Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. M. H. (T. M. H.) ir N. H. (N. H.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjų skundas atmestinas.

6. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/23/00075, kuri pradėta 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267, priėmus Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. RE-587, t. y. priimtas Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587. Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 skolininkai T. M. H. ir N. H. įpareigoti nugriauti adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą tvorą, kurios aukštis yra kintantis nuo 1,29 m iki 1,96 m ir sutvarkyti statybvietę.

11. Rašytine bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo N. H. dėl Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Inspekcijos 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-64 ir 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-103-995/2020 ieškinys atmestas. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-106-618/2021, pagrindu.

12. Inspekcija 2021 m. kovo 31 d. priėmė potvarkį, kuriuo papildė 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 ir įrašė į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo N. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėto potvarkio panaikinimo, prašydami panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. potvarkį Nr. P3-25 „Dėl 2011-09-29 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 papildymo”. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-94-973/2022 ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-791-538/2022, Plungės apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog tiek reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, priimtas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnyje iki 2014 m. sausio 1 d. įtvirtintą reglamentavimą, tiek privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, priimtas pagal po 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo nuostatas, savo turiniu ir teisine galia yra tapatūs dokumentai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Priežiūros įstatymo nuostatos negali būti taikomos iki jo įsigaliojimo priimtiems administraciniams aktams (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties 3.1, 3.2, 9-12 punktai). Be to, nustatyta, kad Reikalavimas vykdomojo dokumento galią įgavo 2021 m. vasario 25 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties 3.4, 3.5, 9, 18 punktai).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023, išnagrinėtoje pagal pareiškėjo ir N. H. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties teisėtumo, 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimtoje nutartyje, pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius vykdymą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėtoje civilinėje byloje susiklostė situacija, kai savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas, prasidėjęs Inspekcijai 2011 m. vasario 18 d. surašius savavališkos statybos aktą, dėl inicijuotų teisminių ginčų užsitęsė ir nebuvo užbaigtas galiojant teisės normoms, reglamentavusioms savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą tuo metu, kai šios aplinkybės buvo konstatuotos (nutarties 24 punktas), nurodė, jog šiuo atveju aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2018, kadangi šioje byloje susiklosčiusi situacija atitinka minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nurodytas aplinkybes (nutarties 25, 26 punktai).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2018, išaiškinta, kad teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu, o procesiniams veiksmams taikomos jų atlikimo metu galiojančios proceso teisės normas, t. y. civilinio proceso dalyvių elgesys turi atitikti tuo metu galiojančias proceso normas. Vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi (šiuo metu CPK 3 straipsnio 9 dalis), taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (nutarties 19 punktas). Tuo atveju, kai privalomasis nurodymas yra ginčijamas teisme, jo kaip vykdomojo dokumento galia atsiranda teismui patvirtinus šio akto teisėtumą. Vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti yra procesinis veiksmas, atliekamas vykdymo procese, todėl procesiniai veiksmai dėl tokio vykdomojo dokumento turi būti atliekami pagal tuo metu galiojančias proceso teisės normas (nutarties 20 punktas).

15. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais šios nutarties 13 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023 pagal pareiškėjo ir N. H. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties (dėl Potvarkio panaikinimo), konstatavo esant pagrindą taikyti anksčiau surašytiems aktams dėl savavališko statybos padarinių pašalinimo po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą dėl tokio pobūdžio aktų vykdymo tvarkos (nutarties 26 punktas).

16. Minėta, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi vykdomojo dokumento pateikimo antstolei vykdyti metu) numato, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Pagal Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnio nuostatas, privalomieji nurodymai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino suėjimo.

17. Pareiškėjai nesutinka su antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu dalyje dėl atlygio dydžio antstoliui, nurodydami, kad antstolės atlygis laiko prasme sudaro 1 (vieną) valandą, tačiau, pareiškėjų nuomone, antstolė nepagrįstai paskaičiavo keliolika kartų didesnį valandų skaičių – 23 (dvidešimt tris) valandas.

18. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis). CPK 609 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017, 44 punktas). Antstoliui mokėtino atlygio dydis apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją (taikomas minimalus atlygio antstoliui dydis arba procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis) ir nėra siejamas su antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023, 25 punktas).

20. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas procentinės atlygio antstoliui išraiškos dydis, be kita ko, atlieka prevencinę funkciją ir užtikrina savanorišką, efektyvų ir operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, skatindamas skolininkų nelaukti priverstinio išieškojimo veiksmų, t. y. teismo sprendimą vykdyti gera valia. Tokiu būdu užtikrinamas bendrasis civilinio proceso principas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-8-822/2016 33 punktas).

21. Teismas pažymi, kad skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia; to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis).

22. Pažymėtina, jog Inspekcijos 2011-09-29 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587, yra nepiniginio pobūdžio vykdomasis dokumentas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 119 punkte nurodyta, jog vykdant nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Šie dydžiai nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 120 punkte. Sprendimų vykdymo instrukcijos 120.13 punkte nurodyta, kad vykdant kitų kategorijų vykdomuosius dokumentus ir teismo pavedimus, nenurodytus Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose, administravimo išlaidos sudaro 24,00 Eur, o atlygis antstoliui – 24,00 Eur už vieną antstolio darbo valandą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punkte taip pat nustatyta, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas.

23. Skolininkų teiginys, kad antstolės atlygis laiko prasme sudaro 1 (vieną) antstolės darbo valandą – nepagrįstas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0075/23/00075, matyti, jog antstolė vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje atliko nuo 2023 m. sausio 16 d., priėmus 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/00075, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. buvo parengti šie procesiniai dokumentai: patvarkymas dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-23-75-1273, patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-75-1793, patvarkymas dėl skolininkų skundo Nr. S-23-75-2413, Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-24-75-3906, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-75-4230, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-24-75-5123, patvarkymas dėl informacijos suteikimo Nr. S-24-75-5739, pareiškimas dėl baudos skyrimo Nr. S-24-75-5748 ir kt. Visi nurodyti antstolės procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkams registruotąja pašto siunta. Taip pat minėtoje vykdomojoje byloje pateiktos užklausos patvirtina faktą, kad antstolė atliko procesinius veiksmus, kuriais buvo tikrinama pareiškėjų turtinė padėtis – užklausti duomenys iš Nekilojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys, LR valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenys ir kt.

24. Dėl aukščiau nurodyto, teismas pripažįsta, kad antstolės vykdomojoje byloje atlikti veiksmai vertintini kaip didelės apimties ir reikalaujančius didelių antstolės darbo sąnaudų, todėl vertintina, kad ir vykdymo išlaidos, susijusios su atlygiu antstolei, susidarė pagrįstai.

26. Dėl nurodytų motyvų, šioje byloje sumažinti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą atlygio antstoliui dydį nėra pagrindo, dėl šios priežasties atmestinas kaip visiškai nepagrįstas skundo reikalavimas grąžinti nepagrįstai apskaičiuotą ir viršijančią teisingai apskaičiuotą vykdymo išlaidų, susijusių su atlygiu antstolei, sumą pareiškėjai N. H..

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017).

28. Pareiškėjai skundu taip pat reiškia reikalavimą panaikinti 2024-03-19 patvarkyme dėl skundo Nr. S-24-75-6470 esantį motyvą, jog „taip pat nėra įtraukta 3 valandų antstolės ir jos padėjėjo sugaištas laikas, rengiant pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo, todėl apskaičiavimas naikintinas ir formuotinas naujas“.

29. Nustatyta, kad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/00075, išnagrinėjusi pareiškėjų 2024-03-12 skundą dėl antstolės veiksmų dėl 2024-02-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimo panaikinimo, 2024-03-19 priėmė patvarkymą Nr. S-24-75-6470, kuriame nustatė, kad 2024-02-19 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-24-75-3959 nėra apskaičiuotos SVI 124 numatytos vykdymo išlaidos, taip pat nėra įtraukta 3 valandų antstolės ir jos padėjėjo sugaištas laikas, rengiant pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo, todėl nurodė, kad apskaičiavimas naikintinas ir formuotinas naujas.

30. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, antstolė 2024 m. kovo 12 d. parengė pareiškimą dėl baudos skyrimo Nr. S-24-75-5748 (III tomas, v. b. l. 13) suinteresuotiems asmenims T. M. H., N. H. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurio pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra užvesta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-4064-971/2024.

31. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos papildomos vykdomosios bylos išlaidos (18,35 Eur) apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje (124 p.) nurodytais įkainiais, atsižvelgus į taikytiną vartotojų kainų indeksą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai 2024-03-19 patvarkyme Nr. S-24-75-6470 nurodė skundžiamą motyvą, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas ir šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

32. Įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjų pateiktus argumentus bei vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/00075 esančius dokumentus, teismas yra tos nuomonės, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų bei kitų teisės aktų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjų skundo nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

33. Pažymėtina, kad kiti pareiškėjos skundo argumentai bei papildomi paaiškinimai nėra susiję su skundžiamais antstolės veiksmais, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

34. Pareiškėjai prašo priteisti pareiškėjų T. M. H. ir N. H. naudai 1 869,45 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

35. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

36. Atmetus pareiškėjų skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų T. M. H. (T. M. H.) ir N. H. (N. H.) skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0075/23/00075, grąžinti antstolei Astai Rimaitei-Žičkuvienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.