Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-02-04 · Civilinė byla Nr. e2-444-1115/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
e2-444-1115/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02491-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Savkinienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
K. M., V. M., A.
Trečiasis asmuo
biudžetinės įstaigos Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro
Advokatai
Egidijus Vosylis
Kategorijos
  • 2.3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1Kiti su teismo sprendimu susiję klausimai
  • 3.2.6.5Kiti su teismo sprendimu susiję klausimai
Civilinė byla Nr. e2-444-1115/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02491-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.1.2.5; 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Kristinai Račkauskaitei, Aurelijai Pečiukevičienei, Liucynai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei, atsakovams K. M., V. M., atsakovų atstovui advokatui Egidijui Vosyliui, trečiojo asmens biudžetinės įstaigos Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovėms T. R., L. G.,

vertėjai Alicijai Stančinskai, psichologui Dariui Navaslauskui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams K. M., V. M., A. (A.) U. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašoma: laikinai apriboti atsakovei K. M. motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. U., O. M., P. M., O. M. ir M. M. atžvilgiu; laikinai apriboti atsakovui V. M. tėvo valdžią O. M., P. M., O. M. ir M. M. atžvilgiu; laikinai apriboti atsakovui A. (A.) U. tėvo valdžią A. U. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės K. M. jos vaikams A. U., O. M., P. M., O. M. ir M. M. po 50,00 Eur kiekvienam jo vaikui išlaikymo lėšas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, lėšas išieškant globojančiai institucijai, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą; priteisti iš atsakovo V. M. jo vaikams O. M., P. M., O. M. ir M. M. po 50,00 Eur kiekvienam jo vaikui išlaikymo lėšas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, lėšas išieškant globojančiai institucijai, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą; priteisti iš atsakovo A. U. po 200,00 Eur jo vaikui A. U. išlaikymo lėšas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, lėšas išieškant globojančiai institucijai, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą; iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių A. U., O. M., P. M. gyvenamąją vietą BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre; iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių O. M. ir M. M. gyvenamąją vietą globėjų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai K. M. ir V. M. turi keturis nepilnamečius vaikus: O. M., gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), O. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovė K. M. ir atsakovas A. U. turi nepilnametį sūnų A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina.

3. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 4 d. įsakymais Nr. A27(l)-1368, A27(l)-1369, A27(l)-1367, A27(l)-1370 A. U., O. M., P. M. ir O. M. nuo 2018 m. gegužės 31 d. buvo nustatyta laikinoji globa BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Laikinosios globos nustatymo pagrindas tapo 2018 m. gegužės 27 d. gautas policijos pareigūnų pranešimas, kad minėtų vaikų tėvai yra apsvaigę nuo alkoholio ir yra nepajėgūs prižiūrėti nepilnamečius vaikus. Skyriaus specialistai reaguodami į pranešimą nuvykę į šeimą bei įvertinę šeimos situaciją (abu tėvai buvo girti – K. M. nustatytas 2,04 prom. girtumas, o V. M. nustatytas 1,80 prom. girtumas, mažamečiai vaikai buvo alkani, aprengti purvinais drabužiais) priėmė sprendimą paimti vaikus iš šeimos.

4. 2018 m. liepos 9 d. nustatyta laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikai buvo grąžinti tėvams. Nuo 2018 m. liepos 11 d. K. M. kartu su vaikais buvo laikinai apgyvendinta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro Pagalbos šeimai skyriuje (toliau - Centre). Iš byloje pateikto Centro 2018 m. liepos 31 d. pranešimo matyti, kad atsakovė, gyvendama Centre, gerai rūpinosi vaikų maitinimu, tačiau negalėjo/nesugebėjo suvokti visuomenei priimtų elgesio normų, pozityvios tėvystės principų, užtikrinti vaikų emocinio poreikio, tinkamai vertinti vaikų sveikatos būklę. Centras savo pranešime nurodė, kad atsakovai šiuo metu nepajėgūs rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. 2018 m. liepos 31 d. K. M. rašytiniu pranešimu atsisakė rūpintis savo vaikais ir išvyko iš Centro. Tą pačią dieną Skyriaus specialistai nuvyko į Centrą ir vaikams buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Kadangi nepilnamečiai vaikai liko be atstovo pagal įstatymą, jie buvo laikinai apgyvendinti BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-30913-930/2018 buvo išduotas leidimas paimti vaikus iš tėvų. Dėl to Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. įsakymais Nr. A27(l)-2157, A27(l)-2158, A27(l)-2159 ir A27(l)-21690 vaikams pakartotinai buvo nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.

6. 2019 m. kovo 6 d. atsakovei pagimdžius sūnų M. M., 2019 m. kovo 17 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta, jog atsakovas V. M. privalo gydytis Vilniaus priklausomybės ligų centre, o atsakovei ir naujagimiui BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre skirtos laikino apgyvendinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2019 m. kovo 25 d. atsakovė parašė prašymą nutraukti jai suteiktas paslaugas ir kartu su naujagimiu grįžo gyventi namo.

7. 2019 m. balandžio 17 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, kad atsakovų šeimoje galimai yra pažeidžiami vaiko interesai. Pranešime buvo nurodoma, jog sutuoktiniai yra neblaivūs. Skyriaus specialistams nuvykus į šeimą buvo nustatyta, kad atsakovai yra neblaivūs (atsakovei nustatytas 2,52 promilių girtumas, o atsakovui ­nustatytas 1,67 promilių girtumas). Nustatyta, kad naujagimis yra alkanas, aprengtas nešvariais rūbais. Nustačius, kad šeimos aplinkoje dėl tėvų girtumo iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, M. M. buvo paimtas iš atstovų ir laikinai hospitalizuotas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

8. 2019 m. balandžio 18 d. Skyrius gavo pranešimą iš ligoninės, kad atsakovai Kristina ir V. M. atvykę į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę savavališkai paėmė vaiką ir išvyko iš gydymo įstaigos. Apie tėvų veiksmus buvo pranešta policijai. Gavus pranešimą, Skyriaus specialistai kartu su policijos pareigūnais apsilankė K. M. ir V. M. šeimos gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo šeimoje metu vaiko tėvai elgėsi agresyviai, įžeidinėjo specialistus. Patikrinus tėvų blaivumą, K. M. nustatytas 0,64 promilių girtumas. Vaikas vėl buvo paimtas iš šeimos ir hospitalizuotas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

9. 2019 m. rugsėjo 26 d. telefonu Skyrius susiekė su atsakovu A. U., kuris šiuo metu gyvena Vokietijoje. Jis paaiškino, kad su sūnumi A. U. telefonu bendrauja apie 5 kartus per mėnesį, jį paskutinį kartą aplankė prieš metus, sūnus kartu gyventi Vokietijoje nenori. Atsakovo teigimu, atsakovė negalės pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, dėl to neprieštaravo, kad nepilnamečiu rūpintųsi BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.

10. Skyrius pažymėjo, kad atsakovai tėvų valdžios visiškai neįgyvendina, vaikais iš dalies nesirūpina, nesidomi, neišlaiko, iki šiol nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekiant vaikų gerovės, šeimos išsaugojimo, artimų, šiltų tarpusavio santykių palaikymo. Laikinoji vaikų globa (rūpyba) tęsiasi jau metus laiko. Atsakovai nereaguoja į specialistų rekomendacijas, patarimus, nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nekeičia ir nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti vaikus į šeimą, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad situacija galėtų pasikeisti.

Atsiliepimas

11. Atsakovai K. M. ir V. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškovo patikslintą ieškinį atsakovų K. M. ir V. M. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą; dėl atsakovui A. U. ieškovo kildinamų reikalavimų sprendimą priimti teismo nuožiūra; priteisti iš ieškovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai taip pat prašė apklausti liudytojus bei nepilnamečius vaikus.

12. Atsakovas A. U. atsiliepimo į patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Patikslintas ieškinys jam įteiktas tinkamai 2019 m. spalio 25 d. t. y. atsakovo motinai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašoma tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Ilona Romaškienė patikslintą ieškinį palaikė, pašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad šeima nepadarė jokių išvadų, nesilaikė pagalbos plano, taip pat atsisakė jiems siūlomų socialinių paslaugų. Įvykis įvykęs šių metų sausio 2 d., kuomet vaikų motinai buvo nustatytas girtumas, o vaikų tėtis buvo sužeistas ir išvežtas į gydymo įstaigą, įrodo, kad vaikams namuose nėra saugu. Prašė laikinai apriboti tėvų valdžią ir duoti laiko tėvams įrodyti, kad jie gali rūpintis savo vaikais.

Šalies argumentai

15. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Egidijus Vosylis nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai padarė išvadas: susitvarkė savo gyvenamąją vietą, išklausė gydymo programas, rūpinasi vaikų sveikata, lanko juos. Teigė, kad įvykis, įvykęs sausio 2 d. negali būti vertinamas, kadangi vaikų namuose nebuvo, jiems žala nebuvo padaryta. Nurodė, kad vaikai nori namo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė L. G. palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti.

17. Teismo posėdžio metu mažametis liudytojas A. U. paaiškino, kad jam geriau gyventi su tėvais namuose nei centre, kadangi gali su tėvais pasikalbėti, jie juo rūpinasi, duoda pinigų į mokyklą. Teigė, kad alkoholį tėvai vartoja tik per šventes. Tėvai neskriaudžia nei jo, nei brolių ar sesers. Patėvį Vitalijų myli labiau nei savo biologinį tėvą. Po incidento namuose, kuomet jo patėvį išvežė į ligoninė, o mamą į policiją, jam buvo gaila abiejų tėvų. Jam būna liūdna, kai tėvai aplankę jį globos namuose išvyksta, jam norisi važiuoti kartu. Tėvų dėmesio ir rūpesčio jam ir jo broliams bei seseriai užtenka, jiems nieko netrūksta. Mano, kad jei būtų atskirti nuo tėvų, jiems būtų padaryta žala.

18. Teismo posėdžio metu mažametis liudytojas O. M. paaiškino, kad nori namo, tačiau neaišku, ką jis vadina namais: ar globos centrą ar tėvų namus. Vaikas neteisingai atsakė, kuris dabar paros metas (teigė, jog naktis, nors vaiko apklausa vyko jau gerokai prašvitus, 10 val. ryto). Teismo psichologo nuomone, mažametis liudytojas O. M. negeba išreikšti savo nuomonės, nes nesupranta klausimų esmės.

19. Atsižvelgiant į teismo psichologo nuomonę, teismo posėdžio metu buvo nuspręsta nevykdyti mažametės liudytojos P. M. apklausos, kadangi ji nesupranta klausimų, painioja sąvokas (kėdę pavadino stalu), atsakinėja vienu žodžiu.

Šalies argumentai

20. Teismo posėdžio metu atsakovas V. M. nesutiko su patikslintu ieškiniu. Teigė, kad viską padarė, todėl prašė grąžinti vaikus, nes jiems namuose yra saugu. Nurodė, kad smurto namuose niekada nėra buvę. Dėl įvykio, įvykusio sausio 2 d., paaiškino, kad tuo metu buvo blaivus.

21. Teismo posėdžio metu atsakovė K. M. nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė grąžinti vaikus. Nurodė, kad vaikams namuose saugu. Teigė, kad su vyru nors ir pasibardavo, tačiau greitai susitaikydavo. Paaiškino, kad sausio 2 d. jos nebuvo namuose. Teigė, kad tą dieną abu su vyru buvo blaivūs.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismo posėdžio metu Liudytoja V. Š. paaiškino, kad yra socialinė darbuotoja, dirba su atsakovų šeima nuo 2017 metų. Nurodė, kad dirba su atvejo vadybininke pagal planą, kuris nustatytas atvejo posėdžio metu. Teigė, kad po mažiausio vaiko paėmimo iš šeimos, atsakovai su ja nebendradarbiauja, neįsileidžia į namus ir programą vykdo tik savarankiškai. Nurodė, kad iš atsakovų sulaukė ir grasinimų, jie laukdavo jos prie namų. Mano, kad didžiausia problema yra susijusi su alkoholio vartojimu ir atsakovai šiuo metu dar nėra pasirengę rūpintis savo vaikais. Jos nuomone, vaikų grąžinti šiuo metu Martinaičiams negalima, nes jie piktnaudžiauja alkoholiu, o socialinių paslaugų atsisako ir nepriima.

23. Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. paaiškino, kad su atsakovų šeima, kaip specialistė, dirbti pradėjo vasario mėnesį, gimus penktam vaikui. Naktinis budėtojas atsakovus rado neblaivius, todėl naujagimis buvo išvežtas į ligoninę, iš kurios, vėliau, atsakovai savavališkai vaiką pasiėmė. Visų specialistų sutarimu buvo bendrai nutarta riboti tėvų teises. Paaiškino, kad 4 vaikai buvo paimti iš šeimos dėl antisanitarinių sąlygų, o jauniausias vaikas (5-tas vaikas) paimtas todėl, kad atsakovai rasti neblaivūs. Teigė, kad su atsakovų šeima sunku bendradarbiauti, nes ne visuomet vadovaujasi specialistų rekomendacijomis. Telefonu susisiekus su A. U. biologiniu tėvu, jis nurodė, kad dirba Vokietijoje, kad siūlė sūnui atvykti pas jį, tačiau šis nesutiko. Atsakovas A. U. telefonu taip pat prašė negrąžinti sūnaus į šeimą, nes tėvai neturi įgūdžių. Atsakovo A. U. motina nesutiko globoti anūko dėl savo amžiaus, taip pat nurodė, jog sulaukė grasinimų iš atsakovų, jie buvo atvykę neblaivūs ir sudegino namus. Pažymėjo, kad vaikams nesaugu būti su atsakovais, kadangi jie piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovai neturi pakankamai socialinių įgūdžių užauginti vaikus, negali jais pasirūpinti, jaunesni vaikai turi specialių poreikių, kuriuos reikia patenkinti.

24. Teismo posėdžio metu liudytojas S. U. (S. U.) paaiškino, kad yra atsakovės dėdė, dviejų jų atsakovų vaikų krikšto tėtis. Teigė, kad atsakovė rūpinosi vaikais, darė valgyti, dirbo, neskriaudė jų. Atsakovų namuose neblogos sąlygos vaikams gyventi. Nurodė, kad vaikus atėmė, nes atsakovai per motinos dieną išgėrė truputį vyno. Atsakovai labai išgyvena dėl vaikų. Liudytojas dažnai lanko vaikus, atveža dovanų, vaikai jam nėra skundęsi dėl tėvų.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismo posėdžio metu liudytoja K. K. paaiškino, kad yra atsakovės motina, atsakovų dukters krikšto mama ir gyvena kartu su atsakovais. Teigė, kad namie šilta, sutvarkyta, vaikai prižiūrėti, o atsakovai išgeria tik per šventes. Sausio 2-ą dieną atsakovai taip pat buvo išgėrę.

26. Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. paaiškino, kad yra atsakovo V. M. mama. Dažnai lankosi atsakovų namuose dėl anūkų. Teigė, kad atsakovų namuose viskas gerai, jie susitvarkė pečių. Nurodė, kad atsakovai turėjo truputį problemų buvo su alkoholiu vartojimu prieš paimant vaikus, tačiau didelių gėrimų nebuvo.

27. Teismo posėdžio metu liudytoja D. V. paaiškino, kad yra darželio, kurį lankė du atsakovų vaikai, auklėtoja. Nurodė, kad negali teigti, jog vaikais mama nesirūpindavo. Vaikas labai laukdavo mamos, kada paims iš darželio. Smurto vaikų atžvilgiu nebūdavo. Tėvai tvarkingai lankė tėvų susirinkimus. Vienintelės pastabos, kurias duodavo, buvo dėl švaros, nešvarių rūbelių. Mama nepykdavo, sakė nupraus. Tėvai visada atvykdavo blaivūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

28. Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovai K. M. ir V. M. yra nepilnamečių O. M., P. M., O. M. ir M. M. tėvai. Atsakovai K. M. ir A. U. yra nepilnamečio A. U. tėvai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 4 d. įsakymais A. U., O. M., P. M. ir O. M. nuo 2018 m. gegužės 31 d. buvo nustatyta laikinoji globa BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. 2018 m. liepos 9 d. nustatyta laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikai buvo grąžinti tėvams. 2018 m. liepos 31 d. K. M. rašytiniu pranešimu atsisakė rūpintis savo vaikais ir išvyko iš centro, kuriame buvo apgyvendinta, o kadangi nepilnamečiai vaikai liko be įstatyminio atstovo, jie buvo laikinai apgyvendinti BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-30913-930/2018 buvo išduotas leidimas paimti vaikus iš tėvų. Dėl to Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. įsakymais vaikams pakartotinai buvo nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras. 2019 m. balandžio 17 d. nustačius, kad šeimos aplinkoje dėl tėvų girtumo iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, naujagimis M. M. buvo paimtas iš atstovų ir laikinai hospitalizuotas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. 2019 m. balandžio 18 d. K. M. nustačius 0,64 promilių girtumą, naujagimis vėl buvo paimtas iš šeimos ir hospitalizuotas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakymais Nr. A27(l)-2658 ir Nr. A27(l)-2657 vaikų O. M. ir M. M. gyvenamoji vieta nustatyta globėjų šeimoje. Atsakovas A. U., šiuo metu gyvenantis Vokietijoje, neprieštaravo, kad nepilnamečiu A. U. rūpintųsi BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

29. Ieškovas prašo laikinai apriboti atsakovei K. M. motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. U., O. M., P. M., O. M. ir M. M. atžvilgiu; laikinai apriboti atsakovui V. M. tėvo valdžią O. M., P. M., O. M. ir M. M. atžvilgiu; laikinai apriboti atsakovui A. U. tėvo valdžią A. U. atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovai tėvų valdžios visiškai neįgyvendina, vaikais iš dalies nesirūpina, nesidomi, neišlaiko, iki šiol nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekiant vaikų gerovės, šeimos išsaugojimo, artimų, šiltų tarpusavio santykių palaikymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nereaguoja į specialistų rekomendacijas, patarimus, nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nekeičia ir nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti vaikus į šeimą, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad situacija galėtų pasikeisti.

30. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

31. Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

32. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (Nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, Nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2620-803/2018).

33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovų K. M. ir V. M. šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis, tačiau jie vengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Atsakovas A. U. šiuo metu gyvena Vokietijoje ir yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus A. U. priežiūros, nesiekia ir nenori jo auginti. Taigi atsakovai K. M., V. M. ir A. U. vengia atlikti savo, kaip tėvų, pareigas, vaikais tinkamai nesirūpina.

34. Nors tiek savo procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu atsakovai K. M. ir V. M. išreiškė norą susigrąžinti vaikus, tačiau tiek iš ieškovo, tiek iš teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustų socialinės darbuotojos V. Š. ir Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone specialistės J. J. paaiškinimų matyti, kad atsakovai K. M. ir V. M. šiuo metu nėra pasirengę rūpintis savo vaikais, kadangi neturi pakankamai socialinių įgūdžių. Liudytoja J. J. taip pat nurodė, kad vaikams nesaugu būti su atsakovais, kadangi jie piktnaudžiauja alkoholiu. Pažymėjo, kad jaunesni vaikai turi specialių poreikių, kuriuos reikia patenkinti. Teismas pažymi, kad vien aplinkybės, jog atsakovai pareiškė norą susigrąžinti vaikus ir juos auginti, taip pat kai kurių liudytojų (S. U., K. K., V. S., D. V.) ir V. M. darbdavio teigiama nuomonė apie atsakovus K. M. ir V. M. nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai tinkamai rūpinasi savo vaikais, vykdo savo, kaip tėvų pareigas, stengiasi patenkinti vaikų nuolatinius kasdienius poreikius, sudaro saugią aplinką jiems augti.

35. Tiek atsakovė K. M., tiek atsakovas V. M. yra ne kartą teisti. Atsakovas V. M. ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam neturint teisės vairuoti. Be to, iš byloje pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus informacijos matyti, kad 2020 m. sausio 2 d. atsakovės K. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00278-20, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl nesunkaus atsakovo V. M. sveikatos sutrikdymo.

36. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovų K. M. ir V. M. šeimoje situacija nėra tinkama auginti, prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais. Atsakovas A. U. gyvena užsienyje ir nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigų nepilnamečio sūnaus A. U. atžvilgiu. Taigi atsakovas A. U. yra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų teisių ir pareigų, o atsakovai K. M. ir V. M. negeba sudaryti ir nesudaro nepilnamečiams vaikams tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nepriima socialinių paslaugų, piktnaudžiauja alkoholiu.

37. Vaikų atskyrimas nemotyvavo atsakovų K. M. ir V. M. keisti gyvenimo būdo, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Nustatyta, kad iškėlus šią civilinę bylą dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovas V. M. tris kartus baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Visus nusižengimus atsakovas padarė būdamas neblaivus. Prieš atsakovę K. M. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. M. sužalojimo peiliu. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, liudytojų parodymai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 404 straipsnio 2 dalis). Aplinkybę, kad atsakovai šiuo metu negeba užtikrinti saugios ir sveikos vaikams aplinkos, patvirtina ir VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro raštas (t. 1, b. l. 29-30), kuriame nurodyta, kad dėl nenoro ar negebėjimo suteikti vaikams sveikos ir saugios aplinkos, mąstymo nenuoseklumo, dažnos nuomonių ir apsisprendimų kaitos, negebėjimo abstrakčiai mąstyti ir suvokti visuomenei priimtinų elgesio normų, nenoro prisiimti atsakomybės už daromus sprendimus ir veiksmus atsakovai K. M. ir V. M. nepajėgūs rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.

38. Nors teismo posėdžio metu K. M. ir V. M. teigė alkoholio nebevartojantys, pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius, kad jie baigė ambulatorinę „Minesota“ programą, Respublikinio priklausomybės ligų centro išrašytus receptus, tačiau liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, be kita ko, ir raštu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, duomenimis apie administracinius nusižengimus nustatyta, kad atsakovai K. M. ir V. M. toliau piktnaudžiauja alkoholiu, o jų namuose vaikams nėra saugu augti (CPK 185 straipsnis).

39. Teismo vertinimu, atsakovai K. M. ir V. M. galbūt ateityje gebės vaikais pasirūpinti tinkamai, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jiems augti bei vystytis. Tikėtina, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgiant į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovai K. M. ir V. M. lankėsi pas specialistus, yra išreiškę norą susigrąžinti vaikus, lanko juos, o atsakovas A. U. bendrauja su sūnumi telefonu, tėvų valdžia jiems apribotina laikinai.

40. Teismas sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovai nesirūpina savo vaikų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, o tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (CK 3. 180 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2620-803/2018).

41. Nors nepilnametis vaikas A. U. išreiškė norą gyventi pas atsakovus Kristiną ir V. M. (CPK 380 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 3 dalis; dviejų vaikų nuomonės nebuvo galimybės išsiaiškinti dėl raidos sutrikimų, o dar kiti du vaikai nebuvo apklausti dėl per mažo amžiaus), tačiau akivaizdu, kad šiuo metu atsakovai K. M. ir V. M. negali auginti savo nepilnamečių vaikų ir užtikrinti jiems tinkamas sąlygas vystytis ir ugdytis: dėl atsakomybės ir socialinių įgūdžių stokos, alkoholio vartojimo problemų. Atsakovas A. U. gyvena užsienyje, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus A. U. auginimo ir priežiūros.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir laikinai apriboti atsakovės K. M. motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų A. U., O. M., P. M., O. M. ir M. M. atžvilgiu; laikinai apriboti atsakovo V. M. tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų O. M., P. M., O. M. ir M. M. atžvilgiu; laikinai apriboti atsakovo A. U. tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko A. U. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

43. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

44. Ieškovas prašo, priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, nepilnamečių A. U., O. M. ir P. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių O. M. ir M. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti globėjų gyvenamojoje vietoje.

45. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

46. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai A. U., O. M. ir P. M. šiuo metu gyvena BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, kur jais tinkamai rūpinamasi, yra užtikrintos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Nepilnamečiai O. M. ir M. M. šiuo metu gyvena globėjų šeimoje, kurie savo pareigas vaikų atžvilgiu atlieka tinkamai, tenkina vaikų poreikius, sudaro sveikas ir saugias sąlygas vaikams augti.

47. Teismas neturi duomenų, kad BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras ir laikinieji globėjai (duomenys neskelbtini) savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnamečių A. U., O. M. ir P. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, o nepilnamečių O. M. ir M. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina globėjų šeimoje (duomenys neskelbtini) (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

48. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš K. M. jos vaikams A. U., O. M., P. M., O. M. ir M. M. po 50,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, vaikų išlaikymo lėšas, lėšas išieškant globojančiai institucijai, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą; priteisti iš V. M. jo vaikams O. M., P. M., O. M. ir M. M. po 50,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, vaikų išlaikymo lėšas, lėšas išieškant globojančiai institucijai, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą; priteisti iš A. U. jo vaikui A. U. po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant globojančiai institucijai, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą.

49. CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą, priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią, priteisti išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

50. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

51. Vertinant atsakovės K. M. indėlį į savo nepilnamečių vaikų išlaikymą, nustatyta, jog atsakovė finansiškai prie vaikų išlaikymo neprisideda, yra atvežusi dovanų ir lauktuvių pasimatymų su vaikais metu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taigi K. M. įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tinkamai nevykdo, neteikia jiems išlaikymo, todėl atsižvelgiant į vaikų poreikius, į atsakovės amžių, į tai, kad teismo sprendimas būtų realiai vykdomas, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams A. U., O. M., P. M., O. M. ir M. M., kiekvienam po 50,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, vaikų išlaikymo lėšas, lėšas išieškant globojančiai institucijai, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200, 3.202, 3.208 straipsniai, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

52. Atsakovas V. M. įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tinkamai nevykdo, finansiškai prie vaikų išlaikymo neprisideda, yra atvežęs dovanų ir lauktuvių pasimatymų su vaikais metu, todėl atsižvelgiant į vaikų poreikius, į atsakovo amžių, į tai, kad jis dirba bei, kad teismo sprendimas būtų realiai vykdomas, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams O. M., P. M., O. M. ir M. M., kiekvienam po 50,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jų pilnametystės, vaikų išlaikymo lėšas, lėšas išieškant globojančiai institucijai, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200, 3.202, 3.208 straipsniai, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

53. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2934-647/2007 iš atsakovo A. U. buvo priteistas 3400 Lt (984,71 Eur) išlaikymo įsiskolinimas ir 300 Lt (86,89 Eur) periodinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. U.. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turimą turtą, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus bei išlaikytinių skaičių. Nustatyta, jog atsakovas finansiškai prie sūnaus išlaikymo neprisideda, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo ir priežiūros. Taigi teismas padidina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2934-647/2007 iš atsakovo A. U. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. U., nuo 86,89 Eur iki 200,00 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant globojančiai institucijai, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą (CK 3.195 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.202, 3.208 straipsniai, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

54. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas reglamentuojamas CPK 96 straipsnyje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos CPK 99 straipsnyje nustatyta tvarka.

56. Ieškinys patenkintas visiškai, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tad pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, turėtų būti išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą.

57. Atsakovams K. M. ir V. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais (atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-2689-13851 ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-2688-13848) 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tad atsižvelgiant į išdėstytą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nėra priteisiamos.

58. Teismas ieškinio dalį atsakovo A. U. atžvilgiu patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 129,00 Eur dydžio žyminis mokestis, priteistinas valstybės naudai iš atsakovo A. U. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

59. Šioje byloje teismas patyrė 39,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą turėtų būti priteisiamas lygiomis dalimis po 13,07 Eur iš atsakovų K. M., V. M. ir A. U. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai K. M. ir V. M. yra atleisti nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismas nepriteisia iš atsakovų K. M. ir V. M. ir procesinių dokumentų siuntimo bei įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis). Iš atsakovo A. U. priteistinos 13,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl civilinės bylos dėl globos nustatymo ir globėjo nepilnamečiams vaikams paskyrimo pradėjimo

60. Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos nustatymo ir globėjo jiems paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 274 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 407 straipsniais, 496¹ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiams vaikams A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti atsakovo A. U. (A. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą biudžetinėje įstaigoje Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, juridinio asmens kodas 304103207.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2934-647/2007 iš atsakovo A. U. (A. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį.

Priteisti iš atsakovo A. U. (A. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnamečių vaikų A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų tvarkytoju biudžetinę įstaigą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą, juridinio asmens kodas 304103207.

Paskirti nepilnamečių vaikų O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų tvarkytoju globėjų šeimą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. U. (A. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 129,00 Eur žyminį mokestį ir 13,07 Eur pašto išlaidas, iš viso 142,07 Eur (šimtą keturiasdešimt du eurus 7 ct) valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Pradėti civilinę bylą dėl globos nepilnamečiams A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuotais asmenimis K. M., V. M., A. (A.) U., biudžetinę įstaigą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą.

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilniaus rajone pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir globėjų paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Indrė Savkinienė