Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1062-921/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-18
Bylos Nr.
2S-1062-921/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03289-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 3.2.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1062-921/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03289-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; (S) 3.3.2.5; 3.4.5.2
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022 pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį patikslinęs prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1970 m. vasario 15 d. iki 1970 m. kovo 15 d. dirbo Autoserviso Kauno įmonėje ir jo darbo laikas, pavadinimu nepertraukiamu laiku: yra nuo 1973 m. kovo 15 d. iki 1973 m. balandžio 4 d. perėjus dirbti iš Autoserviso Kauno įmonės į Kauno motorinio taksį parką; yra nuo 1962 m. gruodžio 16 d. iki 1962 m. gruodžio 27 d. perėjus dirbti iš Kauno ketaus liejyklos į Kauno autoremonto gamyklą; yra nuo 1965 m. spalio 3 d. iki 1965 m. lapkričio 3 d. perėjus dirbti iš Kauno radijo gamyklos į ginkluotąsias pajėgas SSSR; yra nuo 1969 m. liepos 26 d. iki 1969 m. rugpjūčio 10 d. perėjus dirbti iš Kauno radijo gamyklos į Respublikinį vandens ūkio projektavimo institutą; yra nuo 1970 m. liepos 24 d. iki 1970 m. rugpjūčio 2 d. perėjus dirbti iš Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto į Autoserviso Kauno įmonę; yra 1982 m. sausio 1 d. Kauno miesto Panemunės sportiniame techniniame klube; yra nuo 1986 m. gegužės 18 d. iki 1986 m. gegužės 23 d. LSSR MVD milicijos valdybos nežinybinės apsaugos skyriuje prie Kauno VRM; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d. dirbęs ypatingose sąlygose kodu 2151200a – darbuotojai: šaltkalviu, jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 360 rublių pajamų ir nuo 360 rublių jo pajamų Kauno ketaus liejykla priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 114,84 rublių; nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d. dirbęs ypatingose sąlygose kodu 2151200a darbuotojai: šaltkalviu, jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 1 349,33 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 1 349,33 rublių Kauno autoremonto gamykla priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 430,44 rublių; nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d. ir nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d. dirbęs ypatingose sąlygose kodu 2170500a –a/darbuotojai: derintoju, jo pragyvenimo pagrindiniu šaltiniu buvo 1 610,66 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 1 610,66 rublių Kauno radijo gamykla priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 611,80 rublių; nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. vasario 15 d. dirbęs ypatingose sąlygose kodu 23200000-19756-... suvirintoju ir 2151200a – a/darbuotojai: šaltkalviu, jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 5 192,79 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 5 192,79 rublių Autoserviso Kauno įmonė priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 1 656,50 rublių; nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1973 m. rugpjūčio 15 d. dirbęs ypatingose sąlygose kodu 23200000- 19756-... suvirintoju ir 2151200a – a/darbuotojai: šaltkalviu, jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 547,82 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 547,82 rublių Kauno taksi parkas priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 174,74 rublių; nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d. jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 1 018,82 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 1 018,82 Kauno taksi parkas priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 325 rublius; nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 1 512,68 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 1512,68 rublių įmonė priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 482,54 rublius; nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d. jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 1 912,20 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 1 912,20 rublių įmonė priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 609,99 rublius; nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d. jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 2 239,03 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 2 239,03 rublių įmonė priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 714,25 rublius; nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977 m. gruodžio 31 d. jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 2 078,20 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 2078,20 rublių įmonė priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 662,94 rublius; nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d. jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 1 806,33 rublių pajamų ir nuo jo 1 806,33 rublių pajamų įmonė priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 576,22 rublius; nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d. jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 2 496,92 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 2 496,92 rublių įmonė įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 796,52 rublius; nuo 1980 m. sausio 1 d. iki 1980 m. rugpjūčio 10 d. jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 1 946,06 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 1 946,06 rublių įmonė priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 620,79 rublius; nuo 1981 m. sausio 4 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d. dirbęs ypatingose sąlygose kodu 23200000-19756-... suvirintoju, 2151200a – a/darbuotojai: šaltkalviu, jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 3 866,67 rublių pajamų ir nuo jo pajamų 3 866,67 rublių Kauno miesto Panemunės sportinis techninis klubas priskaičiavo ir įnešė pensijų socialinio draudimo įnašą 1 233,47 rublių; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas su duomenimis Registre yra išdirbusiu 16 metų 1 mėnesį 6 dienas ypatingų sąlygų pobūdžio darbe.

2. Pareiškėjas nurodė, kad juridinis faktas nustatytinas darbo laiko, darbo ypatingomis sąlygomis laiko, išėjimo į senatvės pensiją datos, bazinės ir individualios dalies valstybinės socialinio draudimo pensijos, 60-ties mėnesių kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis apskaičiavimui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašė bylą nutraukti.

4. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 10.33.S-27881 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. B.“ pareiškėjui nuo 2008 m. lapkričio 10 d. paskyrė valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į pareiškėjo iki to mėnesio, nuo kurio apskaičiuota pensija, įgytą 26,5367 metų stažą, kurį sudaro stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d. – 24,2722 metai ir stažą po 1994 m. sausio 1 d. – 2,2645 metai (įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu – 1,1923 metai ir įgytas dirbant savarankiškai – 1,0722) bei į jo draudžiamųjų pajamų koeficientus 0,4417 ir 0,5214. Pensijų įstatyme nenumatyta galimybė apskaičiuoti asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą iš kito laikotarpio. Todėl į prie patikslinto pareiškimo teismui pateiktose archyvinėse darbo užmokesčio kortelėse nurodytus duomenis apie draudžiamąsias pajamas, gautas iki 1984 metų (darbo užmokestis nurodytas už 1970-1973 metų laikotarpį), nebus atsižvelgiama ir jos pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels. VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-178 pareiškėjo senatvės pensija perskaičiuota pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45, 46, 48 straipsnių nuostatas, atsižvelgiant į visą įgytą 29,9819 metų stažą iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei 10,31 įgytus apskaitos vienetus. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Pareiškėjas patikslintame pareiškime teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad dirbo nepertraukiamai pareiškime nurodytais laikotarpiais (periodu nuo 1962 m. gruodžio 16 d. iki 1986 m. gegužės 23 d.). Pareiškėjo darbo knygelėje, archyvinėse pažymose aiškiai nurodytos datos, kada asmuo buvo priimtas į darbą, kada iš jo atleistas. Darbo stažas skaičiuojamas pagal faktinę jo trukmę. Pensijų įstatymas nenumato laikotarpių, esančių tarp vieno atleidimo iš darbo ir kito priėmimo į darbą, įskaitymo į darbo stažą. Darbo stažo nepertraukiamumas neturi įtakos senatvės pensijos dydžiui. Dėl darbo ypatingomis darbo sąlygomis, VSDFV Kauno skyrius 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.S-7609 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. B.“ atsisakė skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, 2008 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (13.109) 10.V.S-10082 paaiškino remiantis kokių teisės aktų nuostatomis yra skiriamos kompensacijos bei nurodė atsisakymo skirti kompensaciją priežastis ir motyvus. Šis sprendimas buvo apskųstas ir paliktas galioti. Pareiškėjas nesinaudojo teise apskųsti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo. Pareiškėjo darbo laikotarpius, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai, jie nepanaikinti, galiojantys, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šių duomenų nepakanka ar, kad jie neišlikę ir pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Be to, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl nepertraukiamo darbo stažo, gautų pajamų ir sumokėtų socialinio draudimo įnašų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, todėl nėra sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu nesutinka, prašė bylą nutraukti.

Šalies argumentai

6. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą VSDFV Kauno skyriui dėl kompensacijos skyrimo, VSDFV Kauno skyrius 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33S-7609 atsisakė pareiškėjui skirti kompensaciją, nes jis neatitinka Pensijų įstatymo (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 67 straipsnio nuostatų (pareiškėjas ypatingomis sąlygomis dirbo 1989 m. gegužės 11 d. – 1989 m. rugpjūčio 11 d. ir 1990 m. vasario 1 d. – 1990 m. gegužės 14 d. laikotarpiais ir iš viso dirbo 6 mėnesius 13 dienų). Šis sprendimas teismine tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėjo, kad pareiškėjo pareigas ir darbo pobūdį jo nurodytais laikotarpiais, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtina įrašai pareiškėjo darbo knygelėje, kuri yra oficialus rašytinis įrodymas. Kompensacija mokama iki asmeniui sukanka senatvės pensinis amžius. Pareiškėjui senatvės pensinis amžius sukako (duomenys neskelbtini) ir VSDFV Kauno skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 10.33S-27881 pareiškėjui nuo 2008 m. lapkričio 10 d. paskyrė socialinio draudimo senatvės pensiją. Todėl net ir nustačius pareiškėjo prašomą faktą, kad jo darbas ypatingomis darbo sąlygomis yra 16 metų 1 mėnesis 6 dienos, jis nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjas neįgis teisės gauti kompensaciją, nes jam jau yra sukakęs senatvės pensijos amžius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo patikslintą pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo darbo laikotarpius, patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai, jie nepanaikinti, galiojantys, į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl nepertraukiamo darbo stažo, gautų pajamų ir sumokėtų socialinio draudimo įnašų, darbo ypatingomis darbo sąlygomis teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, sprendė, kad nėra sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, dėl ko klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

Šalies argumentai

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patikslintas pareiškimas buvo priimtas, o paaiškėjus, kad juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinų tam sąlygų (pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių ir pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus), sprendė, kad iškelta civilinė byla nutrauktina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti nagrinėjimui iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė objektyvaus kriterijaus pareiškėjo žodžiui stažas, kuris civilinėse bylose, nagrinėjamose ypatingąja teisena pagal pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, yra nenustatinėjamu, kurio nėra pareiškėjo reikalavime, kas galimai įtakojo bylos esmės neatskleidimą. Teismas nustato tik materialinę pareiškėjo teisę – nuosavybės teisę į jo darbo laiką, pajamas, pensijų socialinio draudimo įnašus nuo pareiškėjo pajamų. Teismas pareiškėjo teises apibrėžiančių teisinių aktų nenustatinėja ir tai yra esminė klaida, padaryta skundžiamoje nutartyje.

Atsiliepimas

1.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į pareiškėjo pareiškimą nurodytais argumentais, kas galimai įtakojo bylos esmės neatskleidimą.

1.3. Teismas be jokio objektyvaus kriterijaus skundžiamoje nutartyje mini vieną nagrinėtą ir nenagrinėtas bylas, kadangi teismo minėtų ir nagrinėjamos civilinės bylos pagrindai yra skirtingi.

1.4. Teismas nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai panaudojo žodį darbo laikotarpiai, kurie yra ypatingąja teisena nenustatinėjami. Pareiškėjo pareiškime ir reikalavime tokio žodžio nėra, kas galimai įtakojo bylos esmės neatskleidimą.

1.5. Teismo nutartis yra formali, nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžianti pareiškėjo, kaip silpnesnės proceso šalies, teise ir teisėtus interesus į teisingą teismo procesą bei teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisingumo principus.

1.6. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytų naujų juridinę reikšmę turinčių pagrindų, kas sąlygojo bylos neatskleidimą bei formalios nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.

11. Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, pareiškėjas atskirajame skunde nepagrindė dėl ko būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

2.2. Teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, motyvavo savo išvadas, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ir keisti pareiškėjo atskirojo skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

2.3. Apeliantas atskirajame skunde remiasi Kauno regioninio valstybės archyvo, Kauno miesto savivaldybės archyvo ir kitų įstaigų raštais, kuriuose nurodoma, kad jo prašomi pateikti buvusių darboviečių buhalterinės apskaitos dokumentai neišlikę, neperduoti arba sunaikinti, todėl jis tik teismine tvarka gali nustatyti juridinę reikšmę jam turinčius faktus. Tačiau pažymėtina, kad visuose minėtuose raštuose nurodomi apelianto darbo laikotarpiai yra nuo 1962 m. iki 1980 m. Pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. – 0,4417 yra apskaičiuotas pagal 1985, 1986, 1987, 1988 ir 1989 metų pajamas, vadovaujantis iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. atskirai pagal penkerių palankiausių paeiliui einančių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Pensijų įstatyme nenumatyta galimybė apskaičiuoti asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą iš kito laikotarpio. Todėl bet kokie duomenys, nepatenkantys į paminėtų metų laikotarpį, neturės įtakos pareiškėjo senatvės pensijos dydžiui ir teisinių pasekmių nesukels. Dėl kompensacijos už darbą ypatingomis darbo sąlygomis ne kartą yra pasisakęs Kauno apylinkės teismas savo nutartyse, nagrinėjęs daugkartinius pareiškėjo prašymus, kurias skundžiamoje nutartyje paminėjo ir teismas.

Šalies argumentai

2.4. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė pagrįstą išvadą, kad juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinų tam sąlygų – pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukels materialinių teisinių padarinių bei jis turi dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl pagrįstai nutraukė iškeltą civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta, nustačius, jog pareiškėjo patikslintas pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus sieja su nepertraukiamo darbo stažo (periodu nuo 1962 m. gruodžio 16 d. iki 1986 m. gegužės 23 d.), t. y. laikotarpiais nuo vieno atleidimo iš darbo datos iki kito priėmimo į darbą datos), gautų pajamų ir sumokėtų socialinio draudimo įnašų perskaičiavimu, kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis paskyrimu ir apskaičiavimu. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl nepertraukiamo darbo stažo, gautų pajamų ir sumokėtų socialinio draudimo įnašų, darbo ypatingomis darbo sąlygomis teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, skundžiama nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo patikslintą pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

15. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, iš esmės atskirąjį skundą grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė bylos esmės, todėl nutartis neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti pareiškėjo, kaip silpnesnės proceso šalies, teise ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.

16. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde, skundžiamą nutartį priėmė remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pagrįstai nurodė, kad juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinų tam sąlygų – pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukels materialinių teisinių padarinių bei jis turi oficialius ir galiojančius dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėjo darbo knygelėje, archyvinėse pažymose yra aiškiai nurodytos datos, kada asmuo buvo priimtas į darbą, kada iš jo atleistas, darbo stažas skaičiuojamas pagal faktinę jo trukmę, Pensijų įstatymas nenumato laikotarpių, esančių tarp vieno atleidimo iš darbo ir kito priėmimo į darbą, įskaitymo į darbo stažą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs teise apskųsti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. Taip pat jis neskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (6.5) I-130, kuriuo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą (dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas) Kauno apygardos administraciniam teismui, o kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Apelianto darbo laikotarpius, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, patvirtina įrašai jo darbo knygelėje, archyvinėse pažymose, kurie yra oficialūs rašytiniai įrodymai, nepanaikinti, galiojantys, todėl, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, nėra pagrindo spręsti, kad šių duomenų nepakanka ar kad jie neišlikę ir apeliantas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

18. Dėl kompensacijos už darbą ypatingomis darbo sąlygomis ne kartą yra pasisakę teismai, nagrinėdami pareiškėjo pareiškimus ir skundus. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad pareiškėjas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į bendrosios kompetencijos teismą kreipiasi ne pirmą kartą, jo pareiškimus teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme, pareiškėjo atskirieji skundai dėl bendrosios kompetencijos teismo priimtų nutarčių atmesti apeliacinės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-564-638/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-620-259/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1407-896/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-245-390/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-912-260/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1630-390/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-224-587/2021).

19. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi kitų teismų nutartimis, kuriomis buvo sprendžiami jo pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad nutartis formali ir nemotyvuota. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020 25 punktą).

21. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir jų nekartoja bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

22. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatęs, jog pareiškėjo patikslintas pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė