Kauno apygardos teismo nutartis

2023-02-21 · Civilinė byla Nr. 2S-360-924/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
2S-360-924/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11994-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-360-924/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11994-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašė:

1.1 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo nepertraukiamu darbo laiku yra: perėjimas dirbti iš „Kauno ketaus liejyklos“ į „Kauno autoremonto gamyklą“ nuo 1962-12-16 iki 1962-12-27; perėjimas dirbti iš „Kauno radijo gamyklos“ į „ginkluotąsias pajėgas SSSR“ nuo 1965-10-03 iki 1965-11-03; perėjimas dirbti iš „Kauno radijo gamyklos“ į „Respublikinį vandens ūkio projektavimo institutą“ nuo 1969-07-26 iki 1969-08-10; perėjimas dirbti iš „Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto“ į „Autoserviso Kauno įmonę“ nuo 1970-07-24 iki 1970-08-02; perėjimas dirbti pačiame Kauno miesto Panemunės sportiniame techniniame klube 1982-01-01; perėjimas dirbti Lietuvos MVD milicijos valdybos nežinybinės apsaugos skyriuje prie Kauno VRM nuo 1986-05-17 iki 1986-05-22;

1.2 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1973-02-16 iki 1973-03-15 buvo neapmokamose atostogose, nepertraukiamu darbo laiku yra perėjimas dirbti nuo 1973-03-16 iki 1973-04-03 iš „Autoserviso Kauno įmonės“ į „Kauno motorinį taksi parką“;

1.3 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1962-08-01 iki 1962-12-15 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr. 2151200a – šaltkalviu ,,Kauno ketaus liejykloje“; nuo 1962-12-28 iki 1964-07-23 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr. 2151200a – šaltkalviu „Kauno autoremonto gamykloje“; nuo 1964-09-08 iki 1965-10-02 ir nuo 1968-12-17 iki 1969-07-25 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr. 2170500a – derintoju „Kauno radijo gamykloje“; nuo 1970-08-03 iki 1973-02-15 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr. 23200000-19756-... suvirintoju, Nr. 21512000 – šaltkalviu „Autoserviso Kauno įmonė“; nuo 1973-04-05 iki 1973-12-31 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr.23200000-19756-... suvirintoju, Nr. 2751200a – šaltkalviu „Kauno taksi parke“; nuo 1981-01-04 iki 1981-12-31 ir nuo 1982-01-02 iki 1983-02-21 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr. 23200000-19756-... suvirintoju, 2151200a – šaltkalviu „Kauno miesto Panemunės sportiniame techniniame klube“;

1.4 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas gavęs pagrindinio pragyvenimo šaltinio užmokesčio: 360 rublių nuo 1962-08-01 iki 1962-12-15 „Kauno ketaus liejykloje“; 1 349,33 rublių nuo 1962-12-28 iki 1964-07-23 „Kauno autoremonto gamykloje; 1 610,66 rublius nuo 1964-09-08 iki 1965-10-02 ir nuo 1968-12-17 iki 1969-07-25 „Kauno radijo gamykloje“, 3 866,67 rublius nuo 1981-01-04 iki 1981-12-31 ir nuo 1982-01-02 iki 1983-02-21 „Kauno miesto Panemunės sportiniame techniniame klube“;

1.5 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo pareiškėjo pagrindinio pragyvenimo šaltinio užmokesčio: 360 rublių nuo 1962-08-01 iki 1962-12-15 įmokėjo 114,84 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno ketaus liejykla“; 1 349,33 rublių nuo 1962-12-28 iki 1964-07-23 įmokėjo 430,44 rublių valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno autoremonto gamykla“; 1 610,66 rublių nuo 1964-09-08 iki 1965-10-02 ir nuo 1968-12-17 iki 1969-07-25 įmokėjo 611,80 rublių valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno radijo gamykla“; 5 192,79 rublių nuo 1970-08-03 iki 1973-02-15 įmokėjo 1 656,50 rublių valstybinio socialinio draudimo įnašą „Autoserviso Kauno įmonė“; 1 018,82 rublių nuo 1973-04-05 iki 1974-12-3 įmokėjo 325 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno taksi parkas“, kuris nuo 1 512,68 rublių užmokesčio nuo 1974-01-01 iki 1-9.74-12-31 įmokėjo 482,54 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašo; nuo 1 912,20 rublių užmokesčio nuo 1975-01-01 iki 1975-12-31 įmokėjo 609,99 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 2 239,03 rublių užmokesčio nuo 1976-01-01 iki 1976-12-31 įmokėjo 714,25 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 2 078,20 rublių užmokesčio nuo 1977-01-01 iki 1977-12-31 įmokėjo 662,94 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašo; nuo 1 806,33 rublių užmokesčio nuo 1978-01-01 iki 1978-12-31 įmokėjo 576,22 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 2 496,92 rublių užmokesčio nuo 1979-01-01 iki 1979-12-31 įmokėjo 796,52 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 1 976,06 rublių užmokesčio nuo 1980-01-01 iki 1980-08-10 įmokėjo 620,79 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 3 866,67 rublių užmokesčio nuo 1981-01-04 iki 1981-12-31 ir nuo 1982-01-02 iki 1983-02-21 įmokėjo 1 233,47 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno miesto Panemunės sportinis techninis klubas“;

1.6 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra išdirbusiu 16 metų 1 mėnesį 6 dienas ypatingų sąlygų darbe su duomenimis Registre.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

3. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. 2022 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui terminas paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties baigėsi 2022 m. rugsėjo 27 d. Taigi pareiškėjas 2022 m. spalio 31 d. atskirąjį skundą pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Teismas spendė, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui termino atskirajam skundui paduoti, kadangi pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties jau buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu A. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti apelianto pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiąsias ir procesines teisės normas, teisingo teismo proceso, teisės į gynybą principus, CPK 444 straipsnio 1 dalį, 443 straipsnio 8 dalį ir 445 straipsnį.

7.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenurodė jokio argumento, kodėl nepripažįsta apelianto konstitucinės teisės į pagrindinį apelianto pragyvenimo šaltinį – darbo užmokestį.

7.3. Teismas nenagrinėjo ir nevertino, kad yra dingę 70 metų saugotini apelianto darboviečių buhalterijos darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, valstybinio socialinio draudimo įnašo apskaitos žiniaraščiai archyvuose, todėl apeliantas pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą. Teismui nustačius sunaikintų dokumentų duomenis kaip juridinę reikšmę turinčius faktus, apeliantas gautų didesnę senatvės pensijos individualiąją dalį.

7.4. Apelianto reikalavimai yra nauji ir nenagrinėti jokioje byloje, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis prieštarauja konstituciniams principams. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartyje padarytus prieštaravimus konstituciniams principams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis įpareigoja asmenis, įgyvendinančius savo teises bei vykdančius savo pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

11. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-196/2018).

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad apelianto reikalavimai yra nauji ir nenagrinėti jokioje byloje, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis prieštarauja konstituciniams principams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodomais argumentais, kadangi juos paneigia apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės.

13. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-7970-1164/2022 pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinė byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Teismas šį bylos nutraukimo pagrindą konstatavo, nustatęs, jog nėra būtinųjų sąlygų nustatyti pareiškėjo prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, ir pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, bei pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą (civilinės bylos Nr. 2S-1062-921/2022).

14. 2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas A. B. analogiškus reikalavimus, nors ir kitaip suformuluotus, buvo pareiškęs civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022, todėl pareiškėjo A. B. pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 18 d. apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą (civilinės bylos Nr. 2S-1585-886/2022).

15. 2022 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties.

16. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui terminas paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties baigėsi 2022 m. rugsėjo 27 d. Taigi pareiškėjas 2022 m. spalio 31 d. atskirąjį skundą pateikė praleidęs CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Teismas spendė, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui termino atskirajam skundui paduoti, kadangi pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties jau buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka.

18. 2022 m. lapkričio 15 d., 2022 m. gruodžio 6 d. ir 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teisme gauti apelianto atskirieji skundai dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties. Taigi apeliantas sistemingai teikia analogiškus pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apelianto atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties jau buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka (civilinės bylos Nr. 2S-1585-886/2022). Teisės aktai nenumato pakartotinės pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo kontrolės, todėl apeliacinės instancijos teismas negali dar kartą peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris jau buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad apelianto atskirasis skundas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas