- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-1585-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11994-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20420-1162/2022 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškimu (CBP-16283) prašė:
1.1 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo nepertraukiamu darbo laiku yra: perėjimas dirbti iš „Kauno ketaus liejyklos“ į „Kauno autoremonto gamyklą“ nuo 1962-12-16 iki 1962-12-27; perėjimas dirbti iš ,Kauno radijo gamyklos“ į „ginkluotąsias pajėgas SSSR“ nuo 1965-10-03 iki 1965-11-03; perėjimas dirbti iš „Kauno radijo gamyklos“ į „Respublikinį vandens ūkio projektavimo institutą“ nuo 1969-07-26 iki 1969-08-10; perėjimas dirbti iš „Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto“ į „Autoserviso Kauno įmonę“ nuo 1970-07-24 iki 1970-08-02; perėjimas dirbti pačiame Kauno miesto Panemunės sportiniame techniniame klube 1982-01-01; perėjimas dirbti Lietuvos MVD milicijos valdybos nežinybinės apsaugos skyriuje prie Kauno VRM nuo 1986-05-17 iki 1986-05-22;
1.2 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1973-02-16 iki 1973-03-15 buvo neapmokamose atostogose, nepertraukiamu darbo laiku yra perėjimas dirbti nuo 1973-03-16 iki 1973-04-03 iš „Autoserviso Kauno įmonės“ į „Kauno motorinį taksi parką“;
1.3 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1962-08-01 iki 1962-12-15 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr.2151200a - šaltkalviu ,,Kauno ketaus liejykloje“; nuo 1962-12-28 iki 1964-07-23 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr. 2151200a - šaltkalviu „Kauno autoremonto gamykloje“; nuo 1964-09-08 iki 1965-10-02 ir nuo 1968-12-17 iki 1969-07-25 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr.2170500a - derintoju „Kauno radijo gamykloje“; nuo 1970-08-03 iki 1973-02-15 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr.23200000-19756-... suvirintoju, Nr.21512000 - šaltkalviu „Autoserviso Kauno įmonė“; nuo 1973-04-05 iki 1973-12-31 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr.23200000-19756-... suvirintoju, Nr.2751200a - šaltkalviu „Kauno taksi parke“; nuo 1981-01-04 iki 1981-12-31 ir nuo 1982-01-02 iki 1983-02-21 dirbęs ypatingose sąlygose kategorijoje Nr.23200000-19756-... suvirintoju, 2151200a - šaltkalviu „Kauno miesto Panemunės sportiniame techniniame klube“;
1.4 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas gavęs pagrindinio pragyvenimo šaltinio užmokesčio: 360 rublių nuo 1962-08-01 iki 1962-12-15 „Kauno ketaus liejykloje“; 1 349,33 rublių nuo 1962-12-28 iki 1964-07-23 „Kauno autoremonto gamykloje; 1 610,66 rublius nuo 1964-09-08 iki 1965-10-02 ir nuo 1968-12- 17 iki 1969-07-25 „Kauno radijo gamykloje“, 3 866,67 rublius nuo 1981-01-04 iki 1981-12-31 ir nuo 1982-01-02 iki 1983-02-21 „Kauno miesto Panemunės sportiniame techniniame klube“;
1.5 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo pareiškėjo pagrindinio pragyvenimo šaltinio užmokesčio: 360 rublių nuo 1962-08-01 iki 1962-12-15 įmokėjo 114,84 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno ketaus liejykla“; 1 349,33 rublių nuo 1962-12-28 iki 1964-07-23 įmokėjo 430,44 rublių valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno autoremonto gamykla“; 1 610,66 rublių nuo 1964-09-08 iki 1965-10-02 ir nuo 1968-12-17 iki 1969-07-25 įmokėjo 611,80 rublių valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno radijo gamykla“; 5 192,79 rublių nuo 1970-08-03 iki 1973-02-15 įmokėjo 1 656,50 rublių valstybinio socialinio draudimo įnašą „Autoserviso Kauno įmonė“; 1 018,82 rublių nuo 1973-04-05 iki 1974-12-3 įmokėjo 325 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno taksi parkas“, kuris nuo 1 512,68 rublių užmokesčio nuo 1974-01-01 iki 1-9.74-12-31 įmokėjo 482,54 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašo; nuo 1 912,20 rublių užmokesčio nuo 1975-01-01 iki 1975-12-31 įmokėjo 609,99 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 2 239,03 rublių užmokesčio nuo 1976-01-01 iki 1976-12-31 įmokėjo 714,25 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 2 078,20 rublių užmokesčio nuo 1977-01-01 iki 1977-12-31 įmokėjo 662,94 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašo; nuo 1 806,33 rublių užmokesčio nuo 1978-01-01 iki 1978-12-31 įmokėjo 576,22 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 2 496,92 rublių užmokesčio nuo 1979-01-01 iki 1979-12-31 įmokėjo 796,52 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 1 976,06 rublių užmokesčio nuo 1980-01-01 iki 1980-08-10 įmokėjo 620,79 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą; nuo 3 866,67 rublių užmokesčio nuo 1981-01-04 iki 1981-12-31 ir nuo 1982-01-02 iki 1983-02-21 įmokėjo 1 233,47 rublius valstybinio socialinio draudimo įnašą „Kauno miesto Panemunės sportinis techninis klubas“;
1.6 nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra išdirbusiu 16 metų 1 mėnesį 6 dienas ypatingų sąlygų darbe su duomenimis Registre;
1.7 pareikalauti iš: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus pateikti į bylą pilną išrašą iš „LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro“ nuo 12.8 iki 43.2 punkto su visais įrašytais pareiškėjo duomenimis nuo 1962-08-01 iki 2022-09- 25 ir senatvės pensijos bylą Nr.216304; VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktį į bylą išrašą iš „LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro“ nuo 12.8 iki 43.2 punkto su visais įrašytais pareiškėjo duomenimis nuo 1962-08-01 iki 2022-09-25 ir kompensacijos bylą Nr.117342 su byla Nr.208482.
2. Pareiškime nurodė, kad juridinius faktus būtina nustatyti, siekiant pareiškėjo asmens duomenų tiksliam ir teisingam įrašymui į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, siekiant apginti pareiškėjo turtines teises numatytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas analogiškus reikalavimus, nors ir kitaip suformuluotus, buvo pareiškęs civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022, kurioje Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Teismas šią aplinkybę konstatavo nustatęs, jog nėra būtinųjų sąlygų nustatyti pareiškėjo prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, ir pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, bei pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Minėta nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022.
5. Teismas nurodė, kad dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų jau yra priimtas galutinis įsiteisėjęs procesinis sprendimas, kuriuo byla nutraukta, todėl teismas pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
6. dh
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Apeliantas 2022 m. rugsėjo 23 d. atskiruoju skundu (DOK-119585) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas atsižvelgdamas, į tai kad yra išnagrinėta civilinė byla Nr.2YT-7970-l164/2022 ir atsisakydamas priimti pareiškimą netyrė valstybės archyvų išaiškinimų, kad pareiškėjo darboviečių – likviduotų įmonių buhalterinės apskaitos darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, valstybinio socialinio draudimo mokesčių priskaičiavimo žiniaraščiai nuo pareiškėjo užmokesčio yra sunaikinti ir dingę be pėdsakų ir valstybės archyvuose jų nėra, ir pareiškėjui tėra vienintelis kelias gauti savo asmens teisingus dokumentus tik bendrosios kompetencijos teisme, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus. Pagal to meto teisės aktus jų nereikėjo įrašyti į darbo knygeles ir darbo knygelėje šių prašomų nustatyti faktų nėra įrašytų. Teismas valstybės archyvų nurodytų aplinkybių CPK 443 straipsnio 8 dalimi yra nevertinęs jokioje byloje.
7.2. Civilinėje byloje Nr. 2YT-20420-1162/2022 yra nauja šalis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujantį Lietuvos Respubliką.
7.3. Civilinėje byloje Nr. 2YT-20420-1162/2022 pareiškimas grindžiamas nauju pagrindu, t.y. išrašu iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) dėl 12.8., 14.1., 14.2.1., 14.7.1., 14.7.2., 19.4., 20.2.1., 20.2., 23.1., 23.2., 23.3., 26.1., 26.2. iki 27.5., 28.2., 28.3. punktų, kuris CPK 443 straipsnio 8 dalimi yra netirtu jokioje byloje.
7.4. Yra naujas pagrindas – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriai pavaldi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išaiškinimas, kuriame nurodyta apeliantui, kad jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl savo asmens duomenų nustatymo prašant nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus CPK 444 straipsnio 1 dalimi, kurių nustatymas sukels materialinius teisinius padarinius apeliantui – pagrindas CPK 443 straipsnio 8 dalimi yra netirtu jokioje byloje.
7.5. Yra naujas pagrindas – Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 3 punktas, kuris CPK 443 straipsnio 8 dalimi netirtas jokioje byloje.
Šalies argumentai
7.6. Reikalavimų tenkinimas sukels materialinius teisinius padarinius apeliantui: atsiras apelianto asmens teisingi ir tikslūs duomenys Registre, atsiras teisiniai įsipareigojimai valstybės institucijoms apskaičiuoti apeliantui kompensaciją už ypatingas sąlygas darbe 16 metų 1 mėnesio 27 dienų per 16 229,40 Eur (270,49Eur/mėn.x60mėn.) ir perskaičiuoti individualiąją ir bazinę dalis senatvės pensijos nuo 2001-05-10 ir padidinti 8 procentais už kiekvienus metus, kai apeliantas neėmė senatvės pensijos iki 2008-11-10, tai yra atsiras nepriemokos 72 procentai eurais senatvės pensijos, bus patenkinti apelianto objektyvūs poreikiai, kurie yra turtinio pobūdžio.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantas teigia, kad skiriasi civilinėse bylose dalyvaujantys asmenys: šioje civilinėje byloje yra nauja šalis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujanti Lietuvos Respubliką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
12. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-7970-1164/2022 pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinė byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Teismas šį bylos nutraukimo pagrindą konstatavo, nustatęs, jog nėra būtinųjų sąlygų nustatyti pareiškėjo prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, ir pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, bei pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą (civilinės bylos Nr. 2S-1062-921/2022).
13. Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktą; kt.).
14. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys, tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).
15. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022 šalimis dalyvavo pareiškėjas A. B., suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. Nagrinėjamu atveju šalimis yra pareiškėjas A. B., suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip matyti iš esmės tiek išnagrinėtoje byloje, tiek nagrinėjamu atveju bylos šalys tapačios – pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika. Tai, kad apeliantas pareiškime nurodo dar vieną suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteikia pagrindo vertinti, kad tai yra nauja bylos šalis, nes esminę reikšmę turi ne šalių formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai.
16. Nors apeliantas teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-20420-1162/32022 pareiškimas grindžiamas nauju pagrindu, t.y. išrašu iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) dėl 12.8., 14.1., 14.2.1., 14.7.1., 14.7.2., 19.4., 20.2.1., 20.2., 23.1., 23.2., 23.3., 26.1., 26.2. iki 27.5., 28.2., 28.3. punktų, kuris CPK 443 straipsnio 8 dalimi yra netirtu jokioje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.
17. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas).
18. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas). Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007, 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022 pareiškėjo 2022 m. balandžio 1 d. patikslinto pareiškimo (DOK-42429), priimto 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi, ir šioje byloje pateikto pareiškimo faktinius pagrindus, nėra pagrindo spręsti, kad skiriasi šių pareiškimų faktiniai pagrindai. Apeliantas 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškime (CBP-16283) nurodo, kad VSDFV Kauno skyrius 2021 m. liepos 15 d. rašte Nr.(10.1)DV_S-34606 pirmą kartą pateikė išrašą iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro dėl ko apeliantui paaiškėjo, kad jo asmens duomenys ir dokumentai yra netiksliai ir neteisingai įrašyti į 12.8., 14.1., 14.2.1., 14.7.1., 14.7.2., 19.4., 20.2.1., 20.2., 23.1., 23.2., 23.3., 26.1., 26.2. iki 27.5., 28.2., 28.3 punktus. Tačiau minėtas raštas taip pat buvo pateiktas kaip įrodymas ir su 2022 m. balandžio 1 d. patikslintu pareiškimu (DOK-42429). Pareiškime taip pat buvo nurodoma, kad Registre netiksliai įrašyti pareiškėjo duomenys. Todėl reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
20. Apeliantas teigia, kad teismas valstybės archyvų nurodytų aplinkybių CPK 443 straipsnio 8 dalimi yra nevertinęs jokioje byloje, t.y., kad pareiškėjo darboviečių – likviduotų įmonių buhalterinės apskaitos darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, valstybinio socialinio draudimo mokesčių priskaičiavimo žiniaraščiai nuo pareiškėjo užmokesčio yra sunaikinti ir dingę be pėdsakų ir valstybės archyvuose jų nėra, ir pareiškėjui tėra vienintelis kelias gauti savo asmens teisingus dokumentus tik bendrosios kompetencijos teisme, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
21. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-1062-921/2022, išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą, jo netenkino ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022 pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
22. Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinų tam sąlygų – pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukels materialinių teisinių padarinių bei jis turi oficialius ir galiojančius dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėjo darbo knygelėje, archyvinėse pažymose yra aiškiai nurodytos datos, kada asmuo buvo priimtas į darbą, kada iš jo atleistas, darbo stažas skaičiuojamas pagal faktinę jo trukmę, Pensijų įstatymas nenumato laikotarpių, esančių tarp vieno atleidimo iš darbo ir kito priėmimo į darbą, įskaitymo į darbo stažą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs teise apskųsti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. Taip pat jis neskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (6.5) I-130, kuriuo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą (dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas) Kauno apygardos administraciniam teismui, o kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Apelianto darbo laikotarpius, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, patvirtina įrašai jo darbo knygelėje, archyvinėse pažymose, kurie yra oficialūs rašytiniai įrodymai, nepanaikinti, galiojantys, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šių duomenų nepakanka ar kad jie neišlikę ir apeliantas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.
23. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo tapatumas, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą, 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinę 2022 m. balandžio 1 d. patikslinto pareiškimo (DOK-42429) ir šioje byloje pateikto pareiškimo dalykus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas A. B. analogiškus reikalavimus, nors ir kitaip suformuluotus, buvo pareiškęs civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.