Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Klaipėda“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Klaipėda“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 10 d. dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), padaryta 145,54 Eur žala. 2021 m. rugsėjo 14 d. dėl prasiskverbusio vandens per namo nesandarumus buvo aplietas butas adresu (duomenys neskelbtini), padaryta 270 Eur žala. 2019 m. gegužės 23 d. dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), padaryta 383,49 Eur žala. 2020 m. gruodžio 13 d. dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), padaryta 40 Eur žala. Įvertinus apžiūros rezultatus bei kitus žalos bylos administravimo metu surinktus dokumentus/informaciją, ieškovės priimti sprendimai dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais ir viso dėl šių įvykių draudikas išmokėjo 839,03 Eur draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis. Atsakovė yra namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, kuri atsakinga už namo bendruosius inžinerinius objektus. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo namo administratorei atsakovei, kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą.

Byloje nėra ginčo, kad įvykių, kurie buvo pripažinti draudžiamaisiais, metu buvo apgadintos draudėjos apdraustos patalpos, taip pat nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objekto) administratorė, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, civilinės atsakomybės įvykus avarijai.

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.83-4.84, 4.236-4.252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), nuostatas.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo - draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė, kaip namo administratorė prižiūrinti namo bendruosius objektus privalėjo užtikrinti tinkamą namų vamzdžių, bendrųjų konstrukcijų funkcionavimą taip, kad nekiltu žala tretiesiems asmenims, tačiau šios pareigos nevykdė. Nesutikdama su ieškinio reikalavimais atsakovė nurodo, jog ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus, veikė pagal namo administravimo nuostatas, savo pareigas vykdė tinkamai, o ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Taigi, nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskirtinos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

CK nenustato, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Kaip minėta, ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo bendruosius inžinerinius objektus ir bendrųjų konstrukcijų funkcionavimą, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytų avarijų priežastimi buvo atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus jam tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t.y. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą. Byloje nenustatyta, jog būtent atsakovės neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą (patalpų užpylimą); nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad administratorė iki nurodytų avarijų būtų gavusi pranešimų apie inžinerinės sistemos gedimus, defektus ar avarinę vamzdyno būklę, ir kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio apliejimui. Priešingai – byloje nustatyta, jog patalpų savininkai dėl apliejimo ir įvykio į administratorių nesikreipė ir apie patirtą žalą neinformavo, tiriant ir nustatant draudžiamojo įvykio faktą bei surašant turto apžiūros aktą atsakovės atstovai nedalyvavo - bylos nagrinėjimo metu tai paneigiančių duomenų bei įrodymų ieškovė neteikė.

Vertinant, ar atsakovė tinkamai atliko savo pareigas, svarbu įvertinti ir tai, ar atsakovė turėjo realias galimybes fiziškai apžiūrėti trūkusius bendrojo naudojimo vamzdžius. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose - butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 1995 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo, vandentiekio ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys vandentiekio tinklai būtų tinkamai naudojami ir būtų išvengta avarijų. Dėl bute esančių vamzdynų yra atsakingi tik to buto savininkai, už žalą padarytą užpylimu atsako virš gyvenantys buto savininkai, jei jie neįrodo, kad užpylimas įvyko ne iš jų buto, o dėl kitų priežasčių. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kokios inžinerinės sistemos (šalto, karšto vandentiekio vamzdynas, ar nuotekų vamzdynas) nurodytos nuotraukose, nepateiktas nuotraukų aprašymas ir tiksli jų padarymo vieta; be to, iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, padarytų po buto užliejimo adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad jog visi vamzdynai, iš kurių pasak ieškovės įvyko vandens prasiskverbimas, yra įrengti ieškovės draudėjų patalpose ir jų būklė yra matoma tik patiems ieškovės draudėjams, tačiau byloje nėra pateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad iki nurodomo įvykio namo bendraturčiai būtų informavę atsakovę apie netvarkingus vamzdžius, lašantį vandenį ir pan., jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio tokios avarijos atsiradimui. Nesant duomenų bei įrodymų, jog atsakovė žinojo apie bendrojo naudojimo vamzdžių defektus ir nenustačius, kad įprastiniais būdais buvo įmanoma apžiūrėti bei patikrinti trūkusių vamzdžių, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Ieškovė privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Nagrinėjamu atveju byloje tirtų įrodymų pagrindu teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog ieškovė šias pareigas atliko tinkamai, nes ieškinys grindžiamas iš esmės draudėjos nurodytomis aplinkybėmis, darant prielaidą, jog žalos padaręs vanduo išsiliejo dėl netinkamos namų inžinerinių sistemų priežiūros, dėl to ieškovei tenka pareiga prisiimti situacijos pasekmes ir dėl to kilusią riziką.

Įvertinus nurodytą, atmestini kaip neįrodyti ieškovės bendro pobūdžio teiginiai, kad atsakovė nevykdė ar vykdė netinkamai pareigą prižiūrėti daugiabučio namo inžinerinę sistemą bei bendrąsias konstrukcijas, dėl ko būtų įvykęs ginčo draudžiamasis įvykis. Nenustačius ir neįrodžius žalos atsiradimo priežasties, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų netinkamai administruojant daugiabutį pastatą, nenustačius šios atsakovės veiksmų ar neveikimo priežastinio ryšio su ginčų įvykiais, nėra pagrindo teigti jog yra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Nesant įrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio klausimas teisiškai neaktualus, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 242 Eur išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus tai, kad atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinus tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“)(CPK 96 straipsnio 6 dalis), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Mano Būstas Klaipėda“ iš ieškovės ADB ,,Gjensidige“ 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.