Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko (toliau institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo G. Š. (buvusi K.) nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. Š. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. nubausta už tai, kad 2016 m. balandžio 30 d. 12.24 val., (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,77 ± 0,02 promilių girtumas), bei neužsisegusi saugos diržo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 196 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo byloje dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, pa­­tik­rinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn pa­trauk­to asmens – G. Š. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas G. Š. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirtos papildomos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad pažeidėjai nepagrįstai buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą G. Š. paskirta sankcijoje numatyta minimali 289 Eur bauda ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, skirtas trumpesnės trukmės nei šio jos padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmiau nurodytų aplinkybių, priešingai apylinkės teismo nutarime padarytai išvadai, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Apylinkės teismas, skirdamas G. Š. mažesnę nei jos padaryto pažeidimo sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, nurodė, kad G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau už analogišką pažeidimą niekada nebuvo bausta, dirba turto vertintojos asistente, viena augina mažametę dukrą (beveik 3 metų), todėl darbo reikalais nuolat reikia vykti į vertinamus nekilnojamojo turto objektus, taip pat reikia vežti vaiką į darželį, jog G. Š. nustatytas girtumas nežymiai viršija minimalią leistiną normą, kuriai esant galima vairuoti transporto priemones, pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė.

Vis dėlto apygardos teismas pažymi, kad dalis skundžiamajame nutarime nurodytų aplinkybių (kad G. Š. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji nuoširdžiai gailisi, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba) yra reikšmingos parenkant G. Š. administracinę nuobaudą sankcijos ribose, o kita dalis aplinkybių – kad pažeidėja viena augina mažametę dukrą, kad daugiau niekam, išskyrus ją, nėra galimybės nuvežti dukrą į darželį, deklaratyvios, kurių buvimo nepatvirtina bylos medžiaga.

Nutarime nurodyta aplinkybė, kad G. Š. darbo reikalais nuolat reikia vykti į vertinamus nekilnojamojo turto objektus, taip pat nelaikytina išskirtine, sudarančia pakankamą pagrindą švelninti nubaustosios teisinę padėtį, kadangi asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiame kontekste pažymima, kad G. Š. padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi ji, vairuodama automobilį, būdama neblaivi (nustatytas 0,77 ± 0,02 promilių girtumas), tai padarė gyvenvietėje, o tai rodo šios eismo dalyvės itin neatsakingą elgesį. Be to, pažeidėja ne tik vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas girtumo laipsnis – beveik du kartus (0,77 ± 0,02 promilės) viršijo leistiną ribą (0,41 promilės), bet ji automobilį vairavo ir neužsisegusi saugos diržo. Taigi vienu metu buvo nustatyti net du G. Š. padaryti pažeidimai.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali paskyrimas neatitinka ATPK 20 ir 248 straipsniuose įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi tai, kad G. Š. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas.

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad G. Š. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, nes skundžiamas nutarimas yra ydingas tik dėl netinkamo ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, skirdamas nuobaudą G. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgia į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, jog nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina jos teigiamai apibūdinamą asmenybę (dirba, turi mažametę dukrą). Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nuobaudų tikslai gali būti pasiekti G. Š. paliekant apylinkės teismo paskirtą minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 289 Eur baudą ir skiriant minimalią papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsnio 2 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimą pakeisti:

G. Š. (buvusi K.) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą palikti skirtą 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pailginti iki 1 (vienerių) metų.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 134 straipsnio 1 dalį subendrinti ir G. Š. (buvusi K.) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.