- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-912-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03915-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad yra darbdavių įmokėti 33,7 proc. tarifu valstybiniai pensijų socialinio draudimo mokesčiai, iš kurių 24 proc. tarifu kenksmingumo, dirbus ypatingų sąlygų pobūdyje, nuo pareiškėjui priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1973 m. liepos 31 d. ir iki 1993 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas tam, kad jis turėtų teisę į valstybės skiriamą kompensaciją už ypatingų sąlygų pobūdžio darbą, kad jis virš 12,5 metų nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512, Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 12 d. 29 straipsnį, turėtų teisę į perskaičiavimą draudžiamųjų pajamų koeficientų pensijos valstybinio socialinio draudimo staže nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškimu iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis turi darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis, jis nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius Santakos pensijų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 10.33.S-27881 dėl valstybės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo jam bei pensijos apskaičiavimu. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) pensijų skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. atsakymo Nr. (10.1)S-82820 teismas nustatė, kad pareiškėjas jau 2013 metais kreipėsi dėl darbo stažo ypatingomis sąlygomis perskaičiavimo. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, jo manymu jam nepalankius ir neteisėtus, sprendimus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 67 straipsnyje nustatyta tvarka, duomenų nepateikė, todėl teismas juos laikė įsiteisėjusiais.
5. Teismas nurodė, kad pagal VSDPĮ nuostatas sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tai, kad tokio pobūdžio ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjui jau buvo išaiškinta Kauno apygardos teismo nutartimis, kuomet pareiškėjas su tapačiais pareiškimais kreipėsi į teismą. Todėl sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, nepagrįstai ir neteisingai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, pažeidė proporcingumo, teisingumo, objektyvumo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir kitus principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjui ankstesniais Kauno apygardos teismo sprendimais buvo išaiškinta, jog pareiškėjo pareiškimas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau minėtose bylose nebuvo pagrindų - įrodymų 2021 m. sausio 13 d. Kauno miesto savivaldybės raštų Nr. 24-2-53, Nr. 24-2- 57, Nr. 24-2-58, Nr. 24-2-51, Nr. 24-2-52 ir UAB „Autosabinos“ 2021 m. sausio 27 d. rašto Nr. SD-AD-2-21 bei kitų apskaitytų po 2021 m. kovo 3 d., kurie patvirtina, kad iš tikrųjų yra visos būtinos aplinkybės dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagristai ignoravo teismų praktiką, suformuotą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Neatsižvelgė į tai, kad nesant dokumento - teismine tvarka nustatytų juridinę reikšmę turinčių faktų, pareiškėjas neturi ko pateikti suinteresuotiems asmenims, kad įtrauktų į Lietuvos Respublikoje apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre apskaitomą pareiškėjo bylą, į kompensacijos už ypatingų darbo sąlygų pobūdį bylą, į senatvės pensijos bylą ir galėtų skirti kompensaciją už ypatingų sąlygų pobūdį virš 12,5 metų darbe ir atitinkamą pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1973 m. liepos 31 d. ir iki 1993 m. gruodžio 31 d. dirbo darbininku, šaltkalviu – remontininku, suvirintoju ir yra darbdavių įmokėti 33,7 proc. tarifu valstybiniai pensijų socialinio draudimo mokesčiai, iš kurių 24 proc. tarifu kenksmingumo, dirbus ypatingų sąlygų pobūdyje. Pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas įgijimu. Pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jo darbą tam tikrose pareigose, tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose įmonėse. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi sprendimą dėl kompensacijos skyrimo už ypatingas darbo sąlygas priima VSDFV teritoriniai skyriai, o VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas yra skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, pateikė dėl jos atskirąjį skundą.
10. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad pareiškėjas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į bendrosios kompetencijos teismą kreipiasi ne pirmą kartą, jo pareiškimus teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme, pareiškėjo atskirieji skundai dėl bendrosios kompetencijos teismo priimtų nutarčių atmesti apeliacinės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-564-638/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-620-259/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1407-896/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-245-390/2021).
11. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
12. Klausimus, ar duomenys išlikusiuose dokumentuose apie darbą tam tikrose pareigose suteikia asmeniui teisę į kompensaciją pagal VSDPĮ 67 straipsnio nuostatas, sprendžia to asmens nuolatinės gyvenamosios vietos VSDFV teritorinis skyrius, kurio sprendimai skundžiami.
13. Pareiškėjas nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius Santakos pensijų skriaus 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 10.33.S-27881 dėl valstybės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo jam bei pensijos apskaičiavimu. Iš VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. atsakymo Nr. (10.1)S-82820 nustatyta, kad pareiškėjas jau 2013 metais kreipėsi dėl darbo stažo ypatingomis sąlygomis perskaičiavimo. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs VSDFV, jo manymu jam nepalankius ir neteisėtus, sprendimus VSDPĮ 67 straipsnyje nustatyta tvarka, duomenų nepateikė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog jie laikomi įsiteisėjusiais, o pagal VSDPĮ nuostatas sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgdamas į ankstesnes Kauno apygardos teismo įsiteisėjusias nutartis, pagrįstai pareiškėjui išaiškino, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali būti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje nurodyta, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, arba prašomi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
15. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Apeliantui iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.