Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Norkutei-Aldakauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei J. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ištirtus byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo nepilnamete dukra, vengia atlikti savo pareigas jai ir daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu. Tačiau atsakovės šeima į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta tik 2017 m. gruodžio 22 d., tai reiškia, kad socialinių darbuotojų darbas su atsakove pradėtas tik prieš penkis mėnesius. Toks laikotarpis vertintinas kaip per trumpas rezultatams pasiekti. VTAS atstovė teismo posėdžio metu nurodė nesant galimybės teigti, kad dabartinė padėtis nepasikeis ir nėra duomenų, kad ateityje ji negalėtų rūpintis dukra. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina. Duomenų, kad atsakovė būtų padariusi ypatingą žalą dukros vystymuisi ar kad būtų visiškai ja nesirūpinsi, byloje nėra. Teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, kad nors atsakovė vartojo alkoholį, tačiau mergaitės be priežiūros nepalikdavo, siekia bendrauti su dukra. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad yra galimybė, jog padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia atsakovei turi būti ribojama laikinai.

Dėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo.

2015 m. spalio 15 d. Anykščių rajono apylinkės teismas patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurioje šalys susitarė, kad nepilnametės dukters E. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. K.. Iki 2017 m. lapkričio 26 d. šalių dukra gyveno su atsakove. 2017 m. lapkričio 26 d. mergaitė dėl atsakovo alkoholio vartojimo buvo perduota ieškovui.

CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. CK 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologės pokalbio su nepilnamete šalių dukra metu, mergaitė nurodė, kad su tėčiu ji žaidžia, pramogauja, pas tėtį nebūna liūdna, nori su juo gyventi, jai patinka tėvo sutuoktinė. Atsakovės atstovė nurodė, kad vaiko nuomonė užfiksuota netinkamai, nebuvo išsiaiškinta ar ji nėra įtakota ieškovo aplinkos. Tačiau teismo vertinimu pagrindo daryti išvadą, jog vaiko nuomonė užfiksuota neobjektyviai, nėra. Vaiko nuomonė buvo išklausyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologės, prašymų dėl ekspertizės skyrimo susiformavusios vaiko nuomonės priežastims ir susiformavimo aplinkybėms nustatyti pareikšta nebuvo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Be to, CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas prašant pakeisti išlaikymo dydį yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nutraukiant santuoką bendru sutikimu teismas nevertino nei vaikų poreikių, nei šalių turtinės padėties, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi atsižvelgti ir į tai ar sutartas išlaikymas atitinka esamą šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovas ieškinyje nurodė vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingas sumas. Ieškovas detalizavo, kad nepilnametės dukters higienos priemonėms reikia skirti 10 Eur per mėnesį, maitinimui mokykloje – 60 Eur per mėnesį, maistui – 60 Eur per mėnesį, vitaminams, maisto papildams, vaistams ir odontologo paslaugoms – 10 Eur per mėnesį, mokyklinėms prekėms, renginiams, klasės fondui, korepetitoriams – 30 Eur per mėnesį, drabužiams ir avalynei – 60 Eur per mėnesį, popamokinei veiklai (būreliams ir jiems reikalingoms priemonėms) – 30 Eur per mėnesį, mokesčiams (komunalinėms paslaugoms, kebelinei, internetui) ir transportui – 30 Eur per mėnesį, laisvalaikiui (kinui, baseinui, draugų gimtadieniams) – 60 Eur per mėnesį, vaiko gimtadieniui – iš viso 30 Eur. Ieškovas nurodo, kad iš viso nepilnametės dukters būtiniems poreikiams patenkinti reikia 380 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad 50 Eur per mėnesį kainuoja pailgintos grupės mokykloje lankymas. Pailgintą grupę šalių dukra privalo lankyti, nes tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė dirbą visą darbo dieną, todėl mergaitės iš mokyklos po pamokų pasiimti ir būti su ja namuose, negali. Dar didesnes išlaidas vaiko išlaikymui patirs rugsėjo mėnesį, nes vien uniforma kainuoja 60 Eur.

Be būtinųjų kiekvieno vaiko poreikių ieškovas nurodė tik poreikį korepetitoriams. Šio poreikio ieškovas niekaip nepagrindė, nenurodė kokie dalykai mergaitei nesiseka, nepateikė įrodymų apie tai, kad yra samdomas korepetitorius, nurodė, kad pats tikrina vaiko mokymąsi. Mergaitė Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologei nurodė, kad mokytis jai padeda ieškovas, jo sutuoktinė ir atsakovė. Liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė patvirtino, kad korepetitorius nėra samdomas. Nesant šio poreikio įrodymų, atitinkamai mažintina ieškovo nurodyta mokyklos reikmėms skirtina suma. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino apie papildomas išlaidas pailgintai dienos grupei, nurodė, kad su sutuoktine dirba, todėl negali paimti vaiko iš karto po pamokų. Kad vaikas lanko pailgintą dienos grupę, kuri kainuoja 50 Eur per mėnesį, patvirtino ir liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos išlaidos mokyklos reikmėms yra pagrįstos.

Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytų vaiko poreikių tenkinimui skirtinas sumas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, jog ieškovo nurodyti vaiko poreikiai yra realūs ir protingo dydžio, o vaikui išlaikyti reikalinga 380 Eur per mėnesį suma.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. I, b. l. 188), socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė šiuo metu nedirba (t. I, b.l. 158-159), jos vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų akcijų nėra (t. I, b. l. 186, t. II, b.l. 16). Duomenų, apie turimus kitus atsakovės išlaikytinius, jos kreditorinius įsipareigojimus byloje taip pat nėra.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. I, b. l. 194). VĮ Regitra duomenimis ieškovo vardu registruotos dvi nenaujos transporto priemonės (t. I, b. l. 160-185). Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (t. II, b.l. 15). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovo gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro iki 500 Eur per mėnesį (t. I, b.l. 154-157), tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad gauna apie 100-200 Eur per mėnesį priedų, komandiruotpinigių, todėl jo mėnesinės pajamos viršija 600 Eur per mėnesį (į bylą pateiktos pažymos apie gaunamą atlyginimą ir komandiruotpinigius - t. I, b. l. 12, 13). Iš į bylą pateiktos gimimo liudijimo kopijos, buities tyrimo akto nustatyta, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinį – sūnų M. V. (t. I, b. l. 17), kuris gyvena kartu su ieškovu. Duomenų apie ieškovo kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu šalys nekilnojamojo turto taip pat neturėjo, ieškovas nurodė, kad jo darbo užmokestis buvo minimalus, o atsakovė tuo metu nedirbo. Ieškovui atiteko automobilis (duomenys neskelbtini). Šiuo metus jis turi du automobilius, tačiau abi transporto priemonės yra senos, todėl šiuo atžvilgiu ieškovo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip iš esmės pagerėjusi. Be to, po santuokos su atsakove nutraukimo ieškovui gimė sūnus, kurį jis turi pareigą išlaikyti, tuo tarpu atsakovė ir toliau turi tik vieną išlaikytinę – šalių dukrą. Nors atsakovė šiuo metu nedirba, o ieškovo pajamos viršija 600 Eur per mėnesį, atsižvelgtina į tai, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas yra skirtas tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovė, būdama sveika ir darbinga (kitokių duomenų į bylą nepateikė) privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, turi pareigą rūpintis dukra, dėti pastangas susirasti darbą ir gauti pakankamo dydžio atlyginimą tam, kad galėtų vykdyti savo, kaip motinos pareigą teikti vaikui išlaikymą. Duomenų apie tai, kad atsakovė tokias pastangas deda į bylą nepateikta. Vien tai, kad atsakovė nedirba ir negauna pajamų savaime negali būti pagrindu perkelti vaiko išlaikymo finansinę naštą ieškovui. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Spręsdamas dėl šalių galimybių išlaikyti vaiką teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas su šeima nuomojasi butą, tokiu būdu užtikrindamas ir šalių dukters teisę į būstą, dėl to patiria papildomas išlaidas. Tuo tarpu iš į bylą pateikto buities tyrimo akto (t. I, b.l. 66-67) nustatyta, kad atsakovė su draugu gyvena jo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, nėra duomenų, kad ji patiria išlaidų būsto nuomai.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra panašios, todėl, šalys vaiko būtinuosius poreikius patenkinantį išlaikymą (380 Eur per mėnesį) turi teikti lygiomis dalimis – po 190 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pakeisti 2015 m. spalio 15 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai priteisimo tenkinamas. Teismas nusprendžia, pakeisti 2015 m. spalio 15 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1306-266/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą nustatant, kad atsakovė J. K., teikia išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki dukters pilnametystės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.190 str. 1 d. numato, kad jei tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise valdo tik šis tėvas arba motina. Vaiko gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu, jis skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl matymosi tvarkos.

Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad skyrium gyvenanti atsakovė bendrauja/matosi su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį iki trijų valandų viešoje vietoje. VTAS tokiam ieškovo prašymui neprieštaravo ir nurodė, kad turėtų būti nustatyta konkreti matymosi tvarka, nurodant ne tik konkrečias savaitės ar mėnesio dienas, bet ir konkretų matymosi laiką, kad tarp šalių nekiltų ginčų dėl atsakovės teisės matytis su vaiku. Atsakovės atstovė prašė nustatyti maksimalią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, kokios prašė ir atsiliepiant į prašymą dėl laikinos atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 iki 20 val. bei kas antrą savaitgalį), kad nenutrūktų vaiko ryšys su motina.

CK 3.180 straipsnyje numatyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes. Suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – saugi aplinka.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė E. K. paimta iš atsakovės ir perduota ieškovo priežiūrai dėl atsakovės žalingo alkoholio vartojimo. Iš į bylą pateiktos VTAS išvados matyti, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui, į namus socialinių darbuotojų neįsileidžia, todėl nėra galimybės patikrinti ar aplinka yra tinkama lankytis nepilnamečiam vaikui. VTAS atstovė teismo posėdžio metu teikdama išvadą nurodė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, vaikui lankytis atsakovės namuose yra nesaugu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė ir toliau vartoja alkoholį. Darytina išvada, kad atsakovė nesudaro vaikui saugių sąlygų, todėl leisti vaikui lankytis atsakovės gyvenamojoje vietoje rizikinga. Siekiant užtikrinti vaiko saugumą, atsakovė turėtų matytis su vaiku viešoje vietoje.

Kadangi bendravimas viešoje vietoje atsižvelgiant į vaiko interesus, dienos režimą, negali vykti visą dieną, atsižvelgiant į VTAS rekomendacijas dėl matymosi su vaiku tvarkos tikslinimo, nustatomas konkretus atsakovės bendravimo su vaiku laikas. Motinos valdžia ieškovei ribojama tik laikinai, todėl, siekiant, kad nenutrūktų jos ir vaiko ryšys, manytina, kad vieno susitikimo kas antrą savaitgalį šiam ryšiui išlaikyti būtų per maža. VTAS psichologės pokalbio su šalių dukra metu, mergaitė teigė norinti bendrauti su mama. Teismas sprendžia, kad pareiškėja su dukra, kaip ir iki šiol, matosi po tris valandas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bei kas antrą šeštadienį ir sekmadienį. Siekiant užtikrinti, kad vaikas, matydamasis su atsakove nepatektų į nesaugią aplinką, nustatoma, kad į sutartą viešą vietą vaiką matymuisi su atsakove pristato ieškovas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovo prašymą iš dalies ir nustato, kad atsakovė su nepilnamete dukra matosi šalių sutartoje viešoje vietoje kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. bei kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki tos pačios dienos 14.00 val.

Dėl pavardės pakeitimo.

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir pakeisti vaiko pavardę iš „K.“ į „V.“, nurodė, jog dukra nori, kad jos pavardė būtų pakeista. VTAS atstovė prašymui neprieštaravo nurodydama, kad vaiką su ieškovu sieja stiprus ryšys, vaikas tapatinasi su ieškovo šeima.

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės atstovės nuomone, nesant pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Motinos valdžios apribojimas savaime nėra pagrindas keisti vaiko pavardę, teismo posėdyje nebuvo galimybės išsiaiškinti atsakovės ir šalių dukters nuomonės šiuo klausimu, būtinybės priimti sprendimą dėl šio nepareikšto reikalavimo nėra. Nesant atsakovės sutikimo, ieškovas turi teisę reikšti šį reikalavimą pateikdamas teismui ieškinį dėl vaiko pavardės keitimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta su ieškovu, priteistas laikinas išlaikymas vaikui ir nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jo 3 dalis numato, kad tuo atveju, jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir jos matymosi su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas iš dalies. Dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymą priteisiant iš atsakovės, ieškinys patenkintas visiškai. Tokiu būdu iš viso patenkinta apie 75 procentai ieškinio reikalavimų.

Ieškovas už reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir matymosi su juo tvarkos nustatymo sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį. Iš atsakovės ieškovui priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir matymosi su juo tvarkos nustatymo, taip pat po pusę (po 37,50 Eur) žyminio mokesčio už iš dalies patenkintus reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko matymosi su atsakove tvarkos nustatymo. Iš viso iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamas 150 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėjimo, todėl žyminis mokestis patenkinus šį reikalavimą turėtų būti priteistas iš atsakovės. Tačiau atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybės naudai, todėl iš jos žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad patyrė 250 Eur išlaidas teisinei pagalbai rengiant ieškinį, 30 Eur išlaidas – rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir 250 Eur išlaidas – už atstovavimą teisme, iš viso 530 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Tenkinant 75 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui atitinkamai priteisiama 397,50 Eur jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kas kartu su žyminiu mokesčiu sudaro iš viso 547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistinų iš atsakovės ieškovui.

Iš ieškovo valstybės naudai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai. Remiantis į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, šios išlaidos sudarė 331,50 Eur. Atmetus 25 procentus ieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 82,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 8,65 Eur. Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės naudai atleista. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 25 procentai šių išlaidų, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 2,16 Eur.

Iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 85,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1306-266/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą nustatant, kad šalių nepilnametės dukters E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškovu N. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2015 m. spalio 15 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1306-266/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą priteisiant iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki dukters pilnametystės.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovas N. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) matymosi su nepilnamete dukra E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią ieškovas N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pristato vaiką matymuisi su atsakove į atsakovės ir ieškovo sutartą viešą vietą kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. bei kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki tos pačios dienos 14.00 val.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 547,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 85,04 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 04 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalį dėl motinos teisių apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.