Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (išieškotojas) prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. K. (skolininkas), L. K., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

13. Iš teismui antstolio pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0179/23/18455 ir Nr. 0179/23/18458 medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas skolininko A. K. atžvilgiu vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-4161-781/2017 ir Nr. e2-785-450/2017 dėl 2 227,50 Eur skolos ir 6 0479,64 Eur skolos bei 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojo LDB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai.

14. Pagal teismui pateikto antstolio Roberto Vasiliausko pateiktą informaciją nustatyta, kad skolininkas A. K. ir L. K. yra susituokę nuo (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 4 d. A. K. ir L. K. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nustatė atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinį režimą (visiško atskirumo teisinį režimą) nuo sutarties sudarymo dienos. Ši sutartis vedybų sutarčių registre įregistruota 2023 m. rugsėjo 5 d.

15. Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/23/18455 duomenų nustatyta, kad antstolis 2023 m. birželio 16 d. turto arešto aktu antstolis yra areštavęs tokį skolininko A. K. sutuoktinės L. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 3/200 poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 3/200 kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis taip pat yra areštavęs visose L. K. sąskaitose bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas.

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-16947-936/2018 L. K. ir A. K. prašymu padalintas po 1/2 dalį kiekvienam jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausantis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/200 dalys pastato-poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/200 dalis kitų inžinierinių statinių- kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad po to, kai turtas buvo padalintas, L. K. 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais nusipirko skolininkui A. K. teismo atidalintą 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo turto.

17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-14704-996/2019 jau buvo nustatytos L. K. ir A. K. nuosavybės dalys į bendrąją jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad po to, kai teismas nustatė A. K. dalį L. K. vardu registruotame nekilnojamame turte, L. K. 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. kovo 20 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais nusipirko A. K. teismo priskirtą 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo turto.

18. Teismas pažymi, kad byloje kilo ginčas dėl turto įsigijimo L. K. asmeninėn atsakomybėn. Pareiškėjas prašė pilna apimti tenkinti jo pateiktą prašymą dėl skolininko A. K. turto dalies, esančioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. K. nustatymo, kadangi, anot pareiškėjo, suinteresuotas asmuo L. K. nepateikė jokių įrodymų, jog įgyjant skolininko A. K. turtą vykdymo procese aiškiai išreiškė valią šį turtą įgyti asmeninės atsakomybės teise. Nurodė, kad ji neįrodė, jog jos dukra realiai, pagal piniginių lėšų dovanojimo sutartis, perdavė lėšas. Pažymėjo, kad dovanojimo sutartyse nėra nurodyta, jog jos tuo pačiu laikytinos ir piniginių lėšų perdavimo aktais. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo L. K. rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu jos atstovas nesutiko su tokiais teiginiais, nurodė, kad buvo nuspręsta turtą išlaikyti šeimoje ir jo neprarasti, prie turto pirkimo prisidėjo visi vaikai, kurie veikė per seserį A. K., todėl dovanojimai buvo forminami jos vardu, pinigus dovanojo motinos visi vaikai, kurie vėliau atsiskaitė vienas su kitu taip, kad kiekvienam teko po 1/3 dalį bendros dovanotos 22 400 Eur sumos. Pažymėjo, kad pinigai buvo perduodami dovanojimo sutarčių pasirašymo metu. Šią L. K. poziciją teismo posėdžio metu palaikė ir suinteresuotas asmuo A. K..

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Iki dovanos jam perdavimo apdovanotasis turi teisę bet kada išreikšti savo valią atsisakyti priimti dovaną (CK 6.468 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju dovanojimo sutartis laikoma nesudaryta ir negalioja, nes nėra šalių suderintos priešpriešinės valios. Apdovanotojo valios priimti dovaną išreiškimu gali būti laikomas jo pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas dovanos priėmimas. Ji gali būti išreiškiama tiek ofertos sudaryti sutartį svarstymo stadijoje, tiek ir vėliau, gali būti išreiškiama veikimu priimant dovaną.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, nes įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015).

21. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. K. 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais nusipirko skolininkui A. K. teismo atidalintą 1/2 dalį nekilnojamojo turto ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. kovo 20 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais nusipirko A. K. teismo priskirtą 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo turto. Byloje nustatyta, kad pinigus suinteresuotam asmeniui L. K. nekilnojamam turtui išpirkti perdavė jos vaikai, kadangi jie taipogi turėjo suinteresuotumą, kad turtas liktų šeimoje. Byloje nustatyta suinteresuoto asmens L. K. valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, nes ji taip pat turėjo suinteresuotumą, kad šeimos turtas liktų šeimoje, todėl ji sumokėjo dovanotais pinigais, kurie jai buvo perduoti sutarties pasirašymo metu. Teismo posėdžio metu apklaustas A. K. patvirtino, kad su dukra buvo sudarytos dovanojimo sutartys, ji motinai pinigus davė grynais, kitas sūnus turėjo santaupų, o dar kitas sūnus – pervedė. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. K.-R. nurodė, kad pinigai buvo dovanojami per keletą kartų, pinigus dovanojo visi trys vaikai lygiomis dalimis. Ji ir brolis T. K. pinigus perdavė grynaisiais, kuriuos motina kartais įnešdavo į bankomatą, o kitas brolis – atliko pavedimus. Taigi, byloje apklausti asmenys patvirtino, kad pinigai motinai buvo perduodami, atliekami pavedimai, todėl teismas sprendžia, kad pinigai pagal dovanojimo sutartis buvo iš tikrųjų perduoti suinteresuotam asmeniui L. K., ką patvirtina byloje pateikti įrodymai (išrašai iš banko sąskaitos, rašytiniai ir žodiniai A. K. bei L. K. paaiškinimai, liudytojos paaiškinimai), ir pastaroji nekilnojamąjį turtą įsigijo asmeninėn nuosavybėn.

23. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalį asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

24. Siekdami paneigti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, suinteresuoti asmenys turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad turtas buvo įsigytas iš L. K. asmeninių lėšų ir 2) kad įsigyjant turtą buvo aiškiai išreikšta L. K. valia jį įsigyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 2 dalimi, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

25. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo L. K. į bylą pateikė 5 piniginių lėšų dovanojimo sutartis, kuriomis A. K. dovanoja L. K. pinigines lėšas, skirtas išpirkti iš antstolio A. K. nekilnojamąjį turtą. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą šios lėšos laikytinos L. K. asmenine nuosavybe, todėl tenkinama pirmoji sąlyga – turtas buvo įsigytas iš L. K. asmeninių lėšų. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės (išperkama kito sutuoktinio turto dalis), asmenų liudijimai, A. K. pripažinimas, kad L. K. pirko turtą asmenine nuosavybe, leidžia daryti išvadą, kad valia įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise buvo pakankamai aiškiai išreikšta. Dėl nurodytų priežasčių visas pareiškėjos pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas, nors dalis jo ir buvo įgyta santuokoje su A. K., laikytinas L. K. asmenine nuosavybe, todėl A. K. jokia šio turto dalis nuosavybės teise nepriklauso.

26. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

27. Skolininkui priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas areštuotas 2015 m. kovo 19 d. turto arešto aktu Nr. 2015013652 su vėlesniais pakeitimais. Skolininkas neturi jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Yra duomenų, kad skolininko sutuoktinis gauna draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Antstolis išsiuntė skolininkui 2023 m. birželio 14 d. sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Vadovaujantis CPK 604 straipsnio nuostatomis pastarasis dokumentas laikomas įteiktu skolininkui praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir jo sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2023 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. S-23-179-17224 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

28. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

31. Byloje nustatyta, kad visas pareiškėjo pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas laikytinas L. K. asmenine nuosavybe, todėl A. K. jokia šio turto dalis nuosavybės teise nepriklauso.

32. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad A. K. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės L. K. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Byloje nustatyta, kad skolininkas A. K. ir suinteresuotas asmuo L. K. 2023 m. liepos 4 d. sudarė povedybinę sutartį, kurioje nustatė atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinį režimą (visiško atskirumo teisinį režimą) nuo sutarties sudarymo dienos, taigi nėra pagrindo nustatyti A. K. dalį ateityje būsiančiose L. K. piniginėse lėšose, nes jos nebeturės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso.

33. Dėl banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų teismas pažymi, kad pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Tačiau vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Nors A. K. ir L. K. vedybų sutartis sudaryta 2023 m. liepos 4 d., tačiau įregistruota tik 2023 m. rugsėjo 5 d., todėl darytina išvada, kad A. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės L. K. banko sąskaitose iki 2023 m. rugsėjo 4 d. laikytų piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.

34. Pareiškime prašoma nustatyti, kad A. K. priklauso 1/2 dalis L. K. priklausančio kilnojamojo turto. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininko turto dalis nustatoma tik areštuotos bendrosios jungtinės nuosavybės atžvilgiu (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad antstolis būtų areštavęs kokį nors L. K. su A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, todėl teismas netenkina pareiškėjo prašymo dalies, kuria prašoma nustatyti, kad skolininko dalis L. K. vardu turimame kilnojamame turte yra lygi 1/2.

35. Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

36. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškimą iš dalies, nustatant, kad A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis L. K. banko sąskaitose iki 2023 m. rugsėjo 4 d. laikytų piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose iki 2023 m. rugsėjo 4 d. laikytų piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.

Likusią prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.