Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Ž., sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. Ž., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2013 m. spalio 25 d. 17 val. 20 min. Šiauliuose, Dainų gatvėje, ties namu Nr. 5, vairuodama automobilį PONTIAC TRANS SPORT, v.n. (duomenys neskelbtini) ir būdama susijusi su eismo įvykiu, kuriuo metu buvo apgadintos transporto priemonės „Renault Kangoo“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir PONTIAC TRANS SPORT, v.n. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 231 p.

R. Ž. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau jį į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272n str. 1 d. byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Liudytoja A. D. parodė, kad įvykio metu važiavo Šiauliuose, Dainų gatve. Apvažiuojant prie dešinio bordiūro pastatytus automobilius, ji pamatė prieš priešais atvažiuojantį baltos spalvos automobilį. Prasilenkimo metu automobiliai kliudė vienas kitą šoniniais veidrodėliais. Stiklo šukės pabiro ant lango. Po eismo įvykio ji iškarto sustojo. Atsigręžusi pamatė, kad minėtas automobilis nuvažiavo net nestabtelėjęs, pasisuko į Aido gatvę link parduotuvės „Kubas“. Kadangi buvo intensyvus eismas, ji pavažiavo apie 40 m ir pasistatė automobilį šalikelėje. Apie eismo įvykį telefonu pranešė policijai. Įvykio vietoje nuo kelio nurinko šukes nuo veidrodėlių.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros schemos matyti, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, Dainų gatvėje, prie namo Nr. 5. Automobiliui „Renault Kangoo“, v.n. (duomenys neskelbtini), nulaužtas ir išdužęs kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 5-6, 17).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad eismo įvykio metu automobilis „Renault Kangoo“, v.n. (duomenys neskelbtini), prasilenkė su automobiliu PONTIAC TRANS SPORT, v.n. (duomenys neskelbtini) Iškarto po prasilenkimo automobilis „Renault Kangoo“, v.n. (duomenys neskelbtini), sustojo dešimčiai sekundžių. Po to pavažiavęs šiek tiek toliau sustoja šalikelėje. Iš sustojimo vietos matosi įvykio vieta.

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Faktą, kad R. Ž. pastebėjo ir suprato, kad minėti automobiliai kliudė vienas kitą veidrodėliais patvirtina pati R. Ž.. Rašytiniame paaiškinime klaidingai nurodyta, jog tą dieną buvo tamsus paros metas ir A. D. automobilio iš eismo įvykio vietos nebuvo galima pamatyti. Iš A. D. pateikto registratoriaus vaizdo įrašo matyti, jog eismo įvykio metu buvo šviesus paros metas, matomumas buvo geras. Be to iš registratoriaus vaizdo įrašo matyti, jog A. D. automobilis dešimčiai sekundžių sustojo tuoj pat po eismo įvykio. Po to pavažiavo kiek toliau ir sustojo prie dešinio kelio krašto. Iš eismo įvykio vietos matėsi ta vieta, kur sustojo A. D. automobilis. Faktą, kad R. Ž. nesustojo po eismo įvykio bei nuvažiavo toliau, pasuko į Aido gatvę link parduotuvės „Kubas“, patvirtina liudytojos A. D. parodymai. Apie įvykį A. D. telefonu pranešė policijai. Teismas atmeta R. Ž. parodymus, kad iškarto po eismo įvykio ji sustojo maždaug 20-30 m. atstumu nuo įvykio vietos, kadangi jos parodymai prieštarauja minėtiems bylos įrodymams. Liudytoja A. D. būtų mačiusi R. Ž. automobilį, jei jis būtų tokiu atstumu sustojęs nuo įvykio vietos, kadangi iškarto po eismo įvykio ji buvo nuėjusi į įvykio vietą surinkti šukes. Teismui netikėti A. D. parodymais nėra pagrindo.

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio teisės pažeidimo objektu yra administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškė aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pasišalinimo motyvas- siekis išvengti administracinės atsakomybės už galimai padarytą teisės pažeidimą, galimai padarytos žalos atlyginimą, apsunkinti eismo įvykio tyrimą. Padarytoje veikoje yra blanketinės normos – Kelių eismo taisyklių pažeidimai: 231.1.-231.3. punktuose, kuriose nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą; 97.2. ir 98. punktuose - pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, kadangi R. Ž. suvokė, kad ji susijusi su eismo įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdama išvengti galimos administracinės atsakomybės. R. Ž. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Skirdamas R. Ž. nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t.y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti R. Ž. paskyrus sankcijose numatytą nuobaudą - minimalią baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 3 000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.