Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ talmanu- krovinių koordinatorius, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y.:

jis, 2025 m. kovo 9 d., apie 03:00 val., adresu Turgaus g. 15, Klaipėda, viešoje vietoje, prie baro „Leika“, iš chuliganiškų paskatų vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį D. Š., nuo smūgio pastaroji nukrito ant grindinio ir susižalojo kairę klubo pusę bei kairės kojos šlaunies sritį, tokiu būdu nukentėjusiai padaryta netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abiejų lūpų dešinėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinėje, ovalios formos poodinė kraujosruva kairiame klubo šone klubakaulio sparno viršutinio krašto projekcijoje, apvalios formos poodinė kraujosruva su apvalios formos odos prašviesėjimu centre kairės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, S. D. sudavė kumščiu į veido sritį P. Š., stojusiam ginti nukentėjusią D. Š., ir tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad tą vakarą nuėjo į barą išgerti alaus. Dėl girtumo tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Sutinka su byloje nustatytais faktais, sutinka kad neadekvačiai vertino visą situaciją. Išėjęs į lauką parūkyti, kilo konfliktas dėl žiebtuvėlio. Nori jos atsiprašyti. Ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus, bei prašo vadovautis teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Su pareikštu civiliniu ieškinių dėl turtinės žalos sutinka, tik nesutinka dėl neturtinės žalos, nes ji per didelė.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Iš 2025 m. birželio 6 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus S. D., kaktos srityje ties viduriu matomas vertikalus apie 4 cm ilgio pradėjęs gyti sužalojimas, žemiau sužalojimo dešinėje pusėje (stebint iš fotografo pusės) taip pat matomas vertikalus apie 2 cm pradėjęs gyti sužalojimas. Toliau stebimas pradėjęs gyti sužalojimas, virš dešiniojo antakio. Ant dešiniojo skruostikaulio matomas apie 1 cm įdrėskimas. Daugiau sužalojimų nefiksuota. Prie asmens apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 137-139, 140-142).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-9-594/2023). Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). BPK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Pagal teismų praktiką iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiųjų sveikatai sukėlus būtent tokius padarinius kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. D. 2025 m. kovo 9 d., apie 03:00 val., adresu Turgaus g. 15, Klaipėda, viešoje vietoje, prie baro „Leika“, iš chuliganiškų paskatų vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį D. Š. nuo smūgio pastaroji nukrito ant grindinio ir susižalojo kairę klubo pusę bei kairės kojos šlaunies sritį, be to, S. D. sudavė kumščiu į veido sritį P. Š., stojusiam ginti nukentėjusią D. Š., ir tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiesiems, bet ir viešosios tvarkos pažeidimas.

Kaltinamojo S. D. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai – nukentėjusiųjų D. Š. ir P. Š. parodymais, liudytojo K. Š. parodymais, apžiūrų protokolų duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kt.

Kaltinamojo S. D. veiksmai, panaudojant fizinį smurtą (suduodant smūgius į veido sritį D. Š. ir P. Š. ) prieš nukentėjusiuosius, yra vertintini kaip įžūlus elgesys. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nustatyti kaltinamojo veiksmai (jų visuma) yra akivaizdžiai agresyvaus pobūdžio ir moralės požiūriu nepriimtini, jie neatitinka bendrųjų viešo elgesio taisyklių, kurios egzistuoja visuomenėje. Pagrįstai konstatuota, kad būtent dėl S. D. įžūlių veiksmų naudojant smurtą kito asmens atžvilgiu viešoje vietoje kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai - sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat nekyla jokių abejonių, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, neabejotinai konfliktą matant ir kitiems asmenims. Kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai nepriimtini moralės požiūriu, kad tokiu elgesiu jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to gali būti sužalota nukentėjusiojo sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Todėl tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą S. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas,). Kaltinamojo S. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis S. D. anksčiau neteistas ( 1 t., b. l. 121-122), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 116-120), dirbantis. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte ( nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi, kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju S. D. gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, dydžiui. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kaltinamasis S. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji D. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 210 Eur turtinės žalos ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos dydžio, tačiau nesutiko dėl neturtinės žalos dydžio, jo manymu, prašoma neturinė žala yra per didelė.

Nukentėjusioji D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turtinė žala, tai sudaužyti akiniai, kurie nepataisomi, išplėštas auskaras. Kvitų, kad patyriau išlaidas - neturi. Neturtinės žalos suma yra maža. Pradėjo bijoti aplinkos, vyrų. Iki šiol dar turi tą sukrėtimą. Yra likęs sužalojimo randas. Baimė atsirado po smūgio. Kaltinamasis pradėjo kalbinėtis prie jos draugų, paprašė žiebtuvėlio, ji jam pasakė, kad „eitu na***i“. Kaltinamasis jos atsiprašė, bet ji ne visai priima atsiprašymą.

Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis S. D. su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, sutiko, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai bei dėl asmens gyvybės atėmimo. Bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią nuostatą, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji D. Š. be turtinės žalos atlyginimo dar prašo atlyginti ir neturtinę žalą, grindžiama tuo, kad dėl patirto fizinio skausmo, emocinės kančios, pažemino, miego sutrikimo, depresijos, baimės ir streso ir nerimo prašo priteisti 2 500 Eur. Nukentėjusioji D. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pradėjo bijoti vyrų, jog baimė atsirado po smūgio, po smūgio jai liko randas, civiliniame ieškinyje nurodo, jog jaučia emocinę kančią, depresiją, stresą bei nerimą, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad nukentėjusioji dėl minėtų nusiskundimų kreipėsi pas gydytojus dėl gydimo paskyrimo ir, kad nukentėjusiai po kaltinamojo nusikalstamų veikų būtų diagnozuota depresija, nemiga, nerimas, ar, kad jai būtų buvę paskirti vaistai atsiradusiai baimei gydyti.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo S. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų (suduoto smūgio į veidą) nukentėjusioji D. Š. patyrė vidinius išgyvenimus, jaučia baimę ir nesaugumo jausmą. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog D. Š. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, kuri jai nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Be to, byloje surinkti įrodymai, suteikia teismui pakankamo pagrindo spręsti, jog pati nukentėjusioji D. Š. veikė rizikingai, pasakydama kaltinamajam necenzūrinius žodžius - „eik na**i“ ir būtent po šių jos žodžių, kaltinamasis S. D. sudavė nukentėjusiai į veido sritį. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2015, Nr. 2K-30/2015, Nr. 2K-164/2015, Nr. 2K-227/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-347/2018, Nr. 2K-236-495/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, 1A-296-1058/2023, 1A-419-873/2023, 1A-83-929/2023, 1A-126-576/2025, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020 ir kt.), sprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiosios D. Š. patirtos neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur. Kitoje dalyje nukentėjusiosios D. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biologinis pėdsakas, kuris supakuotas į voką Nr. H20 0159099; regos akiniai, kurie įdėti į plastikinę pakuotę, kurios Nr. 652864, bei bokalo rankena, kuri įdėta į popierinį voką, kurio Nr. H200159100, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda (1 t., b. l. 103-104), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę - 60 MGL ( 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. paskirti galutinę bausmę - 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą S. D. savanoriškai privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Nukentėjusiosios D. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo S. D. priteisti 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. Š. naudai, kitoje dalyje nukentėjusiosios D. Š. civilinį ieškinį atmesti.

S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biologinius pėdsakus, supakuotus į voką Nr. H20 0159099; regos akinius, įdėtus į plastikinę pakuotę, kurios Nr. 652864, bei bokalo rankeną, įdėtą į popierinį voką, kurio Nr. H200159100, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.