- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-1066-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06340-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-824/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 1 775,31 Eur įsiskolinimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2019 m. liepos 22 d. 6 val. 46 min. AB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinė gavo pranešimą, jog rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), pilnas vandens, ir gyventojų prašymą uždaryti vandenį. Ieškovė, nuvykusi į avarijos vietą, nustatė, kad vidaus tinkle išsimovė vamzdis iš sujungimo ir per jį laisvai bėga vanduo, užlietas daugiabučio gyvenamojo namo požeminis garažas. AB „(duomenys neskelbtini)“ avarinė tarnyba 7 val. 30 min. užsuko vandenį (duomenys neskelbtini) šulinyje. Nurodė, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo patalpose, vidaus tinkle. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesiėmė avarijos likvidavimo darbų, t. y. nevykdė administratoriaus pareigos imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, todėl ieškovė, siekdama sumažinti avarijos padarinių sukeltą žalą gyventojų turtui ir kuo greičiau atkurti vandens tiekimo paslaugą namo gyventojams, ištraukė siurbliais iš rūsio 7 talpyklas po 16 kub. m vandens, taip pat didžioji dalis vandens išpumpuota siurbliais į lietaus ir buitinių nuotekų tinklus, papildomai buvo kviestas traktorius su talpykla, kad paspartintų vandens pašalinimo iš objekto procesą. Kadangi avarija įvyko ne ieškovei priklausančiuose tinkluose, o AB „(duomenys neskelbtini)“ tik likvidavo avariją, ieškovė pateikė atsakovei sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą, serija VP Nr. 0048595, už 1 775,31 Eur sumą su PVM už avarijos likvidavimo paslaugas. Atsakovė sąskaitos neapmokėjo. Ieškovė paaiškino, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso magistralinis vandens tiekimo tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įvadinis tinklas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki objekto išorinės sienos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo pastato išorinės sienos visi vidiniai tinklai, išskyrus apskaitos prietaisą (-us), priklauso objekto savininkui – šiuo atveju (duomenys neskelbtini), bendraturčiams.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su patikslintu ieškiniu nesutiko. Prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 22 d. 6.20 val. ryte gavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 11 buto gyventojos pranešimą apie tai, kad nėra vandens. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia sutarties su daugiabučio namo technine prižiūrėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu ir atsakovės administruojamuose daugiabučiuose namuose teikia inžinerinių tinklų priežiūros ir serviso paslaugas ne darbo laiku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, nuvykę į įvykio vietą, užfiksavo, kad yra patvinusi (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo požeminė automobilių aikštelė. Nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. 08.00 val. ryte prie avarijos padarinių likvidavimo darbų prisijungė ir daugiau atsakingų asmenų iš atsakovės pusės, tarp jų ir daugiabučio namo techninės prižiūrėtojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Įvykio vietoje buvo santechnikų ir elektrikų brigada ir objekte jau dirbo ieškovės darbuotojai, taip pat buvo iškviesti AB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai. Siekiant kuo greičiau likviduoti užtvindymo padarinius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atsivežė du siurblius ir užtvindytame požeminiame garaže atliko vandens siurbimo veiksmus. Atsakovė ir jos pasitelkti specialistai aktyviai dalyvavo avarijos likvidavime. Atsakovė 2019 m. liepos 22 d. kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad vandentiekio avarija įvyko vandentiekio įvado inžineriniuose tinkluose, kurie yra ieškovės atsakomybės ribose, todėl atsakovės kaltė nekyla. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės ofertą ir ieškovės akceptą dėl avarijos likvidavimo darbų atlikimo, o ieškovės pateikta sąskaita nepagrindžia fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai. Atsakovė mano, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Žala galbūt kilo dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų, kadangi labiausiai tikėtina avarijos priežastis yra hidrosmūgis. AB „(duomenys neskelbtini)“ vandens tėkmę į požeminį garažą sustabdė tik apie 10–11 val., nes šulinyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusi sklendė buvo sugedusi. Nurodė, kad avarija įvyko už atsakovės atsakomybės ribų, t. y. iki įvado į namą, todėl atsakovė nėra atsakinga už avariją ir kilusius padarinius. 2019 m. liepos 24 d. sąmatoje ir 2019 m. liepos 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti ieškovės atliktų darbų, sunaudotų medžiagų kiekiai nepagrįsti, reikalavimas apmokėti už avarijos metu ištekėjusį vandenį – 400 kub. m – nėra susijęs su avarijos likvidavimo darbais. Dėl avarijos ir jos metu ištekėjusio vandens yra atsakinga ieškovė. Papildomai pažymėjo, kad pati atsakovė patyrė 615,04 Eur išlaidas avarijos padariniams likviduoti.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, mano, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, visiškai palaiko atsakovės 2019 m. spalio 4 d. atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo sutarties liudijimas BCA Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios galiojimo laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 13 d., buvo apdrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant veiklą (daugiabučių bei privačių namų administravimas).
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini“ (toliau – trečiasis asmuo), pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, mano, kad ieškinys turi būti atmestas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo inicijuoti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui, būtų perduodama Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieškovei nuosavybės teise arba kad būtų sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Kadangi infrastruktūra nebuvo perduota nei Klaipėdos miesto savivaldybei, nei ieškovei, ir su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta šios infrastruktūros naudojimo sutartis, tačiau infrastruktūra buvo reikalinga ir tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, ieškovė šiuo vandentiekio įvadu faktiškai naudojosi. Kadangi ieškovė faktiškai naudojosi vandentiekio įvadu, ji taip pat privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę, kad būtų inicijuojamas infrastruktūros perdavimas Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieškovei, arba, kad būtų sudarytos šios infrastruktūros naudojimo sutartys, tačiau ieškovė šių veiksmų, įvertinus bylos nagrinėjimo dalyką, tikėtina, neatliko ir nurodyti vandens tinklai turėjo priklausyti ieškovei arba būti perduoti naudotis ieškovei. Ieškovė, kaip viešojo geriamojo vandens tiekėja ir paviršinių nuotekų tvarkytoja, faktiškai naudodamasi vandentiekio infrastruktūra, taip pat yra atsakinga už jo priežiūrą, ir dėl šios priežasties, įvykus avarijai, privalėjo savo lėšomis šalinti avarijos padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė aktyviai dalyvavo šalinant avarijos padarinius, ir tai patvirtina ne tik atsakovės atstovų paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, bet ir rašytinai įrodymai, tokie kaip: ieškovei adresuotas atsakovės 2019 m. liepos 22 d. raštas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2019 m. liepos 22 d. statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 5 d. lokalinė sąmata ir darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) už vandens pašalinimą siurbliu iš rūsio (automobilių aikštelės) už 615,04 Eur su PVM.
8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su atsakove, kad šiuo atveju avarijos priežastis – nusimovusi inkaruojama mova nuo plastikinio įvadinio vamzdžio PE110, esančio ties namo pamatu prieš įvadinę namo sklendę ir vandens apskaitą, iš betoninių pamatų konstrukcijos ištrūkę ankariniai movos tvirtinimo varžtai. Šias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2019 m. liepos 22 d. statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo ekspertizės išvada, jos 2 punkte nurodyta, kad labiausiai tikėtina vandentiekio avarijos priežastis – slėgio svyravimai vandentiekio tinkle, sukėlę hidraulinį smūgį (-ius), esant netinkamai įrengtiems prietaisams apsisaugojimui nuo hidraulinio smūgio poveikio.
9. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovės darbuotojo liudytojo R. B. (R. B.) paaiškinimus, jog naktį hidraulinio smūgio negalėjo įvykti. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus apie teismo eksperto A. S. kvalifikaciją ir R. B. kvalifikaciją, jų išsilavinimą, į tai, kad R. B. įvykio metu, užimdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklų departamento vandentiekio tinklų tarnybos vadovo pareigas, atostogavo, nenurodyta išvados dėl hidraulinio smūgio nebuvimo surašymo data, padarė išvadą, jog teismas vadovaujasi kvalifikuota, labiau pagrįsta ir labiau tikėtina, kad teisinga, teismo ekspertizės išvada dėl vandentiekio avarijos priežasties.
10. Teismas nurodė, kad nustačius avarijos priežastį, jog dėl kilusio įvykio yra atsakinga ieškovė, galima spręsti, kad ji yra atsakinga dėl avarijos pasekmių, todėl nesvarbu, kad ji tinklų nėra įtraukusi į savo turto balansą (ieškovė nurodė, kad jos balanse nėra įtrauktas įvadinis tinklas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vandentiekio įvadas – iš PE d110 vamzdžių (56,55 ilgio) nuo vandentiekio šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) sklendės gatvės magistraliniuose tinkluose iki vandens apskaitos mazgo, esančio namo rūsyje, nuosavybės teise priklausė reorganizuotai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šia vandentiekio tinklo atkarpa byloje nenustatytais pagrindais naudojosi AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip infrastruktūra, reikalinga viešajam vandens tiekimui.
11. Teismas akcentavo, jog teismo ekspertizės išvados 4.2.1. punkte nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. X-764 Vilnius, akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 7 punktu, nustatęs, kad viešajam geriamojo vandens tiekimui užtikrinti yra reikalinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausanti vandens tiekimo infrastruktūra – „Vandentiekio įvadas“ į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) (t. y. vandentiekio tinklo vieta, kurioje kilo vandentiekio avarija), privalėjo kreiptis į savivaldybę dėl šio objekto išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškovės su atsakove nesieja jokie teisiniai santykiai, darytina išvada, kad atsakovė byloje yra netinkama atsakovė, nes ieškovė negali jai tiesiogiai reikšti ieškinio. Pažymėjo, kad, bylą nagrinėjant teisme, ieškovė turėjo galimybę pateikti prašymą teismui pakeisti atsakovę, teismas ne kartą ieškovei aiškino teisę pakeisti netinkamą atsakovę, tačiau ieškovė atsisakė keisti atsakovę, taip pat tiek žodžiu, tiek ir raštu savo papildomuose rašytiniuose dokumentuose kategoriškai atsisakė įtraukti bendraatsakiu ar trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėją UAB „(duomenys neskelbtini“, nurodant, kad reikalavimą suformulavo tinkamam atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) AB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-64-824/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
13.1. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, kadangi tiek posėdžio metu, tiek priimant sprendimą analizavo tik atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, o ieškovės pateikti rašytiniai (žurnalai, schemos, sąmatos detalizacijos, išvada dėl hidraulinio smūgio vandentiekio tinkluose negalimumo, ieškovės pateikti į bylą atsakovės raštai gyventojams, jog avarijai likviduoti iškviesta AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.), vaizdiniai įrodymai (avarijos fotonuotraukos, filmuota medžiaga, grafikai iš 1-osios ir 3-iosios vandenviečių padavimo į miesto tinklus sistemos, ieškovės pateikta nuotrauka, kad atsakovė savo tinklalapyje skelbiasi, jog likviduoja avarijas ir kt.) neanalizuojami, nevertinami arba paneigiami, nors turi svarią įrodomąją galią.
13.2. Ieškovė pažymi, kad sprendime nesiremiama ieškovės liudytojų, kurie yra vandentvarkos specialistai ir ilgą laiką dirba specifinių žinių reikalaujantį darbą, parodymais ir paaiškinimais, o remiasi teismo ekspertizės išvada, kuri yra netinkama, kadangi ekspertui formuojami klausimai buvo akivaizdūs ir neginčijami arba reikalaujantys ne specifinių techninių žinių, o teisinių žinių – teisės aktų analizės.
13.3. Pažymima, kad teismo pozicija – nevertinti vandentvarkos specialisto – vandentiekio tinklų tarnybos vadovo – išvados dėl hidraulinio smūgio negalimumo, pasiremiant, jog specialistas buvo atostogose ir nenurodyta išvados surašymo data, pažeidžia nusistovėjusią teismų praktiką ir teisingumo, objektyvumo, nešališkumo principus. Specialisto išvada buvo padaryta, remiantis objektyviais duomenimis iš vandens tiekimo, valdymo sistemų duomenų bazių ir turi svarią įrodomąją galią šioje byloje.
13.4. Apeliantė pažymi, kad teismas nevertino ieškovės liudytojo V. R. parodymų, tik pažymėjo, jog jis nurodė neginčijamą faktą, jog jis matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Teismas sprendime nepagrįstai ir šališkai vertino ieškovės liudytojo D. P. parodymus, argumentuodamas, kad jis paaiškinimus teisme davė, būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų tarnybos meistru, posėdyje dalyvaujant darbdavio atstovui. Pažymima, kad nors šis asmuo ir dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis kviestas liudytoju kaip gyventojas, kuris pirmasis pastebėjo įvykusią avariją ir kvietė pagalbą. Teismo pozicija nesivadovauti liudytojų – (duomenys neskelbtini), gyventojų – paaiškinimais, kadangi jų paaiškinimai skyrėsi detalėmis, tokiomis kaip laikas, asmenų, dalyvavusių šalinant avarijos padarinius, veiksmų atlikimo eiliškumas – prieštarauja teisingumo, protingumo, nešališkumo principams ir susiformavusiai teismų praktikai. Gyventojai, kaip pagrindiniai asmenys, patyrę žalą, situaciją vertino objektyviai, aplinkybes pasakojo nuosekliai.
13.5. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatė aplinkybių, o tik minimaliai surašė ieškovės nurodomas aplinkybes ir maksimaliai atsakovo paaiškinimus ir parodymus; sprendime nėra įrodymų, kuriais būtų grindžiamos teismo išvados, t. y. teismas sprendime neformuoja išvadų pagal nustatytas aplinkybes, nenurodo, kuo remiantis priėmė sprendimą atmesti ieškovės ieškinį, o tik nenuosekliai surašė atsakovės pateiktus paaiškinimus, perrašė tam tikras ekspertizės akto dalis; argumentai, kuriais teismas atmetė ieškovės įrodymus, prieštarauja protingumo, teisingumo ir nešališkumo principams; nėra teisinių argumentų, įstatymų ir teisės aktų analizės, kuo remiantis atmestas ieškovės ieškinys.
13.6. Apeliantė pažymi, kad esminis vartotojo (-jų) inžinerinės sistemos skiriamasis požymis yra tai, kad sistema ir inžineriniai tinklai tenkina tik statinio ar jo dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio naudojimo poreikius ir gali būti atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos ne tik apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.), bet ir kitomis vartotojo (-jų) (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, kaip tai reglamentuota Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje. Šiuo atveju akivaizdu, kad ginčo vamzdis tenkina tik namo, (duomenys neskelbtini), savininkų poreikius, o viešojo tiekėjo sistema, kaip ir gretimų namų sistemos, gali funkcionuoti nuo jo nepriklausomai. Ieškovės nuomone, vartotojų inžinerinės geriamojo vandens sistemos riba yra daugiabučio gyvenamojo namo išorinė pastato siena, kaip bendraturčių nuosavybės riba. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-629, abonentai ir (ar) vartotojai turi pareigą remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius.
13.7. Apeliantė nurodo, kad avarijos vieta yra vamzdyno, esančio pastato viduje, dalyje, todėl už tokią avariją turi būti atsakingas pastato administratorius, administruojantis daugiabučio gyventojų bendrojo naudojimo objektus. Teisės aktų ir kasacinio teismo išaiškinimų visuma suponuoja išvadą, jog neteisingas ir prieštaringas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog daugiabučio namo administratoriaus yra prižiūrima tik vamzdyno dalis už įvadinio skaitiklio, esančio namo rūsyje, o ieškovė yra atsakinga dėl avarijos pasekmių, nepaisant to, kad ji tinklų nėra įtraukusi į savo turto balansą.
Atsiliepimas
14. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
14.1. Atsakovės įsitikinimu, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, byloje surinktų įrodymų visuma ir teismo padarytos išvados daro nepagrįstais apeliantės argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, duotų bylą nagrinėjant teisme, ir taip pažeidė proceso teisės nuostatas.
14.2. Atsakovė pažymi, apeliantė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, neteikė teismui jokių su šiuo įrodymu susijusių procesinių prašymų, paaiškinimų, neprašė teismo dėl tam tikrų motyvų nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis, nereiškė prašymų skirti pakartotinę ar papildomą teismo ekspertizę, taip pat neprašė šaukti ir byloje apklausti teismo ekspertizę atlikusį teismo ekspertą A. S.. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų, kurie objektyviai patvirtintų, kad ekspertizės akte suformuluotos teismo eksperto išvados ir kiti pateikti duomenys būtų nepagrįsti, nepatikimi ar turėtų kitų esminių trūkumų.
14.3. Atsakovė nurodo, kad ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamos jos šaukto liudytojo R. B. užimamos pareigos AB „(duomenys neskelbtini)“ nesudaro pagrindo jo išsilavinimą ir galimybę konstatuoti hidrosmūgio nebuvimą vertinti priešingai, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, o tai reiškia, jog apeliantės nesutikimas su teismo sprendimu šiuo klausimu yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
14.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės prašymu apklaustų liudytojų V. R. ir D. P. paaiškinimų vertinimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip minėtų liudytojų V. R. ir D. P. paaiškinimai turėjo būti įvertinti byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir kokios išvados turėjo būti padarytos.
14.5. Ieškovės vertinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, kuri, ieškovės teigimu, yra daugiabučio namo išorinėje sienoje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) teisinį reguliavimą, jokie individualūs susitarimai nėra galimi, be to, tarp ieškovės ir atsakovės ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų tokie susitarimai nebuvo sudaryti, tad reikia vadovautis minėtu teisės aktu, nuostatomis dėl geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, tarp kurių daugiabučio namo sienos nėra. Ekspertizės akte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad avarija kilo prieš daugiabučio namo įvadinį skaitiklį, o tai reiškia, kad, nors avarija įvyko daugiabučio namo viduje (rūsyje), tačiau ne vidiniame pastato vandentiekio tinkle, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė. Taigi apeliacinio skundo motyvais apeliantė visiškai ignoruoja įstatymų leidėjo priimtų teisės aktų esmę, šioje byloje atliktos teismo ekspertizės išvadas, faktines aplinkybes, susiklosčiusias daugiabučiame name ir visoje aplink jį esančioje geriamojo vandens tiekimo infrastruktūroje.
14.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pritarė trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini“ pozicijai, jog Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo inicijuoti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui, būtų perduodama Klaipėdos miesto savivaldybei ar ieškovei nuosavybės teise arba kad būtų sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo, ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir tiekimo, ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
15.1. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino į bylą pateiktus visų šalių įrodymus, iš sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, tuomet susiformavo savo vidinį įsitikinimą.
15.2. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog vandentiekio tinklo atkarpa nuo vandentiekio šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) sklendės gatvės magistraliniuose tinkluose iki vandens apskaitos mazgo, esančio namo rūsyje, byloje nenustatytais pagrindais naudojosi AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip infrastruktūra, reikalinga viešajam vandens tiekimui.
15.3. Trečiojo asmens nuomone, apeliacinio skundo reikalavimai nepagrįsti, nes ieškovė savo teisę į skolos priteisimą kildina iš neteisės, t. y. iš aplinkybės, kad ieškovė ar Klaipėdos miesto savivaldybė neperėmė vandentiekio infrastruktūros, nors privalėjo tai padaryti pagal teisės aktų (t. y. Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 punkto) reikalavimus.
15.4. Pažymima, kad ieškovė, kaip viešoji geriamojo vandens tiekėja ir paviršinių nuotekų tvarkytoja, faktiškai naudodamasi vandentiekio infrastruktūra, taip pat yra atsakinga už jos priežiūrą ir dėl šios priežasties, įvykus avarijai, privalėjo savo lėšomis šalinti avarijos padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
6. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
7. Ieškovė 2021 m. lapkričio 4 d. į bylą papildomai pateikė naujus įrodymus – prof. dr. S. M. raštą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
8. 2019 m. liepos 22 d. dėl avarijos buvo užlietas daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), požeminis garažas. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja. 2019 m. liepos 22 d. 6.46 val. ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinė gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini), pilnas rūsys vandens ir gautas gyventojų prašymas užsukti vandenį. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovei sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą, serija VP Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 775,31 Eur sumą su PVM už suteiktas paslaugas likviduojant avariją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso magistralinis vandens tiekimo tinklas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o nuo šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), iki daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), einantys inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri dėl reorganizavimo 2014 m. lapkričio 11 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, jos teisių ir pareigų perėmėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. spalio 15 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namo vandentiekio tinklai pripažinti tinkamais naudoti, o 2013 m. kovo 14 d. daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai susirinkime patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. 212, kurio II skyriaus bendrosios pastato inžinerinės sistemos 1 punkte įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektu laikomas komunalinis vandentiekis (nuo apskaitos mazgo). 2020 m. birželio 30 d. Klaipėdos aplinkės teismo nutartimi paskirta techninė statybos ekspertizė, 2021 m. sausio 28 d. surašytas teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl įrodymų vertinimo
9. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškovės paaiškinimus, liudytojų ir daugiabučio namo gyventojų parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir tuo pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, t. y. CPK 177 straipsnio 2 dalies, 186 straipsnio 4 dalies nuostatas.
10. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.
11. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino arba išvis nevertino ieškovės paaiškinimų, ieškovės liudytojų ir gyventojų parodymų, duotų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir taip pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalies, 186 straipsnio 4 dalies nuostatas. Viena vertus, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kokie konkrečiai ieškovės atstovų, jos darbuotojų, daugiabučio namo gyventojų paaiškinimai pirmosios instancijos teismo buvo neįvertinti, taip pat neargumentuojama ir nenurodoma, kaip jie turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, turėtų būti padarytos. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pasisakyta dėl atsakovės prašytų šaukti liudytojų pateiktų paaiškinimų, jų vertinimo. Pažymėtina, kad vertindamas liudytojų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo V. R. paaiškinimais, kuris, būdamas ieškovės bendrovės vandentiekio tinklų tarnybos meistru, matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus likviduojant vandentiekio avarijos padarinius. Teismas įvertino ir liudytojo R. B. paaiškinimus apie tai, kad jis nemano buvus hidrauliniam smūgiui, o įvykio metu jis buvo kasmetinėse atostogose. Taip pat teismas atsižvelgė ir į liudytojo D. P. paaiškinimus, kuris nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo šalinant vandentiekio avarijos padarinius, ir nematė atvykusių šios įmonės darbuotojų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai argumentavo, kodėl teismas kritiškai vertina minėto liudytojo paaiškinimus, t. y. liudytojas paaiškinimus teisme davė, būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų tarnybos meistru, posėdyje dalyvaujant darbdavio atstovui, be to, duoti kategoriški parodymai prieštarauja ne tik kitų liudytojų paaiškinimams, bet ir rašytinei bylos medžiagai. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime paminėtų ieškovės liudytojų paaiškinimai buvo įvertinti kitų į bylą surinktų įrodymų kontekste ir pasisakyta, kodėl teismas vadovaujasi vienais ar kitais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesielgė šališkai ir pagrįstai nesivadovavo ne išimtinai ieškovės liudytojo paaiškinimais, bet ir liudytojų – namo gyventojų – paaiškinimais, kadangi jie skyrėsi detalėmis, stokojo tikslumo, kuris gali prieštarauti teisingumo įgyvendinimui, be to, teismo sprendimu ieškinys atmestas kitais pagrindais, kuriems nesudaro esmės liudytojų paaiškinimai.
13. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas apskritai nevertino ar netinkamai vertino ieškovės ir jos liudytojų paaiškinimus. Tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai nenurodyti visi ieškovės ir jos liudytojų paaiškinimai ar nepasisakyta dėl kiekvieno iš jų vertinimo, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nevertintina kaip pagrindas daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino ieškovės, jos liudytojų paaiškinimus. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus ir padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos (CPK 185, 218 straipsniai).
Dėl teismo ekspertizės akto išvadų
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su tuo, kad teismo sprendime nesiremiama ieškovės liudytojų, kurie yra vandentvarkos specialistai ir ilgą laiką dirba specifinių žinių reikalaujantį darbą, parodymais ir paaiškinimais, o remiamasi teismo ekspertizės išvada, kuri, ieškovės vertinimu, yra netinkama, kadangi ekspertui formuojami klausimai buvo akivaizdūs ir neginčijami arba reikalaujantys ne specifinių techninių žinių, o teisinių žinių – teisės aktų analizės.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės, neprašė atlikti pakartotinės ar papildomos teismo ekspertizės, neprašė ir teismo posėdyje apklausti teismo ekspertą A. S.. Kitų prašymų ar prieštaravimų dėl ekspertizės nebuvo pareikšta. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovė turėjo procesinę galimybę šalinti, jos nuomone, esamus teismo ekspertizės akto trūkumus ne tik teikdama klausimus ekspertui, bet ir prašydama papildomos ar pakartotinės ekspertizės.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, apeliaciniame skunde ginčydama atliktą teismo ekspertizę, nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų nuostatų ekspertas nesilaikė. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų, pagrįstų motyvų, kurie objektyviai patvirtintų, kad ekspertizės akte suformuluotos teismo eksperto išvados ir kiti pateikti duomenys būtų nepagrįsti, nepatikimi, prieštaringi ar turėtų kitų esminių trūkumų.
18. Teismo paskirtą teismo techninę statybos ekspertizę atliko teismo ekspertas A. S., esantis teismo ekspertų sąraše. Įvertinus jo kvalifikaciją ir byloje nesant kitų įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti paskirto eksperto kvalifikacija, teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, kad pateiktos ekspertizės išvados yra profesionalios ir kvalifikuotos. Teismo ekspertizės išvados 2 punkte nurodyta, kad „labiausiai tikėtina vandentiekio avarijos priežastis – slėgio svyravimai vandentiekio tinkle, sukėlę hidraulinį smūgį (-ius), esant netinkamai įrengtiems prietaisams apsisaugojimui nuo hidraulinio smūgio poveikio. Mažai tikėtina avarijos priežastis mechaninė vamzdyno deformacija, nes vamzdžio įvado kirtimo rūsio sienos konstrukciją vieta vizualiai nepažeista“.
19. Ieškovė, nesutikdama su teismo ekspertizės išvada, neigia buvus hidrauliniam smūgiui. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės darbuotojas liudytojas R. B., būdamas vandentiekio tinklų tarnybos vadovu, paruošė rašytinę išvadą dėl hidraulinio smūgio vandentiekio tinkluose 2019 m. rugsėjo 22 d. naktį negalimumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl R. B. išvados pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šio liudytojo išsilavinimas neteikia jam kompetencijos teikti kvalifikuotą išvadą dėl hidrosmūgio, be to, nenurodyta išvados surašymo data, o vandentiekio avarijos metu pats R. B. atostogavo. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad minėtų aplinkybių visuma nulemia R. B. išvados atmetimą, tuo tarpu teismo eksperto A. S. išvados yra kvalifikuotos, labiau pagrįstos ir tikėtinos. Tai, kad ekspertizės akte nurodyta labiausiai tikėtina vandentiekio avarijos priežastis – slėgio svyravimai vandentiekio tinkle, sukėlę hidraulinį smūgį (-ius), esant netinkamai įrengtiems prietaisams apsisaugoti nuo hidraulinio smūgio poveikio, skiriasi nuo ieškovės vandentiekio tinklų tarnybos vadovo R. B. paruoštos rašytinės išvados dėl hidraulinio smūgio vandentiekio tinkluose 2019 m. liepos 22 d. naktį negalimumo, savaime nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti eksperto išvadomis ir, tuo labiau, neįrodo atsakovės teiginio dėl nevisapusiško byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad R. B. yra ieškovo darbuotojas, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi ir jo paaiškinimai turi būti vertinami itin kritiškai.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovės papildomai į bylą pateiktus dokumentus – teismo eksperto prof. dr. S. M. raštą. Pažymėtina, kad prof. dr. S. M. 2021 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktas, atsakant į ieškovės klausimus kitoje civilinėje byloje Nr. e2?6865?1149/2021. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis raštas, priešingai nei teigia apeliantė, nekvestionuoja nagrinėjamoje byloje pateiktos teismo eksperto A. S. ekspertizės išvados.
Dėl sprendimo motyvuojamosios dalies atitikties CPK 270 straipsnio 4 daliai
21. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas, kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.).
22. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. teismas nenustatė aplinkybių, o tik minimaliai surašė ieškovės nurodomas aplinkybes ir maksimaliai atsakovės paaiškinimus ir parodymus; sprendime nėra įrodymų, kuriais būtų grindžiamos teismo išvados, argumentai, kuriais teismas atmetė ieškovės įrodymus, prieštarauja protingumo, teisingumo ir nešališkumo principams; nėra teisinių argumentų, įstatymų ir teisės aktų analizės, kuo remiantis atmestas ieškinys.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais visiškai nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių atstovų paaiškinimų, ekspertizės išvadų, liudytojų paaiškinimų nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškinosi, ar vandentiekio avarija įvyko tose ribose, už kurią yra atsakinga namą administruojanti įmonė, taip pat ir avarijos priežastis, analizavo teisės aktų nuostatas, vertino rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, argumentavo ir pateikė išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus, nevertinti ieškovės, liudytojų pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
Dėl atsakovės atsakomybės
24. Asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir GVTNTĮ) (GVTNTĮ 2 straipsnis). GVTNTĮ įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 1 straipsnis).
25. Pagal GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliantė turi pareigą užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, o GVTNTĮ 3 straipsnio 7 dalis numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui (GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalis).
26. Geriamojo vandens įstatymo (toliau – GVĮ) 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad vandentiekis – inžinerinių įrenginių kompleksas vandeniui išgauti, gerinti ir tiekti vartotojams. Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado (GVĮ 2 straipsnio 23 dalis). Įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais (GVĮ 2 straipsnio 26 dalis). Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį (GVĮ 5 straipsnio 2 dalis). Už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje esančio geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys vartotojai (GVĮ 5 straipsnio 3 dalis).
27. Skundžiamame sprendime teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju avarijos priežastis – nusimovusi inkaruojama mova nuo plastikinio įvadinio vamzdžio PE110, esančio ties namo pamatu prieš įvadinę namo sklendę ir vandens apskaitą, iš betoninių pamatų konstrukcijos ištrūkę ankariniai movos tvirtinimo varžtai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes teismo nustatytas aplinkybes patvirtina tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2019 m. liepos 22 d. statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek teismo ekspertizės išvados. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), teismo ekspertizės išvados 1 punkte nurodyta, kad, atlikus civilinės bylos medžiagos vertinimą ir objekto apžiūrą vietoje, nustatyta, kad 2019 m. liepos 22 d. vandentiekio avarija daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilo vandentiekio įvade: vandentiekio įvadu į pastatą iš gatvės tinklų tiekiamas geriamasis vanduo – įvadas prasideda vandentiekio tinklo šulinyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir baigiasi pastate vandens apskaitos mazgu. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso magistralinis vandens tiekimo tinklas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o nuo šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sklendės gatvės magistraliniuose tinkluose iki daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos mazgo, esančio namo rūsyje, einantys inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas (iš PE d110 vamzdžių (56,55 ilgio)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri dėl reorganizavimo 2014 m. lapkričio 11 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o jos teisių ir pareigų perėmėja – UAB „(duomenys neskelbtini“. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, kadangi infrastruktūra (inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nebuvo perduota nei Klaipėdos miesto savivaldybei, nei ieškovei, ir su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta šios infrastruktūros naudojimo sutartis, tačiau infrastruktūra buvo reikalinga ir tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, ieškovė šiuo vandentiekio įvadu faktiškai naudojosi. Fakto, kad ieškovė naudojosi minėta infrastruktūra, nepaneigė ir pati ieškovė. Atsižvelgiant į ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės išvadas, vadovaujantis GVTNTĮ 16 straipsnio 7 punkto nuostatomis, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, įvertinus tai, jog ieškovė faktiškai naudojosi vandentiekio įvadu, ji taip pat privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę, kad būtų inicijuojamas infrastruktūros perdavimas Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieškovei arba kad būtų sudarytos šios infrastruktūros naudojimo sutartys, tačiau ieškovė šių veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad į ieškovės balansą nėra įtrauktas įvadinis tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikia pagrindo atsakomybę dėl 2019 m. liepos 22 d. vandentiekio avarijos perkelti atsakovei.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. CPK nuostatos nesuteikia teismui teisės pačiam spręsti dėl asmenų, kurie turi būti atsakovai byloje (išskyrus CPK numatytas išimtis), nes CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu tik esant ieškovo pateiktam motyvuotam prašymui. Ieškovui atsisakius pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, teismas bylą nagrinėja iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakove byloje turėtų būti įtrauktas trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pagrįstai siūlė ieškovei tikslinti ieškinį, t. y. pasirinkti tinkamą atsakovą. Nesutikdama su tokiu pasiūlymu, ieškovė prisiėmė riziką, jog ieškinys gali būti atmestas vien tuo pagrindu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas neįvardijo teisės normos, kuria vadovaujasi, atmesdamas ieškinį, tačiau iš esmės teisingai išnagrinėjo ieškinio reikalavimą ir, ieškovei nesutikus tikslinti ieškinio, pasirenkant tinkamą atsakovą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
30. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, ieškovės apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau – STR) ir GVTNTĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018 pateikti išaiškinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, nes apeliantė jas cituoja selektyviai, tik sau naudingas nuostatas, ignoruodama visas kitas nuostatas ir išaiškinimus, kurių visuma nulemia jos pozicijos nepagrįstumą.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, netinkamai aiškindama minėtus teisės aktus, padaro nepagrįstą išvadą, kad vartotojų inžinerinės geriamojo vandens sistemos riba yra daugiabučio gyvenamojo namo išorinė pastato siena, kaip bendraturčių nuosavybės riba. Kaip jau minėta nutartyje, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui (GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme aiškiai reglamentuota, kad abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba baigiasi ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra būtent ties vandentiekio šuliniu, sklypo riba, statinio ar daugiabučio namo įvadu, priklausomai nuo abonentų ir vartotojų kategorijos. Svarbu yra tai, kad GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas vietų, kurios gali būti laikomos geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, nurodant, kad konkreti vieta pasirenkama ne šalių susitarimu jų nuožiūra, o nustatoma pagal abonento ir vartotojo kategoriją – vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas. Pagal GVTNTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, minėtų teisės aktų visuma paneigia apeliantės argumentus dėl geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, kuri, ieškovės teigimu, yra daugiabučio namo išorinėje sienoje.
32. Pasak apeliantės, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 buvo konstatuota, kad vamzdžio dalis, esanti pastato viduje iki apskaitos prietaiso, nėra priskiriama geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūrai, todėl viešasis vandens tiekėjas neturi pareigos eksploatuoti ginčo atkarpos. Apeliantės nuomone, vadovaujantis minėta Panevėžio apygardos teismo nutartimi, šioje civilinėje byloje pareigą eksploatuoti vandentiekio tinklo atkarpą turi daugiabučio namo administratorius, t. y. atsakovė.
33. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės šaltinių reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 nėra analogiška ar panaši savo esminėmis faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą – faktinių aplinkybių tapatumas yra nepagrįstas. Minėtoje byloje ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl žalos atlyginimo, grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), buvo reiškiamas atsakovei AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje, nes ji yra apdraudusi AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę. Reikalavimas buvo paremtas tuo, kad, trūkus vamzdžiui iki įvado apskaitos prietaiso, atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu kyla AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip statinio valdytojai. Kaip žinia, šioje civilinėje byloje apeliantė yra pareiškusi reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo, jį grindė tuo, kad ieškovė likvidavo daugiabučio namo vandentiekio avariją, nors tai, pasak ieškovės, privalėjo atlikti atsakovė. Bylose skiriasi ir įvykio vieta – nagrinėjamoje byloje vandentiekio avarija įvyko daugiabučiame name, o Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 vandentiekio avarija įvyko komercinėse patalpose, kuriose buvo sandėliuojamos atsargos. Pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, vadovaujantis GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba nustatoma pagal abonento ir vartotojo kategoriją. Be to, svarbi aplinkybė yra tai, kad priešingai nei nagrinėjamoje byloje, ieškovės nurodytoje byloje trūkusio vamzdžio atkarpa nebuvo priskiriama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrai. Taigi, išskyrus tai, kad Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo pati apeliantė ir kad ginčas kilo dėl viename iš Klaipėdos mieste esančių pastatų įvykusios vandentiekio avarijos, daugiau jokių sutampančių esminių faktinių aplinkybių nėra. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria nesivadovauti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 kaip precedentu nagrinėjamai bylai.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Ieškovės (apeliantės) AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovės atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.