Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams D. K., R. K., R. Z. ir R. K. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

7. Vaikai nuo 2016 m. spalio 27 d. gyvena globos namuose, kuriuose jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka, fizinių asmenų, galinčių ir norinčių rūpintis vaikais nėra, todėl, apribojus tėvų valdžią, tikslinga nustatyti vaikų gyvenamąją vietą globos namuose. Globos namai sutinka tapti nuolatiniu vaikų globėju, laikinojo globėjo pareigas vykdo tinkamai, todėl skirtini nuolatiniu vaikų globėju. Nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, nepilnamečiai vaikai neturi.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos situacija atsakovės šeimoje yra pasikeitusi, atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų savo vaikams vykdymo, jau kelis mėnesius vaikų globos namuose nelanko, retkarčiais paskambina, tačiau gyvenimo būdo nekeičia. Duomenų, kad situacija atsakovės šeimoje galėtų pasikeisti ir vaikai galėtų grįžti į šeimą nėra. Siekiant apsaugoti ir užtikrinti geriausius vaikų interesus, suteikti galimybę būti įvaikintiems ir gyventi šeimos aplinkoje, ieškovo nuomone, yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią visų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublios socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsakovui R. K. yra neterminuotai apribota tėvo valdžią dukrai K. L., jis niekur nedirba, pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų, tiksli jo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Atsakovas vengia atlikti tėvo pareigas auklėti, ugdyti ir išlaikyti vaiką, juo rūpintis, su juo bendrauti, todėl yra pakankamas pagrindas R. K. neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečiui A. K..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Teismo vertinimu, atsakovai turi galimybes teikti ieškovo nurodomą išlaikymą vaikams, nes yra darbingo amžiaus, sveiki, duomenų apie atsakovų neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovams gauti pakankamas pajamas, byloje nenustatyta. Teismas sprendė, jog atsakovai turi visas galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo, todėl ieškovo reikalavimą tenkino ir iš atsakovės D. K. nepilnamečių vaikų A. K., D. Z. ir E. K. išlaikymui priteisė 60,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Taip pat iš atsakovo R. Z. nepilnametės dukters D. Z. išlaikymui priteisė 100,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, iš atsakovo R. K. nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymui priteisė 180,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus. Nepilnamečiam vaikui A. K. išlaikymo iš atsakovo R. K. nepriteisė, nes jis jau yra priteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8080-127/2008.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai D. K. ir R. K. yra nepilnamečio A. K., (duomenys neskelbtini), tėvai, atsakovai D. K. ir R. Z. yra nepilnametės D. Z., (duomenys neskelbtini), tėvai, atsakovai D. K. ir R. K. yra nepilnamečio E. K., (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. t. 1, b. l. 16-18). Bylos duomenimis 2016 m. liepos 21 d. atsakovų D. K. ir R. K. namuose lankėsi policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad namuose buvo vartojamas alkoholis. Vaikai buvo paimti iš gyvenamosios vietos ir laikinai apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. Atsakovams D. K. ir R. Z. gailintis savo elgesio, pripažinus priklausomybę nuo alkoholio, sutikus ją gydytis, įsipareigojus sudaryti vaikams tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, vaikai grąžinti į šeimą, tačiau 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2192, šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. t. 1, b. l. 30-33).

23. 2016 m. spalio 3 d. atsakovei D. K. nustatytas 2,58 promilės girtumas, atsakovui R. Z. 2,44 promilės girtumas, todėl vaikai paimti iš šeimos ir laikinai apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. Nepilnamečiai A. K., D. Z. ir E. K. nurodė, kad atsakovai dažnai girtauja, R. Z. naudoja smurtą prieš atsakovę ir nepilnamečius vaikus, vaikai nurodė bijantys atsakovo ir nenorintys su juo gyventi (el. b. t. 1, b. l. 34-36, 39-43). Vaikus iš atsakovų paėmus antrą kartą, nustačius, kad alkoholis šeimoje tebevartojamas, nepavykus susisiekti su nepilnamečių A. K. ir E. K. tėvais R. K. ir R. K., 2016 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-2451, 30-2452, 30-2453 visiems trims nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa globos namuose (el. b. t. 1, b. l. 44-49).

24. 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovai D. K., R. Z. ir R. K. įsipareigojo spręsti alkoholio vartojimo problemą, lankyti specialistų konsultacijas, tėvystės įgūdžių ir AA grupės užsiėmimus (el. b. t. 1, b. l. 50-56). Bylos duomenimis, atsakovai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, palaikė tvarką namuose, lankė psichologo konsultacijas, užsiregistravo į bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, atsakovė įsipareigojo lankyti psichologo konsultacijas ir pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupę, mokėsi virėjo specialybės, gavo mokymosi stipendiją (el. b. t. 1, b. l. 58). Visi trys nepilnamečiai vaikai išleisti nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 8 d. laikinai svečiuotis atsakovės namuose. Tačiau 2017 m. sausio 7 d. atsakovams esant neblaiviems ir namuose įvykus buitiniam konfliktui, vaikai grąžinti į globos namus (el. b. t. 1, b. l. 63-64). Atsakovai 2017 m. sausio 28 d. atvyko aplankyti vaikų ir pasveikinti dukrą D. Z. su gimimo diena, tačiau buvo neblaivūs ir į globos namus neįleisti (el. b. t. 1, b. l. 65).

25. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalo vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

26. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

27. Iš byloje esančių socialinių darbuotojų pateiktų aktų apie situaciją atsakovų šeimoje, nustatyta, kad atsakovai D. K. ir R. Z. stengėsi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, palaikė ryšį su vaikais, tvarkėsi namus, tačiau atsakovė vaikus yra lankiusi būdama pagiringos būsenos ir neblaivi, namuose vartotas alkoholis, buvo konfliktuojama. Be to, nutrūkus atsakovės ir R. Z. santykiams, atsakovė nuolat keitė gyvenamąsias vietas (el. b. t. 1, b. l. 67-68, 77, 80, 85-86, 88). Nors atsakovė dėjo pastangas susigrąžinti vaikus į šeimą (įsidarbino, vykdė įsipareigojimus), ilgalaikių ir stabilių pokyčių D. K. šeimoje specialistai neužfiksavo, jos realios galimybės rūpintis nepilnamečiais vaikais nebuvo žinomos (el. b. t. 1, b. l. 104-105). Socialinis darbas su atsakovės šeima vyksta nenuosekliai dėl nuolat keičiamos gyvenamosios vietos, ilgalaikių ir stabilių pokyčių taip pat neužfiksuota, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovė nustojo lankyti specialistų konsultacijas, nebedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje, nereguliariai lanko vaikus globos namuose (el. b. t. 1, b. l. 106-112). Atsakovė D. K. vaikus lankė nereguliariai, negeba nuosekliai vykdyti įsipareigojimų, dukrai D. Z. atsigulus į ligoninę, jos nelankė (el. b. t. 1, b. l. 116-117). 2018 m. vasario 28 d. socialinės darbuotojos vizito atsakovės namuose metu nustatyta, kad šeimoje vartojamas alkoholis, atsakovė vėl gyvena su atsakovu R. Z., nuo kurio taip pat sklido alkoholio kvapas, sužinota, kad atsakovė laukiasi, vėl keičia gyvenamąją vietą (el. b. t. 1, b. l. 118-119).

28. Nagrinėjamu atveju aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) aiškinimas ir taikymas, kuris formuojamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996?III, p. 1001?02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas pagal įstatymą, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII).

29. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų svarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 79 ir kt.). Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.).

30. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

31. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). EŽTT ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė nuo pirmo vaikų paėmimo iš šeimos (2016-07-21) nesiėmė aktyvių veiksmų sprendžiant šeimos problemas, vartojo alkoholį, nuolat keitė gyvenamąsias vietas, nedirba, įgijo virėjo specialybę, tačiau dirbo tik apie 4 mėnesius (nuo 2018-01-05 iki 2018-05-26). Iš byloje esančios Vilniaus miesto socialinės paramos centro pateikto rašto nustatyta, kad ir šiuo metu apeliantė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena viešojoje įstaigoje Vaikų ir paauglių socialiniame centre, o iki 2018-07-24 gyveno sodo namelyje be patogumų, kuris priklauso apeliantės draugui, nuo 2018-06-15 yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Apeliantei diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, nustatytas priklausomybės sindromas. Apeliantė prieš nepilnametį sūnų A. K., (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą, sūnui buvo diagnozuotas dešinės pusės nugaros srities sumušimas, vaikas apžiūrėtas gydymo įstaigoje. Po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl motinos veiksmų. (el. b. t. 1, b. l. 41 - 43).

33. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. eS2-38935-1050/2018 leista paimti nepilnametį vaiką M. K., gimimo data 2018 m. rugsėjo 18 d., iš vaiko motinos D. K.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie įrodymai turi reikšmę nagrinėjant bylą, dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teismui (nutartis priimta 2018-10-17), todėl sprendžia prijungti šiuos įrodymus prie bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Nustatyta, kad 2018 m. spalio 10 d. atsakovei nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, tokios būsenos motina maitino kūdikį krūtimi taip sukeldama vaiko raidai ir sveikatai pavojų. Taip pat nustatyta, kad motina ir kūdikis gyveno nešildomame name, patalpoje tik 12 laipsnių šilumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patviritna, kad apeliantė nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, vartoja alkoholį, jos namų aplinka yra pažeidžianti vaikų interesus ir neužtikrina vaikų teisės augti sveikoje aplinkoje.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė dėl nerūpestingumo, ydingo gyvenimo būdo, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo (nuolatinių pajamų) neturėjimo negali užtikrinti vaikų interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Nepilnamečiams vaikams apeliantės šeimos aplinka turi neigiamą poveikį, formuoja netinkamą požiūrį į šeimos santykius, pažeidžia teisę į saugią vaikystę, daro žalą ir neužtikrina tinkamos jų raidos, apeliantė neįrodė, kad esama padėtis gali pasikeisti, todėl spręstina, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje ir nepažeidžiantis vaikų interesų. Tai patvirtina ir ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei trečiojo asmns Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

35. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl tėvų valdžios apribojimo ir pagrįstai nustatė pagrindą apeliantei neterminuotai apriboti tėvų valdžią, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Pabrėžtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), o tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas (jei vaikas neįvaikintas), jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 ir 6 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

apeliantės D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.