Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-464-830/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-15Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-15
Bylos Nr.
1-464-830/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39676-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Kaltinamasis
E. M.
Nukentėjusysis
P. Š., K. N., D. N.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės AAS
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-464-830/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39676-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; (S) 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.5.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 15 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Jolantai Žižiūnienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,kaltinamajam E. M.,jo gynėjui advokatui A. C.,nukentėjusiesiems P. Š., K. N., D. N.,nukentėjusiųjų atstovams advokatams A. K., V. K., L. B.,gestų kalbos vertėjams R. M., D. M., B. Š., R. V., S. I. – V.,

civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS(duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje atstovui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, neteistas, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2020 metų spalio 3 dieną, apie 17.15 val., Panevėžio rajone, kelio Vilnius – Panevėžys (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus – privalėdamas pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų suvaldyti ar sustabdyti automobilį, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, lyjant lietui ir esant šlapiai kelio dangai, važiuodamas automagistralės antra eismo juosta, pasirinktu greičiu ir trajektorija, nesugebėjo suvaldyti automobilio ir saugiai važiuoti keliu, dėl ko automobilis prarado stabilumą kelyje ir, judėdamas į dešinę, pirmoje eismo juostoje dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkė į šia juosta važiavusio automobilio „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. N., kairiojo šono užpakalinę dalį, dėl ko automobilis „Volvo V50“ nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „Volvo V50“ keleivė I. N.,- ji mirė nuo kūno sumušimo, nesunkiai buvo sutrikdyta šio automobilio vairuotojos K. N. sveikata,- jai nustatyta žaizdos galvoje, kairės pusės krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairio raktikaulio lūžiu, daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais (IX, VIII, IX šonkaulių lūžiai su dislokacijomis), oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje, bei nežymiai buvo sutrikdyta keleivės I. N. sveikata,- jai nustatyta muštinė - plėštinė žaizda pakaušyje, plėštinė žaizda dešinėje plaštakoje, veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių paburkimu, saugos diržų žymės (tikėtina kraujosruvos) abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose.

Bylos įrodymai

Šalies argumentai

E. M. kaltu dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. E. M. parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 17.00 val. automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo su vaikais B. M. ir K. M. iš (duomenys neskelbtini). Vyresnioji dukra sėdėjo priekyje, o jaunesnioji gale ant galinės sėdinės. Automobilis yra 2011 m. gamybos, buvo techniškai tvarkingas, padangos buvo geros. Kitų asmenų mašinoje nebuvo. Lauke buvo prietema, bet dar buvo šviesu. Lijo lietus ir buvo vėjuota. Netoli iki Panevėžio, važiuodamas antra juosta, matė pirma juosta važiojančią mašiną, tame kelio ruože greitis buvo ribojamas iki 110 km/h., prisistabdė ir susilyginus su ta mašina pajautė smūgį. Iki ženklo ribojančio greitį važiavo maždaug apie 120 km/h greičiu. Manė, kad jo (E. M.) greitis buvo saugus. Važiuodamas nepajuto, kad jo (E. M.) automobilį sumėtė, viskas įvyko labai greitai, lenkdamas automobilį pajuto smūgį. Galbūt taip atsitiko dėl šlapios dangos, gal dėl vėjo jo (E. M.) automobilį sumėtė. Įvykio metu pajuto smūgį į mašinos priekinę dešinę dalį. Mašina tapo nebevaldoma, bandė mašiną ištiesinti, bet nebegalėjo jos tiesinti nes automobilį tiesiog traukė į dešinę pusę. Tada jis dar nesupratau kas įvyko. Iš paskos važiavęs vairuotojas po įvykio sakė matęs, kad jo (E. M.) automobilį užmetė. Jis (E. M.) mano, kad atsitrenkė savo mašinos priekiniu dešiniu ratu į kitos mašinos galinį kairės pusės ratą, ko pasėkoje jo automobilis tapo nebevaldomas ir nuvažiavo nuo kelio. Nuvažiavo nuo kelio, nesivertė, nematė ar kitas automobilis vertėsi. Nuvažiavus nuo kelio pamatė, kad ta mašina kurią aš lenkė, nuvažiavusi nuo kelio guli ant žolės griovyje. Matėsi, kad ji (mašina) vertėsi. Išlipęs iš mašinos bėgo iškarto pasižiūrėti prie tos mašinos. Pamatė, kad vienas žmogus guli jau prispaustas po mašina, tai buvo žuvusioji moteris. Tada greitai susto iš galo kiti automobiliai, važiavę iš paskos, visi bėgo prie apsivertusio automobilio. Pamatė, kad mašinos viduje yra dar vairuotoja ir mergaitė. Tada kažkas iš vyrų atsegė diržą ir iš galinės sėdinės ištraukė mergaitę. Moteris, kuri sėdėjo už vairo buvo sąmoninga ir gestais rodė, kad ji negali išlipti iš mašinos ir kad jai skauda. Kažkas paskambino greitajai pagalbai. Gal po dešimties minučių moteris, kuri vairavo, pati išlipo iš mašinos ir gal už penkiolikos ar dvidešimt minučių nuo eismo įvykio atvažiavo greitoji. Greitoji pagalba išvežė žuvusiąją moterį ir vairuotoją su vaiku. Labai gailisi dėl įvykio. Po įvykio labai pergyveno, bandė kelis kartus susitikti su ta moterimi, kuri vairavo automobilį ir jos atsiprašyti, bet ji nenorėjo. Po įvykio nuvažiavo į žuvusiosios moters laidotuves, atsiprašė ten visų buvusių giminių, žuvusiosios moters tėvo, pasiūlė finansinę paramą, sumokėjo 3000 eurų už laidotuves. Prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti ir perduoti laiduotojos - sesers R. R., atsakomybei.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, bei prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.). Nukentėjusieji bei jų atstovai tam neprieštaravo, prašė spręsti šį klausimą teismo nuožiūra.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:

1) 2020-10-04 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas, kuriuose nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Panevėžio r., kelyje (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius - Panevėžys (duomenys neskelbtini) km. Kelias susideda iš keturių eismo juostų, po dvi eismo juostas, skirtas važiuoti kiekviena kryptimi. Automobilių: „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis dešiniąja kelio puse link Panevėžio miesto, į šiaurės pusę. Abu nurodyti automobiliai stovi už dešinės kelio važiuojamosios dalies pusės, laukuose. Nuo automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinio rato išvestinės linijos kampo yra 2,1 m. Nuo to paties automobilio išvestinės linijos kampo iki dešinės pusės asfaltuoto kelkraščio krašto yra 26,4 m. Nuo to paties automobilio dešinės pusės galinio rato išvestinės linijos kampo yra 3,0 m. Nuo to paties išvestinės linijos kampo iki dešinės pusės asfaltuoto kelkraščio krašto yra 23,8 m. Nuo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinio rato iki dešinės pusės asfaltuoto kelkraščio krašto yra 20,0 m. Nuo to paties automobilio dešinės pusės galinio rato iki dešinės pusės asfaltuoto kelkraščio krašto yra 17,2 m. Nuo automobilio „Volvo V50“ dešinės pusės galinio rato iki automobilio „Audi A6“ dešinės pusės priekinio rato s yra 4,1 m. Nuo automobilio „Volvo V50“ pirmos slydimo žymės pradžios iki dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje į pietų pusę esančio kilometrinio ženklo 112 yra 150,0 m. Nuo tos pačios slydimo žymės iki antros slydimo žymės šiaurės pusės link yra 6,8. Nuo pirmos slydimo žymės iki trečios slydimo žymės šiaurės pusės link yra 10,0 m. Nuo pirmos slydimo žymės iki ketvirtos slydimo žymės šiaurės pusės link yra 14,0 m. Nuo ilgiausios, tai yra antros slydimo žymės, pabaigos krašto iki dešinės pusės asfalto kelkraščio krašto yra 6,4 m. Nuo automobilio „Volvo V50“ paskutiniosios slydimo žymės pradžios iki automobilio „Audi A6“ pirmos slydimo žymės pradžios į šiaurės pusę yra 16,5 m. Nuo automobilio „Volvo V50“ paskutiniosios slydimo žymės pradžios iki automobilio „Audi A6“ antros slydimo žymės pradžios į šiaurės pusę yra 20,5 m. Nuo automobilio „Volvo V50“ paskutiniosios slydimo žymės pradžios iki automobilio „Audi A6“ trečiosios slydimo žymės pradžios į šiaurės pusę yra 30,6 m. Nuo automobilio „Volvo V50“ paskutiniosios slydimo žymės pradžios iki automobilio „Audi A6“ ketvirtosios slydimo žymės pradžios į šiaurės pusę yra 33,8 m. Nuo paskutinės „Audi A6“ slydimo žymės iki to paties automobilio dešinės pusės priekinio rato išvestinės linijos kampo yra 41,0 m. Nuo to paties automobilio dešinės pusės priekinio rato išvestinės linijos kampo iki ant važiuojamosios kelio dalies išsibarsčiusių žemių, purvo ir vejos pabaigos yra 3,5 m. Nuo važiuojamojoje kelio dalyje išsibarsčiusių žemių, purvo ir vejos pabaigos, iki pradžios į pietų pusę yra 79,4 m. Purvo, žemių ir vejos plotis yra 5,8 m. (1 t., b.l. 12-16, 28);

2) 2020-10-04 Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra kelio Vilnius – Panevėžys (duomenys neskelbtini) km atkarpoje, dešinėje kelio eismo pusėje. Šioje kelio atkarpoje matosi išlikusios stabdymo bei slydimo žymės dviejų automobilių. Pirmosios vėžės likusios ant kelio kelkraščio bei žolės, ties šlaitu nutrūkstančios šiaurės rytų kryptimi, ir toliau matoma pievos išgulėjimai. Nuo šių vėžių šiaurės rytų kryptimi ties šviesą atspindinčiu stulpeliu matosi antrosios automobilio vėžės, kurios tęsiasi užsisukdamos link automobilių buvimo vietos ir link automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi išgulėtoje pievoje priekiu šiaurės rytų kryptimi, automobilis baltos spalvos padengtas purvu, langai tamsinti, ratai lietais ratlankiais su padangomis, durelės uždarytos. Automobilio dešinės pusės priekinis sparnas įlenktas, kairės pusės priekinės vairuotojo durelės pravertos ir trūksta durelių rankenos užrakinimo spynelės apdailos, oro pagalvės salone neišsiskleidusios. Automobilio salono vidus odinis, salono priekyje dešinėje pusėje ant kilimėlio yra medicininė kaukė, taip pat ant užpakalinės sėdynės. Ant užpakalinio salono kilimėlio dešinėje pusėje yra dėžute su užrašu „FERODO“, bagažinėje yra „MAXIMA“ maišelis bei tepalų plastikinė talpa. Nuo šio automobilio pievoje esančiame griovyje yra mėlynos spalvos automobilis ,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio užpakalinė dalis yra griovyje, o priekis įsirėmęs į šlaitą. Dešinėje pusėje pievoje yra iškritęs atsarginis ratas, o nuo automobilio priekio šiaurės rytų kryptimi yra išsibarsčiusios automobilio dalys: priekinės grotelės, bamperio dalis, rėmo dalis. Automobilio visas kėbulas deformuotas: išdužę visi stiklai, priekinis kapotas atidarytas, deformuotas, durys deformuotos, stogas sulenktas, variklio skyriuje išbėgę skysčiai, pilna purvo, jaučiasi degalų kvapas. Automobilio salono viduje dešinės pusės viršutinės bei šoninė oro pagalvės išsiskleidusios. Priekinės panelės, vairo oro pagalvės neišsikleidusios. Automobilio salonas padengtas purvu, užpakalinėje dalyje dešinėje pusėje ant sėdynės yra raudonos spalvos vaiko kėdutė, kurios viršuje yra geltonos spalvos žaislas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Šalia kėdutės yra grandiklis bei sulčių pakelis. Bagažinėje yra tempimo virvė, žaidimas „Ledo šalis“, audeklas. Automobilių pažeidimai užfiksuoti nuotraukose. Daugiau kokių nors išskirtinių požymių ar pėdsakų neaptikta. (1 t., b.l. 17-27);

3) 2020-10-03 Transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas. (1 t., b.l. 29-34);

4) 2020-10-03 Transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai deformuotas kėbulas. (1 t., b.l. 35-44);

5) Nukentėjusiojo D. N. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad 2020-10-03 davė savo vardu registruotą automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brolio žmonai K. N., kuri kartu su jo žmona I. ir jo dukra I. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas I. tėvą. Tą dieną buvo jo žmonos I. gimtadienis. I. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilį vairavo K. K. nuolat duodavo pasinaudoti savo automobiliu, kai tik jai reikėdavo, kadangi K. vairuodavo labai atsakingai. Dabar tikslaus laiko neatsimena, bet dar buvo šviesu ir galėjo būti apie 17.30-17.40 val., jis kartu su draugu važiavo (duomenys neskelbtini) Vilnius - Panevėžys ir pamatė ten įvykusį eismo įvykį, kurio metu nuo kelio buvo nuvažiavęs baltos spalvos automobilis. Kadangi toje vietoje yra skardis, tai ar yra daugiau eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, jiems nesimatė. Net nepagalvojo, kad tame eismo įvykyje galėjo dalyvauti jo automobilis „Volvo V50“, kuriuo važiavo jo žmona su dukra. Grįždami į namus, dar pasiėmė vieną moterį ir ruošėsi švęsti I. gimtadienį. Sugrįžę į namus, nerado juose žmonos, todėl labai nustebo. Pradėjo skambinti žmonai, tačiau ji neatsiliepė. Nesuprato, kur galėjo būti žmona. Tada draugas, su kuriuo grįžo į namus, jam pasakė, ar negali būti taip, kad tas eismo įvykis, kurį matė autostradoje, gali būti kažkaip susijęs su automobiliu, kuriuo važiavo I., juk antro automobilio jie nematė. Tada grįžo atgal į eismo įvykio vietą ir pamatė, kad nuo kelio yra nuvažiavęs antrasis automobilis ir tai buvo jo automobilis „Volvo V50“. Tačiau policijos pareigūnai jam neleido prieiti prie automobilio ir pasakė, kad visi jau yra išvežti. Tada jis nuvažiavo į ligoninę, tačiau dėl karantino jo ten neleido. Jam davė telefono numerį, kuriuo turėjo kreiptis dėl informacijos. Kadangi yra kurčnebylys, tai negalėjo telefonu susikalbėti, todėl jam padėjo brolio sūnus S. Telefonu jiems pateikė informaciją, kad dėl dukters sveikatos yra viskas gerai, dėl brolio žmonos K. sveikatos pasakė, kad sveikatos būklė yra rimta, o dėl jo žmonos pasakė, kad ji žuvo. Šiuo metu jo dukters sveikatos būklė yra gera, galbūt rytoj jau bus paleista iš ligoninės. Labai išgyvena dėl savo žmonos mirties, iki šiol dar netiki, kad jos nebėra. Šeimoje jie sutarė labai gerai ir buvo laimingi, augino vieną dukrą. Buvo susituokę 2 metus. Labiausiai išgyvena dėl to, kad jo dukra liko be mamos. Dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio patyrė turtinę žalą, dėl žuvusios žmonos I. patyrė moralinę žalą. (1 t., b.l. 65-68);

6) Nukentėjusiojo P. Š. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad jo dukra I. N. su savo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020-10-03 buvo I. gimtadienis, ir ji su savo dukra I. bei vyro brolio žmona K. N. buvo atvažiavusios pas jį į (duomenys neskelbtini). Jie pasveikino I. su gimtadieniu, pasėdėjo, pakalbėjo. Apie 16 val. jos išvažiavo į Panevėžį. Jos buvo atvažiavusios automobiliu „Volvo V50“, kurį vairavo K. Matė, kad išvažiuojant I. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o jos dukra buvo pasodinta į vaikišką kėdutę, kuri buvo ant galinės sėdynės, panašiai viduryje. Kitos dienos ryte jam paskambino pusbrolis ir pasakė, kad I. papuolė į avariją ir yra sužalota. Tai, kad I. eismo įvykio metu žuvo, jam niekas nepasakė. Apie tai sužinojo tik atvykęs į Panevėžį. I. buvo vienintelis jo vaikas. Jo žmona jau yra mirusi. Labai išgyvena dėl dukters mirties. Dėl dukters I. N. mirties patyrė moralinę žalą. Su juo telefonu buvo susisiekęs šio eismo įvykio kaltininkas, jis jo atsiprašė, pareiškė užuojautą. (1 t., b.l. 80-83);

7) Nukentėjusiosios K. N. apklausų protokolai iš kurių matyti, kad ji parodė, kad 2020-10-03, truputį po 16 val., išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiavo automobiliu „Volvo V50“, kurio valstybinio numerio neatsimena. Šis automobilis priklauso jos vyro broliui D. Ji vairavo automobilį, I. N. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o I. dukra I. N. sėdėjo galinėje sėdynėje, prisegta vaikiškoje kėdutėje. Jos abi su I. buvo prisisegusios saugos diržais. Važiavo į Panevėžį (duomenys neskelbtini) Vilnius - Panevėžys. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), lijo lietus, kuris lijo iki Ukmergės. Paskui lietus nustojo lyti, išlindo saulė. Važiuojant toliau važiuojamosios dalies paviršius buvo drėgnas, tačiau balų ant asfalto nebuvo. Važiavo pirma eismo juosta, jos automobilio važiavimo greitis buvo apie 100-102 km/h. Kai iki (duomenys neskelbtini) liko apie 24 kilometrus, ji pasižiūrėjo per užpakalinio vaizdo veidrodį ir matė paskui jos automobilį, pirma eismo juosta važiuojantį pilkos spalvos džipą. Daugiau jokių kitų automobilių nesimatė. Visą laiką važiavo tiesiai, jokių manevrų nedarė. Staiga, bevažiuodama, pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Smūgis buvo labai stiprus, kad net jos kūnas sureagavo, ji labai išsigando. Iš kur tas smūgis ir kas jį sukėlė, ji tuo metu net nesuprato, nes prieš tai nematė nieko, kad kas būtų jos automobilio kairėje pusėje. Tuo metu, kai pajuto smūgį, priekyje jos kelias buvo visiškai tuščias, jokios kliūties jame nebuvo. Nuo smūgio į kairę pusę jos automobilis buvo pastumtas, jautė, kad netrukus jis pradėjo verstis. Į kurią pusę nuo kelio nulėkė jos automobilis, ji tuo metu nesuprato. Po kurio laiko atgavo sąmonę, būdama automobilyje, jautė, kad jai sunku kvėpuoti, atsisuko ir pamatė, kad verkia vaikas, o I. šalia nebuvo. Labai nusistebėjo, kad I. nebuvo automobilyje, nes ji buvo prisisegusi saugos diržu, todėl nesuprato, ar ji iškrito iš automobilio, ar ją jau ištraukė. Du vyrai padėjo jai išlipti iš automobilio, nuvedė į greitosios pagalbos automobilį. Eismo įvykio metu jai lūžo kairysis petys, 2020 lapkričio 23 d. bus atliekama jo operacija, taip pat lūžo 4 ar 6 šonkauliai, bei patyrė įvairius kūno sumušimus. Automobilį vairuoja 22 metus ir nei karto nėra patyrusi rimtų avarijų, kuriose būtų nukentėję ar žuvę žmonės.( 1 t., b.l.95-98); Nukentėjusioji K. N. papildomos apklausos metu parodė, kad perskaitė anksčiau duotus savo parodymus ir nori patikslinti tą aplinkybę, kad per užpakalinio vaizdo veidrodėlį paskui save matė važiuojantį džipą, tačiau ji nežino, kokios jis buvo spalvos. Pirminėje apklausoje yra parašyta, kad džipas buvo pilkos spalvos, tačiau to patvirtinti negali, nes nematė. Jos automobilis iki eismo įvykio važiavo savo eismo juostoje, tolygiu apie 100 km/h greičiu, ji važiavo tiesiai, jokių manevrų nedarė ir važiavimo krypties nekeitė. Smūgis į jos automobilio kairę pusę buvo labai stiprus ir netikėtas, todėl mano, kad automobilis, kuris atsitrenkė į ją, važiavo labai dideliu greičiu, nes jis atsirado iš niekur. Ji važiavo sau ramiai, pagal visus kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir taip netikėtai kitas automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Eismo įvykio metu buvo sužalota, šiuo metu dar jaučiasi labai prastai tiek fiziškai, tiek morališkai. Iki šiol dar jaučia labai didelius skausmus, nuolat vartoja įvairius vaistus ir tepalus, negali dar pilnai valdyti kairės rankos. Ji iki eismo įvykio dirbo (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio dieną buvo atvykusi į Lietuvą atostogų. Kadangi, pasibaigus atostogoms, nebegalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) ir dirbti, dėl per didelio laiko tarpo jai yra nutrauktas pašalpos gavimas bei kitos socialinės garantijos. Dėl savo ateities neturi jokių garantijų. Ji taip pat labai išgyvena dėl savo giminaitės I. N. žūties. Dėl eismo įvykio metu sugadintų drabužių, gydymo išlaidų, nedarbingumo ji patyrė turtinę žalą. (2 t., b.l. 46-49);

8) Liudytojo A. U. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad 020-10- 03, apie 17 val., jis, vairuodamas automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) Vilnius - Panevėžys nuo Vilniaus m. pusės link Panevėžio m. pusės. Kartu važiavo jo žmona R. U., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tuo metu oras buvo prastas, lijo lietus, važiuojamoji kelio danga buvo šlapia ir slidi. Važiavo, nusistatęs autopilotą apie 128 km/h. Toje kelio atkarpoje leistinas važiavimo greitis buvo 130 km/h. Važiavo antra eismo juosta. Jam iki (duomenys neskelbtini) būnant apie 24 km, jo automobilį pasivijo paskui važiavęs baltos spalvos automobilis „Audi“. Suprato, kad tas automobilis nori jį aplenkti, todėl jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir atlaisvino antrą eismo juostą iš galo važiavusiam automobiliui „Audi“. Persirikiavęs į pirmą eismo juostą, jis toliau važiavo tokiu pat greičiu, koks buvo nustatytas autopiloto, - apie 128 km/h greičiu. Antra eismo juosta važiavusio automobilio greitis buvo didesnis nei jo automobilio, nes jis, pravažiavęs pro jį, po truputį tolo. Jis matė priekyje jo, pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojantį tamsios spalvos automobilį, kuris buvo apie 50 metrų atstumu prieš jį. Šis automobilis važiavo savo eismo juostos viduryje. Antra eismo juosta nuvažiuojantis „Audi“ markės automobilis taip pat važiavo savo eismo juostos viduryje. Kai „Audi“ automobilis privažiavo prie pirma eismo juosta važiuojančio automobilio ir su juo susilygino, jis pamatė, kaip „Audi“ automobilis kelyje susimėtė. Buvo akivaizdu, kad šis automobilis susimėtė dėl slidžios kelio dangos, o ne dėl kažkokių kitokių priežasčių. Jokios kliūties „Audi“ automobiliui kelyje nebuvo. Tamsios spalvos automobilis iki avarijos nesusimėtė, jis visą laiką važiavo tiesiai savo eismo juostoje. Kai „Audi“ automobilis susimėtė, jo dešinės pusės priekinis kampas įvažiavo į pirmą eismo juostą ir trenkėsi į pirma eismo juosta važiavusio automobilio kairės pusės priekinį sparną. Iš karto po kontakto abu automobiliai pradėjo važiuoti į dešinę pusę ir nuvažiavo nuo kelio. Įvykus eismo įvykiui, atstumas iki jo automobilio buvo pakankamas, kad jis saugiai galėtų sustoti. Sustojęs eismo įvykio vietoje, nuėjo prie tamsios spalvos automobilio, kuris buvo nuo kelio į pievą nuvažiavęs apie 50 metrų atstumu. Matė dešinėje šio automobilio pusėje iš priekinės keleivio sėdynės iškritusią moterį, kuri buvo prispausta po automobilio dugnu. Ši moteris iš pradžių dar kažkiek judėjo. Taip pat šiame automobilyje matė vaiką, vairuotojos nematė. Matė eismo įvykio vietoje automobilio „Audi“ vairuotoją, kuris vėliau jo klausė, kaip nutiko eismo įvykis. Matėsi, kad jis yra pasimetęs ir nelabai supranta, kaip viskas nutiko. Jis šiam pasakė, kad šio automobilis kelyje susimėtė ir trenkėsi į pirma eismo juosta važiavusį automobilį. (1 t., b.l. 101-103);

9) Liudytojos R. U. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad 2020-10-03, apie 17 val., ji važiavo automobiliu „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos sutuoktinis A. U.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) Vilnius - Panevėžys nuo Vilniaus m. pusės link Panevėžio. Tuo metu labai lijo lietus, važiuojamosios dalies paviršius buvo šlapias, kadangi buvo apsiniaukę, tai buvo prietema. Jie iš pradžių važiavo antra eismo juosta, koks buvo jų automobilio greitis, nežino, nes į spidometrą nežiūrėjo. I. P. būnant apie 24 km, jos vyras persirikiavo į pirmą eismo juostą ir ji pamatė, kad juos antra eismo juosta aplenkė baltos spalvos automobilis „Audi“. Kadangi jo greitis buvo didesnis nei jų automobilio, tai „Audi“ automobilis nutolo nuo jų. Ji taip pat matė priekyje jų, pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiuojantį kažkokį automobilį, kuris tuo metu nuo jų buvo apie 30-50 m atstumu, tačiau ji į šį automobilį nekreipė dėmesio. Kadangi buvo keleivė, tai važiuodama kelio nestebėjo. Tačiau netrukus ji pamatė, kaip pirma eismo juosta važiuojantis automobilis nuvažiuoja nuo kelio į dešinę pusę, o paskui šį automobilį nuvažiuoja ir baltos spalvos automobilis „Audi“. Nesuprato, kas čia nutiko ir kodėl tie automobiliai nuvažiuoja nuo kelio. Kadangi prieš tai kelio nestebėjo, tai nematė jokių aplinkybių, kaip šie automobiliai susidūrė. Kai privažiavo eismo įvykio vietą, jos vyras nuėjo prie tamsios spalvos automobilio, kuris buvo tolokai nuvažiavęs nuo kelio, o ji pasiliko ant kelio, prie jo nėjo. Skambino pagalbos telefonu ir atsakinėjo į operatorės klausimus. Ji pati buvo nuėjusi prie „Audi“ automobilio, matė, kad iš jo išlipo dvi merginos keleivės ir vyriškis vairuotojas. Vėliau girdėjo, kaip „Audi“ automobilio vairuotojas klausė jos vyro, kaip nutiko avarija. Matėsi, kad jis yra pasimetęs ir nesupranta, kaip nutiko eismo įvykis. Jos vyras jam pasakė, kad jo automobilį sumėtė ir jis kliudė pirma eismo juosta važiavusį automobilį. Tas vyriškis sakė, kad nieko neatsimena apie avariją ir nesupranta, kaip viskas nutiko. (1 t., b.l. 06-108);

10) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr.M289/2020(05), kurioje nurodyta, kad I. N. lavone nustatyta odos nubrozdinimas pasmakrio srityje, kūno amputacija pilvo - juosmens lygyje, dešinio dilbio ir dešinės šlaunies kaulų lūžiai. I. N. mirė nuo kūno sumušimo. I. N. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1 t., b.l. 112-113);

11) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr.G1204/2020(05), kurioje nurodyta, kad K. N. nustatyta žaizdos galvoje, kairės pusės krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairio raktikaulio lūžiu, daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais (IX, VIII, IX šonkaulių lūžiai su dislokacijomis), oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje,- sveikata sutrikdyta nesunkiai. (1 t., b.l. 117);

12) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr.G1203/2020(05), kurioje nurodyta, kad I. N. nustatyta muštinė - plėštinė žaizda pakaušyje, plėštinė žaizda dešinėje plaštakoje, veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių paburkimu, saugos diržų žymės (tikėtina kraujosruvos) abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose,- sveikata sutrikdyta nežymiai. (1 t., b.l. 121);

13) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr.G1205/2020(05), kurioje nurodyta, kad medicinos dokumentuose objektyvių duomenų apie B. M. patirtus sužalojimus nėra. (1 t., b.l. 125);

14) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5434/2020(01), kurioje nurodyta, kad K. N. kraujyje, paimtame 2020-10-03, 18.30 val., etilo alkoholio nerasta. (1 t., b.l. 128);

15) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2277(20), kurioje nurodyta, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti tikslios automobilių „Audi A6“ ir „Volvo V50“ susidūrimo vietos. Tikėtina, kad automobiliai susidūrė pirmoje eismo juostoje. Transporto priemonių susidūrimo eiga (mechanizmas) buvo tokia. Tikėtina pirmojoje eismo juostoje automobiliui „Volvo V50“ į kairiojo šono užpakalinę dalį buvo suduotas pirminis smūgis labiau iš šono, automobilio „Audi A6“ dešiniojo šono priekine dalimi. Automobilis „Audi A6“, judėdamas didesniu greičiu iš kairės į dešinę automobilio „Volvo V50“ atžvilgiu, priekinio bamperio dešine puse, priekiniu dešiniuoju sparnu smogė į automobilio „Volvo V50“ užpakalinio bamperio kairę pusę, užpakalinį kairį sparną. Deformuojantis šioms dalims, automobilis „Audi A6“ taip slinkosi link automobilio „Volvo V50“ priekio, kol priekiniu dešiniuoju ratu įsirėmė į užpakalinį kairįjį automobilio „Volvo V50“ ratą, sugadindamas šio rato pakabą ir taip perkreipdamas šį ratą į dešinę. Paties automobilio „Audi A6“ priekinis dešinys ratas, tikėtina, taip pat buvo tuo pat metu sulaužytas, pažeista jo pakaba ar vairavimo sistemos dalys, subraižytas priekinis bamperis dešinėje pusėje, sulaužytas priekinis dešinys posparnis, deformuotas priekinis kairys sparnas. Dėl minėto pobūdžio, susirėmus automobilių ratams, susidūrimo abu automobiliai pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį ir pakeitė judėjimo kryptį į dešinę. Požymiai rodo, kad automobilis „Audi A6“ dešiniojo šono priekine dalimi turėjo antrą kontaktą su automobiliu „Volvo V50“, tikėtina, automobiliui „Audi A6“ dešiniuoju šonu po pirminio kontakto pakilus į orą ir sugadintu priekiniu dešiniuoju ratu atsitrenkus į automobilio „Volvo V50“ priekinį kairįjį sparną. Po to abu automobiliai išslydo į dešinę pakelę, kur automobilis „Volvo V50“ vertėsi per kairį šoną, apsiversdamas ne mažiau kaip 360° kampu apie išilginę ašį ir sustojo taip, kaip užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Automobilis „Audi A6“ slydo dešinėje pakelėje kairiuoju šonu į priekį, kol sustojo taip, kaip užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų, nustatyti automobilių važiavimo greičiams prieš eismo įvykį. Negalima nustatyti, kokioje padėtyje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu buvo automobiliai Audi A6“ ir „Volvo V50“ susidūrimo metu. Tikėtina, kad automobiliai susidūrė pirmoje eismo juostoje. Tikėtina, kad šio eismo kilimą sąlygojo automobilio „Audi A6“ vairuotojo E. M. veiksmai, - vairuodamas automobilį „Audi A6“, pasirinktu greičiu ir trajektoriją, nesugebėjo jo suvaldyti ir saugiai važiuoti keliu, automobilis prarado stabilumą kelyje ir judėdamas į dešinę, pirmojoje eismo juostoje dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkė į ta juosta važiavusio automobilio „Volvo V50“, vairuojamo K. N., kairiojo šono užpakalinę dalį, dėl ko šis automobilis nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. (1 t., b.l. 133-139);

16) 2020-10-16 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimo skyriaus „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“, kurioje kurodyta, kad 2020-10-03, nuo 17 val. iki 18 val. silpnai lynojo. 17.00 val. vidutinis vėjo greitis buvo 5,3 m/s, didžiausias vėjo greitis - 10 m/s. (1 t., b.l. 143);

17) 2020-11-13 Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra baltos spalvos. Automobilio apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas. Sparno apgadinimo aukštis - apie 80 cm nuo žemės paviršiaus. Deformacijos pradžia apie 30 cm nuo sparno priekinės dalies ir tęsiasi apie 60 cm pločiu. Deformacijos pobūdis - įlenkimas į vidų. Sulaužytas dešinės pusės priekinio rato lietas diskas, išsimontavusi šio rato padanga. Ant dešinės pusės priekinio sparno 62-67 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus matyti 2 įstrižos (kairiau) braukimo žymės, kurios nuo sparno pradžios yra apie 30 cm atstumu. Apačioje šių žymių, apie 55 cm nuo žemės paviršiaus, matyti dažų braukimo žymės. Nuleistos kairės pusės priekinė ir galinė padangos. Prietaisų skydelyje greičio rodyklės ir variklio apsukų rodyklės stovi ties skaičiumi „0“. Dešinėje pusėje, priekinėje dalyje, nėra apdailos grotelių. Visas automobilio kėbulas pasidengęs purvu, vietomis yra užstrigusi žolė. (1 t., b.l. 144-152);

18) 2020-10-13 Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tamsiai mėlynos spalvos. Dėl vertimosi stipriai apgadintas visas šio automobilio kėbulas. Deformuotas variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, nėra priekio bamperio, apgadinti variklio skyriaus mechanizmai, radiatorius, sudužęs priekinis stiklas, nėra priekinių žibintų, deformuotas stogas, nėra dešinės pusės priekinių durų skardinės apdailos, deformuotos dešinės pusės galinės durys, nėra durų stiklų, galinis sparnas, bagažinės dangtis, nėra galinio stiklo, nupjautas dešinės pusės priekinės keleivio sėdynės diržas, nuleistos kairės pusės abejų ratų padangos. Prietaisų skydelyje greičio rodyklės ir variklio apsukų rodyklės stovi ties skaičiumi „0“. Kairės pusės prekinio sparno deformacija priekinėje dalyje prasideda apie 80 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Šis sparnas iš viršaus perlinkęs pusiau (spaudžiant žemyn). Apie 1 m atstumu nuo šio sparno priekinės dalies link sparno galo, sparno viršutinėje dalyje matyti deformacija (įlenkta skarda su dažų braukimo žymėmis), kuri eina žemyn ir yra apie 75-92 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Jos plotis 8-10 cm. Viduryje deformacijos, beveik per visą jos aukštį, matyti horizontalios baltų dažų braukimo žymės. (1 t., b.l. 156-164);

19) Duomenys apie automobilio valdytojo civilinę atsakomybę iš kurių matyti, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta AAS (duomenys neskelbtini) filiale Lietuvoje, sutarties numeris (duomenys neskelbtini), draudimas galiojo nuo 2020-07-09 iki 2021-01-08. (1 t., b.l. 51).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusysis D. N. parodė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Parodė, kad po žmonos mirties jis (D. N.) rūpinasi mažamečiu vaiku. Dukrai I. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Šiuo metu jis (D. N.) uždirba apie 600-700 eurų per mėnesį. Vaiko išlaikymui šiuo metu išleidžia apie 300 Eur. per mėnesį, tačiau dukros poreikiai auga. Po žmonos mirties jis (D. N.) vis dar pergyvena, skaudą širdį, nuolatos galvoja apie įvykį, gyvenimas sustojo. Labai mylėjo žmoną, iki įvykio buvo 2 metai kaip sukūrę šeimą. Dukra po įvykio dažnai verkia, šaukiasi mamos, pabunda naktimis.

Teismo posėdyje nukentėjusioji K. N. parodė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Parodė, kad ji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio sveikata neatsistatė. Skauda šoną, jaučia skausmus, skaudą raktikaulį, jaučia, kad nebeturi tiek jėgų, kiek turėjo ankščiau (iki autoįvykio), sunku naktimis miegoti. Naudoja vaistus nuo nemigos. Yra nežinomybė dėl sveikatos ateityje. Po eismo įvykio gydėsi Lietuvoje, tačiau galimai reikės toliau gydytis (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio jai nebuvo nustatytas papildomas neįgalumas, turi neįgalumą dėl kurtumo. Visi vaistai, kurie nurodyti ieškinyje, kainavo 264 eurus ir buvo pirkti dėl gautos traumos. Taip pat pirko naujus akinius. Už tokią sumą, kurią jai atlygino draudimas, tinkamų akinių nebūtų galėjusi įsigyti. Po patirtos traumos (eismo įvykio) patyrė nuostolių, neteko darbo ir jau kuris laikas negauna atlyginimo, išmokų. (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio dirbo per du darbus. Taip dirbo penkis metus. 2020 vasarą grįžo atostogų liepos 25 d. ir spalio 10 d. planavo grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau nebegrįžo, nes 2020 m. spalio 3 d. įvyko autoįvykis. Po autoįvykio nebegalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes turėjo būti Lietuvoje ir gydytis. Neturtinę žalą mažina iki 55144 eurų, į šią sumą yra įtraukta suma, kurią birželio 23 d. išmokėjo draudimas. Turtinę žalą papildomai sudaro patirtas nuostolis, nes turi sėdėti be darbo ir negauna jokių pajamų. Ieškinyje ji nurodė teisingas sumas, kad patyrė 967,58 eurų turtinės žalos, skirtumas tarp atlygintos žalos ir patirtos žalos ir sudaro ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Vadinasi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, reikia nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – kito žmogaus žūties. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito žmogaus žūtį.

Pagal teismų praktiką, eismo įvykio metu sukėlus skirtingose BK 281 straipsnio dalyse numatytus padarinius pagal specialiųjų normų konkurencijos taisykles, inkriminuotina tik BK 281 straipsnio dalis, nustatanti atsakomybę už sunkiausius iš šių padarinių. Todėl šioje byloje nustačius, kad eismo įvykio metu buvo sukelti skirtingi padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas (nukentėjusioji K. N.), kas atitinka BK 281 str. 1 d., bei asmens žūtis (I. N.), kas atitinka BK 281 str. 5 d., kaltinimas E. M. pagrįstai pateiktas pagal vieną BK straipsnio dalį, t.y. BK 281 str. 5 d., kuri nustato atsakomybę už sunkesnę veiką.

Bylos duomenimis pilnai įrodyta, kad E. M. 2020 metų spalio 3 dieną, apie 17.15 val., Panevėžio rajone, kelio Vilnius – Panevėžys (duomenys neskelbtini) km., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus – privalėdamas pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų suvaldyti ar sustabdyti automobilį, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, lyjant lietui ir esant šlapiai kelio dangai, važiuodamas automagistralės antra eismo juosta, pasirinktu greičiu ir trajektorija, nesugebėjo suvaldyti automobilio ir saugiai važiuoti keliu, dėl ko automobilis prarado stabilumą kelyje ir, judėdamas į dešinę, pirmoje eismo juostoje dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkė į šia juosta važiavusio automobilio „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. N., kairiojo šono užpakalinę dalį, dėl ko automobilis „Volvo V50“ nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „Volvo V50“ keleivė I. N., nesunkiai buvo sutrikdyta šio automobilio vairuotojos K. N. sveikata bei nežymiai buvo sutrikdyta keleivės I. N. sveikata.

Veika įrodyta paties kaltinamojo E. M. parodymais, bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais kitais duomenimis – nukentėjusiosios K, N. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais bei schema, transporto priemonių apžiūros protokolais, liudytojų A. U., R. U. apklausų protokolais, specialistų išvadomis, daiktų apžiūros protokolais, kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Teismas konstatuoja, kad ši E. M. padaryta nusikalstama veika, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis) nes, iš ištirtų įrodymų darytina išvada, jog E. M. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. E. M. buvo nepakankamai atidus, nepakankamai dėmesingas, nepakankamai atsargus, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai. Iš įvykio aplinkybių matyti E. M. pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sąlygas, bei būdama atidus, dėmesingas bei atsargus, galėjo teisingai vertinti situaciją, t.y. turėjo, galėjo bei privalėjo pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, numatyti, kad neatsargumas gali lemti veiką, dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismo manymu, visų šių įrodymu visetas, neabejotinai patvirtina, kad E. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sesers R. R. atsakomybei, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Laiduotoja R. R. prašo atleisti brolį E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (2 t., b.l. 155). Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi charakterizuojama teigiamai, yra neteista, neturi galiojančių nuobaudų, dažnai bendrauja su broliu, galinti daryti ir daranti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamasis nors ankščiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, jis nebuvo ankščiau teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dirba, gyvena šeimoje, prižiūrį sergančia motiną, laiduotoja R. R. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad kaltinamojo padaryta veika buvo netyčinė, atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. R. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. R. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi ji neteista (3 t., b.l. 118), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b.l. 117), charakterizuojama teigiamai (3 t., b.l. 93). Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Dėl civilinių ieškinių, atstovavimo ir proceso išlaidų priteisimo

Nukentėjusieji D. N., I. N., K. N. pareiškė civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis D. N. prašo priteisti iš atsakovų 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo žalos padarymo dienos iki visiško atsiskaitymo. Nukentėjusioji I. N. per įstatyminį atstovą D. N. prašo jai priteisti 70000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 480,81 turtinei žalai atlyginti, bei po 38,13 Eur maitintojo netekimo išmokų kas mėnesį iki I. N. pilnametystės, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo žalos padarymo dienos iki visiško atsiskaitymo (2 t., b.l. 157-167; 3 t., b.l. 122-125, 176-182). Nukentėjusioji K. N. prašo priteisti 57200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 967,58 Eur turtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai ir už vertimo paslaugas), bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio patenkinimo dienos nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo (3 t., b.l. 1-83).

Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu automobilio Audi A6 v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nuo 2020-07-09 iki 2021-01-08 buvo drausta AAS (duomenys neskelbtini), filialo Lietuvoje. Pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakciją - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (šio įstatymo 11 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Pagal CK 6.254 str. 2 d., esant draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos padarymo tenkintini iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Priteisiant žalą D. N., I. N. teismas atsižvelgia, kad jiems neturtinė žala padaryta dėl artimo asmens – sutuoktinės (D. N.). mamos (I. N.) žūties. Priteisiant neturtinę žalą K. N. bei I. N. atsižvelgtina, kad neturtinė žala atsirado jiems patiems tiesiogiai patyrus sužalojimus, t.y. išgyvenant ne tik dvasines bet fizines kančias.

Šioje byloje, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad E. M. kaltė pasireiškė neatsargumu (nusikalstamu nerūpestingumu), t.y. jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų bei fizinių kančių. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nusikalstamos veikos kilo ypatingai sunkios pasekmės – žuvo jaunas žmogus – I. N., nesunkiai buvo sužalota K. N., nežymiai sužalota I. N..

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nustatant neturtinės žalos dydį K. N. teismas atsižvelgia į tai, kad K. N. eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai – gydytojų buvo nustatytos žaizdos galvoje, kairės pusės krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairio raktikaulio lūžiu, daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais (IX, VIII, IX šonkaulių lūžiai su dislokacijomis), oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje. K. N. po eismo įvykio gydyta ligoninėje iki 2020-10-09 (reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei bendrosios abdominalinės chirurgijos skyriuose), atliktos operacijos, į kaulą įdėtas sraigtas, angų plokštelė. 2021-11-23 padaryta kairio raktikaulio osteosintezės operacija, po jurios buvo 8 savaičių imobilizacija, ilgas reabilitacinis laikotarpis. K. N. šiai dienai nėra pilnai išgijusi, pilnai nevaldo kairės rankos, judesiai skausmingi, riboti. Visiško išgijimo galimybės nėra aiškios. Dėl padarytų sužalojimų K. N. negalėjo ilgą laikotarpį dirbti, neteko išmokų, pajamų, negali sportuoti, vesti aktyvaus gyvenimo būdo, prarado galimybę keliauti, gyvenimo kokybė ženkliai sumažėjusi. K. N. nurodė, kad dėl patirto sužalojimo sumažėjo jos bendravimo galimybės, pasidarė sunkiau dirbti, greičiau pavargsta, kankina nemiga. Dėl visų nurodytų aplinkybių stipriai pergyveno, tai stipriai paveikė jos psichologinę būseną, patyrė daugybę dvasinių išgyvenimų. Teismas laiko, kad nukentėjusiajai neabejotinai dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos galimybės užsiimti norima veikla, sumažėjo bendravimo galimybės, sumažėjo gyvenimo kokybė. Akivaizdu, kad be autoįvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusioji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, be to pasikeitė jos bendravimo ir saviraiškos galimybės. Eismo įvykio pasekmes nukentėjusiojo sveikatai yra sunkios (įvertinant gydimą, gijimą, reabilitaciją) ir sunkiai atstatomos. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji K. N. neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.

Nustatant neturtinę žalą D. N. Ir I. N. teismas atsižvelgia į šias aplinkybes. Nepilnametės nukentėjusiosios I. N. vardu yra pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, susijusios su jos artimo žmogaus – mamos netekimu, sveikatos sutrikdymu, atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu I. N. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai – jai nustatyta muštinė - plėštinė žaizda pakaušyje, plėštinė žaizda dešinėje plaštakoje, veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių paburkimu, saugos diržų žymės (tikėtina kraujosruvos) abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose. D. N. teisme parodė, kad duktė I. N. labai išgyvena dėl mamos netekties. Žuvusioji I. N. buvo D. N. sutuoktinė, I. N. mama. Neabejotina, kad dėl sutuoktinio mirties D. N., o I. N. (nepaisant jos jauno amžiaus) patyrė didžiulius dvasinius skausmus ir išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad D. N., I. N. su žuvusiąja siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Pagal teismų praktiką, atsižvelgiant į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaiko ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, faktines aplinkybes, jog vaiko ar tėvo mirtis sukėlė didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Teismas, įvertinęs D. N. I. N. civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, D. N. parodymus teisme, neturi pagrindo abejoti, kad I. N. netektis sukėlė žuvusiosios sutuoktiniui bei dukrai didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie vertintini kaip neturtinė žala. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusieji D. N. bei I. N. dėl I. N. mirties patyrė ir tebepatiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Nustatant jų patirtos neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmės yra negrįžtamos. Taigi tiek nepilnametei nukentėjusiajai, tiek žuvusiosios sutuoktiniui, teismo vertinimu, yra padaryta didelė neturtinė žala. D. N. neabejotinai patyrė dvasinius pergyvenimus ir dėl dukros I. N. sužalojimo.

Nustatant neturtinę žalą atsižvelgtina ir į tai, jog neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl neatsargių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kaltinamasis dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl atsiradusių pasekmių. Lietuvos teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo maždaug 2900 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), maždaug nuo 4300 Eur iki 31000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui); nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – maždaug nuo 500 Eur iki 10000 Eur. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-288-511/2015, 2K-372-942/2015, 2K-232-507/2015; 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-95-222/2017, 2K-294-303/2018 ir kt.). Taigi remdamasis Lietuvos teismų praktika, šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į kriterijus, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos sumos nustatytinos didesnės nei tokio pobūdžio bylose paminėti vidurkiai. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas mažinti nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos sumas nustatant jas tokias (įskaitant ir draudimo bendrovės atlygintas) – nukentėjusiajai I. N. – 18 000 Eur, nukentėjusiajam D. N. – 20 000 Eur, nukentėjusiajai K. N. – 9 000 Eur. Kitoje dalyje civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginės kompensacijos labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems šios veikos sukeltų padarinių, yra teisingos, sąžiningos ir protingos bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Neturtinė žala nukentėjusiesiems priteistina iš draudimo kompanijos AAS (duomenys neskelbtini), filialo Lietuvoje. Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo kompanija AAS (duomenys neskelbtini), atlygino tokią neturtinę žalą nukentėjusiesiems – K. N. 4856 Eur, P. Š. - 5000 Eur neturtinė žala + 2243 Eur laidojimo išlaidos (2 t., b.l. 62; 3 t., b.l. 134-137), nukentėjusiesiems I. N. bei D. N. neturtinė žala nebuvo atlyginta. Iš teismo nustatytos K. N. priteistinos sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo išminusuotinos draudimo kompanijos atlyginta neturtinė žala. Tokiu būdu galutinai iš draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini), filialo Lietuvoje nukentėjusiajai K. N. priteistina 4144 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pažymi, kad K. N. ieškinyje dėl turtinės žalos nurodė, kad ji gydymo paslaugoms ir vaistams K. N. išleido 264,39 Eur, sugadinti akiniai (naujų analogiškų akinių įsigijimas kainavo 336,19 Eur), sugadinti rūbai 367 Eur vertės (3 t., b.l. 1-3). Nukentėjusioji pateikė detalius duomenis dėl sugadintų daiktų kainų nustatymo, detalius duomenis dėl vaistų ir gydymo paslaugų kainų, jų įsigijimo, akinių įsigijimo dokumentu, dokumentų vertimų kainas (3 t., b.l. 5-83). Draudimo kompanija AAS (duomenys neskelbtini), atlygino tokią turtinę žalą nukentėjusiajai K. N. – vaistai 72,95 Eur, akiniai 65,89 Eur, rūbai – 184,49 Eur (3 t., b.l. 134). K. N. teisme nurodė, kad ankstesnius akinius ji pirko už daugiau nei 200 Eur, tikslios sumos nepamena. Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, draudimo bendrovės atlygintą žalą, teismas nustato, kad neatlyginta turtinė žala K. N. žala yra 134,11 už sugadintus akinius (sudaužytų akinių K. N. nurodyta įgijimo kaina 200 Eur - 65,89 Eur atlyginta žala), 191,44 Eur už vaistus ir gydymo paslaugas (264,39 Eur – 72,95 Eur), bei 182,51 Eur už sugadintus rūbus (367 Eur - 184,49 Eur). Viso iš draudimo kompanijos AAS (duomenys neskelbtini), filialo Lietuvoje nukentėjusiajai K. N. priteistina 508,06 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą ieškinyje detaliai išdėstė turtinės žalos I. N. dydį, pagrindė jį patvirtinančius dokumentus (2 t., b.l. 162-164; 3 t., b.l. 124-125, 178-182) Žuvusioji I. N. iki eismo įvykio dirbo, gaudavo iki 858,95 Eur pajamų. Nukentėjusysis D. N. taip pat dirbo, ieškinyje detaliai paskaičiuota gautų pajamų dalis kiekvienam šeimos nariui. Po I. N. žūties, D. N. paskirta našlių pensija -26,13 Eur į mėnesį, I. N. VSDFD nuo 2021-07-01 iki 2035-04-01 (iki jai sukaks 18 metų) paskyrė našlaičių pensiją, kuri šiuo metu sudaro 148,62 Eur. (3 t., b.l. 115, 124). Įvertinus visus pateiktus dokumentus teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl I. N. patirtos 480,81 Eur turtinės žalos yra pagrįstas. O taip pat pagrįsta ir ieškinio dalis dėl maitintojo netekimo išlaidų kas mėnesį priteisimo po 38,13 Eur. Šios sumos priteistinos nukentėjusiajai I. N. iš draudimo kompanijos AAS (duomenys neskelbtini), filialo Lietuvoje. Nukentėjusiajai I. N. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės nustatytinas jos atstovas pagal įstatymą D. N. (CK 3.185 straipsnis).

Nuo priteistų sumų taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (išskyrus dėl priteistų periodinių išmokų) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško atsiskaitymo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios K. N. proceso išlaidomis pripažintinos – 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 82-83) , 300 Eur išlaidų dokumentų vertimui apmokėti (3 t., b.l. 29-30, 54), priteistinos iš kaltinamojo K. N.. Proceso išlaidomis taip pat pripažintinos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo I. N. (237,06 Eur, 3 t., b.l. 158) bei išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. N. (673,56 Eur, 3 t., b.l.). Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo Valstybei. Proceso išlaidomis taip pat pripažintinos dokumentų įteikimo išlaidos – 20,90 Eur, kurios priteistinos iš kaltinamojo Valstybei.

Proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą – 36,30 Eur už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą bei po 0,28 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020-10-03 iki 2020-11-09, taip pat už automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo į saugojimo aikštelę - 36,30 Eur, ir po 0,28 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020-10-03 iki 2020-11-10 – viso 94,16 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš E. M. Panevėžio apskrities VPK naudai.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas, kiti bylos klausimai

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į sunkias negrįžtamas nusikalstamos veikos pasekmes į tai, kad kaltinamasis veiką padarė naudodamasis teisę vairuoti, bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis už įvairius KET pažeidimus nuo 2016-10-27 iki 2020-10-29 baustas net 16 kartų (2 t., b.l. 4-45). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas artimas vidurkiui.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pasekmes, E. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. R. atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią E. M. privalo sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr.: LT884010051004670332 Luminor bankas, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas, jei moka kitas asmuo - būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Priteisti iš draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini), filialo Lietuvoje nukentėjusiajai K. N. 4144 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 508,06 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam D. N. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai I. N. 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 480,81 Eur turtinei žalai atlyginti bei po 38,13 Eur dydžio maitintojo netekimo išmokų per mėnesį iki E. N. pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti nukentėjusiesiems iš draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini), filialo Lietuvoje 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo nukentėjusiesiems priteistų sumų dėl turtinės ir neturtinės žalos (išskyrus periodinėms išmokoms) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo.

Nukentėjusiajai I. N. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki pilnametystės paskirti jos atstovą pagal įstatymą D. N..

Priteisti iš E. M. 700 Eur K. N., jos turėtų proceso išlaidų.

Priteisti iš E. M. 910,62 Eur proceso išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bei 20,9 Eur dokumentų įteikimo išlaidų Valstybei.

Priteisti iš E. M. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priverstinio automobilių nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 94,16 Eur, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomąją sąskaitą LT 35 7044 0600 0782 8726, esančią AB SEB bankas.

Išaiškinti E. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo laikotarpiu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo laikotarpiu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas