Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados (toliau ir – prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. sausio 19 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje H. D., R. G., V. R. ir J. S. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje pavogė didelės vertės svetimą turtą.

1.1. H. D., R. G., V. R. ir J. S. kaltinami tuo, kad jie 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 15.20 val. turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami tarpusavyje bendrininkų grupėje, susitarė pagrobti, (duomenys neskelbtini) aikštelėje Nr. 321 stovėjusį automobilį „Porsche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini), po to J. S. pagamino automobilio „Porsche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį, kurį perdavė H. D., R. G. ir V. R., po ko pastarieji 2018 m. rugsėjo 20 d. 15.01 val. atvyko V. R. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Vokiški valstybiniai numeriai), pasistatė stovėjimo aikštelėje, R. G. išlipo iš automobilio ir išėjo apžiūrėti automobilio „Porsche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, paskui iš „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išlipo H. D. ir V. R., po ko 15.03 val. H. D., V. R. ir R. G. grįžo atgal į „VW Passat“ automobilį, privažiavo ir sustojo netoli aikštelės, pažymėtos Nr. 321, o R. G. išlipo iš „VW Passat“ automobilio ir nuėjo prie automobilio „Porsche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo aikštelėje Nr. 321, patraukė automobilio dureles, įlipo į automobilį, jį užvedė ir 15.15 val. išvažiavo iš aikštelės, paskui R. G. vairuojamą „Porsche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini), išvyko V. R. vairuojamas „VW Passat“, (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu kaltinamieji H. D., R. G., V. R. ir J. S. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė 90 000 EUR vertės turtą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini) ”.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2021 m. vasario 11 d. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes šiuo metu nėra aplinkybių, kurios darytų bylos nagrinėjimą neįmanoma arbą jį apsunkintų.

3.1. Prokuroras skunde argumentuoja, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte aprašant inkriminuojamą nusikalstamą veiką, buvo laikomasi BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, buvo išdėstytos esminės faktinės aplinkybės (tokios ir tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis), kurios atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius ir yra svarbios sprendžiant jų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Teigia, kad kaltinamojo akto turinys patvirtina, jog aprašant kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra nurodyti konkretūs kaltinamųjų atlikti baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai, nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, nusikalstamų veikų dalykas. Pareiškėjas sutinka su teismo pozicija, kad kaltinamajame akte yra nurodyta, jog R. G. veikė su kitais, taip pat ir su R. G., tačiau pažymi, kad ši techninė klaida, kaip ir aplinkybės dėl susitarimo įvykdyti nusikalstamą veiką laiko, yra ištaisyta teismui išsiųstame prašyme dėl kaltinamojo akto pakeitimo, todėl dėl šio teismo motyvo nėra pagrindo grąžinti bylą prokurorui.

3.2. Prokuroro skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byloje nėra jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. įmonės, pagal kurios pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar jos direktoriaus E. S. nuosavybę į automobilį „Porche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini), patvirtinančių dokumentų. Iš dalies sutikdamas su šia teismo pozicija, prokuroras akcentuoja, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu šiuos dokumentus buvo raginamas pateikti, tačiau civilinį ieškinį ir automobilio įsigijimo dokumentus pateikė teismui tik tada, kai baudžiamoji byla jau buvo perduota į Vilniaus apylinkės teismą. Kita vertus, jokių duomenų apie tai, kad automobilis priklausė kaltinamiesiems nėra. Nuo automobilio įsigijimo praėjo jau daugiau kaip trys metai ir jokių duomenų apie tai, kad jis būtų vogtas ar dėl kitų priežasčių negalėtų priklausyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra. Pažymi, kad automobilis buvo su defektais, todėl negalėjo būti registruojamas. Ta aplinkybė, kad automobilio dokumentuose, kaip savininkė, yra nurodyta Kipro bendrovė, kurios atstovas nebuvo apklaustas, šiuo atveju yra formalaus vertinimo rezultatas ir perteklinis veiksmas.

3.3. Prokuroras skunde tvirtina, kad teismas, vertindamas kaltinamąjį aktą automobilio vertės ir galimo veikos kvalifikavimo pasikeitimo prasme, sprendė ne šios baudžiamojo proceso stadijos klausimą. Pasak prokuroro, minėta aplinkybė galėtų būti teismo įvertinta išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės (tiek teismas, tiek proceso dalyviai nustatyta tvarka gali įrodinėti ir išsakyti savo nuomone šiuo klausimus), todėl šiuo metu ji netrukdo nagrinėti bylos.

3.4. Prokuroras, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais dėl neišsamiai atlikto tyrimo, kaltinamųjų turimų mobiliojo ryšio telefonų, jų priklausomybės bei abonentų tarpusavio ryšio buvimo, skunde taip pat pasisako, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų įvertinimas ir jų tarpusavio ryšys bei tam tikrų aplinkybių patvirtinimas ar paneigimas yra įvertinamas nuosprendyje, o ne bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ir negali trukdyti teismui nagrinėti bylos.

4. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas

5. Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamos nutarties motyvais, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą šioje proceso stadijoje grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, esminių jo trūkumų, vertinant BPK 219 straipsnio kontekste, nenustatė.

6. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2014; Nr. 2K-254/2013, 2K-132-511/2019). Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Akcentuotina, kad ne bet koks ikiteisminio tyrimo proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės.

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte yra nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas ir padariniai, aiškiai nurodytas BK straipsnis, reglamentuojantis kaltinamiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat kaltinamajame akte yra nurodyti duomenys apie kaltinamuosius, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl duomenų apie nukentėjusįjį nebuvimo (kaltinamajame akte nurodyta, kad žala padaryta juridiniam asmeniui), nuosavybę į automobilį „Porsche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini) patvirtinančių duomenų nebuvimo, netiksliai nustatytos šio automobilio vertės bei galimo papildomų procesinių veiksmų atlikimo, žemesnės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai įvardijami kaip kaltinamojo akto neatitikimas BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bei kaip esminiai BPK pažeidimai, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi duomenys, reikšmingi bylos nagrinėjimui, t. y. duomenys apie automobilio „Porsche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini) savininką, šio automobilio vertę, neapklaustas Kipre reziduojančios įmonės „R. V.“ atstovas, nėra pagrindas baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui. BPK 287 straipsnyje yra nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi teisę ir pareigą, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą, apklausti liudytojus bei atlikti kitus būtinus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus veiksmus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-319/2014). Kitu atveju teismas, nesurinkęs byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, vadovaujasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo.

9. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji H. D., R. G., V. R. ir J. S., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė 90 000 EUR vertės turtą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)”. Taigi, šiame procesiniame dokumente yra nurodyta tiek pagrobto turto vertė, tiek bendrovė, kuriai šis turtas priklauso. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nesutinka su automobilio „Porsche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini) verte ir nurodo kad kaltinamajame akte galimai pagrobto turto vertė (90 000 EUR) nustatyta vadovaujantis vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau bylos duomenimis automobilio vertė varijuoja nuo 1 200 EUR iki 22 960 EUR (2017 m. spalio 14 d. vertinimo išvadoje įvertinus apgadinimų lygį) ar 71 960 EUR pagal 2017 m. spalio mėnesį VšĮ „Emprekis“ nustatytą buvusią analogiškų automobilių vidutinę rinkos vertę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant kaltinamojo akto atitikimą įstatymo reikalavimams įrodymai paprastai neanalizuojami, nes jie dar nėra ištirti teismo posėdyje. Be to, sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto nėra susijęs su įrodymų pakankamumo vertinimu, nes tai daroma tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose. Pagal teismų praktiką, net ir neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui, svarbu, kad kaltinamajame akte nebūtų esminių trūkumų, kurie sudarytų kliūtį teisingam sprendimui priimti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-134-453/2020).

10. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tuo atveju, jei ženkliai keistųsi galimai pagrobto turto vertė ir ji nesiektų 250 MGL, reikėtų formuluoti naują kaltinimą, kas priskiriama išimtinai prokuroro kompetencijai. Teismų praktikoje gana dažni atvejai, kai ištyrus įrodymus paaiškėja, jog pagrobto (ar kitaip neteisėtai užvaldyto) turto vertė yra kitokia, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ši aplinkybė nepripažįstama kliūtimi, trukdančia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, teisme yra galimas kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pakeitimas. Be to, akcentuotina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas bei kitų reikšmingų aplinkybių nustatymas yra ir teisinio ginčo dalykas. Įstatyme tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte nurodytas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas, nėra, jis turi atspindėti prokuroro poziciją.

11. Aukštesnysis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog turtas kaltinamiesiems yra svetimas BK 178 straipsnio taikymo prasme, gali būti konstatuojama tik nustačius šio turto savininką. Visgi sutiktina, kad pagrobto automobilio Porsche Carrera 991“, (duomenys neskelbtini) savininką šioje byloje reikalinga nustatyti, kadangi jis turi teisę dalyvauti procese, pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, iki įrodymų tyrimo teisme pareikšti civilinį ieškinį. Be to, tai svarbu ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį), t. y. nustatant tinkamą civilinį ieškovą. Kaip matyti iš bylos duomenų, yra žinoma, kad paskutiniu šio automobilio savininku įvardijama Kipre reziduojanti įmonė „R. V.“. Taigi pirmosios instancijos teismui (pačiam ar pavedant tai atlikti prokurorui) nebūtų kliūčių susiekti su šios įmonės atstovu ir, esant reikalui, iškviesti jį į teismo posėdį bei išsiaiškinti, ar pagrobtas automobilis vis dar priklauso minėtai įmonei. Tuo tarpu perdavus bylą prokurorui, jis privalo bylą vesti taip, lyg ikiteisminis tyrimas dar nebūtų pasibaigęs, o pašalinęs teismo nustatytus esminius pažeidimus privalo iš naujo atlikti visus veiksmus, įskaitant visus ikiteisminio tyrimo užbaigimo stadijos veiksmus, kurie yra imperatyviai nustatyti BPK prieš perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-234-870/2020). Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų taisymas bylą perduodant prokurorui nebūtų greitesnis, efektyvesnis bei neatitiktų proceso dalyvių teisių ir interesų.

12. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje H. D., R. G., V. R. ir J. S. kaltinami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perduota prokurorui, panaikinti ir šią bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.