- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- ATP-582-300/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03160-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- S. M.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens S. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. 23.07 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (po paklaidos pritaikymo 0,60 promilių alkoholio), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubaustas asmuo – S. M. – prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimą ir palikti galioti jam paskirtą 1000 Lt baudą arba ją padidinti, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Skunde nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė minimalią sankcijoje numatytą 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam, nei minimalus, t. y. 8 mėnesių laikotarpiui, tačiau nebuvo atsižvelgta į teismo posėdyje išdėstytus jo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su jo mažamečiais vaikais, kuriais, apelianto teigimu, atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į šiuo metu jo šeimoje susiklosčiusias faktines aplinkybes, niekas negalės tinkamai pasirūpinti. Nurodo, kad jis yra vedęs, su žmona A. augina dukrą N., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai, o prieš pat teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, (duomenys neskelbtini) jiems gimė antras vaikas. Todėl teigia, kad atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, jų šeimoje susidarė tokia situacija, kad nebėra galimybės tinkamai, kad nenukentėtų jų interesai, pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Grįsdamas savo skundo reikalavimą nurodo, kad jo dukra N. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, jie gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną rytą jis turi vežti dukrą į mokyklą, nes ji dar maža ir negali savarankiškai nuvažiuoti, be to, nėra tiesioginio autobuso maršruto, kad mažametė dukra saugiai pasiektų mokyklą, kuri yra centrinėje miesto dalyje. Be to, nurodo ir tai, kad dukra tris kartus per savaitę lanko plaukimo treniruotes, ten ją taip pat būtina vežioti, nes savarankiškai nuvažiuoti ji tikrai dar nesugeba ir negali, o, atsižvelgiant į tai, kad artėja šaltasis metų periodas, mergaitės neparvežimas iš baseino, bandant jai savarankiškai grįžti į namus, būtų neabejotina priežastis susirgti peršalimo ligomis. Apelianto teigimu, šeimoje gimus antrai dukrai, ją reikės vežioti vaikų gydytojo (pediatro) konsultacijoms, tai, pasak pažeidėjo, bus neįmanoma, jei jam bus atimta teisė vairuoti. Taip pat nurodo, kad artėja šaltasis metų periodas, todėl vežti kūdikį visuomeniniu transportu yra nesaugu dėl galimybės užsikrėsti peršalimo bei virusinėmis ligomis, o piniginių lėšų dažnai naudotis taksi paslaugoms jų šeima neturi. Apelianto teigimu, jo brolis gyvena užsienyje, o žmonos brolis – užmiestyje, todėl jie neturi į ką kreiptis pagalbos, o jis yra UAB „M.“ direktorius, jo darbas susijęs su kompiuterinės įrangos ir mobiliųjų telefonų remontu, todėl kiekvieną dieną jam tenka važinėti pas klientus ir atsarginių detalių tiekėjus. Pažeidėjo teigimu, jis šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas, o teisės vairuoti atėmimas reikštų ir jo pragyvenimo šaltinio atėmimą, tai šiuo metu būtų tiesiog baisu, nes šeimai pagausėjus, šeimos poreikiai labai padidėjo. Nurodo, kad jo ir jo žmonos tėvai yra pensininkai, automobilio jie nevairuoja, jis su žmona rūpinasi jų sveikata, vežioja gydytojo konsultacijoms, o žmonos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) miesto rajone, be to, anytos judėjimas yra ribotas dėl pakeisto kelio sąnario ir sutrikusio širdies ritmo. Taigi teigia, kad šiuo metu tik jis vienas fiziškai gali vairuoti automobilį, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reikštų ir pareigos rūpintis savo mažamečiais vaikais bei senyvo amžiaus tėvais suvaržymą. Pažeidėjo teigimu, jis yra pareigingas, neteistas, o dėl padaryto pažeidimo labai nuoširdžiai gailisi, jam gėda prieš savo šeimos narius, kuriems jo pagalba būtina, ir ypač dabar. Apeliantas pažada ateityje nedaryti jokių naujų teisės pažeidimų, pavyzdingai ir sąžiningai elgtis, ir jis supranta, kad vairavimas išgėrus galėjo sukelti sunkias pasekmes ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir kad toks jo poelgis nėra pateisinamas, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jis suprato savo priešingų teisei veiksmų žalą, už vairavimą išgėrus anksčiau nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, anksčiau nėra vairavę išgėręs, tai galėjo lemti jo per didelį pasitikėjimą, kad gali vairuoti, nes buvo išgėręs vieną bokalą alaus, todėl ir buvo įsitikinęs, kad jo išgerto alkoholio (alaus) kiekis neviršys įstatyme leidžiamą normą, ir sėsdamas už vairo manė, kad Kelių eismo taisyklių nepažeis. Dėl to apeliantas mano, kad jam pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra per griežta, sukelianti neigiamas pasekmes, neproporcingas administracinės nuobaudos tikslams, ir šiuo atveju pažeidžianti jo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Pasak apelianto, šiuo atveju vien baudos paskyrimas atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus ir tai tikrai jam nebūtų tik simbolinė nuobauda.
Atsiliepimu į administracine tvarka nubausto asmens S. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo S. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad S. M., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 1000 Lt bauda, ir taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Apeliaciniu skundu S. M. kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą neginčijama, tačiau skundu keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnė nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Taigi teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, turi turėti galimybę individualizuoti griežtą nuobaudą, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, būtent tai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.
Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. M. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą – 0,60 promilės), kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (0,41 promilės), kad jis Kelių eismo taisykles pažeidė dėl subjektyvaus įsitikinimo, jog yra blaivus, jog per 17 metų vairavimo stažą yra baustas 5 kartus administracine tvarka, tačiau už ne itin pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bei du kartus taikyti administraciniai nurodymai, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, už vairavimą neblaiviam administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas tvirtina, kad S. M. iš karto sutiko su padarytu pažeidimu ir gailėjosi (2–3 b. l.). Taigi nėra pagrindo abejoti pažeidėjo prisipažinimu, tai apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be to, skiriant pažeidėjui mažesnę nei jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad S. M. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbe, kad šiuo metu jis turi du mažamečius vaikus, kurių vieną reikia vežioti į mokyklą, baseiną, o gimus naujagimiui žmona to padaryti negalės, bei dėl tėvų priežiūros juos reikalinga vežti pas gydytojus, kad jo veiksmais nebuvo sukelta pavojaus kitiems eismo dalyviams, bei nepadaryta jo veiksmais žalos tretiesiems asmenims.
Įvertinęs visus šiuos nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui, kad konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atkreipdamas dėmesį į S. M. padaryto pažeidimo situaciją, į tai, kad jis iškart pripažino vartojęs vieną skardinę alaus, o tai iš esmės atitinka ir jam nustatytą neblaivumo laipsnį, t. y. kad jis Kelių eismo taisykles pažeidė dėl subjektyvaus įsitikinimo, jog yra blaivus, o tai rodo mažesnį pažeidėjo pavojingumą ir, teismo vertinimu, labiau perdėtą pasitikėjimą savo savijauta, o ne piktybiškumą ar akivaizdų ir tendencingą teisės normų nepaisymą, sprendžia, kad S. M. padarytas pažeidimas, nors ir nepateisinamas, tačiau yra daugiau atsitiktinis jo neigiamas poelgis, nulemtas nepalankiai susiklosčius tam tikrai gyvenimiškai situacijai, ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad S. M. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 8 mėnesiams ir 1000 Lt dydžio bauda yra per griežta ir neproporcinga nuobauda.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas anksčiau išdėstytas ir išanalizuotas aplinkybes, yra tos nuomonės, kad konkrečiu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Tad atsižvelgęs į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, S. M. asmenybę, duomenis, susijusius su pažeidėjo šeima ir teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju S. M. apylinkės teismo paskirta 1000 Lt bauda ir nuo apylinkės teismo sprendimo priėmimo trunkantis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pažeidėjui jau sukėlė pakankamai neigiamas administracinės nuobaudos paskyrimo pasekmes ir taip pasiekė administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo S. M. padarytą pažeidimą, tačiau paskyrė per griežtą ir neproporcingą nuobaudą. Todėl skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalis dėl S. M. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtos nuobaudos keistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimą pakeisti:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, S. M. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.