. S. atvažiavimo jis skambino E. R. ir A. S., internete atliko paiešką, rado informaciją, kad iš Gariūnų aikštelės dingo automobilis. Suprato, jog automobilis tas pats, nes buvo paminėta, jog valstybiniai numeriai yra prancūziški (t. 5, b. l. 51). Analogiškus parodymus J. S. buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 7). Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas šių J. S. parodymų neakcentavo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu atstovės teiginys, jog po pokalbio su E. S. informacijos paieška internete buvo atlikta būtent apeliaciniame skunde nurodomu tikslu, baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nepagrįstas. Kaip buvo aptarta, J. S. sąsajų su vagystę įvykdžiusiais asmenimis baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, aptariamas apeliacinio skundo argumentas šios išvados nekeičia. Argumentai dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos bei garaže rastų vogtų detalių nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nepatvirtina J. S. ryšių su kitais išteisintaisiais ir bendrininkavimo pagrobiant automobilį. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad už automobilio remontą buvo atsiskaitoma grynaisiais ir jokių dokumentų E. S. nereikėjo, patvirtino ne tik J. S., bet ir E. S. (t. 5, b. l. 50, 114). J. S. parodymai, kad kratos metu rastos vogtos detalės buvo pristatytos kliento kartu su remontuojamu automobiliu (t. 5, b. l. 51), pirmosios instancijos teismo buvo vertinti. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog garažu naudojosi du asmenys, kurie abu teikė automobilių remonto paslaugas, sprendė, jog J. S. parodymai apie tai, jog nežinojo, kad garaže buvo vogtų automobilių detalių, išliko nepaneigti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kas atgabeno į garažą nurodytus daiktus ir kieno žinioje jie buvo. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek kiekvienas atskirai, tiek visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų neginčijamai nepatvirtina J. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, sutinka. Daryti kitokių išvadų ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais teisėjų kolegija pagrindo neturi.

Dėl įrodymų vertinimo

35. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, nepagrįstai nesirėmė netiesioginiais įrodymais, apsiribojo abejonių iškėlimu. Su tokiais apeliacinių skundų teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).??? Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal įstatymo nustatytus reikalavimus.

36. Pirmiau šiame sprendime apeliacinės instancijos teismas aptarė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakankamumą ir patikimumą, pritarė pirmosios instancijos išvadai, kad tiek kiekvienas atskirai, tiek ir jų visuma neginčijamai nepatvirtina J. S., H. D., V. R. ir R. G. kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atskirai pasisakytina dėl civilinio ieškovo atstovės skunde akcentuojamų netiesioginių įrodymų. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia ir nenumato atskirų sąlygų nuosprendžius grįsti netiesioginiais įrodymais, o ir pagal teismų praktiką netiesioginiai įrodymai nėra laikomi mažesnės įrodomosios vertės nei tiesioginiai, jei, nuosekliai susieti į logišką grandinę, jie patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jame išsamiai išnagrinėti bylos duomenys, išdėstyta, kaip šie duomenys susiję su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu (kurias iš jų paneigia ar patvirtina), siejant jas su išteisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiais, ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ne atmetė netiesioginius įrodymus, o pagrįstai nesirėmė abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie J. S. žinojimą, jog reikia slėpti savo įgūdžius tvarkant automobilių elektros sistemą, automobilio atidavimą tada, kai E. S. buvo išvykęs, sąmoningą domėjimąsi rakto pagaminimu, pranešimu apie E. S. vizitą pavirtintą J. S. ir E. R. ryšį dėl automobilio pagrobimo, J. S. ieškojimą informacijos dėl galimo demaskavimo vertintini kaip subjektyvi nuomonė. Skunde dėstomi teiginiai apie įrodymų vertinimo pažeidimus iš esmės sietini su teismo priimtu sprendimu išteisinti asmenis. Pateiktų versijų atmetimas ir įrodymų vertinimas ne taip, kaip to pageidauja proceso dalyviai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008).??? Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių nustatyti visas svarbias bylai aplinkybes ar nepagrįstai vadovavosi in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu.???

Dėl proceso išlaidų

37. Vilniaus apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą H. D. ir R. G.. Patikslintos pažymos duomenimis, H. D. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Žana Timaškova, valstybės naudai priteistina 511,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. Patikslintos pažymos duomenimis, R. G. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Danutė Rūta Paltarokaitė, valstybės naudai priteistina 325,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylas nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju buvo nagrinėjami prokuroro ir civilinių ieškovų atstovų skundai H. D. ir R. G. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, tuo būdu, gynėjai dalyvavo apeliaciniame procese ne išteisintųjų iniciatyva. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tenkinti prokuroro ir civilinio ieškovo atstovų apeliacinių skundų ir naikinti apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo H. D. ir R. G. buvo išteisinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų išteisintųjų padėtį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, šių išlaidų nepriteisia.

38. Išteisintojo V. R. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas pateikė prašymą priteisti išteisintajam 800 Eur išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti ir pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2022 m. liepos 20 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 22/07/20 bei banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, jog iš V. R. 2022 m. liepos 21 d. buvo gauta 800 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2A-1-788/2021). Teismas, spręsdamas šį klausimą, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo. Advokatas Gediminas Bukauskas išteisintąjį V. R. gynė ir apylinkės, ir apygardos teisme, todėl bylos medžiaga advokatui buvo žinoma. Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Teisėjų kolegijai atmetus prokuroro ir civilinių ieškovų atstovų apeliacinius skundus ir konstatavus, kad V. R. priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, gynėjo pareikštas prašymas dėl išteisintojo patirtų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo yra pagrįstas. Atsižvelgus į nedidelį teismo posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių, advokato paslaugų apimtį, vadovaujantis proporcingumo principu, išteisintajam priteistinos už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugas patirtos 200 Eur išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtinto Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo 2.1. punkto nuostatomis, prašymus dėl išlaidų, patirtų advokatui teikiant paslaugas, priteistų išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar nutartimi, nagrinėja ir išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovų apeliacinius skundus.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš H. D. ir R. G. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti V. R. už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugas patirtas 200 Eur išlaidas, dėl kurių atlyginimo jis turi kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėNijolė Žimkienė