Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto M. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutarimo, kuriuo M. K. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 3300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., šios nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda M. K. paskirta 3300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 10 d., 7.45 val., Gardino g. 2, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. K., važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad atlikti tokį manevrą saugu, atsitrenkė į gale jo automobilio stovėjusį kitą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą I. M., pastarąjį apgadino ir pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pastebėtina, kad atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad M. K. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta, veikos kvalifikuotos tinkamai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina apelianto M. K. kaltę, jog jis važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad atlikti tokį manevrą saugu, atsitrenkė į gale jo automobilio stovėjusį I. M. vairuojamą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, yra tos nuomonės, kad padaryti pažeidimai įrodyti byloje esančia medžiaga ir nėra pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus. Kaip matyti iš M. K. teisme duotų parodymų, savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos jis iš esmės neginčijo, tačiau tokį savo elgesį bandė pateisinti tuo, jog įsijungęs atbulinę pavarą pavažiavo šiek tiek atgal, kad netrukdytų eismui pagrindiniu keliu, nežiūrėdamas į automobilio galą, nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, todėl iš įvykio vietos išvažiavo (59–60 b. l.). Nukentėjusioji I. M. apklausta teisme nurodė, kad prie pagrindinio kelio priekyje stovėjo automobilis, kuris ruošėsi sukti į kairę pusę, o jos automobilis stovėjo dešiniau, nes ji ruošėsi sukti į dešinę. Priekyje stovėjęs automobilis pradėjo važiuoti atgal, kliudė jos automobilį ir perbraukė per jos automobilio šoną, kai atsitrenkė buvo garsas, pagalvojo, kad kliudė jos automobilio veidrodėlį, įjungė avarinį signalą, išlipo, apžiūrėjo automobilį, pamatė, jog nubrozdintos automobilio durelės. Taip pat nukentėjusioji nurodė, jog pajutusi atsitrenkimo garsą ji paspaudė garso signalą, pagalvojo, kad kito automobilio vairuotojas girdėjo, nes sustabdė automobilį, tačiau po to, kai ji išlipo iš automobilio, to automobilio vairuotojas pasuko į kairę ir nuvažiavo (61–62 b. l.). Tai, kad I. M. automobilis buvo apgadintas, patvirtina pati nukentėjusioji, to neneigia ir apeliantas, nurodydamas, jog ant galinio automobilio bamperio pastebėjo dažų likučius, apžiūrėjęs nukentėjusiosios automobilį, sutiko, kad jis sugadino automobilį, byloje esančios fotonuotraukos (8–9 b. l.), DVD diske užfiksuotos sugadintos automobilio durelės (44 b. l.). Apelianto nurodytą aplinkybę, kad jis nepastebėjo, kad apgadino kitą automobilį, negirdėjo garsinio signalo, paneigia nukentėjusioji I. M. nurodydama, kad automobiliams susiliečiant buvo aiškiai girdimas garsas, o be to, ji spaudė garso signalą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, per automobilio veidrodėlius arba atsisukęs kūnu į automobilio galą privalo stebėti manevrą. M. K. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių ir neįsitikinęs, kad manevrą daryti saugu, važiavo atbuline eiga ir taip kliudė nukentėjusiosios automobilį. Taigi, M. K. pasišalino iš įvykio vietos nesutaręs su eismo įvykio dalyviu, šiuo atveju su I. M., dėl įvykio aplinkybių, nebraižė eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio schemos, tokiu būdu pažeidė KET 232 punkto reikalavimą. Todėl daroma išvada, kad M. K. kaltė padarius 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus yra visapusiškai įrodyta ir pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma.

M. K. nuobaudos paskirtos už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o ATPK 130 str.1 d. – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje yra aplinkybių, leidžiančių apeliantui skirti mažesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. pripažino esmines teisės pažeidimo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, ir ši aplinkybė yra pripažinta pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad apeliantas davė išsamius paaiškinimus, nurodė, jog matė ant jo vairuojamo automobilio galinio bamperio dažų likučius, neneigė, kad jis atsitrenkė į nukentėjusiosios vairuojamą automobilį, atlygino nukentėjusiajai patirtus nuostolius, rodo M. K. veikos mažesnį pavojingumą. Atsižvelgiant į M. K. turimą vairuotojo stažą, jo įgūdžius, jog padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė nedidelį pavojų eismo saugumui, nukentėjusiosios vairuojama automobiliui padarytas sugadinimas buvo nežymus, jog M. K. mokosi Šiaulių universitete ir jokios jo asmenį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, kad jis gyvena su močiute Kelmėje, jam dažnai tenka važiuoti į Kelmę pas močiutę, kuri turi sveikatos problemų, į teisingumo bei protingumo kriterijus, daroma išvada, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sumažinus M. K. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d. baudos dydį bei sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinės nuobaudos keliami tikslai bus pasiekti – M. K. patirs nepatogumų, nors ir trumpesniam terminui atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones bei privalės sumokėti paskirtą 1000 Lt baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutarimą pakeisti:

taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir M. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą – 3300 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams sumažinti iki 1000 litų baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams.

Šią nuobaudą, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinti su administracine nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir M. K. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.