- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-414-417/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00268-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarimo, kuriuo S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. 2014 m. balandžio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 5 d., apie 19.33 val., kelio Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai 3,00 kilometre, Klaipėdos rajone, būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,59 promilės alkoholio), vairavo transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu S. B. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. B. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarimą pakeisti, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Nurodo, kad nors teismas skyrė minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes toks teismo sprendimas sukels sunkių pasekmių apelianto, taip pat ir jo šeimos gyvenime. Apeliantas nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia organui (pareigūnui), nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgus į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Skunde nurodo, kad jis neneigė savo kaltės, paaiškino, kad vairavo išgėręs naminio vyno, todėl nemanė, kad nuo šio namų gamybos gėrimo gali taip stipriai apsvaigti, dėl to labai gailisi. Jis dirba, yra vedęs, rūpinasi ir išlaiko savo šeimą, charakterizuojamas teigiamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pažeidimą padarė tik nesuvokdamas ir nesuprasdamas, kad naminis vynas gali taip stipriai apsvaiginti. Nors teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra nubaustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą dėl greičio viršijimo, tačiau šis pažeidimas nesukėlė sunkesnių padarinių, jis nėra susijęs su jo padarytu pažeidimu, numatytu ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino atsakomybę lemiančias aplinkybes, netinkamai individualizavo nuobaudą, todėl nuobauda, kurią paskyrė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nėra adekvati padarytam pažeidimui ir faktinėms aplinkybėms. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių nebuvimą, jo asmenybę, apeliantas daro išvadą, kad, nors ir paskirta minimalaus dydžio ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta nuobauda, tačiau ji labai apsunkintų jo normalų gyvenimą, todėl tai nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė.
Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir teigia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, tai leis jį pakankamai nubausti bei atgrasyti nuo naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Įvertinęs visas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą jam paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl yra teisinis pagrindas keisti skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas nurodo, kad S. B. skundas yra nepagrįstas, todėl jis netenkintinas, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarimas turėtų būti paliktas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
S. B. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad S. B. pripažįsta, kad padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl S. B. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl jo kaltės nepasisako. Apeliantas skundu prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų.
ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Skirdamas nuobaudą S. B. apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, o būtent į tai, kad padarytas tyčinis pavojingas administracinis teisės pažeidimas, kad pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis apsvaigimo laipsnis, į kitas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinęs visas aplinkybes, apylinkės teismas S. B. skyrė minimalią ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Šiame kontekste pažymėtina, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų (ATPK 126 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėtina, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ATPK 126 straipsnio 1 dalis). Taigi, esminis kriterijus, atribojantis šiuos amdinistracinius teisės pažeiidmus, yra asmens neblaivumo laipsnis. Lengvas girtumo laipsnis yra nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės, o vidutinis girtumo laipsnis yra nuo 1,51 iki 2,5 promilės. Šiuo atveju S. B. alkotesteriu buvo nustatytas 1.59 promilės girtumas, įvertinus 1,7 proc. alkotesterio paklaidą pažeidėjo naudai, S. B. buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas. Taigi, S. B. nustatytas girtumas tik nežymiai (0,06 promilės) viršijo ATPK nustatyto lengvo girtumo laipsnį, dėl kurio jo veika būtų kvalifikuota ir nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuri numato švelnesnę nuobaudą. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, tai, kad S. B. sutiko su padarytu administraciniu teisės pažeidimu, savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad jis yra vedęs, augina mažametę dukrą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nebuvo baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, apygardos teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pažeidėjui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat būtina pažymėti, kad S. B. padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, – gali būti pasiekti S. B. taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui negu ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas minimalus. Apygardos teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 1 (vieneriems) metams būtų teisingas ir proporcingas padarytam pažeidimui, todėl S. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą apylinkės teismo paskirta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams – keičiama į 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarimą, kuriuo S. B. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, pakeisti:
S. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, paskirti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.