Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo R. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nubausta už tai, kad 2013 m. spalio 25 d. 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Pontiac Transsport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdama susijusi su eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Pontiac Transport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 231 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei padarė pakankamai argumentuotas išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad R. Ž. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantė teigia, kad jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų vien dėl to, kad jame nenurodyta apie vairuotojo pažymėjimo sulaikymą, yra nepagrįstas. Pastebėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas iš karto po nustatyto pažeidimo – 2013 m. spalio 30 d. ir tą pačią dieną – 2013 m. spalio 30 d. jos vairuotojo pažymėjimas, išduotas R. K. vardu, buvo sulaikytas ir apeliantei buvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas (13 b. l.). Pati apeliantė skunde nurodo, kad jos vairuotojo pažymėjimas buvo sulaikytas. Pagal ATPK 269 straipsnio 3 dalį apie asmens vairuotojo paėmimą įrašoma į administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame apie R. Ž. sulaikytą vairuotojo pažymėjimą nenurodyta, tačiau tokių duomenų neįrašymas į protokolą nelaikytinas esminiu ATPK pažeidimu, dėl kurio skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas kaip iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, iš byloje esančio surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti visi būtini ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, todėl daroma išvada, kad R. Ž. surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas atitinka visus ATPK 260 straipsnio reikalavimus. Dėl to konstatuojama, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs R. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK 280 straipsnio 2 punkto reikalavimų. Taip pat nepagrįstas ir apeliantės skundo argumentas, kad nutarimas, kuriuo jai paskirta nuobauda, neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų vien dėl to, kad skundžiamame nutarime įvardintas R. Ž., tačiau kito asmens pavardė nurodyta tik vienoje vietoje, o nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodyti duomenys yra R. Ž., todėl laikoma, kad nutarime padaryta technine klaida, kuri skundžiamo nutarimo nedaro neteisėtu ir naikintinu. Be to, skundžiamame nutarime nurodyti iš esmės visi ATPK 286 straipsnio 2 dalyje numatyti duomenys, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas. Be to, iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo 2013 m. spalio 30 d. protokole nurodytas kaltinimas, kuris identiškas skundžiamame nutarime nurodytam kaltinimui, su kuriuo R. Ž. buvo supažindinta pasirašytinai, pati savo parašu patvirtino, jog jai teisės išaiškintos, kad protokolo kopiją (nuorašą) gavo, todėl skundo teiginiai, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, t. y. turėti atstovą, yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš R. Ž. skundo, pastaroji nemano esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Tokie argumentai iš dalies teisingi.

Pagal ATPK 284 straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).

Byloje nustatyta, kad 2013-10-25 įvyko eismo įvykis – prasilenkdamos priešpriešiais važiuojančios priemonės, kurias vairavo A. D. ir apeliantė, kontaktavo galinio vaizdo veidrodėliais. Iš 2013-10-31 nutarimo matyti, kad už eismo įvykį – automobilio „Pontiac Transport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. už apeliantės automobilio apgadinimą kalta pripažinta ir 100 Lt bauda nubausta A. D. (31 b. l.). Nors apeliantė skunde teigia, kad ji nesuprato, jog įvyko tikras eismo įvykis ir ar jos automobilio galinio vaizdo veidrodėlis to įvykio metu buvo apgadintas ar anksčiau, yra nepagrįsti, nes pati R. Ž. pripažino, kad po to, kai pravažiuojantis automobilis kliudė jos vairuojamą automobilį, ji sustojo, buvo išlipusi iš savo automobilio, kad nebuvo padaryta žymi žala. Tokius R. Ž. paaiškinimus patvirtina ir jos sutuoktinio paaiškinime užfiksuoti duomenys (8 b. l.). Kelių eismo taisyklių 3.11 punkte numatyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Taigi, R. Ž. paaiškinimai, jog ji buvo sustojusi, kad nebuvo padaryta žymi žala, rodo, kad ji suprato, jog įvyko tikras eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ir jos automobilis. Byloje esantis A. D. pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas patvirtina, kad jos vairuojamas automobilis buvo sustojęs, pati apeliantė parodė, jog buvo išlipusi iš savo vairuojamo automobilio, todėl daroma išvada, kad ji turėjo matyti sustojusį A. D. automobilį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 5 metų <...>“.

Apeliantė neneigia fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, pripažino, kad buvo sugadinta ir jos vairuojama transporto priemonė, kad apie eismo įvykį pranešė tik savo vyrui. Tokias aplinkybes patvirtina ir apeliantės sutuoktinio paaiškinimas. Be to, šie R. ir R. Ž. paaiškinimai atitinka A. D. parodymus bei kitus byloje esančius duomenis. Visuma byloje surinktų duomenų, tarp jų ir pačios apeliantės paaiškinimai, patvirtina, kad R. Ž. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos. Nekyla abejonių, kad R. Ž. pajuto, kaip kontaktavo jos vairuojamas ir priešais atvažiuojantis automobilis ir kaip vairuotoja aiškiai matė to padarinius – iškritęs iš dėklo veidrodėlio stiklas (9 b. l.), vadinasi, transporto priemonė buvo apgadinta. Tačiau apeliantė tikslingai rinkosi elgesio variantą, įvykio vietoje nepasiliko, nuvažiavo toliau, nepranešusi policijai ar neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Visa tai, teismo nuomone, rodo, kad R. Ž. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdama KET 231.1. punkto reikalavimus, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.4. punkto reikalavimus.

Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. 2013 m. spalio 25 d. 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio, nepranešusi policijai pasišalino iš įvykio vietos. Dėl to R. Ž. tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir nėra teisinio pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nutraukti.

Tačiau, teismo nuomone, R. Ž. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį apylinkės teismo paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – šiuo konkrečiu atveju yra neproporcinga nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjos asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad R. Ž. dirba, dėl eismo įvykio, su kuriuo susijusi apeliantė, didelės žalos neatsirado – buvo apgadinti dviejų automobilių veidrodėliai, kas rodo mažesnį R. Ž. padarytų KET pažeidimų pavojingumą eismo saugumui. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ne R. Ž. veiksmai buvo eismo įvykio kilimo priežastimi. Teismas įvertina ir tai, kad apeliantės automobilių vairavimo stažas yra nuo 2000 metų (4 b. l.) ir iki šiol administracine tvarka ji nebuvo bausta (21 b. l.). Visos paminėtos aplinkybės byloja R. Ž. naudai ir vertinamos kaip jos atsakomybę švelninančios. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, jog yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, taikyti R. Ž. švelnesnę administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje skundžiamas nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktas,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, R. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 600 Lt ir sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.