Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-472-640/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-05
Bylos Nr.: e2S-472-640/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-01208-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: J. P.
Atsakovas: P. P.

Kategorijos

3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės

Civilinė byla Nr. e2S-472-640/2026Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01208-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; 3.3.2.6.1; 3.3.2.6.2 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. P., kuriuo be kitų reikalavimų, teismo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina (ieškove); 3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) nustatyti, kad atsakovas nepilnamečio vaiko D. P. išlaikymui kiekvieną mėnesį mokės po 850 Eur dydžio periodines išmokas, o nepilnamečio vaiko E. P. išlaikymui po 950 Eur mėnesines periodines išmokas; 5) nustatyti, kad atsiradus nepilnamečių vaikų periodinėms ar vienkartinėms išlaidoms (sveikatos, gydymo ir kt.) ieškovė ir atsakovas moka lygiomis dalimis; 6) nustatyti, kad atsakovas ieškovės išlaikymui mokės po 777 Eur dydžio periodines mėnesines išmokas; 7) priteisti ieškovei jos nurodytą turtą asmeninės nuosavybės teise; 8) pripažinti atsakovo vardu įregistruotą ūkininko ūkį bendra jungtine nuosavybe; 9) priteisti atsakovui ieškovė nurodytą turtą asmeninės nuosavybės teise ieškovei priteisiant 379 271,88 Eur dydžio kompensaciją; 10) nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams kas mėnesį mokamomis po 800 Eur dydžio periodinėmis išmokomis bei paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei kas mėnesį mokamomis 600 Eur periodinėmis išmokomis; 4) areštuoti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kub. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71 kub. m., esančios adresu (duomenys neskelbtini); ¼ pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 303 kub. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 116 kub. m., esančios adresu (duomenys neskelbtini); ¼ pastato- pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31 kub. m., esančios adresu (duomenys neskelbtini); ¼ kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31 kub. m., esančios adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6100 ha ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24,8800 ha ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui nurodytą turtą įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šį turtą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 4) areštuoti atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose esančias lėšas 337 290,73 Eur sumai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 5) uždrausti perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre atsakovo vardu įregistruotą žemės ūkio techniką; 6) uždrausti perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į Žemės ūkio duomenų centre atsakovo vardu įregistruotą biologinį turtą – gyvūnus.

3. Prašyme ieškovė nurodė, kad vaikų laikina gyvenamoji vieta su motina šiuo metu labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas nėra sukūręs tvirto emocinio ryšio su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas neskiria dėmesio vaikų auklėjimui ir bendravimui su jais. Uzufruktą į gyvenamąjį namą prašoma nustatyti (duomenys neskelbtini), t. y. iki šalių nepilnametis sūnus D. P. baigs ugdymo įstaigą. Tikėtina, kad iki numatyto laikotarpio, t. y. iki (duomenys neskelbtini) ieškovė̇ galės įsigyti asmeninės nuosavybės teise būstą, gavusi iš atsakovo piniginę kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį ir persikelti į jį jau su pilnamečiais vaikais.

4. Paaiškino, kad sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra 1 030 Eur, o dukros poreikiams per mėnesį – 1 115 Eur. Atsakovas ieškovę yra visiškai nušalinęs tiek nuo ūkio reikalų, tiek nuo šeimos finansų. Atsakovas šiuo metu vienas valdo visą šeimos turtą ir pinigus, o ieškovės dabartinė materialinė padėtis yra labai sunki. Atsakovas nesidalija su ieškove iš šeimos ūkio gaunamomis pajamomis, pasiima jas sau, valdo savo nuožiūra visą šeimos ūkio turtą, ieškovei nebesuteikia galimybių dirbti šeimos ūkyje. Ieškovė, kad galėtų išgyventi ir patenkinti savo ir šalių nepilnamečių vaikų bent minimaliausius būtinuosius poreikius, yra įsidarbinusi uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ieškovės gaunamas atlyginimas nėra stabilus ir yra labai mažas. Ieškovė yra priversta naudotis savo draugų finansine parama ir pagalba, nes disponuojamas pinigų likutis ieškovės banko sąskaitoje yra vos 191,11 Eur. Atsakovas turi visas galimybes mokėti šalių nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą, prisidedant prie jų didesne dalimi. Atsakovas teikdavo šalių nepilnamečiams išlaikymą, tačiau šiuo metu tyčia / sąmoningai yra sumažinęs teikiamo į ieškovės banko sąskaitą vaikams išlaikymo dydžius iki 260 Eur – 300 Eur dydžio vienam vaikui. Atsakovo teikiamo išlaikymo dydžiai šalių nepilnamečiams vaikams priklauso išimtinai nuo atsakovo nuotaikos ir norų, o ne nuo jo finansinių galimybių. Ieškovė nurodė, kad nuo santuokos pradžios ji ir atsakovas vadovavosi principu, kad ieškovė augins ir rūpinsis šalių nepilnamečiais vaikais, pačiu atsakovu, rūpinsis namų jaukumu, padės dirbti šeimos ūkyje, o atsakovas dirbs ūkyje ir bus atsakingas už ūkio bei šeimos finansus.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, gali jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šį turtą. Tokiais veiksmais atsakovas sumažintų jam priklausančio turto masę ir neturėtų lėšų kompensacijos ieškovei mokėjimui, dėl ko būtų pažeistos tiek ieškovės, tiek šalių nepilnamečių vaikų teisės. Nagrinėjamoje byloje yra dalijamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Atsakovo vardu Lietuvos Respublikos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre yra registruota didelės vertės žemės ūkio technika, kurią atsakovas gali perleisti tretiesiems asmenis. Parduodant kitaip perleidžiant minėtą žemės ūkio techniką, nėra reikalingas kito sutuoktinio parašas ar kitoks sutikimas, kaip ir parduodant ar kitaip perleidžiant didelės vertės biologinį turtą – gyvūnus, kurie taip pat registruoti atsakovo vardu. Dėl šios priežasties yra tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Atsakovas gali mažinti bendro dalintino turto vertę, apsunkinti turtą sudarant įvairius sandorius, dėl ko nebūtų užtikrintas ieškovės reikalavimų įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Utenos apylinkės teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, jog šalių nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams yra iškilusi grėsmė. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena šeimai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklauso ir ieškovei. Kartu su ieškiniu pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtino, kad atsakovas nepaisant to, jog negyvena kartu su šeima, nėra nusišalinęs nuo išlaikymo vaikams teikimo ir ieškovei kas mėnesį šiai savo prievolei įvykdyti moka nuo 520 Eur iki 1 000 Eur. Teismas sprendė, kad nors pastaraisiais mėnesiais atsakovas sumažino vaikams teikiamo išlaikymo dydį, faktiškai teikiamo išlaikymo suma nesudarė pagrindo teigti, jog šalių vaikų poreikių patenkinimas nėra užtikrinamas. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų teismas taip pat nustatė, kad bylos šalių nepilnamečiai vaikai turi savo asmenines banko sąskaitas, į kurias atsakovas ir (ar) jo šeimos nariai perveda jiems papildomas lėšas.

8. Teismas nemanė, kad ieškovės teisėms ir interesams iškiltų grėsmė tuo atveju, jeigu nebus nustatytas laikino išlaikymo jai teikimas kas mėnesį mokamomis 600 Eur periodinėmis išmokomis. Su ieškiniu pateikti duomenys patvirtino, kad ieškovė gyvena jai su atsakovu nuosavybės teise priklausančiame name, turi kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovė yra dirbanti, gaunamos pajamos nors ir nėra didelės, bet stabilios, todėl šioje proceso stadijoje teismas neturėjo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovas išsikraustė iš šeimos namų dar 2025 m. kovo mėn., tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio pateikimo metu ieškovė nurodė su vaikais gyvenanti šeimos name, teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovas galėtų pareikalauti ieškovės kartu su vaikais išsikraustyti iš dabartinio jų šeimos gyvenamojo būsto. Sprendė, kad ieškovės teiginiai, kad atsakovas yra visiškai ją nušalinęs nuo bendro jų ūkio, iš jo gaunamų šeimos pajamų, neturi objektyvaus pagrindo.

9. Spręsdamas dėl prašymo areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo ir kito turto objektus, pinigines lėšas, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. preliminarų ieškinio pagrįstumą ir ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo. Sprendė, kad vien tai, jog ieškovė pateikė teismui ieškinį su atitinkamais reikalavimais, tame tarpe priteisti iš atsakovo 379 271,88 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra atitenkantį didesnės vertės turtą, nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtino apie ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdo grėsmę. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių ieškovės teiginius, jog atsakovas, siekdamas išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali būti nesąžiningas ir perleisti tretiesiems asmenims jo vardu registruotą turtą ir (ar) šį turtą apsunkinti. Atsakovo nesąžiningumo nepatvirtino subjektyvaus pobūdžio ieškovės teiginiai bei aplinkybė, kad atsakovas negyvena su šeima.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vaikų laikinos gyvenamosios vietos klausimu iš viso nepasisakė ir net neargumentavo dėl kokių priežasčių nusprendė netenkinti šioje dalyje ieškovės prašymo. Teismas nepateikė absoliučiai jokių motyvų, dėl kokių priežasčių nėra poreikio ar būtinybės ieškovės ir atsakovo šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatyti su ieškove. Ieškovė pateiktame prašyme yra pažymėjusi ir konkrečiai nurodžiusi, kad prašo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, būtent gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes ieškiniu ieškovė prašo nustatyti jai uzufruktą į atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovui asmeninės nuosavybes teise. Tai akivaizdžiai suponuoja išvadą dėl būtinybės nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.

11.2. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien savo samprotavimais ir klausimą dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos sprendė tikimybių teorija, visiškai ignoruodamas faktą ir galimą riziką / grėsmę, kad vis dėlto gavęs iš teismo ieškovės procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, atsakovas galės pareikalauti ieškovės kartu su vaikais išsikraustyti iš dabartinio jų šeimos gyvenamojo būsto. Šiuo atveju teismas nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos klausimą paliko spręsti atsakovo nuožiūra, taip versdamas ieškovę gyventi nerimaujant, nuolatiniame strese.

11.3. Atsakovas 2025 m. lapkričio 3 d. gavęs iš teismo ieškovės procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, tą pačią dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 3 d., ėmėsi nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovas 2025 m. lapkričio 3 d. sąmoningai atjungė gyvenamajame name elektrą, taip norėdamas pakenkti ieškovei ir galimai taip paskatinti ją išsikraustyti iš šeimos namų. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė buvo priversta kviesti policijos pareigūnus, su kurių pagalba elektra tą dieną buvo įjungta. Ši istorija pasikartojo ir kitą dieną, 2025 m. lapkričio 4 d., t. y. atsakovas pakartotinai atjungė gyvenamajame name elektrą, nors tiek ieškovė, tiek nepilnamečiai vaikai atsakovo labai prašė to nedaryti. Ir šį kartą, ieškovei į pagalbą atvykę policijos pareigūnai, situaciją išsprendė, policijos pareigūnams susisiekus su atsakovu, elektra gyvenamajame name buvo įjungta. Siekiant patvirtinti minėtas aplinkybes, ieškovės atstovė su kreipėsi į Lietuvos policiją su prašymu pateikti policijos pareigūnų kūno kamerų („bodycam“) įrašų kopijas apie įvykius, kurie vyko 2025 m. lapkričio 3 d. ir 4 d., adresu (duomenys neskelbtini), bei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų kopijas apie 2025 m. lapkričio 3 d. ir 2025 m. lapkričio 4 d., įvykius, adresu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams atsakovui paaiškinus, kad jo tokie veiksmai užtraukia atsakomybę ir akivaizdžiai pažeidžia vaikų interesus, atsakovas, galimai išsigandęs policijos, daugiau elektros neatjunginėjo. Atsakovas susigalvojo kitą būdą kaip pakenkti ieškovei – atsakovas piktybiškai užblokavo ieškovės telefono numerį.

11.4. Teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikino šalių vaikams išlaikymo priteisimo, paliko šalių vaikus neapibrėžtą laikotarpį be materialinio išlaikymo iš vieno iš tėvų, leidžiant atsakovui pasirinkti vykdyti ar nevykdyti įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei atsakovo.

Šalies argumentai

11.5. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pagrindo jai priteisti laikiną išlaikymą nebuvimo, nes jos padarytos paviršutiniškai ir formaliai, tinkamai net nesusipažinus su ieškovės procesiniais dokumentais ir procesiniuose dokumentuose pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė, kad galėtų išgyventi ir patenkinti savo ir šalių nepilnamečių vaikų bent minimaliausius būtinuosius poreikius, yra įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ieškovės gaunamas atlyginimas nėra stabilus ir yra labai mažas.

11.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netaikė konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.

Atsiliepimas

12. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą atmesti.

13. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama du nepilnamečius vaikus, nors ginčo šalių dukra jau yra pilnametė. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė neturi teisės reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo dukrai ar jo priteisimo, taip pat neturi teisinio pagrindo reikalauti nustatyti dukros gyvenamąją vietą.

13.2. Ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovo priešingo ieškovės atžvilgiu elgesio yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis bei nesuderinami su logika. Už elektros energijos gedimus ir kokybę atsako ESO (Energijos skirstymo operatorius), tačiau nepaisydama to, ieškovė du kartus kreipėsi į policiją, siekdama rinkti įrodymus prieš atsakovą, tačiau tai jokiu būdu neįrodo jo kaltės. Net nelogiška, kad atsakovas, kuris negyvena name ir jame nesilanko, galėjo atjungti elektrą. Tai, kad ieškovė dvi dienas iš eilės dėl dingusios elektros kvietė policiją, negali būti laikoma pagrindu daryti išvadą, jog atsakovas yra priešingai nusiteikęs ar siekia keršto. Aplinkybė, kad kiekvienas asmuo sumoka už savo telefono ryšio paslaugas, nėra joks kerštas ar priešiški veiksmai ieškovės atžvilgiu.

13.3. Vaikui ir šiuo metu yra užtikrinamos tinkamos, saugios bei stabilios gyvenimo sąlygos. Iki teismo sprendimo priėmimo joks pavojus vaiko saugumui ar gerovei nekyla, todėl nėra teisinio pagrindo imtis išimtinio pobūdžio priemonių. Prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove yra tapatus jos suformuluotam ieškinio reikalavimui, tuo tarpu teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti vieno iš ieškinio reikalavimų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nors atsakovas su šeima nebegyvena, jis nėra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti vaikus, tą patvirtino ir pati ieškovė. Ieškovės teiginiai, esą teismas, netaikęs laikinosios apsaugos priemonės, paliko šalių nepilnametį vaiką neapibrėžtam laikotarpiui be materialinio išlaikymo iš vieno iš tėvų, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Atsakovui jau vykdant šią pareigą, reikalavimas priteisti laikiną išlaikymą 800 Eur kas mėnesį yra nepagrįstas.

13.4. Atsakovo per mėnesį vaikui skiriama suma (260-300 Eur) yra pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, o ne tik atsakovas. Valstybė kas mėnesį moka 122 Eur kiekvienam vaikui („vaiko pinigai“). Per mėnesį vaikas gauna iš viso 382-422 Eur (iš atsakovo ir valstybės), kas užtikrina būtiniausius vaiko poreikius. Atsakovas savo pareigą vykdo pagal finansines galimybes, o ne pagal nuotaiką ar norus, ir jo kas mėnesį skiriama išlaikymo dalis yra pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams padengti. Ieškovė yra darbingo amžiaus ir turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą bei pagerinti savo finansines galimybes, juo labiau, kad ji taip pat privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne perkelti visą finansinę naštą ant atsakovo pečių. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovei būtinas laikinas išlaikymas jos būtiniausiems poreikiams užtikrinti.

13.5. Ieškovė ieškinyje prašo areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas 337 290,73 Eur sumai, nors atsakovas neturi ir niekada neturėjo tokių piniginių lėšų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šios sumos egzistavimą, nenurodė jos kilmės ar faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas disponuoja tokiu turtu. Ieškovė klaidina teismą, nepagrįstai sudarydama įspūdį, kad atsakovo finansinė padėtis yra itin gera, nors tai visiškai neatitinka tikrovės

13.6. Ieškovės skundo argumentai dėl būtinybės taikyti turto areštą yra nepagrįsti, abstraktūs ir paremti vien prielaidomis, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė rizikos neįrodė – jos teiginiai yra deklaratyvūs, subjektyvūs. Ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus fakto, leidžiančio manyti, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, rodančių galimą turto slėpimą, perleidimą, apsunkinimą ar realų ketinimą trukdyti būsimo sprendimo įvykdymui. Ieškovės nurodyta reikalaujama kompensacija (379 271,88 Eur) taip pat nėra galutinai nustatyta – pati ieškovė pripažįsta, kad suma dar bus tikslinama. Tai patvirtina, kad prašomos ribojimo priemonės yra neproporcingos, abstrakčios ir nesusijusios su realiai ir tiksliai apibrėžtais reikalavimais. Ieškovė nepagrįstai siekia areštuoti itin didelės apimties žemės ūkio techniką ir gyvulius, nors šis turtas yra būtinas atsakovo ekonominei veiklai, pajamų generavimui, įsipareigojimams kreditoriui vykdymui bei vaikų išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove konkrečioje gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti vaikams ir pačiai ieškovei laikiną išlaikymą, areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas 337 290,73 Eur sumai bei uždrausti disponuoti konkrečiu turtu (technika, gyvūnais ir kt.) disponuoti.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė, nustatęs, kad atsakovas teikia vaikams laikiną išlaikymą, nėra grėsmės ieškovės interesams ir laikino išlaikymo jai teikimas yra nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįrodė grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo, t. y. atsakovo tikslo perleisti ieškovės nurodytą turtą (žemės sklypus (ar jų dalis), pastatus (ar jų dalis), kitus kilnojamuosius daiktus, gyvūnus.

18. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuodama, kad skundžiama nutartimi teismas iš esmės patenkina atsakovo interesus, priverčia ieškovę ir vaikus būti nuo jo priklausomais.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje gimė du vaikai – D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2025 m. spalio 14 d., tačiau išnagrinėtas 2025 m. spalio 31 d., t. y. šalių dukteriai E. P. jau sukakus pilnametystės. Tai reiškia, kad šalių dukra gali savarankiškai įgyvendinti savo teisę dėl išlaikymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pasisakė dėl šalių dukters teisės į išlaikymą, nors ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, tačiau nepaisydamas to, jog šią reikalavimo teisę turi ne ieškovė, o bylos šalių dukra, t. y. teismas, pažeisdamas betarpiškumo principą (CPK 14 straipsnio 3 dalis), pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių, o tai yra absoliutus šios nutarties dalies negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl skundžiamos nutarties motyvai šioje dalyje pašalinami.

20. Nustačius, kad šalių dukra bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametė, todėl atitinkamai ir pasibaigė tėvų valdžia, ji savarankiškai sprendžia dėl savo teisių įgyvendinimo, todėl dalyje dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimas tapo netikslingas. Teisės aiškinimas ginčo objektui išnykus lemtų teisės aiškinimą nesukuriant joje jokių teisinių padarinių, todėl toks aiškinimas reikštų abstraktųjį teisės aiškinimą, o ne teisės aiškinimą ir taikymą kiekvienoje konkrečioje byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su šalių pilnametės dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymu, plačiau nepasisako ir jų pagrįstumo bei teisėtumo nevertina.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

21. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

22. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė: 1) jos ir atsakovo susirašinėjimo mobilioje programėlėje ištrauką (4 fotonuotraukas); 2) 2025 m. lapkričio 5 d. raštą Lietuvos policijai dėl informacijos pateikimo ir jo išsiuntimą patvirtinančius dokumentus.

23. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. sausio 28 d. gautas ieškovės prašymas prie civilinės bylos prijungti 2026 m. sausio 20 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinės bylos Nr. e2-294-1236/2026 teismo posėdžio garso įrašą ir 2025 m. gruodžio 5 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą bei vertinti juos kartu su atskiruoju skundu.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami. Be to, bet koks apeliacinio (atskirojo) skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021). Atsižvelgdamas į tai, bei į faktą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nenustatinėja konkretaus vaikų poreikių, jų tėvų finansinės padėties dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsisako ieškovės pateiktus įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė teismo prašė nustatyti vaikų (šiuo atveju sprendžiama dėl vieno iš vaikų) laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašymą šioje dalyje grindė atsakovo ir vaikų bendro ryšio nebuvimu bei aplinkybe, kad ji ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti uzufruktą į gyvenamąjį namą iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki šalių nepilnametis sūnus D. P. baigs ugdymo įstaigą bei faktu, kad pati ieškovė gyvenamąją vietą asmeninės nuosavybės teise galės įgyti tik gavusi iš atsakovo piniginę kompensaciją.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

27. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

28. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020, 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-694-640/2024 ir kt.) Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė teiginio, jog atmeta ieškovės prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino aukščiau nurodytą aplinkybių, būtinų įvertinti norint nustatyti pastarąją laikinąją apsaugos priemonę, visetą, t. y. atsižvelgė į tai, kad bylos šalys gyvena skyriumi bei konstatavo grėsmės vaiko interesams ir teisėms nebuvimą. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl laikinos vaiko (sūnaus) gyvenamosios vietos (su ieškovei), taip pat nėra jokių duomenų apie iškilusią grėsmę vaiko interesams. Iš esmės ieškovės nurodoma grėsmė vaiko interesams nėra išplėtota ir susieta su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė tiek su šalių nepilnamečiu sūnumi, tiek su šalių jau pilnamete dukterimi gyvena ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Byloje nėra duomenų apie atsakovo siekį pakenkti tiek ieškovei, tiek vaikams ir tikslą juos iškeldinti iš gyvenamojo namo. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl neva sąmoningo elektros atjungimo dvi dienas iš eilės nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kadangi akcentuota medžiaga, kurią turėjo gauti iš policijos pareigūnų, į bylą nėra pateikta. Kita vertus, įvertinus apeliantės motyvus, t. y. faktą, jog ji nepateikia jokių duomenų apie grėsmę vaikų interesams dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, į tai, kad ji ypatingai akcentuoja gyvenimo minėtame name faktą ir tai, jog ir ieškiniu ji yra pareiškusi reikalavimą po santuokos nutraukimo likti gyventi name uzufrukto pagrindu iki sūnus taps pilnametis, netiesiogiai galima spręsti apie pačios ieškovės siekį užsitikrinti gyvenamąją vietą name pasiremiant poreikiu nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės prašymo motyvų dviprasmiškumą, t. y. vertinant ieškovės pabrėžiamą siekį užtikrinti vaiko interesus nustatant laikiną gyvenamąją vietą su ja konkrečiame name motyvuojant nesamu ryšiu tarp vaiko ir atsakovo, tokiu atveju ieškovė, išties siekdama akcentuojamų vaiko interesų užtikrinimo, nesant nustatytos grėsmės vaiko interesams, galėtų prašyti laikinos bendravimo vaiko ir atsakovo tvarkos nustatymo, tačiau tokio pobūdžio prašymo nepareiškė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškovės prašymas buvo atmestas pagrįstai.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, gautos ir įvertintos specialistų išvados ir kt. Nesant nustatytos grėsmės vaiko interesams bei nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamu atveju vertintina kaip perteklinė.

Dėl nepilnamečio vaiko ir ieškovės laikino išlaikymo

31. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalį, teismas, be kita ko, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio (tėvo) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.5 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis 800 Eur dydžio periodinėmis išmokomis bei paskirti ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovės prašymo netenkino, nurodydamas, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo išlaikymo vaikams teikimo ir ieškovei kas mėnesį šiai savo prievolei įvykdyti moka nuo 520 Eur iki 1 000 Eur, o išlaikymo dydžio pokytis nesudarė pagrindo teigti, jog šalių vaikų poreikių patenkinimas nėra užtikrinamas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog vaikas turi savo asmeninę banko sąskaitą į kurią atsakovas ir (ar) jo šeimos nariai perveda jiems papildomas lėšas.

33. Iš byloje esančių ieškovės ir šalių sūnaus banko sąskaitų matyti, kad išties atsakovas vaikams (kai abu buvo nepilnamečiai) pervesdavo lėšas kartą per mėnesį, svyruojančias nuo 520 Eur iki 1 000 Eur nurodant, kad lėšos skirtos vaikų išlaikymui konkretų mėnesį. Pateikti duomenys parodo atsakovo skiriamas lėšas dviem vaikam, pavyzdžiui, 2025 m. liepos 9 d. mėn. atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 520 Eur (po 260 Eur kiekvienam vaikui). Iš vaikų banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 12 d. matyti, kad atsakovas atliko po 2 įmokas kiekvienam iš vaikų. Taigi pagrindo išvadai, kad atsakovas, gyvendamas skyriumi, visiškai nevykdė prievolės išlaikyti vaikus, nėra. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad vaiko poreikiai turi būti užtikrinami nuolat, todėl yra būtinas pajamų pastovumas.

34. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 (vieno) mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 (vieną) minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2025 m. spalio 31 d. Nuo 2025 m. sausio iki 2025 m. gruodžio 31 d. MMA iki mokesčių sudarė 1 038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius. Pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai. Tokiu atveju kiekvienam iš tėvų tenkanti minimalių vaiko poreikių suma per mėn. – 388,50 Eur. Ieškovės nurodyti motyvai dėl mažo darbo užmokesčio nesudaro pagrindo didesnę vaiko poreikių patenkinimo naštą perkelti atsakovui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė yra dirbanti ir nors jos gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau yra stabilios (svyruoja nuo 289,70 Eur iki 889 Eur per mėn.). Apeliantė neįrodė, kad ji neturi galimybių pagerinti savo finansinės padėties. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra būtinas pastovumas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, todėl iš atsakovo yra priteisiamas 388,50 Eur išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis įmokomis iki teismo sprendimo priėmimo.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad gaunami „vaiko pinigai“ taip pat yra skirti vaiko poreikių patenkinimui, o kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Vis dėlto, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nustatinėjamas konkretus vaiko poreikių dydis, nėra vertinamos konkrečios abiejų tėvų pajamos, todėl valstybės skiriama finansinė pagalba nėra pagrindas spręsti dėl nustatytos minimalios tėvo skiriamos išlaikymo dalies sumažinimo šioje procesinėje bylos stadijoje.

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatyta laikina išlaikymo suma, skiriama per mėnesį, nėra pagrindas, turint tokias galimybes bei esant didesniems vaiko poreikiams, atsisakyti tėvams skirti didesnę nei numatyta minimali vaiko poreikiam skirta suma per mėnesį.

37. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

38. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai dėl būtinybės ieškovei nustatyti laikiną išlaikymą, teikiamą atsakovo. Nors šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, tačiau nėra duomenų, kad ieškovė būtų nedarbinga dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Ieškovė gauna mėnesines pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos ir bendrovės 2025 m. sausio 13 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 08-I-2025. Ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad ji neturi galimybės pakeisti darbovietės ir gauti didesnį darbo užmokestį, jei dabartinių gaunamų pajamų dydis netenkina (pavyzdžiui, dėl gyvenamojoje vietoje trūkstamų darbo vietų, sveikatos būklės ir kt.). Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė gyvena jai su atsakovu nuosavybės teise priklausančiame name, turi kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovė yra dirbanti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad apeliantė neįrodė išlaikymo jai teikimo reikalingumo sąlygų ir pirmosios instancijos teismas jos prašymą šioje dalyje atmetė pagrįstai.

Dėl turto arešto ir draudimo juo disponuoti

39. Šioje dalyje prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė nurodydamas, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pabrėžė, kad vien tai, jog ieškovė pateikė teismui ieškinį su atitinkamais reikalavimais, tame tarpe priteisti iš atsakovo 379 271,88 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra atitenkantį didesnės vertės turtą, nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina apie ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdo grėsmę. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas, siekdamas išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali būti nesąžiningas ir perleisti tretiesiems asmenims jo vardu registruotą turtą ir (ar) šį turtą apsunkinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

40. Sutiktina su ieškove, kad tam tikrais atvejais yra būtina užtikrinti status quo, tačiau įvertinus ieškovės motyvus dėl turto arešto ir uždraudimo turtu disponuoti, matyti, kad jie paremti tik ieškovės spėjimais nepateikiant daugiau jokių su ieškovės teiginiais susijusių įrodymų ir nenurodant tokio pobūdžio aplinkybių.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023; 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-495-933/2024).Vien šio kriterijaus nustatymas nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nėra nustatytas ryšys tarp atsakovo finansinės padėties ir grėsmės galimam ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.

42. Nors taikant CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šalia šios nuostatos, svarbus aspektas yra tas, kad teismui turi pakakti įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Tai reiškia, kad nėra privaloma turėti įrodymų dėl neabejotinos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau tam, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įrodymai byloje, leidžiantys spręsti apie galinčią atsirasti tokio pobūdžio grėsmę.

43. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė visiškai jokių motyvų ir įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, jog atsakovas ketina perleisti jam ar šalims priklausantį turtą kitiems asmenims, taip sumažindamas savo ir šalių bendrą turimą finansinį balansą, nenurodė jokių atsakovo galimų nesąžiningų veiksmų, o šioje dalyje prašymą, kaip minėta, motyvavo tik asmeniniu situacijos vertinimu ir spėjimais.

44. Norint sureguliuoti ginčo situaciją, prieš tai būtina atlikti prašomų areštuoti daiktų sąrašo analizę, išsiaiškinti, ar jie egzistuoja, kam priklauso, kokia abiejų šalių pozicija dėl konkrečių daiktų ir tik tokiu atveju tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės pasiektų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – užtikrintų ginčo situacijos laikiną sureguliavimą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1411-430/2024 17 punktas). Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovas ir tai matyti ieškinio motyvuose, ieškovė ne kartą akcentavo, kad prašomą priteisti kompensaciją ji dar patikslins, nurodė, jog ne visi turimi duomenys dėl turimo turto ir jo vertės yra tikslūs, todėl tokie ieškovės teiginiai tik dar kartą patvirtina, jog teismas negali apriboti asmens turto remdamasis preliminariais ieškovės teiginiais, nežinodamas nei konkrečios turto vertės, nei bendro turto balanso.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, įvertindamas ieškovės prašytų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tačiau įvertinus atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo nepastovumą, nagrinėjamu atveju yra tikslinga įpareigoti atsakovą mokėti 388,50 Eur dydžio sumą per mėnesį šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Dėl to atskirasis skundas yra patenkinamas iš dalies – skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta nustatyti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui iki kol bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui skyrimo patenkinamas iš dalies atsakovą įpareigojant mokėti po 388,50 Eur dydžio sumą kas mėnesį periodinėmis išmokomis šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti bei paskirti ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutartyje išdėstyti motyvai dėl šalių dukters išlaikymo yra pašalinami (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kita nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 800 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. P., panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje ieškovės prašymą patenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), 388,50 Eur dydžio, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo ir paskirti ieškovę J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Pašalinti iš Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties motyvuojančios dalies motyvus, susijusius su E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymu.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė