- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1472-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00314-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 2.3.1.2.5Vaikų auklėjimo šeimoje principas
- 2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, V. M., A. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. M. ir V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: panaikinti ieškovės K. M. motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų A. U., O. M. ir P. M. atžvilgiu; panaikinti ieškovo V. M. tėvo valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų O. M. ir P. M. atžvilgiu; nustatyti nepilnamečių vaikų A. U. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove motina K. M., o O. M. ir P. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvais V. M. ir K. M.; panaikinti iš K. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiams A. U., O. M. ir P. M.; panaikinti iš V. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiams O. M. ir P. M..
2. Ieškinyje paaiškino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-444-1115/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams K. M., V. M., A. U. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinai apribojo K. M. motinos valdžią nepilnamečiams vaikams A. U., O. M., P. M., O. M., M. M., bei laikinai apribojo V. M. tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams O. M., P. M., O. M., M. M.. Teismas laikinai apribojo A. U. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui A. U., priteisė iš K. M. išlaikymą nepilnamečiams A. U., O. M., P. M., O. M., M. M. iki vaikų pilnametystės, o iš V. M. priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. M., P. M., O. M., M. M., iki vaikų pilnametystės, bei paskyrė nepilnamečių vaikų piniginių lėšų tvarkytojus. Taip pat paaiškino, kad kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl minėtiems nepilnamečiams vaikams nuolatinės globos nustatymo, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu A. U., O. M., P. M. nustatė nuolatinę globą biudžetinėje įstaigoje Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, o O. M. ir M. M. nuolatinę globą nustatė Ž. ir E. B. šeimoje, gyv. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovų nuomone, jų gyvenimas iš esmės pasikeitė ir jie gali tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią nepilnamečių A. U., O. M., P. M. atžvilgiu, nebevartoja alkoholio, augina 2020 m. gimusį vaiką, V. M. turi pastovų darbą, ieškovų šeima pakeitė gyvenamąją aplinką, nuomoja būstą, sudarė visas sąlygas gyventi pas juos nepilnamečiams vaikams, juos išlaikyti, auklėti. Nurodė, kad ieškovai praėjo Minesotos programą dėl priklausomybės nuo alkoholio mažinimo, išklausė Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus smurtinį elgesį keičiančią programą, dalyvavo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ tėvystės įgūdžių gerinimo mokymuose, dalyvavo anoniminių alkoholikų kursuose ir kitose programose. Pažymėjo, kad ieškovus ir vaikus sieja stiprus ryšys, ieškovai yra pasirengę auginti vaikus, vaikai nori gyventi su tėvais.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VVTAĮT) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog K. M. ir V. M. ieškinys yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti.
5. Atsakovė paaiškino, kad ieškovų šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaikų priežiūros nuo 2017 m. gruodžio 20 d. buvo įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), A. U., O. M., P. M. ir O. M. nuo 2018 m. gegužės 31 d. buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre (toliau - Centras). Nurodė, kad laikinosios globos nustatymo pagrindu tapo 2018 m. gegužės 27 d. policijos pranešimas apie tai, kad K. M. ir V. M. yra apsvaigę nuo alkoholio ir yra nepajėgus prižiūrėti vaikų, tačiau 2018 m. liepos 9 d. laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikai buvo grąžinti tėvams, nuo 2018 m. liepos 11 d. K. M. kartu su vaikais buvo laikinai apgyvendinta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro Pagalbos šeimai skyriuje. Nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. K. M. rašytiniu pranešimu atsisakė rūpintis vaikais ir išvyko iš socialinio centro, vaikams buvo nustatytas 2 grėsmės lygis ir jie buvo apgyvendinti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo išduotas leidimas paimti vaikus iš tėvų ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), vaikams pakartotinai nustatyta laikinoji globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.
6. Taip pat paaiškino, kad 2019 m. balandžio 17 d. buvo nustatyta, kad K. M. ir V. M. yra apsvaigę nuo alkoholio ir iškilo realus pavojus mažamečiam M. M., todėl vaikas buvo paimtas iš tėvu ir hospitalizuotas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-444-1115/2020 teismas laikinai apribojo tėvų valdžią K. M., V. M. ir A. U. jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4533-494/2020, teismas nustatė vaikams nuolatinę globą, O. M. ir M. M. nuolatiniais globėjais tapo Ž. B. ir E. B.. A. U., O. M., P. M. nuolatiniu globėju tapo BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. K. M. ir V. M. taikoma atvejo vadyba Vilniaus miesto socialinės paramos centre.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras (toliau - Centras) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su V. M. ir K. M. pateiktais reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Atkreipė dėmesį, jog Centras yra subūręs profesionalių darbuotojų, savo srities specialistų, komandą, Centras yra stacionari socialinių paslaugų įstaiga (Licencija Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje yra teikiama socialinė globa be tėvų globos likusiems vaikams, Centras veikia naujai pastatytame pastate, kuris yra pilnai atitinkantis aukščiausius higienos, sanitarijos bei komforto reikalavimus, artimas namų aplinkai, yra pritaikytas gyventi 16 vaikų, įstaigoje vaikai apgyvendinami šeimyniniu principu, maksimalus vaikų skaičius šeimynoje - 8 vaikai.
8. Nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius 2020 m. birželio 5 d. sprendimu dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) A. U. nustatė ilgalaikę socialinę globą nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2024 m. spalio 14 d., sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. M. nustatė ilgalaikę socialinę globą nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2029 m. rugsėjo 28 d. ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. M. nustatė ilgalaikę socialinę globą nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2031 m. liepos 3 d., Centras užtikrino ir iki šiol užtikrina A. U., O. M. ir P. M. pagrindinių poreikių tenkinimą, nuolat jais tinkamai rūpinasi, prižiūri, dėjo ir deda visas pastangas, kad globotiniai sėkmingai vystytųsi ir tobulėtų, suteikia galimybę vaikams bendrauti ir palaikyti ryšį su mama K. M. ir V. M., tinkamai atstovauja globotinių interesams bei rūpinasi jais.
9. Paaiškino, kad nuo 2018 m. A. U. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, berniukas greitai adaptavosi prie naujos aplinkos, susirado draugų, dėl vaiko elgesio Centras jokių pastabų neturi, berniukas yra mandagus, neišlaidus, draugiškas, labai pareigingas, noriai dalyvauja Centro veiklose, gerai mokosi (geriausias vidurkis klasėje tarp 15 mokinių), mokykloje lanko futbolo ir bokso būrelius, laisvalaikiu noriai lanko dienos centrą „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja išvykose, mėgsta skaityti knygas, noriai dalyvauja šeimynos gyvenime.
10. Paaiškino, kad O. M. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. lankė (duomenys neskelbtini) mokyklos - daugiafunkcio centro ugdymo programą, gyveno bendrabutyje (savaitgaliais grįždavo į Centrą), vaikui nustatyta atsiliekanti kalbos, pažintinių gebėjimų raida, vaikas turi blogą regėjimą, žvairumą, nešioja akinius, mokymo įstaigoje gavo spec. pedagogo, psichologo, logopedo paslaugas, vaikas dalyvauja popamokinėje veikloje. Taip pat nurodė, kad O. M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl kalbos bei pažintinių gebėjimų raidos sutrikimų, jis bendrauja gestais, garsais, pavieniais garsažodžiais, todėl labai sunku suprasti, ko vaikas nori ir apie ką kalba, kas jam svarbu, kaip jis jaučiasi, tačiau nepilnametis yra guvus ir smalsus, labai nori bendrauti, stengiasi draugauti su kitais šeimynos vaikais, pasitiki Centro specialistais ir darbuotojais, mielai lanko dienos centro „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus.
11. Paaiškino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. P. M. lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą – daugiafunkcinį centrą, buvo mokoma pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo individualizuotą programą grupinio ugdymosi forma, kasdienio ugdymo proceso organizavimo būdu, mergaitė buvo apgyvendinta bendrabutyje (savaitgaliais grįždavo į Centrą), ji turi kalbos sutrikimą, 2018 m. spalio 10 d. VRCP vaikų neurologo konsultacijos metu nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai. Taip pat P. M. 2018 m. lapkričio 28 d. buvo atliktas raidos vertinimas su DISC metodika ir 2019 m. gruodžio 3 d. gauta pažyma iš PPT dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, jai nustatyti specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, emocijų sutrikimai vaikystėje ir kiti neigiami įvykiai vaikystėje, vaikui rekomenduota lankyti specializuotą vaikų ugdymo kolektyvą. Be to, mergaitė mažai kalba, o supykusi inkščia, užsispiria ir sustingsta, jos raida vėluoja visose srityse, išskyrus smulkiąją ir stambiąją motoriką, taip pat, raidos atsilikimas aiškinamas mamos alkoholio vartojimu nėštumo metu ir vaiko nelavinimu ankstyvojoje vaikystėje. Nustatyti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2021 m. sausio 29 d. vaikui nustatytas pirminis, vidutinis neįgalumo lygis. Nuo 2020 rugsėjo mėn. O. M. ir P. M. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini), globotiniai ugdomi pagal vaikams su negalia įvertintus poreikius, užtikrinančius vaikų specialiųjų poreikių tenkinimą.
12. Pažymėjo, kad V. M. ir K. M. elgesys neigiamai veikia visus vaikus, tėvai nesistengia suprasti vaikų, nesistengia palaikyti artimo ryšio, savo konfliktais išbalansuoja vaikų psichinę ir emocinę savijautą, pokalbių telefonu metu, tėvai nesistengia sužinoti apie vaikų būsenas, jausmus, pasiekimus, bet kaltina darbuotojus ir visas institucijas sąmokslu ir negatyviu nusiteikimu prieš juos ir nors tikina, kad viską daro tam, kad galėtų susigrąžinti vaikus namo, bet realaus pokyčio Centro darbuotojai nejaučia. Centro nuomone, kadangi tiek V. M., tiek K. M. patys neturi pakankamai socialinių įgūdžių, tikėtina, kad vaikų ugdymas gali sustoti ar netgi regresuoti apsiribojant tik elementariais fiziologinių poreikių tenkinimais.
13. Nurodė, kad V. M. ir K. M. elgesys bei požiūris į vaikų auklėjimą nepasikeitė, tėvai niekada nesiteirauja apie vaikų pasiekimus, sveikatą, jausmus, bendrauja dažniausiai tik su A. U., nes O. M. ir P. M. kalbos nesupranta, atvažiuoja aplankyti vaikus būdami netvarkingi ir dažnai pagiringi, neužsiima su vaikais, nežaidžia, o bendrauja tik su darbuotojais ir jiems išsako įvairius priekaištus, kaltina visus aplinkui, taip pat visiškai neatsižvelgia į vaikų dienos (mokymosi ir poilsio) režimą. Pažymėjo, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas nagrinėjamoje byloje neabejotinai pažeistų vaikų interesus, kadangi tėvai visiškai nesistengia sukurti šeimos emocinio klimato, kuris skatintų vaikų emocinę bei socialinę raidą, ypatingai nukentėtų O. M. ir P. M. ugdymas, nes vaikams reikia skirti labai daug dėmesio ir laiko juos mokant ir ugdant, su jais reikia bendrauti ir žaisti lavinamuosius žaidimus.
Šalies argumentai
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nėra nei vieno protokolo apie jų girtumą, ieškovė gali pasirūpinti dukra V., vaikas vežamas į darželį, pamaitintas, bute yra švara ir tvarka, rūbai švarūs, perka vaistus, ieškovei įgūdžių netrūksta. Pažymėjo, kad butas yra laikinas, o sąlygos kaime geros, vaikai nori namo. Paaiškino, kad jis nedirba, nes lanko Minesotos programą, todėl negali dirbti, kai baigs programą, grįš į seną darbą, gauna bedarbio pašalpą apie 600 Eur į mėnesį, už butą sumoka, maistą perka. Nurodė, kad jis problemų su alkoholiu neturi, nevartoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės K. M. ieškinį atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nepagrindžia, kad, anot ieškovės, yra išnykusios aplinkybės laikino tėvų valdžios apribojimo taikymui ieškovės K. M. atžvilgiu, sutiko su atsakovės Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir trečiojo asmens BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro nurodytais argumentais.
17. Teismas ieškovės K. M. ir trečiojo asmens V. M. parodymus apie tai, kad kai bus grąžinti vaikai, šeima apsigyvens kaime, ieškovei ir jos motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), laikė tik pamąstymais bei samprotavimais, nes šalys nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas nurodė, jog ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kaip yra kokiu būdu yra ketinama spręsti problemas, susijusias su vaikų sveikata, kokiose spec. ugdymo, mokymosi įstaigose vaikai mokytųsi, kaip būtų užtikrinti ir įgyvendinami vaikų poreikiai mokslui, sveikatai, jų ugdymui.
18. Teismas vertino, jog tai, kad ieškovė K. M. ir V. M. periodiškai aplanko vaikus globos įstaigoje, nuveža maisto produktų, žaislų, duoda pinigų vyriausiam sūnui, nereiškia, kad tarp vaikų ir vaikų tėvų yra tvirtas emocinis ryšys.
19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad V. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-444-1115/2020 taikytas laikinas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų A. M., O. M., P. M., O. M., M. M. atžvilgiu, nėra panaikintas, taip pat neleidžia daryti išvadą, kad ieškovės šeimoje, į kurią vaikai galėtų grįžti, jiems būtų sukurta ir užtikrinta tinkama ir saugi aplinka.
20. Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovė turi siekį susigrąžinti vaikus yra sveikintinas dalykas, tačiau, nagrinėjamu atveju, to neužtenka, nes tam, kad būtų pagrindas panaikinti tėvų valdžios apribojimą, teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis, t. y. ne tik alkoholio vartojimo problemų sprendimą, gyvenamosios vietos vaikams, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą, bet taip pat ir rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais ir pan.
21. Teismo vertino, jog ieškovė nepagrindė, kad motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimas neprieštaraus nepilnamečių vaikų interesams, nepateikė duomenų apie vaikams sukurtą tinkamą ir saugią aplinką, į kurią jie galėtų grįžti, nepateikė duomenų, ar vaikams bus suteikiamas visavertis ugdymas, sveikatos priežiūra ir saugi aplinka, kad užtikrins būtent vaikų poreikius atitinkančios aplinkos sukūrimą. Teismo nuomone, po laikino motinos valdžios apribojimo ieškovės atžvilgiu, padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
22. Ieškovė K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ieškovės K. M. motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų A. U., O. M., P. M. atžvilgiu; nustatyti nepilnamečių vaikų A. U., O. M., P. M. nuolatinė gyvenamąją vietą su ieškove K. M.; panaikinti iš ieškovės K. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. U., O. M., P. M.; iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą motyvavo tik deklaratyviai neatskleisdamas bylos esmės, nes tik išvardino proceso dalyvių parodymus jų nemotyvuodamas, nepasisakė, ko būtent konkrečiai trūksta, kad ieškovei būtų panaikintas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu
24. Pažymi, kad teismas sutuoktinių gyvenimo tikslą gyventi pastovioje vietoje kaime kartu auginant vaikus vertino tik kaip pamąstymą, tačiau ieškovės nuomone, ji deda visas pastangas panaikinti motinos valdžios apribojimą dabar, nes vėliau gali būti jau per vėlu surasti artimą ryšį su vaikais.
25. Akcentuoja, kad teismas visus įrodymus ir bylos aplinkybes įvertino ieškovės nenaudai.
26. Paaiškina, kad ieškovė jokios pagalbos iš valstybės negavo, išskyrus vien priekaištus, ir nors dabar šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamas būstas nėra didelis, tačiau su visais patogumais, ieškovė tam atvejui, jeigu jai bus panaikintas motinos valdžios apribojimas, yra numačiusi gyventi su vaikais (duomenys neskelbtini), kaimas yra visiškai šalia (duomenys neskelbtini), į jį kursuoja maršrutiniai autobusai, ieškovė yra visiškai pakeitusi gyvenimo būdą, dirbti šiuo metu negali, nes augina mažametį vaiką, tačiau kai tik galės, o būtent nepilnamečiui vaikui sukakus 3 metų amžiui, nedelsdama įsidarbins.
27. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė CPK 176 straipsnio nuostatų, neįvertino bylos aplinkybių sietinų su ginčo dalyku, dėl ko neatskleidė bylos esmės, pažeidė procesinės teisės normas.
Atsiliepimas
28. Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei prijungti prie bylos naujus įrodymus.
29. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad iš esmės pasikeitė jos elgesys ir gyvenimo būdas bei išnyko priežastys, dėl kurių jos atžvilgiu buvo pritaikytas laikinas motinos valdžios apribojimas. Pabrėžia, kad vienintelius rašytinius įrodymus, kuriuos pateikė ieškovė į nagrinėjamą bylą, tai dokumentai už 2019-2020 metus, kurie buvo pateikti kartu su ieškiniu (2021 m. vasario 4 d.), ir dauguma iš šių dokumentų jau buvo ištirti anksčiau kitoje byloje dėl tėvų valdžios apribojimo, ir nepaisant minėtų dokumentų ieškovės atžvilgiu buvo pritaikytas laikinas motinos valdžios apribojimas, o nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2023 m. balandžio 13 d.) ieškovė nepateikė absoliučiai jokių naujų įrodymų apie pasikeitusią į gerąją pusę situaciją jos šeimoje, kai tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras bylos nagrinėjimo metu iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos reguliariai teikė įrodymus, patvirtinančius, kad jokių esminių teigiamų pokyčių ieškovės šeimoje, leidžiančių vaikams sugrįžti į šeimą nėra, ir net atvirkščiai turima byloje informacija rodo, kad visi rizikos veiksniai, dėl kurių buvo ribojama ieškovės motinos valdžia jos vaikų atžvilgiu be pakeitimų išlieka iki šiol.
30. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės nesugebėjimą tinkamai prižiūrėti vaikus konstatavo net keletas kompetentingų institucijų, t. y. ne vien atsakovė, bet ir Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras, Vilniaus miesto krizių centras, globos įstaigos atstovai ne kartą fiksavo, jog teigiamas ir šiltas tėvų ir vaikų emocinis ryšys yra prarastas, o tėvai dažniausia atvyksta dėl formalumo, tam, kad surinkti įrodymus, kad jie, neva, bendrauja su vaikais, o duomenys apie tai, jog ieškovė ir V. M. periodiškai atvyksta į globos namus bendrauti su vaikais neturi būti laikomu pakankamu pagrindu vaikų grąžinimui į šeimą.
31. Akcentuoja, kad nuo pat bylos dėl tėvų valdžios apribojimo pradžios (2021 m. vasario 4 d.) ieškovė ir V. M. pastoviai teigdami, jog jie gali bet kada persikelti gyventi į namą (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl šeima, kurios finansinė padėtis yra sunki (ieškovės išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo 5314,38 Eur., V. M. turi daug įsiskolinimų antstoliams), nuomoja bendrabučio tipo butus, bet negyvena nuosavame name, be kita ko, visas ieškovei K. M. nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra areštuotas.
32. Nurodo, kad ieškovės ir jos vyro teiginiai, kad, jie šiuo metu, neva, neturi priklausomybės alkoholiui neatitinka tikrovės, tai pagrindžia byloje esantys įrodymai, pateikti jau po pateikto ieškovės ieškinio (2021 m. vasario 4 d.) teismui.
33. Pabrėžia, kad kasacinis teismas nenusprendė, jog yra pagrindas panaikinti motinos valdžios apribojimą, o tik konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų motina negali tinkamai rūpintis vaikais.
34. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė K. M. gyvena kartu su V. M. ir vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 4 dalies nuostata, globojami vaikai negali grįžti pas motiną ne tik dėl to, kad motina negeba tinkamai rūpintis vaikais, bet ir todėl, kad vaikai negali gyventi kartu su tėvu, kurio atžvilgiu galioja laikinas tėvo valdžios apribojimas.
Žemesnės instancijos teismas
35. Atsakovė akcentuoja, jog teismas neprivalo proceso šalims aiškinti, ką jie turi daryti, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas jų atžvilgiu, be to, pirmosios instancijos teismas detaliai ir argumentuotai nurodė, kas turi būti padaryta, kad būtų panaikintas motinos valdžios apribojimas. Taip pat nurodo, jog su ieškovės šeima jau keletą metų iš eilės vyksta socialinis darbas ir šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, šalims specialistai dirbantys su šeima jau ne kartą aiškino, ką jie turi daryti, kad vaikai grįžtų į šeimą, kūrė pagalbos šeimai planus, siūlė pagalbos priemones, bet dėl ieškovės bei trečiojo asmens V. M. nebendradarbiavimo, atsisakymo nuo specialistų pagalbos, nesugebėjimo įgyvendinti pagalbos planus, situacija ieškovės šeimoje iš esmės nepasikeitė.
36. Paaiškina, kad visi esminiai rizikos veiksmai, kurie egzistavo apribojus tėvams laikinai tėvų valdžia egzistuoja ir dabar: piktnaudžiavimo alkoholiu problema kaip buvo taip ir lieka, bendravimas tarp tėvų ir vaikų yra nenuoseklus ir paviršutiniškas, stipraus emocinio ryšio tarp tėvų ir vaikų nėra, priteisto išlaikymo vaikams apeliantė neteikia, yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas, tėvai nepriima specialistų pagalbos, šeimos gyvenimo sąlygos auginti nepilnamečius vaikus yra netinkamos, nuo laikino tėvo valdžios apribojimo padėtis ieškovės šeimoje nepasikeitė, todėl vaikai nuo 2018 metų ir toliau gyvena globos įstaigoje.
37. Atsakovės įsitikinimu, laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimas bei vaikų grąžinimas į ieškovės šeimą pažeis nepilnamečių vaikų teisių į saugią aplinką bei tinkamą priežiūrą, nes šiuo metu vaikai tinkamai adaptavosi globos įstaigoje, kurioje gyvena nepertraukiamai jau keletą metu, ir byloje nėra įrodymų, kad gyvenamoji aplinka globos įstaigoje yra vaikams nesaugi, priešingai negu gyvenamoji aplinka ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje.
38. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės K. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
39. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik proceso dalyvių parodymais, bet ir jam pateiktais rašytiniais įrodymais ir pilnai atskleidė bylos esmę, išnagrinėjo bylą iš esmės, objektyviai ir nešališkai įvertino visus įrodymus ir bylos aplinkybes, o kriterijai, t. y. tėvų pareigos ir atsakomybės yra apibrėžtos tiek įstatymuose, tiek ir teisės aktuose.
40. Paaiškina, kad apeliantės gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos sąlygos gyventi mažamečiams vaikams ir teismui buvo pateiktas ne vienas įrodymas apie apeliantės alkoholio vartojimo atvejus.
41. Trečiojo asmens nuomone, apeliantė deda per mažai pastangų, kad jos ryšys su vaikais būtų artimas ir glaudus, susitikimų su vaikais metu apeliantė būna pasyvi, nebando vaikus sudominti bendra veikla, bendrauja minimaliai, mažai domisi apie vaikų pasiekimus, kasdienybę, užimtumą, susitikimai stokoja emocinės šilumos, o toks vaikų motinos pasyvumas padaro susitikimus formaliais, nekuria giluminio ryšio tarp motinos ir vaikų.
42. Pažymi, kad apeliantė teismui nepateikė įrodymų arba jų nepakako, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti prielaidą, kad apeliantė pakeitė savo gyvenimo būdą ir elgesį, dėl kurio jai ir buvo laikinai apribota motinos valdžia jos vaikų atžvilgiu.
43. Nurodo, kad apeliantė nėra linkusi priimti jai siūlomos pagalbos, nebendradarbiauja su paslaugas teikiančiais specialistais, nėra motyvuota vykdyti nustatytus uždavinius, nors pati apeliaciniame skunde pažymi, kad adaptacinių priemonių taikymas turi priklausyti nuo to, ar šeima pasiryžusi bendradarbiauti su įstaigomis.
44. Atkreipia dėmesį, jog 2023 m. kovo 31 d. duomenimis, apeliantės išlaikymo savo trims vaikams įsiskolinimas siekia 6 541,38 Eur, be to, nuo to laikotarpio, kai jai buvo laikinai apribota motinos valdžia (2020 m. vasario 4 d.), ji apskritai nebuvo niekur įsidarbinusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
45. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
46. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
47. Šios apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės K. M. ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-444-1115/2020 buvo laikinai apribota motinos valdžia atsakovei K. M. ir atsakovui V. M. laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų A. M., O. M., P. M., O. M., M. M. atžvilgiu, iš kiekvieno atsakovo kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
49. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2265-723/2021 atmestas ieškovų K. M. ir V. M. ieškinys dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų A. U., O. M. ir P. M. atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2515-1012/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, pagal ieškovės K. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. ir V. M. ieškinį atsakovei BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, 2022 m. kovo 30 d. priėmė nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti ieškovės K. M. laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečiams vaikams A. U., O. M. ir P. M. atžvilgiu ir nutarė perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui, kitą Vilniaus apygardos teismo nutarties ir Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
50. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4386-494/2022 buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia atsakovei K. M. ir atsakovui V. M. nepilnamečių vaikų O. M., M. M. atžvilgiu, sprendimas įsiteisėjo.
51. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs K. M. ieškinį iš naujo, 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. K. M., nesutikdama su pastaruoju teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl naujų įrodymų.
52. Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2023 m. gegužės 11 d. VĮ Registrų centras duomenų bazės išrašo kopiją, 2023 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl informacijos pateikimo apie V. M.“, kopiją, VĮ Registrų centras 2022 m. kovo 28 d. turto arešto aktų registro išrašo kopiją.
53. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Pažymėtina, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pateikti įrodymai iš esmės nelemia naujų aplinkybių įrodinėjimo ar naujo atsikirtimo (reikalavimo) suformulavimo apeliaciniame procese, o tik papildomai įrodo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes. Atsakovo pateikta (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2023 m. gegužės 9 d. informacija apie V. M., yra ypač svarbi siekiant įvertinti ieškovės K. M. argumentus, jog jos elgesio teigiamus pasikeitimus įrodo aplinkybė, kad ji 2020 m. lapkričio 4 d. pagimdė ir tinkamai augina bei prižiūri dukrą V.. Taip pat teismas pastebi, kad su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pateikus apeliacinį skundą, atsakovei siekiant paneigti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po apeliacinio skundo pateikimo atsiradusį būtinumą teikti ir priimti naujus įrodymus, kartu pažymint, kad naujų įrodymų pateikimas neturės neigiamos įtakos proceso ekonomiškumui ir koncentracijai. Byla tvarkoma elektronine forma, todėl kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei naujai pateiktais įrodymais. Taigi atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateikti įrodymai priimtini ir vertintini visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl ginčo esmės.
55. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.
56. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
57. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).
58. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).
59. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
60. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas). Šios taisyklės taikomos ir teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
61. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą motyvavo tik deklaratyviai, neatskleisdamas bylos esmės, nes tik išvardino proceso dalyvių parodymus jų nemotyvuodamas, be to, visus įrodymus ir bylos aplinkybes įvertino ieškovės nenaudai, nepasisakė, ko būtent konkrečiai trūksta, kad ieškovei būtų panaikintas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesilaikė CPK 176 straipsnio nuostatų, neįvertino bylos aplinkybių sietinų su ginčo dalyku, dėl ko neatskleidė bylos esmės, pažeidė procesinės teisės normas. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
62. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė grąžinti bylą per naują nagrinėti pirmosios instancijos teismui nereiškia, jog pastarasis turėjo visas bylos aplinkybes įvertinti apeliantės naudai bei spręsti, kad yra pagrindas panaikinti motinos valdžios apribojimą, nes kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų motina negali tinkamai rūpintis vaikais. Šiuo atveju, kaip matyti ir skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas detaliai ir argumentuotai išanalizavo ieškovės elgesį nuo ieškinio padavimo momento iki sprendimo priėmimo, taip pat, nors ir neprivalėjo proceso šalims aiškinti, ką jie turi padaryti, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas jų atžvilgiu, nurodė, kas turi būti padaryta, kad būtų panaikintas motinos valdžios apribojimas (ginčijamo sprendimo 46 punktas).
63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartyje nurodė, jog teismai, vertindami dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, turi ištirti ir įvertinti motinos padėties pasikeitimą nuo to momento (2020 m. vasario mėn.), kai buvo apribota tėvų valdžia, įvertinti, ar toks pasikeitimas yra tvarus, ar tokį elgesio pasikeitimą rodo nuolatiniai, pasikartojantys veiksmai, atskleidžiantys rūpinimąsi šeimos poreikiais, reikalais, be kita ko, pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jos elgesys ir gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė bei išnyko priežastys, dėl kurių jos atžvilgiu buvo pritaikytas laikinas motinos valdžios apribojimas, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitų proceso šalių byloje pateiktais įrodymais, įvertino motinos elgesį po to, kai buvo apribota tėvų valdžia, išanalizavo įrodymus dėl motinystės įgūdžių stokos, netinkamų vaikų gyvenimo sąlygų bei nesaugios aplinkos. Tokią pirmos instancijos teismo išvadą objektyviai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: iš 2023 m. vasario 22 d. V. M. situacijos vertinimo anketos matyti, kad tėvai negeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; 2023 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto krizių centras rašte „Dėl informacijos pateikimo apie M. šeimą“, nurodyta, kad dėl netvarkos kambaryje moteris į darbuotojų pastabas nereagavo, ieškovė negeba pasirūpinti savo asmens higiena, savęs priežiūra, neturi įgūdžių, motyvacijos ir supratimo, kad reikia rūpintis asmens higiena, šeima negeba pasirūpinti vaikais be nuolatinės darbuotojų pagalbos, užtikrinti savo šeimai tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, tėvai netinkamai vykdo savo kaip vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas, vaiko tėvai nededa pastangų ir nekeičia savo elgesio; mobilioji komanda 2022 m. lapkričio 16 d. konstatavo, kad bendraujant su ieškove buvo sunku įvertinti jos turimus tėvystės įgūdžius, pastebėta, kad moteris neįsisavina asmeninės atsakomybės situacijos, neįžvelgia, dėl kokių priežasčių jos vyresni vaikai negali grįžti į namus; 2022 m. spalio 17 d. Policijos pareigūnai konstatavo, kad ieškovė, būdama prie vaiko, vartojo necenzūrinius žodžius, taip darydama vaikui blogą įtaką. Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad butas buvo netvarkingas, daiktai išmėtyti, sulaužyti baldai; 2022 m. gegužės 1 d. Šeimos ir vaiko gerovės centras konstatavo, kad tėvams sunkiai sekasi užmegzti ryšį su vaikais, tėvai yra nesuinteresuoti užmegzti kontaktą, nebando įtraukti vaikų į veiklą, kuri juos sudomintų. Tiek tėvai, tiek ir vaikai stengiasi laikytis atstumo vieni nuo kitų, tarp tėvų ir vaikų nėra šilumos – neprisiglaudžia, neapkabina, nepabučiuoja; analogiškos aplinkybės konstatuotos Šeimos ir vaiko gerovės centro 2022 m. gegužės 22 d., 2022 m. gegužės 29 d., 2022 m. rugpjūčio 28 d. dokumentuose. Akivaizdu, kad ieškovės nesugebėjimą tinkamai prižiūrėti vaikus konstatavo net keletas kompetentingų institucijų, globos įstaigos atstovai ne kartą fiksavo, jog teigiamas ir šiltas tėvų ir vaikų emocinis ryšys yra prarastas, o tėvai dažniausiai atvyksta dėl formalumo. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir vyriausiojo vaiko nuomonę dėl grįžimo pas tėvus, įvertino kitų vaikų bendravimą su tėvais bei jiems taikomus specialiuosius poreikius ir kaip į juos atsižvelgiama. Akcentuotina, jog vien aplinkybės, kad ieškovė ir jos sutuoktinis periodiškai atvyksta į globos namus, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl vaikų grąžinimo į šeimą.
64. Kalbant apie motinos ir vaikų ryšį, pažymėtina, jog reikia įvertinti, ar nuo tėvų valdžios apribojimo praėjus dvejiems metams nefiksuota neigiamų motiną charakterizuojančių duomenų, ar motina savo veiksmais rodo tam tikrą brandą ir atsakomybę. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius <...> tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. <...> bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Tačiau byloje esantys įrodymai taip pat nepagrindžia pasikeitusios motinos elgesio savo vaikų atžvilgiu: 2022 m. lapkričio 13 d. susitikimo protokole pasisakyta, kad: „A. retkarčiais paimdavo mažąją V. ant rankų, tačiau daugiausia laiko žaidė telefonu, o su tėvais visai nebendravo“; 2022 m. spalio 31 d. Vaikų globos peržiūros aktuose nurodyta, kad: „atvykus tėvams vaikai trumpai su jais pabūna, o išsiskiriant nerodo neigiamų emocijų ir mielai renkasi kitą veiklą be tėvų dalyvavimo. Vaikų ir tėvų ryšys nėra stiprus, tėvai atvyksta tik stebėti“; 2022 m. spalio 28 d. Susitikimo protokole nurodyta, kad V. M. su savo vaikais bendrauja minimaliai, dažnai išsako pažadus kurių pasėkoje nesilaiko <...> tėvas į susitikimą atvyko labiau dėl formalumo, nebandė juos sudominti bendra veikla; 2022 m. rugsėjo 19 d. Šeimos ir vaiko gerovės centro rašte „Dėl informacijos apie K. M. pateikimo“, konstatuota, kad: „A. U. labai nusivylė savo motinos elgesiu pasakė, kad daugiau šiandien nenori bendrauti su ja ir nuėjo į savo kambarį“. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo nurodytas aplinkybės, detaliai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus ir apie tai, kad tėvai netinkamai augina mažametę dukrą V. M.. K. M. negebėjimą rūpintis mažamete dukra V. pagrindžia šie įrodymai: dėl netinkamos mažametės V. M. priežiūros į bylą yra pateikta 2023 m. vasario 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodyta, kad: „Vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžiaus bei poreikių atitinkančios raidos, negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos“; 2022 m. spalio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje taip pat pastebėta, kad: „Mergaitė buvo rengiama purvinais, nemalonų šlapimo kvapą turinčiais ir drėgnais drabužiais“; 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte „Dėl informacijos pateikimo“, nurodyta, kad: „mažametė yra nelavinama, nes nėra pastebėta lavinamų žaislų, atitinkančių V. amžiaus tarpsnį“; dėl netinkamos mažametės V. M. priežiūros, mergaitei buvo nustatyta laikinosios priežiūros priemonė, ir vaikas su tėvu nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. buvo apgyvendintas Vilniaus miesto krizių centre; 2023 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl informacijos pateikimo apie V. M.“, nurodyta, kad: „V. į ugdymo įstaigą yra atvedama netvarkingais rūbais, nešvariais ir turinčiais specifinį, nemalonų kvapą. Atvedama su šlapiais rūbais, persigėrusiais šlapimu, dėl permirkusių sauskelnių. Į auklėtojų pastabas apie netinkamą vaiko higieną motina sureagavo piktai, paprašė jos nemokyti auginti vaikų, pasak jos, šeima taupo“; 2022 m. rugpjūčio 28 d. Šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė raštą „Globojamų vaikų susitikimo su tėvais aprašymas“, kuriame nurodyta, kad: „O. jaučia nerimą, kai atvyksta tėvai. Vaikų motina atvykusi į susitikimą atsisėdo, ir per visą susitikimo laiko nepajudėjo iš vietos. Viso susitikimo metu K. M. buvo pasyvi nebandė inicijuoti žaidimų su vaikais. Mažesnioji P. per visą susitikimą net nepriėjo prie savo mamos. <...> vaikų mama galimai nesupranta ką jai bando pasakyti vaikai, ir galimai todėl ji juos dažniausiai ignoruoja. <...> Į susitikimą su vaikais motina atvyko „atsižymėti“ kadangi noro pabūti ilgiau su vaikais, kurių nematė virš dviejų mėnesių neišreiškė“. Darytina išvada, jog pateikti duomenys neleidžia pagrįstai manyti, jog trijų nepilnamečių vaikų sugrąžinimas motinos priežiūrai atitiks vaikų interesus, jų teisę į saugią aplinką bei tinkamą priežiūrą.
65. Dera paminėti, jog kasacinis teismas nagrinėdamas bylą kasacine tvarka nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė vartoja alkoholį. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į šią vis dar neišnykusią problemą. Svarbu pažymėti, jog ieškovė gyvena kartu su V. M., todėl svarbu atsižvelgti ne tik į ieškovės bet ir trečiojo asmens piktnaudžiavimą alkoholiu, nes, kaip pagrįstai nurodė ir atsakovė, patenkinus ieškovės prašymą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaikų grąžinimo motinai, vaikai bus sugrąžinti ne tik pas motiną, bet ir pas V. M.. Byloje esantys duomenys patvirtina šalių piktnaudžiavimą alkoholiu: 2023 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto krizių centras rašte „Dėl informacijos pateikimo apie M. šeimą“, nurodyta, kad V. M. „ suvokia alkoholio vartojimo žalą, tačiau priklausomybę neigia, nors problemos dėl alkoholio vartojimo yra pasikartojančios. Priklausomybės ligų specialistas rekomendavo ilgalaikį gydymą kadangi visos pagalbos kryptys jau buvo išnaudotos ir neveiksmingos (vyras anksčiau yra lankęs AA grupes, ambulatorinę „Minesotos“ programą, priklausomybės ligų specialisto konsultacijas), tačiau V. M. su ilgalaikiu gydymu nesutiko, atsisakymo argumentų nepateikė“; 2022 m. lapkričio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto VTAS Mobiliosios komandos (toliau – MK) rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, nurodyta, kad dirbant su K. M. šeima, MK specialistai nustatė šiuos rizikos veiksnius: K. M. galima priklausomybės alkoholio vartojimui problematika – moteris pripažįsta kylančią problematiką, tačiau atsisako priimti rekomenduojamą gydymą, moteris neįsisąmonina asmeniniu elgesiu daromos neigiamos įtakos šeimos gerovei, kuomet vartoja alkoholį. MK specialistai rekomendavo ieškovei ilgalaikę reabilitaciją dėl priklausomybės alkoholiui; 2022 m. spalio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta: „Vaiko tėvai akivaizdžiai neblaivūs: judesiai nekoordinuoti, nerišli kalba, sklindantis alkoholio kvapas, tačiau abu atsisakė tikrintis blaivumą. <...> Abu tėvai agresyvūs: šaukė, rėkė, bandė naudoti fizinį smurtą VTAS specialistės atžvilgiu. Policijos pareigūnai panaudojo fizinę jėgą prieš tėvus. Vaiko tėvas sulaikytas, motina įspėta“; 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos penktojo skyriaus Vyriausiojo patrulio E. U. tarnybiniame pranešime „Dėl vaiko globėjo pareigų nevykdymo“, nurodyta: „V. M. buvo akivaizdžiai neblaivus. Kai V. M. atidarė buto duris ir pradėjo su mumis bendrauti iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo, kalbėjo neaiškiai. Mums kilo įtarimas, kad V. M. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Mes paprašėme V. M. pasitikrinti girtumą, tačiau V. M. tikrintis girtumą atsisakė. Toliau bendravome su K. M.. Bendraujant su K. M. iš jos burnos taip pat sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Paėmusi vaiką V. M. pradėjo stipriai svirduliuoti, taip keldama pavojų vaikui. Mes paprašėme K. M. pasitikrinti girtumą, tačiau pastaroji tikrintis atsisakė“; 2022 m. gegužės 10 ir 15 d. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad: „Šeimoje pastebimas ir alkoholio vartojimas. <...> Abu vaiko tėvai galimai buvo neblaivus, nes kalbėjo nerišlia kalba, nesklandžiais sakiniais“; 2021 m. spalio 30 d. A. U. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta: „Nepilnametis nuoširdžiai pasakojo, kad kartais bendraujant telefonu su tėvais, girdėjo mamos bei V. girtus balsus, tėvai neadekvačiai bendrauja. Anot A., kartais jis atsisako bendrauti su tėvais, kaip jie būna girti, tada jie pradeda jam rašyti sms žinutes be sustojimų“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pateikti rašytiniai įrodymai dėl apeliantės ir jos sutuoktinio piktnaudžiavimo alkoholiu apima laikotarpį po ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo pateikimo teismui (2021 m. vasario 4 d.). Duomenų, kad apeliantės elgesys pasikeitė į gerą byloje nėra, tokių nepateikė ir pati apeliantė.
66. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad jokios pagalbos iš valstybės negavo, išskyrus vien priekaištus. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.
67. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantys duomenys pagrindžia, kad su ieškovės šeima jau keletą metų vyksta socialinis darbas ir šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, šalims specialistai dirbantys su šeima jau ne kartą aiškino, ką jie turi daryti, kad vaikai grįžtų į šeimą, kūrė pagalbos šeimai planus, siūlė pagalbos priemones, bet būtent dėl ieškovės bei trečiojo asmens V. M. nebendradarbiavimo, specialistų pagalbos atsisakymo, nesugebėjimo įgyvendinti pagalbos planų, situacija ieškovės šeimoje iš esmės nepasikeitė. Tai taip pat pagrindžia byloje esantys duomenys: 2022 m. rugpjūčio 28 d. Šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė raštą „Globojamų vaikų susitikimo su tėvais aprašymas“, kuriame nurodyta, kad: „Vaikų motina nepageidavo, kad darbuotojai jai suteiktų informaciją apie vaikų vystymąsi, sveikatą, užimtumą ar kitais klausimais.“; 2022 m. gegužės 10 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad: „ šeimai trūksta finansinio raštingumo, tėvai turi įsiskolinimų, kurių nemoka, nerimą kelia vaiko motinos socialinis pasyvumas, bendravimo įgūdžių stoka, moteris vengia kontakto su specialistais, nepriima asmeninio asistento pagalbos. Moteris ne kartą yra išsakiusi reikalavimą, kad socialinė darbuotoja lankytųsi namuose tik tada, kai yra sutuoktinis“; 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centras rašte „Dėl informacijos pateikimo“, pateikė informaciją, kad: „Nepilnamečių tėvai gyvena nuomojamame vieno kambario būste, kuris yra industriniame gamybiniame pastatų komplekse, buvusiame administraciniame pastate <...> šeimos namų aplinka skurdi, netvarkinga, dažnai juntamas stiprus nemalonus kvapas (galimai nuo narve gyvenančių dviejų papūgų), matosi neplauti indai, ant grindų mėtosi maisto likučiai, gyvenamosios patalpos galimai nevėdinamos <...> kyla abejonių ar sutuoktiniams pavyktų užtikrinti vaikams tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. <...> K. M. nesutiko priimti specialisto pagalbos <...> Socialinė darbuotoja siekdama padėti, siūlė šeimai tarpininkauti, dėl paramos gavimo žaislais ir drabužiais, tačiau tėvai atsisakė. <...> moteris vengia kontakto su specialistais, nepriima asmeninio asistento pagalbos “. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių specialistų išvadose nurodytas aplinkybes, todėl spręstina, jog pati apeliantė nenori priimti pagalbos iš valstybės siekiant vaikų grąžinimo pas motiną, nors tam skirtos priemonės specialistų ieškovei yra siūlomos.
68. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat paaiškina, kad jeigu jai bus panaikintas motinos valdžios apribojimas, ji yra numačiusi gyventi su vaikais (duomenys neskelbtini), tačiau teismas sutuoktinių gyvenimo tikslą gyventi pastovioje vietoje kaime kartu auginant vaikus vertino tik kaip pamąstymą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog apeliantės nurodomos aplinkybės, kad kai bus grąžinti vaikai, šeima apsigyvens kaime, laikytinos tik pamąstymais ir samprotavimais, nes ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad kai vaikai apsigyvens kaime, konfliktų su ieškovės mama, kuri ten gyvena, nebus, taip pat nepagrįstos, neaišku, kokiu būdu ieškovė ketina spręsti šią problemą kartu gyvenant vaikams, jeigu to neišsprendžia šiuo metu. Taip pat neaišku, kodėl ieškovė, turėdama nuosavą būstą, vis dar jame negyvena, o nuomojasi bendrabučio tipo butus. Pažymėtina ir tai, jog remiantis byloje esančiu VĮ Registrų centro 2022 m. kovo 28 d. turto arešto aktų registro išrašu, visas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, o patikrinus duomenų bazę nutarties priėmimo dieną (2023 m. rugsėjo 26 d.) matyti, jog įrašų apie apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtą išvis nėra. Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, jog apeliantė neįrodė savo galimybių gyventi nuosavame name, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtus ieškovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Akcentuotina ir tai, jog byloje nėra kitų duomenų, kurie pagrįstų ieškovės galėjimą užtikrinti vaikams tinkamą ir saugią aplinką vystytis ir tobulėti.
69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina kad pirmosios instancijos teismas, detaliai išdėstydamas pateiktus į bylą įrodymus, tinkamai juos įvertino bei pateikė tinkamą teisinį vertinimą. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad aplinkybės buvusios motinos valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu momentu iš esmės yra pasikeitusios, nes visi esminiai rizikos veiksniai, kurie egzistavo apribojus motinos valdžią egzistuoja ir dabar: piktnaudžiavimo alkoholiu problema neišnyko, bendravimas tarp tėvų ir vaikų yra nenuoseklus, paviršutiniškas, nėra stipraus emocinio ryšio tarp tėvų ir vaikų, priteisto išlaikymo vaikams apeliantė neteikia, yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas, tėvai nepriima specialistų pagalbos, šeimos gyvenimo sąlygos auginti nepilnamečius vaikus yra netinkamos. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad tėvų gyvenimo būdas iš esmės pasikeitęs į gerąją pusę, nėra esminių ilgalaikių teigiamų pokyčių, nėra jokių įrodymų apie aktyvius ieškovės veiksmus siekiant vaikų susigrąžinimo į šeimą, todėl darytina išvada, kad laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimas bei vaikų grąžinimas į ieškovės šeimą neužtikrins nepilnamečių vaikų teisių į saugią aplinką bei tinkamą priežiūrą.
Dėl bylos procesinės baigties.
70. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
71. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
73. Ieškovė K. M. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos naudai ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad netenkinus apeliacinio skundo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.