Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo E. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. R. atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 metams be užstato bei baudžiamąją bylą šiuo pagrindu nutraukiant.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2020 m. spalio 3 d., apie 17.15 val., Panevėžio rajone, kelio Vilnius – Panevėžys 112 km 150 m, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punkto reikalavimus – privalėdamas pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų suvaldyti ar sustabdyti automobilį, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, lyjant lietui ir esant šlapiai kelio dangai, važiuodamas automagistralės antra eismo juosta, pasirinktu greičiu ir trajektorija, nesugebėjo suvaldyti automobilio ir saugiai važiuoti keliu, dėl ko automobilis prarado stabilumą kelyje ir, judėdamas į dešinę, pirmoje eismo juostoje dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkė į šia juosta važiavusio automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. N., kairiojo šono užpakalinę dalį, dėl ko automobilis „Volvo V50“ nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „Volvo V50“ keleivė I. N. nuo kūno sumušimo, nesunkiai buvo sutrikdyta šio automobilio vairuotojos K. N. sveikata, t. y. jai nustatyta žaizdos galvoje, kairės pusės krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairio raktikaulio lūžiu, daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais (IX, VIII, IX šonkaulių lūžiai su dislokacijomis), oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje, bei nežymiai buvo sutrikdyta keleivės I. N. sveikata, t. y. jai nustatyta muštinė - plėštinė žaizda pakaušyje, plėštinė žaizda dešinėje plaštakoje, veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių paburkimu, saugos diržų žymės (tikėtina kraujosruvos) abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės, veikos kvalifikacijos, priimto sprendimo dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau keliamas tik skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones individualizavimo klausimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nuostatos ir būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pasisako šioje nutartyje.

5. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Tuo tarpu BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, šiukščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013 ir kt.). Kartu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti ir proporcingumo reikalavimą, todėl sprendimą skirti šią priemonę teismas turi priimti, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, t. y. teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme (BK 41 straipsnis, 67 straipsnio 1 dalis).

6. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nėra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones skyrimo E. M., kaip atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, pagrįstumo klausimas, o tik kvestionuojamas skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos tokios priemonės taikymo terminas, prašant jį sutrumpinti iki baudžiamajame įstatyme numatyto minimumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, pakankamai išsamiai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei E. M. asmenybę neigiamai apibrėžiančius duomenis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo vertinimais nagrinėjamu klausimu, kadangi bylos duomenys pagrindžia, kad nors ir E. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau jis yra nulemtas padaryto šiurkštaus KET pažeidimo, kuris sukėlė labai sunkius ir negrįžtamus padarinius, susijusius su žmogaus žutimi ir dar dviejų žmonių nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat administracinių nusižengimų registro išrašas apie E. M. registruotus administracinius nusižengimus patvirtina, kad per penketą metų už įvairius KET pažeidimus jis baustas administracine tvarka net 16 kartų, iš kurių 6 kartus - už leistino greičio viršijimą, kas taip pat buvo pagrindinė priežastis kilti nagrinėjamam eismo įvykiui šioje byloje, kai nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis (t. 2, b. l. 4-16). Nagrinėjamu atveju siekis užkardyti sistemingus KET pažeidimus, susijusius su saugaus važiavimo greičio nepasirinkimu, kurie patvirtina, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitikintinis reiškinys, o pats E. M. nėra drausmingas vairuotojas, taip pat įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu – visa tai suponuoja pareigą E. M. skirti būtent vidutinės trukmės minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Remiantis tuo ir vadovaujantis tokios priemonės prevencine paskirtimi, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo prašymas pakartotinai įvertinti apelianto pastangas nedaryti naujų KET pažeidimų per laikotarpį po nusikalimo padarymo, kuris, įvertinus ankstesnius duomenis, nėra pakankamas pagrindas priimti kitokį procesinį sprendimą. Tokio pagrindo nesudaro ir kiti apeliacinio skundo argumentai, kadangi kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės pozicija nagrinėjamu klausimu neįpareigoja teismo, kuris yra nepriklausomas teisingumo vykdymo procese, o kvestionuojamas skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies argumentacijos galimas neatitikimas jo rezoliucinei daliai yra formalus ir nepagrįstas, nes šiose skundžiamo nuosprendžio dalyse yra aiškiai įdėstytas sprendimas dėl vidutinės trukmės minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

7. Tuo tarpu likusios apeliaciniame skunde plačiai išdėstytos aplinkybės dėl specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones reikalingumo darbinėje veikloje, tenkinti asmeniniams ir šeimos poreikiams, prižiūrėti senyvą motiną - nesudaro ir objektyviai negali sudaryti pagrindo sutrumpinti E. M. paskirtos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Visų pirma, šios aplinkybės yra netinkamos pagrįsti apeliacinio skundo reikalavimui, kadangi jų pobūdis pats savaime reikalauja apskritai netaikyti tokios priemonės. Antra, būtina pažymėti, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams vykdyti, darbo funkcijoms atlikti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę ar ją naikinti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, apeliaciniame skunde nepateikta aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo E. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones ir nenustatyta pagrindų sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Skundžiamas nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. apeliacinį skundą atmesti.