Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2023 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau – Institucija) buvo gautas D. K. pareiškimas dėl to, kad vaizdo medžiagoje, kurią pateikė pareiškėja R. P. – Š. dėl D. K. padaryto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), matyti ir to automobilio vairuotojo, kuriuo važiavo pareiškėja, padaryti net keli KET pažeidimai. 2025 m. vasario 11 d. D. K. pateikė dar vieną pareiškimą analogišku turiniu, kaip ir 2023 m. gruodžio 29 d.

2. Institucija 2025 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną kadangi nenustatyti administracinio nusižengimo požymiai.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 6 d. gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas pareiškėjo D. K. skundas, kuriuo Pareiškėjas prašė panaikinti Institucijos nutarimą bei patraukti administracinėn atsakomybėn atitinkamus asmenis, kurie galimai pažeidė KET reikalavimus.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartimi D. K. skundas netenkintas, 2025 m. vasario 21 d. Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu konstatavus, kad pagrindo naikinti priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą nėra, kadangi yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas senaties terminas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. K. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ROIK 25266043006), patraukti atsakomybėn pažeidėją, atstatyti teisingumą ir pasitikėjimą policija, inicijuoti ANK 39 straipsnio pakeitimą, kad senaties terminas galėtų būti teismo pratęsiamas.

5.1. Skunde Vilniaus apygardos teismui pateikiami iš esmės analogiški argumentai, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad teismas priimdamas nutarimą neatkreipė dėmesio į tai, kad, pareiškėjo nuomone, S. V. ir antrojo poskyrio viršininkas Š. O. dirbo aplaidžiai, kadangi KET pažeidimai yra akivaizdūs (vaizdo medžiagoje ir nuotraukos IMG_8231 ir nuotraukas Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4). Jis nuolat prašė pakviesti ekspertus, Institucija ir pirmosios instancijos teismas turėjo tai padaryti, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami, dėl to pareiškimų ir skundų nagrinėjimo laikas tęsėsi iki sueinant senaties terminui ir taip buvo elgiamasi tyčia. Kadangi iš gautų atsakymų į pareiškimus ir skundus, teismo posėdžių metu ir iš teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties yra aišku, kad pareigūnų tikslas buvo ne išsiaiškinti ir nubausti pažeidėją, o bet kokiomis priemonėmis išsukti pažeidėją nuo atsakomybės priimant neteisingus sprendimus ir užvilkinant tyrimą (slepiant įrodymus, nepritraukiant ekspertų, ignoruojant aiškius vaizdo medžiagoje užfiksuotus KET pažeidimus), kad sueitų senaties terminas pagal ANK 39 straipsnį. Pareigūnams atliekant tokius veiksmus susvyruoja teisingumas, o Policija tampa nusižengėlių gelbėtoja ir užtarėja. Ko pasėkoje jis, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, ima nepasitikėti policija.

5.2. Skunde teigiama, kad pareiškėjas pranešė apie kito vairuotojo padarytus tris kelių eismo taisyklių ir ANK pažeidimus, dėl ko asmuo turėtų būti nubaustas. Byloje yra pateiktos paties nusižengimus padariusio vairuotojo nuotraukos, kurios patvirtina administracinių nusižengimų padarymą – greičio viršijimą, važiavimą nesilaikant atstumo nuo kitos transproto priemonės bei kliudimą aplenkti. 2025 m. gegužės 27 d. vykstant teismo posėdžiui paaiškėja, kad nuotraukos iš USB laikmenos, kas yra svarbiausi įrodymai, nėra prijungtos prie bylos. Jų nebuvimas įtakojo pareigūnus priimti neteisingus sprendimus. Administracinio nusižengimo byla ROIK 25266043006 buvo pradėta pagal administracinio nusižengimo kodekso (toliau ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, bet nebuvo pradėta pagal 420 straipsnio 1 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį, kaip buvo prašoma 2025 m. vasario 11 d. pareiškime. Įrodymų nuotraukose ir vaizdo įraše yra pakankamai.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo D. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti, nes administracinio nusižengimo byloje ROIK 25266043006 apeliantas neįgavo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, numatyto ANK 575 straipsnyje. Skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje eII-200-834/2025 nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju D. K. prašo administracinio nusižengimo bylą atnaujinti ir patraukti atsakomybėn pažeidėją.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą vadovaudamasis ANK 39 straipsniu, kai turėjo klausimą išspręsti iš esmės.

9. Aukštesnysis teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad nubaudimo senaties terminai pasibaigė didžia dalimi dėl policijos kaltės. Institucija klaidino pareiškėją, ne mažiau kaip trijuose atsakymuose nurodydama, kad pagal jo 2023 m. gruodžio 29 d. pareiškimą priimtas sprendimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną, kai iš tiesų joks sprendimas pagal minimą pareiškimą nepriimtas iki šiol. Būtent tokia, neatitinkanti tikrovės informacija pareiškėjui pateikta 2024 m. sausio 29 d. tyrėjos V. Ž. atsakyme „dėl pareiškimo reg. Nr. 1-AP-12973“, 2025 m. vasario 13 d. tyrėjos S. V. atsakyme „Dėl pareiškimo Nr. 10-AP-1097“, 2025 m. vasario 26 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus atsakyme. Tuo tarpu, kaip paaiškėjo iš apeliacinės instancijos teismui pateikto tyrėjos S. V. atsakymo, remiantis DVS duomenimis, pagal D. K. skundą Nr. 10-AP-12973, išskyrus atsakymą D. K., daugiau jokių veiksmų atlikta nebuvo.

10. ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 608 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. ANK nėra nurodyta, kokia forma turi būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau neabejotina, kad toks sprendimas turi būti rašytinis ir oficialiai priimtas. Teismas neturi prieigos prie policijos pareigūnų vidaus tvarkas reglamentuojančių teisės aktų, tačiau yra viešas Lietuvos Policijos Generalinio Komisaro įsakymas Nr. 5-V-18 „Dėl administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro automatiškai formuluojamų blankų formų ir klasifikatorių patvirtinimo“, kuris, (nors dar galiojantis, neabejotinai turi būti pasikeitęs dėl sąvokų neatitikimų), patvirtina, kad egzistuoja būtent rašytinė nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos forma. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro Rekomendacijose dėl administracinių nusižengimų teisenos Lietuvos Respublikos prokuratūroje, yra numatyta, kad Prokuroras, nustatęs, kad yra ANK 591 (teismo pastaba – dabar ANK 565¹) straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo tyrimą (Rekomendacijų 14 punktas). Nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nutarimo perduoti administracinio nusižengimo medžiagą pagal kompetenciją įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Jei pareiškėjo ar jo atstovo elektroninio pašto adresas pareiškime nenurodytas, pranešimas siunčiamas paštu. Nutarime būtina išaiškinti apskundimo tvarką ir terminus. Prie nutarimo pridedamas lydraščio nuorašas. Jeigu nutarimas siunčiamas elektroniniu paštu, pridedama elektroninio laiško, patvirtinančio nutarimo išsiuntimą, patvirtinta kopija (Rekomendacijų 18 punktas).

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks sprendimas priimtas žodine forma pažeistų tiek pareiškėjo, tiek asmens, kurio atžvilgiu administracinę teiseną atsisakoma pradėti, teises. Nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos yra teisės aktas, kuris gina asmens, prieš kurį teisena nutraukta, teises, kad tokia teisena nebūtų pradėta iš naujo, kaip galiausiai įvyko ir nagrinėjamu atveju. Formalus oficialiai raštu priimtas nutarimas užtikrintų non bis in idem principo apsaugą, priešingai, nei žodine forma priimtas sprendimas. Tuo pačiu ginamos ir pareiškėjo teisės. Kaip matyti iš 2024 m. sausio 29 d. tyrėjos atsakymo pareiškėjui, sprendimas atisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną (kuris iš tikrųjų neegzistuoja), neva priimtas vadovaujantis konkrečiomis teisės normomis, t. y. ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi. Kai toks sprendimas faktiškai yra neegzistuojantis, iš pareiškėjo yra atimama teisė jį apskųsti. Ši teisė iš jo atimama ir, kaip nagrinėjamu atveju, neišsiuntus D. K. galiausiai priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jau po tokio nutarimo priėmimo jam pateikiant atsakymą raštu nenurodant konkretaus sprendimo priėmimo datos, numerio, ir netgi neteisingai perteikiant priimto sprendimo esmę.

12. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ANK 39 straipsnyje numatytas senaties terminas pasibaigė didžia dalimi dėl Institucijos kaltės. Tai patvirtina išdėstytos aplinkybės, taip pat, pačios Institucijos paaiškinimai pateikti pirmosios instancijos teismui, bei Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Instituciją klausdamas, kada pareiškėjui buvo išsiųstas nutarimas, ir Institucija atsakė, jog nutarimas jam išsiųstas nebuvo. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas skundą kreipėsi su prašymu atsiųsti Institucijos keliuose raštuose pareiškėjui minimą sprendimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau iš Institucijos gautas jau minėtas atsakymas, jog pagal D. K. pateiktą skundą Nr. 10-AP-12973 jam buvo pateiktas atsakymas el. paštu dėl teisenos nepradėjimo. Atskiri veiksmai administracinių nusižengimų registre daryti nebuvo. Pagal D. K. pateiktą skundą Nr. 10-AP-1097 buvo pradėta administracinė teisena ROIK 25266043006, kuri buvo nutraukta.

13. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

14. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas BK 95 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinamas taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Šiame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas išaiškinimas aktualus ir sprendžiant klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo. Nustačius, jog administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog nusižengimas buvo padarytas.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti institucijos nutarimą, kartu motyvuodamas, jog suėjo ANK 39 straipsnyje nustatytas terminas, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Toks sprendimas palieka galioti du vienas kitam prieštaraujančius administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindus. Nors senaties terminas pasibaigė jau po 2025 m. vasario 21 d. Institucijos nutarimo priėmimo, teismas, nutraukdamas bylą dėl senaties, vienu metu ir netiesiogiai konstatavo, kad Institucijos sprendimas yra nepagrįstas, ir paliko jį galioti. Kaip jau minėta, nutraukti bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ANK 39 straipsnio pagrindu galima tik konstatavus, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, tuo tarpu Institucijos nutarimas buvo priešingas – nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant objektyvių duomenų, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas.

16. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apygardos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-46-1020/2019, AN2-184-817/2024, AN2-183-957/2025; Klaipėdos apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-41-557/2020, AN2-224-417/2024; Kauno apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-138-928/2025, eAN2-221-530/2025 ir kt.)

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, nepaisant to, kad yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas senaties terminas, klausimas, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir kokiu pagrindu turi būti nutraukta administracinio nusižengimo teisena, turi būti išspręstas. Jei apygardos teismas įvertinęs surinktus įrodymus priimtų galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose, kai šių klausimų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, atimtų iš šio asmens teisę į apeliacinį skundą. Įvertinęs susidariusią situaciją, apygardos teismas sprendžia, kad tikslinga apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, išspręsti klausimą, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir priklausomai nuo išvadų, arba konstatuoti Institucijos nutarimo nepagrįstumą, arba, konstatavus, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nutraukti bylą dėl senaties.

18. Nutarus, kad skundas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, aukštesnysis teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo prašymų ir skundo argumentų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams nagrinėti iš esmės.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.