- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- 2YT-6060-894/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01891-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- K. P.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Urbanavičiūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas, D. S. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. P. (toliau – pareiškėjas) pateiktu skundu prašė: 1) grąžinti 1,89 Eur į pareiškėjo sąskaitą; 2) tenkinti pareiškėjo įrodytą tiesioginį 61,00 Eur pervedimą į išieškotojos D. S. sąskaitą, nereikalaujant vienos mėnesinės įmokos ir apie tai informuoti pareiškėjo darbdavį; 3) naikinti 2020 m. gruodžio 9 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinių piniginių lėšų nurašymo; 4) naikinti 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo; 5) naikinti 2020 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) naikinti turto arešto aktą.
Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo ,,tenkinti mano įrodytą pervedimą <...> pervedžiau aš 2019 m. balandžio 13 iš savo sąskaitos 61,00 Eur tiesiai į D. S. sąskaitą <...> man darbdavys vėl išskaičiavo, pridėjau šiame rašte pervedimo kopiją. Darbdavys prašė kreiptis į antstolį ir už 1 mėnesį nereikalauti elementų pervedimo <...> Apie tai raštiškai informuoti mano darbdavį ir mane apie jūsų patvarkymą“ atsisakė priimti. Likusioje dalyje skundą priėmė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis vykdo priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. susiskambino su antstolio kontora ir sutarė, kad laišką su prašymu pareiškėjas įmes į dėžutę, kurią nurodė antstolio darbuotoja. Laišku pareiškėjas informavo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 22 d. turėjo nedarbingumą bei prašė informuoti darbovietę apie tai, nes atsiskaitymus vykdo darbovietė. Pareiškėjas nurodo, kad tame laiške buvo pridėta ir pavedimo kopija. 2020 m. gruodžio 12 d. antstolis nuskaitė visus pareiškėjo pinigus nuo sąskaitos (167,91 Eur sumą ir 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestį ir 0,87 Eur banko mokesčio už nuskaitymą). Pareiškėjo teigimu, piniginių lėšų nuskaitymas nuo jo sąskaitos buvo jo teisių pažeidimas, nes nebuvo paaiškinta kokiu pagrindu pinigai nuskaityti, be to, priteistą išlaikymą darbovietė nuskaitydavo tiesiogiai nuo atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. gavo antstolio laišką, informuojantį apie pareiškėjo turtui taikomą areštą. Pareiškėjo teigimu, antstolis, prieš tai neįspėjęs 2020 m. gruodžio 10 d. nuskaitė visus pinigus nuo pareiškėjo sąskaitos. Pareiškėjas nurodo, kad tokie antstolio veiksmai jam nesuprantami. Pareiškėjo teigimu, antstolio 2020 m. gruodžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymai dėl išlaikymo išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei turto arešto aktas yra neteisėti, nes išduoti 2020 m. spalio 22 d. pagal vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjo teigimu vykdymas yra neteisėtas, nes teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nėra įsiteisėjęs ir vyksta apeliacinis procesas civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.
Antstolis Raimundas Stanislauskas 2021 m. vasario 2 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo prašymai: 1) grąžinti 1,89 Eur į pareiškėjo sąskaitą; 2) tenkinti pareiškėjo įrodytą tiesioginį 61,00 Eur pervedimą į išieškotojos D. S. sąskaitą, nereikalaujant vienos mėnesinės įmokos ir apie tai informuoti pareiškėjo darbdavį; yra nenagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka, nes yra kilę iš baigtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis nurodė, kad kiti prašymai nepagrįsti. Teigia, kad iš skundo turinio matyti, kad nėra pagrindų, dėl kurių būtų galima tenkinti skundą. Be to, skunde nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, o taip pat nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad neturi kompetencijos teikti išvadą byloje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Raimundas Stanislauskas pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė 2021 m. vasario 2 d. patvarkyme išdėstytą poziciją.
Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes antstolis vykdydamas teismo sprendimą dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo nepažeidė įstatymų.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas ar išduotas vykdomasis dokumentas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau - SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-324-752/2020 ieškinį tenkino pilnai; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7285-451/2012 iš atsakovo K. P. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė nepilnametei dukrai K. P. išlaikymą iš atsakovo K. P. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 16 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę D. S. paliko nepilnametei dukrai K. P. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkini; išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismas sprendime nurodė, kad sprendimo dalis dėl padidinto išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai. Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl 2020 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-324-752/2020 priimtas ir nagrinėjamas Kauno apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2A-382-896/2021).
Iš antstolio pateikto 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7285-451/2012 priteistas išlaikymas yra išieškotas pilnai.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas prašo: 1) grąžinti 1,89 Eur į pareiškėjo sąskaitą; 2) naikinti 2020 m. gruodžio 9 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo; 3) naikinti 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo; 4) naikinti 2020 m. gruodžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) naikinti turto arešto aktą.
CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020).
CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).
CPK 654 straipsnyje nurodyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vykdomasis procesas pradėtas pagal 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad patikrino ir patvirtino, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl išieškotojos D. S. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-324-752/2021 priėmė vykdyti. Pareiškėjas minėto patvarkymo neskundžia ir neprašo jo panaikinti. Teismui nekyla abejonių, kad Kauno apylinės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl skubaus vykdymo dalyje dėl padidinto išlaikymo periodinėmis išmokomis yra teisėtas, nes teismo sprendimo apskundimas nesustabdo skubaus vykdymo. 2020 m. lapkričio 16 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomųjų išlaidų apskaičiavimo. Šio patvarkymo pareiškėjas taip pat neskundžia. Pažymėtina, kad antstolis, priėmęs patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2020 m. lapkričio 17 d. pareiškėjui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos.
Pareiškėjo skundžiami antstolio veiksmai buvo atlikti tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas patvarkymas dėl išlaidų apskaičiavimo, patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir priimtas turto arešto aktas.
Teismas nustatė, kad prieš atlikdamas skundžiamus veiksmus antstolis 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 17 d. Kai raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas ir yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą (CPK 658 straipsnio 2 dalis). Skolininkui per antstolio nustatytą terminą geranoriškai neįvykdant teismo sprendimo, antstolis pagrįstai ir teisėtai 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo, bei 2020 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktu pritaikė areštą pareiškėjo turtui. Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo antstolis nurodė, kokio procentinio dydžio nuskaitymai gali būti atlikti iš skolininko darbo užmokesčio. Nurodyti procentiniai dydžiai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus (CPK 733-743 straipsniais).
Pareiškėjas skundžia 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, tačiau nenurodo apskundimo pagrindo. Vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Kadangi pareiškėjas laiku neįvykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos, buvo pradėta išieškojimo procedūra, už kurią antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Teismo nuomone, antstolis, veikdamas išieškotojos naudai, ėmėsi visų priemonių skolai išieškoti, todėl pagrįstai turi teisę gauti atlygį už atliktus darbus. Vykdymo išlaidos paskaičiuotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių.
Pareiškėjas taip pat skundžia 2020 m. gruodžio 9 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nurašė visas lėšas nuo pareiškėjo sąskaitos, nepalikdamas jam lėšų pragyvenimui.
Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). CPK 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, o CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos taikomos tik išieškant iš skolininko turto, tarp jų ir pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.
Iš vykdomojoje byloje pateikto banko sąskaitos išrašo, matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. (v. b. l. 25-28) pareiškėjo pajamas sudarė 2020 m. gruodžio 3 d. gauta 135,15 Eur Sodros išmoka bei 2020 m. gruodžio 8 d. gautas darbo užmokestis. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos gaunamos lėšos į jo asmeninę sąskaitą kvalifikuotinos kaip gaunamas darbo užmokestis ir kitos pajamos, todėl antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių jo asmeninėje sąskaitoje, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir nurodyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į visas pareiškėjo lėšas, esančias jo asmeninėje sąskaitoje (167,91 Eur), nesilaikė aukščiau išvardytų įstatymo nuostatų bei galiojančios teismų praktikos, todėl pareiškėjas neturi galimybės naudoti piniginių lėšų savo reikmėms.
Atsižvelgiant į tai, antstolis išieškojimą turėjo nukreipti ne į visą skolos ir vykdymo išlaidų sumą, esančią pareiškėjo sąskaitoje, bet taip, kai numato CPK 736 straipsnio nuostatos. Todėl antstolio 2020 m. gruodžio 9 d. priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pripažintinas neteisėtu iš dalies, kiek pažeistas reikalavimas, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis, išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Pažymėtina, kad patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo antstolis nurodė išieškojimo ribojimus, tačiau jų nesilaikė priverstinai nurašant lėšas. Be to, nurodydamas priverstinai nurašyti lėšas, nenurodė kokia sąskaitoje esančia lėšų suma pareiškėjas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.
Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti 1,89 Eur, kurie buvo nuskaityti atliekant pinigų nuskaitymą. Antstolis nurodė, kad prašoma grąžinti suma antstolio sąskaitos nepasiekė, nes ją sudaro 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestis ir 0,87 Eur banko mokestis už nuskaitymą.
Pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (toliau – PLAIS) (sąskaitose), elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti įvardytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Iš esmės analogiškos nuostatos dėl antstolio vykdomo išieškojimo naudojantis šia sistema įtvirtintos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje (žr. instrukcijos redakcijos, galiojusios ginčo patvarkymų priėmimo metu, 7¹ punktą).
PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Kasacinis teismas, apibendrindamas PLAIS uždavinius ir funkcijas, nurodė, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-690/2017 24 punktą; taip pat 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020 31 punktą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 689 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiriama atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, jog išieškojimas iš lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokia išlyga nenustatyta nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei PLAIS nuostatuose, nei kituose teisės aktuose, kuriais įgyvendinamos proceso įstatymo normos. Išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas paaiškintinas tuo, kad išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-690/2017 22, 25 punktai; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-695/2017 24 punktas; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-969/2017 23, 26 punktai; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-690/2017 21, 24 punktas)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas nurodytą praktiką, konstatavo, kad tuo atveju, kai antstolis siekia išieškoti iš piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose PLAIS dalyvaujančiose kredito įstaigose, ar apriboti disponavimą tokiomis lėšomis, tinkamai vadovaudamasis aktualiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, vykdymo veiksmus jis turi atlikti per PLAIS. Jei kredito įstaiga vykdo veiklą Lietuvoje, turėdama tam atitinkamą licenciją, tačiau dėl kokių nors priežasčių nesijungia prie PLAIS, būtent jai galėtų būti adresuojamas antstolio patvarkymas ne per PLAIS, o tiesiogiai, nurodant vykdyti išieškojimą kitu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-421/2021, 22 punktas). Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas grąžinti 1,89 Eur sumą, kuri buvo panaudota atliekant priverstinį lėšų nurašymą. Vykdomojoje byloje pateiktas banko išrašas patvirtina, kad 0,87 Eur yra banko pritaikytas mokestis (v. .b. l. 35). Kadangi ši suma nuskaityta, kaip užmokestis bankui, antstoliui teisėtai vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininko kredito įstaigoje turimų lėšų, todėl pareiškėjo reikalavimas šią sumą jam grąžinti iš antstolio, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo K. P. skundas tenkintinas iš dalies, pripažįstant antstolio Raimundo Stanislausko veiksmus priimant 2020 m. gruodžio 9 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis pagal CPK 736 straipsnio nuostatas, neteisėtais ir šioje dalyje nurodymas panaikintinas.
Kitose antstolio Raimundo Stanislausko veiksmuose nenustačius civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, darytina išvada, kad antstolis veikė teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, todėl likusioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.
Dėl kitų skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų skundo išnagrinėjimui, teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 510 – 513 straipsniais,
nutaria:
tenkinti K. P. skundą iš dalies.
Pripažinti iš dalies neteisėtais antstolio Raimundo Stanislausko veiksmus, priimant 2020 m. gruodžio 9 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis pagal CPK 736 straipsnio nuostatas, ir šioje dalyje nurodymą panaikinti.
Likusioje dalyje skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.