- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- ATP-279-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00004-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. M. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 13 d. apie 17.32 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Santana“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Įvykio metu apgadino abu automobilius. Vairuotojas apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nenubraižęs įvykio vietos schemos, iš įvykio viešos pasišalino. Tokiais veiksmais V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-18 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad sutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, ją jau moka, tačiau mano, kad jam paskirtas per ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir neatitinka jo padaryto pažeidimo sunkumo ir pasekmių. Teigia, kad pažeidimus, už kurių padarymą yra nubaustas, padarė susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nes, būnant fizioterapijos procedūrose, jam paskambinusi žmona pranešė, jog bute įvyko vandentiekio avarija ir aplieti kaimynų butai, todėl skubėdamas kuo greičiau grįžti į namus, aikštelėje prie namų užkliudė joje stovėjusio kaimyno automobilį, bet pranešti apie tai policijai ar palikti savo transporto priemonę įvykio vietoje, tiesiog, neturėjo galimybės, nes skubėjo kuo greičiau į rūsį užsukti vandens padavimo čiaupą ir pranešti kaimynams, kad jie nepyktų ir kreiptųsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Taip pat teigia, kad po šio sukrėtimo, kiek atsipeikėjęs ir mintimis sugrįžęs prie apgadintos kaimyno transporto priemonės, ieškojo apgadinto automobilio savininko, tačiau iš kitų kaimynų sužinojo, jog kaimynas, kurio automobilį kliudė, yra išvykęs į užsienį ir su juo pabendrautai nepavyks, kad po to iš kaimynų sužinojo, kad jo paties automobilį nuvežė tralas, todėl nuvyko į policiją, bet jau buvo nedarbo valandos bei kelių policijos vadovo komandiruotės savaitei, visas įvykio įforminimas užsitęsė. Tvirtina, kad KET 232 punkto reikalavimus jis pažeidė dėl nurodytų, objektyvių priežasčių. Teigia, kad nors iš eismo įvykio vietos išvažiavo formaliai pažeisdamas KET reikalavimus, t. y. neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir iš karto nepranešęs policijai, tačiau tvirtina, kad tai padarė neturėdamas tyčios pasislėpti, išvengti atsakomybės už patį eismo įvykį ir žalos atlyginimo bei specialiai iš karto nepranešti policijai. Dėl to mano, kad teismas pagal teismo nustatytas aplinkybes nepagrįstai kvalifikavo įvykį kaip sąmoningą, t. y. tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos. Taip pat mano, kad tokiu atveju jo veiksmai negali būti pilnai kvalifikuojami pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir turi būti bent jau dalinai švelninami. Teigia, kad jo sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nes jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilio galinis bamperis, nukentėjusiajam padaryta itin maža turtinė žala, o pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Nurodo, kad byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis yra sulaukęs 71 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 10 punktas), ir nors nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padaryti du tokios pačios rūšies pažeidimai, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau tvirtina, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, nes pirmesnieji padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs. Taip pat nurodo, kad turi rimtų sveikatos sutrikimų, trukdančių laisvai judėti, nes vyksta pas gydytojus, prižiūri buvusios globotinės E. M. nekilnojamąjį turtą, esantį apie 12 km nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, todėl jam būtina nuolat naudotis transporto priemone. Dėl to mano, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jam paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, ir mano, kad yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jam neskirti arba ją sutrumpinti, nes ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-18 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad teismas, atsižvelgęs į V. M. asmenybę, t. y. į jo senyvą amžių, materialinę padėtį, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą nutarimą ir V. M. paskyrė pakankamai švelnią nuobauda, todėl ją dar labiau švelninti nėra pagrindo. Yra įsitikinę, jog administracinėje byloje objektyviai buvo ištirti visi duomenys, susiję su minėtu įvykiu, policijos patruliai teisės pažeidimą užfiksavo vadovaudamiesi reglamentuojančiais teisės aktais bei tinkamai įformino dokumentus, todėl mano, kad apeliaciniame skunde minimi argumentai yra nepagrįsti ir turi būti laikomi gynybos pozicija bei bandymu išvengti griežtos administracinės atsakomybės, o V. M. paskirta nuobauda bus įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai ir ja bus pasiekti ir nubaudimo, ir prevenciniai tikslai. Teigia, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vertinamas kaip ypač šiurkštus KET pažeidimas, kadangi dėl pažeidėjo aktyvių veiksmų buvo padaryta žala kitam asmeniui ir šios atsakomybės buvo bandyta išvengti ir tokie pažeidėjo veiksmai buvo padaryti tyčia, be to, tokie veiksmai policijos komisariato atstovo nuomone, vertinami kaip grėsmė ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, ar net gyvybei. Be to, nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles taip pat tiek pats teisės pažeidėjas tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Apeliantas šių pažeidimų iš esmės neginčija, tačiau tvirtina, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarė, nesąmoningai, nesiekdamas išvengti atsakomybės, nes skubėjo likviduoti vandentiekio avarijos padarinius, kad kitam automobiliui padaryti sugadinimai buvo menki.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Ford Mondeo“, nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl autoįvykį sukėlęs V. M., kaip numatyta KET 234 punkte, privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadaręs, sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino. KET 234 punktas imperatyviai numato, jog eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, eismo įvykio dalyvis apie eismo įvykį turi pranešti policijai, todėl V. M., nepranešdamas apie įvykį policijai ir pasišalindamas iš įvykio vietos, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, o skunde apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis skubėjo likviduoti vandentiekio avarijos padarinius, t. y. kuo greičiau rūsyje užsukti vandens padavimo čiaupą ir pranešti kaimynams dėl jiems padarytos žalos kreiptis į draudimo bendrovę, veikos kvalifikacijai lemiamos reikšmės neturi, nes vandentiekio vamzdynų pakeitimo darbai 2013-12-13 buvo atliekami (duomenys neskelbtini), techniniame koridoriuje, o duomenų, kad apelianto kaimynams dėl vandentiekio avarijos buvo padaryta žala, nėra pateikta. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą V. M. padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms ar kad jo veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, su kuria jis tiesiogiai buvo susijęs, požymio.
V. M. apeliaciniu skundu prašo netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui. Taigi, apeliantas nesutinka su nuobauda, jam paskirta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda.
Skundžiamu nutarimu teismas taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir V. M. paskyrė 500 Lt baudą, t. y. žymiai mažesnę baudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tačiau privalomą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skyrė lygią sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus bei nuoširdžiai gailisi juos padaręs, pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus ir šios aplinkybės yra pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat iš bylos matyti, kad apylinkės teismas apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pažeidimą padarė per vienerius metus būdamas baustas už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką bei pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos analizę sunkinančios aplinkybės nustatymas užkerta galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apylinkės teismas nepagrįstai V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš pažymos apie V. M. baustumą (20–22 b. l.) matyti, kad jam 2013-10-29 buvo surašytas tik administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 2013-10-06 užfiksuoto pažeidimo (vairuodamas automobilį sustojo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio), ir paskirta 50 Lt bauda, kurią V. M. 2013-11-14 sumokėjo. Taigi, V. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurį jis įvykdė. Pagal ATPK 260¹ straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Pastebėtina, jog įstatyme nėra nustatyta, kad administracinio nurodymo surašymas yra administracinės nuobaudos paskyrimas, o pagal ATPK 260¹ straipsnio 3 dalį, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, ir tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi, administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-4446/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATPK-41-282/2013). Kadangi jokia kompetentinga institucija nekonstatavo, kad V. M. pažeidė įstatymą ir nepaskyrė jam administracinės nuobaudos, apeliantas, įvykdęs administracinį nurodymą, nelaikomas baustu. Byloje nėra duomenų, jog V. M. būtų padaręs kitų pažeidimų, kurie leistų manyti, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nenustatyta V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl apylinkės teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl skundžiamas nutarimas dėl to keičiamas panaikinant šią V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Iš bylos matyti, kad įvykio metu automobiliui „Ford Mondeo“ buvo sugadintas galinis bamperis, kad apeliantas nuo įvykio vietos toli nenuvažiavo (savo automobilį pastatė prie to paties namo tik kitos laiptinės), kad automobilio savininkas nenurodė, kad jam padaryta didelė žala, o iš transporto priemonės techninės apžiūros akto ir foto lentelės matyti, kad apgadintas tik galinis bamperis (8, 15 b. l.), todėl daroma išvada, kad V. M. padarytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas nėra itin pavojingas. Be to, pažymėtina, kad apylinkės teismas patikėjo V. M. aiškinimu, jog svarbiau buvo aiškintis dėl vandentiekio avarijos nei pranešti policijai apie autoįvykį. Taip pat, kaip nustatyta ATPK 30¹ straipsnyje, būtina atsižvelgti ne tik į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, bet ir į pažeidėjo asmenybę. Iš bylos matyti, kad apeliantas yra pensininkas, 71-erių metų amžiaus, gauna 673 Lt senatvės pensiją, turi sveikatos problemų (serga sąnarių ligomis), jam taikoma reabilitacija, (23, 68 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantui yra sunku vaikščioti ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga. Duomenų, kad jo sutuoktinė yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Iš baustumo pažymos (20–22 b. l.) matyti, kad V. M. per dešimt metų baustas iš viso 5 kartus (2004-05-20 ir 2006-11-30 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 2009-05-18 ir 2010-03-07 pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 bei 7 dalis, 2010-06-09 pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apelianto padaryto pažeidimo pobūdį ir jį sąlygojusias aplinkybes, apelianto asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daroma išvada, kad yra sąlygos taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ne tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai pagrindinai nuobaudai – baudai, bet ir papildomai nuobaudai – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinus iki 2 metų ir tokio dydžio nuobauda atitiks padarytą teisės pažeidimą, apelianto asmenybę, neprieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimą pakeisti:
Panaikinti V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
V. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, sušvelninti ir paskirti 500 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.