Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „If PC Insurance AS" filialas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 775,31 Eur įsiskolinimą ir 40 Eur sumokėtą žyminį mokestį bei 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog iš esminių ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, yra būtina nustatyti 2019 m. liepos 22 d. įvykusios vandentiekio avarijos vietą, priežastis, atsakingus asmenis, kitas aplinkybes, o tam yra reikalingos specialios žinios ir atitinkama kompetencija, kurios teismas ir proceso šalys neturi, todėl byloje egzistuoja neabejotinas pagrindas skirti statybos techninę ekspertizę.

3. Ieškovės atstovė teismo posėdyje prieštaravo ekspertizės skyrimui. Ieškovė per teismo nustatytą terminą nepasiūlė kito eksperto kandidatūros, nesiūlė klausimų užduoti ekspertui. Teismo posėdyje, nepateikdama jokių argumentų ar aplinkybių, dėl kurių atsakovės siūlomas ekspertas negalėtų būti skiriamas atlikti ekspertizės, nurodė, kad nesutinka su siūlomo eksperto kandidatūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir paskyrė teismo statybos techninę ekspertizę, pavedė ją atlikti teismo ekspertui A. S.. Taip pat sustabdė civilinės bylos Nr. e2-364-824/2020 nagrinėjimą, kol bus atlikta ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas. Nurodė, kad byla stabdytina tol, kol bus atlikta ekspertizė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį dėl civilinės bylos stabdymo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

6.1. Nurodė, kad teismas bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, kada išklausytos šalys, apklausti liudytojai ir panašiai ir likusios baigiamosios šalių kalbos, tenkina atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vitės valdos“ atstovų prašymą skirti ekspertizę, nors pradinėje civilinio proceso stadijoje (rengiantis bylos nagrinėjimui – 2019 m. liepos 26 d. parengiamojo posėdžio metu) teismas nevertino tokio atsakovės prašymo.

6.2. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė, siekdama atsikirsti į ieškovės argumentus, galėjo per metus laiko padaryti nepriklausomą ekspertizę savo iniciatyva ir nešališkos ekspertizės išvadomis atsiliepti į ieškovės reikalavimus.

6.3. Nurodė, kad teismas pažeisdamas protingumo, teisingumo ir bylos ekonomiškumo principus, sutikdamas nesąmoningai didinti bylinėjimosi išlaidas, sutinka, kad būtų stabdoma byla ir daroma ekspertizė, kai ekspertizės kainos suma dvigubai didesnė (t. y. 3 509 Eur) negu ieškovės reikalaujama suma (1 775,31 Eur).

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo apeliacinį procesą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 2020 m. liepos 2 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarties dalies, kuria nutarta paskirti teismo statybos techninę ekspertizę, nutraukti ir apeliacine tvarka nepasisakyti dėl ieškovės atskirajame skunde dėstomų argumentų, kurie susiję su teismo statybos techninės ekspertizės paskyrimo klausimu. Taip pat prašė atmesti ieškovės atskirojo skundo dalį dėl civilinės bylos sustabdymo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teismo ekspertizę paskyrė siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Teigia, jog teismas ieškovės skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad bylos sustabdymą taiko būtent dėl skiriamos ekspertizės ir iki ši bus atlikta. Mano, jog tuo tarpu ieškovės 2020 m. liepos 2 d. atskirojo skundo argumentai dėl bylos sustabdymo iš esmės apsiriboja tik proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimu, teismo šališkumu, tačiau jokių klausimų ar procesinių veiksmų, kuriuos teismas privalėtų atlikti nelaukdamas paskirtos teismo ekspertizės rezultatų, ieškovė savo atskirajame skunde nenurodė, nušalinimo teismui taip pat nepareiškė.

8.2. Teigia, jog civilinė byla yra sudėtinga, o nurodydama aplinkybę, kad byla neva nagrinėjama beveik metus laiko, ieškovė neatsižvelgė į tai, kad tik 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo pateiktas ieškovės patikslintas ieškinys, 2019 m. spalio 3 d. – atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį, byloje įvyko 3 teismo posėdžiai, dėl COVID-19 plitimo grėsmės Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. vasario 26 d. paskelbtos valstybės lygio ekstremalios padėties ir nuo 2020 m. kovo 16 d. įvesto karantino buvo atidėti du teismo posėdžiai (2020 m. kovo 3 d., 2020 m. balandžio 27 d.) ir 4 mėnesius negalėjo vykti bylos nagrinėjimas. Mano, kad todėl, pirmosios instancijos teismui 2020 m. birželio 30 d. nutartimi sustabdžius bylą ekspertizei atlikti ir pateikti ekspertizės aktą 12 savaičių laikotarpiui, akivaizdžiai nebus pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-364-824/2020, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atskiruoju skundu yra prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį dėl civilinės bylos stabdymo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog ieškovė gana išsamiai analizuoja bei ginčija Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties dalį dėl ekspertizės skyrimo. Šiuo atveju konstatuotina, jog, nesant reikalavimo dėl skundžiamos nutarties dalies dėl ekspertizės paskyrimo panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako. Taip pat sutiktina ir su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog CPK nenumato galimybės apskųsti nutartį paskirti byloje ekspertizę, nes ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

12. Pasisakant dėl civilinės bylos sustabdymo, tai šio instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.

13. Pagal CPK 164 straipsnio 2 punktą, teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai paskiria ekspertizė. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo paskirta teismo statybos techninė ekspertizė, kuria siekiama išsiaiškinti konkrečią vandentiekio tinklų vietą bei priežastis, dėl kurių kilo 2019 m. liepos 22 d. vandentiekio avarija, taip pat kitus klausimus, susijusius su įvykusia vandentiekio tinklų avarija.

14. Kvestionuodama skundžiamos nutarties dalį dėl bylos sustabdymo, ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, nes iš esmės buvo atlikta daug procesinių veiksmų, t. y. išklausytos šalys, apklausti liudytojai ir panašiai ir liko tik baigiamosios šalių kalbos, be to, atkreipia dėmesį, jog pradinėje civilinio proceso stadijoje (rengiantis bylos nagrinėjimui – 2019 m. liepos 26 d. parengiamojo posėdžio metu) teismas nevertino tokio atsakovės prašymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, kadangi ekspertizė byloje skiriama tik tais atvejais, kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė byloje skirti ekspertizę tik po to, kai išklausė šalių bei liudytojų paaiškinimus, nereiškia, jog dėl ekspertizės paskyrimo sustabdžius bylos nagrinėjimą bus pažeistos proceso šalių teisės, priešingai, ekspertizės paskyrimas padės ne tik išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, bet ir leis teismui tinkamai spręsti, ar byloje atlikti visi veiksmai siekiant tinkamai ir išsamiai išnagrinėti civilinę bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Taip pat konstatuotina, jog negalima suabsoliutinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principo. Nors ilgai trunkantis bylos nagrinėjimas gali padaryti tam tikros žalos bylos šalims, tačiau teismo padarytų klaidų taisymas apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje arba bylos gražinimas nagrinėti atgal padarys procesą tik dar ilgesnį.

15. Būtina pažymėti ir tai, kad 2020 m. birželio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu, prieš išklausant šalių paaiškinimus dėl ekspertizės skyrimo, buvo keliamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai reiškia, jog, nesustabdžius bylos nagrinėjimo, būtų pereita prie baigiamųjų kalbų ir teismui beliktų priimti procesinį sprendimą dėl bylos baigties. CPK 325 straipsnio 2 dalis numato, jog sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Tačiau, kaip nurodė atsakovė, teismo paskirtai ekspertizei atlikti reikia 12 savaičių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog, nesustabdžius bylos nagrinėjimo, teismo paskirtos ekspertizės atlikimas prarastų prasmę, kadangi, laiku negavus ekspertų išvados, būtų ne tik pažeista atsakovės teisė teikti byloje įrodymus, bet būtų apribotos ir teismo galimybės tinkamai bei išsamiai išnagrinėti civilinę bylą.

16. Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindo, teisingai įvertino šio instituto taikymo išimtinumą bei ekspertizės išvadų gavimo reikšmę teisingam šalių ginčo išnagrinėjimui, kuris yra prioritetinis CPK tikslas, lyginant su proceso operatyvumu.

17. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nesprendžiamas, kadangi dėl bylinėjimosi išlaidų pasisakys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.