Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-404-832/2016

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. gegužės 2 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs G. Š. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. (K.) 2016 m. balandžio 30 d. 12.24 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,77 ± 0,02 promilių girtumas), bei neužsisegusi saugos diržo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 196 punktų reikalavimus.

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus. Vienas iš pažeidimų (numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Duomenys, kuriais G. Š. (K.) grindžiamas kaltinimas padarius jai inkriminuotus pažeidimus, yra šie: 2016 m. balandžio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno R. G. tarnybinis pranešimas, alkotesterio „Drager Alcotest 68110“ patikrinimo Nr. 3529 šaknelė, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos G. Š. (K.) paaiškinimas.

Teismo posėdyje G. Š. paaiškino, kad vakare su draugėmis kartu buvo išgėrusi šampano. Kai vairavo automobilį nesijautė neblaivi ir nesitikėjo, kad galėtų įpūsti. Ją sustabdžius policijos pareigūnams, net jiems iš pradžių nekilo įtarimo dėl jos neblaivumo. Po pažeidimo suforminimo važiavo į Mažeikių ligoninę priduoti kraują, tačiau jai pasakė, kad Mažeikiuose kraujo netiria ir todėl kraujas tyrimams iš jos paimtas nebuvo. Šiuo metu ji gyvena su mažamete dukra (duomenys neskelbtini), su vyru po santuokos kartu išgyveno tik tris mėnesius, šiuo metu ruošia dokumentus skyryboms.

Dėl G. Š. kaltės padarius jai inkriminuotus teisės pažeidimus teismui nekyla abejonių, tačiau spręstina dėl teisingos administracinės nuobaudos paskyrimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėję, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-3-2011).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Šioje byloje nustatyta, kad G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau už analogišką pažeidimą niekada nebuvo bausta. Vadovaujantis ATPK 36 straipsniu laikoma nebausta (2014-04-09 bausta už greičio viršijimą). G. Š. dirba turto vertintojos asistente, viena augina mažametę dukrą (beveik 3 metų), todėl darbo reikalais, nuolat reikia vykti į vertinamus nekilnojamojo turto objektus bei vežti vaiką į darželį. G. Š. nustatytas girtumas nežymiai viršija minimalią leistiną normą, kuriai esant galima vairuoti transporto priemones, pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs byloje ištirtus duomenis, G. Š. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad, remiantis bylos duomenimis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už padarytą pažeidimą G. Š. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Teismo nuomone, sankcijoje numatyta administracinė nuobauda negalėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Taigi, teismas, individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą nuodugniai įvertinęs pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju sukėlė administracinis teisės pažeidimas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. ATP-582-300/2014, ATP-51-519/2014, ATP-111-332/2014, ATP-279-282/2014, ATP-28-616/2016), į tai, kad už analogiškus pažeidimus skiriamos bausmės, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu mažinamos (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-732-508/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-414-417/2014 ir t. t.), mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, bus pasiekti paskiriant G. Š. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis), t. y. skiriant jai trumpesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 224 ir 287 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti G. Š. (K.) padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir paskirti jai:

- pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

- pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, G. Š. (K.) paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, G. Š. (K.) laikoma netekusia specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnis).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir bylos numerį (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.