- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-109-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22383-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- V. O. J.
- Atsakovas
- U. E. E.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. O. J. ieškinį atsakovui U. E. E. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. O. J. (toliau – ieškovė) prašė teismo pripažinti, kad J. M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas U. E. E. (toliau – atsakovas); priteisti iš atsakovo sūnui 1 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ieškovę sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. M. J. Atsakovas niekada neneigė tėvystės, sutiko ją pripažinti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nenuvyko pas notarą dėl tėvystės įforminimo. Atsakovas turėjo leidimą gyventi Lietuvoje iki 2017 metų, šiuo metu gyvena Švedijoje, retai būna Lietuvoje. Atsakovas su vaiku palaiko ryšį, bendrauja, kai atvyksta į Lietuvą. Nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas nepilnai išlaiko sūnų. Atsakovas nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismo dienos vaiko išlaikymui pervedė 2 800 Eur ir 450 Eur perdavė grynais. Vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovė sugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs stiprus ryšys. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Visgi atsakovo bendravimo su vaiku tvarką tikslinga nustatyti, kad būtų užtikrinti vaiko interesai. Sūnus lanko privatų darželį, kadangi valstybiniame darželyje negavo vietos. Išlaikyti vaiką padeda ieškovės tėvai. Atsakovas gali teikti 300 Eur dydžio išlaikymą sūnui, nes yra sveikas, darbingas ir jauno amžiaus. Vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžiama 700 Eur: maistui – 100 Eur, rūbams, avalynei – 50 Eur, laisvalaikiui, atostogoms – 30 Eur, asmens higienos reikmėms – 20 Eur, darželiui/lopšeliui – 250 Eur, taip pat 4,5 Eur per dieną maitinimui, iš viso per mėnesį maitinimui – 100 Eur, gyvenamojo būsto nuomai – 200 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymui (šildymui, elektrai, vandeniui, ryšio priemonių paslaugoms ir kitiems su gyvenamuoju būstu susijusiems mokesčiams) – 150 Eur. Vaikui yra nustatyta įgimta žarnyno liga, dėl kurios jis nėra visiškai sveikas. Sūnui kiekvieną dieną reikalingi įvairūs vitaminai ir papildai, jam rekomenduotinas sveikesnis maistas.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra J. M. J. tėvas, o J. M. J. yra atsakovo sūnus; pakeitė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant, kad vaiko J. M. J. tėvas yra atsakovas; nustatė J. M. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo J. M. J. išlaikymui po 215 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; J. M. J. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei; priteisė iš atsakovo J. M. J. išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 1 050 Eur; nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. M. J., dalyvaujant ieškovei, nenustatant konkretaus bendravimo laiko; atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu ir pan.) ne vėliau kaip prieš 48 val.; bendravimas gali vykti ne tik tiesiogiai, bet ir tėvui bendraujant su sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, Skype programa ir pan.); susitikimai turi būti rengiami atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę; priteisė ieškovei iš atsakovo 938,7 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 192,39 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažįsta tėvystę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos prioritetiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nustatė, kad atsakovas yra J. M. J. tėvas, o J. M. J. yra jo sūnus. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi priešingai vaiko interesams, nepilnamečio J. M. J. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove.
6. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis su šeima gyvena Švedijoje, ten dirba ir mokosi, ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas vaiką matė iš viso penkis kartus, padarė išvadą, jog ieškovės prašoma nustatyti detali bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas kas antrą savaitgalį būtų įpareigotas bendrauti su sūnumi, būtų realiai nevykdoma, todėl šiuo metu nėra tikslinga ją nustatyti. Teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. M. J., dalyvaujant ieškovei, nenustatant konkretaus bendravimo laiko.
7. Teismas, susipažinęs su vaiko poreikių detalizacija, sprendė, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui kas mėnesį, yra per didelės ir objektyviai nepagrįstos. Pavyzdžiui, ieškovė nepagrindė, kad nepilnamečiam vaikui būtina lankyti privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir dėl to kiekvieną mėnesį patirti 350 Eur išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog ji negauna vietos į valstybinį darželį, stovi eilėje, tačiau į bylą nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui tenkanti gyvenamojo būsto nuomos dalis yra 200 Eur, tačiau teismo posėdžio metu paklausta, kiek kainuoja buto nuoma, ieškovė įvardijo 300 Eur sumą. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad 200 Eur suma, tenkanti vaikui už buto nuomą, yra nepagrįstai didelė. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog už nuomojomo buto išlaikymą (be nuomos mokesčio) ieškovės vaikui tenkanti suma yra 150 Eur. Teismas vertino, kad ši suma taip pat yra nepagrįstai didelė. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui reikia pirkti papildomų vaistų, gulėti ligoninėje, tai kainuoja apie 50 Eur kaskart. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė vaiko poreikių detalizacijoje nenurodė, kokios sumos reikia vaikui vaistams per mėnesį, teismo posėdžio metu ieškovė taip pat negalėjo įvardinti konkrečios vienam mėnesiui tenkančios sumos vaistams, kurią teismas galėtų įvertinti kaip kasmėnesines išlaidas vaiko poreikiams, į bylą pateikti vaistų pirkimo kvitai nepagrindžia aplinkybės, kad vaistai reikalingi kas mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovė augina vieną sūnų, yra darbinga, šiuo metu dirba, planuoja gauti apie 600 Eur mėnesinį atlyginimą, ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kito privalomo registruoti kilnojamojo turto. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis studijuoja ir dirba, šiuo metu gyvena Švedijoje, uždirba apie 900–1 000 Eur per mėnesį, atsakovas yra darbingo amžiaus, nedarbingumas jam nenustatytas, turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, byloje nėra duomenų apie jo valdomą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ne visos ieškovės ieškinyje detalizuotos ir teismo posėdžio metu išvardintos vaikui reikalingos išlaidos yra pagrįstos. Teismas vertino, kad ieškovės vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalinga apie 430 Eur suma per mėnesį. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, atsižvelgęs į abiejų tėvų turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, atsakovo jauną amžių, darbingumą ir jo sveikatos būklę (byloje nėra duomenų apie sveikatos sutrikimus), atsižvelgęs į tai, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, sprendė, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas iš dalies, todėl iš atsakovo jo nepilnamečiam vaikui priteisė 215 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
8. Teismas, priteisęs išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį, perskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismui. Teismas sprendė, kad skaičiuojant po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, už 20 mėnesių laikotarpį susidaro 4 300 Eur suma. Ginčo šalims pripažinus faktinę aplinkybę, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu vaiko išlaikymui perdavė 3 250 Eur sumą, teismas šią sumą atėmė iš paskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos ir konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1 050 Eur. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiai už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismui būtų buvę kitokie, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 1 050 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priimti naują sprendimą ir visiškai patenkinti ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kritiškai vertintinas teismo motyvas, kad išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui kas mėnesį, yra per didelės, ieškovė nepateikė įrodymų, kad stovi eilėje į valstybinį darželį. Ieškovės situacija yra išskirtinė, nes vaikas yra labai mažas ir dėl vaiko amžiaus yra apribotas patekimas į valstybinį darželį. Šios faktinės aplinkybės nebūtina įrodinėti rašytiniais įrodymais, kadangi tai yra visuotinai žinomas dalykas. Kai tik ieškovė sulauks eilės valstybiniame darželyje, vaikas nedelsiant bus perkeltas iš privataus į valstybinį darželį.
1.2. Nepagrįstai spręsta, kad vaiko mėnesinės realios išlaidos yra 450 Eur per mėnesį. Vien lopšelio-darželio mokestis ir būsto nuoma su mokesčiais sudaro 575 Eur per mėnesį. Ieškovė nėra įsigijusi savo nekilnojamojo turto, todėl būstą tenka nuomotis. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2018 m. rugsėjo mėnesį, byla pradėta nagrinėti iš esmės 2019 m. rugsėjo mėnesį, todėl pasikeitė aplinkybės, susijusios su būsto nuoma. Ieškovė išsinuomojo butą, kurio nuomos mokestis yra mažesnis. Kai teismas ieškovės paklausė, kiek kainuoja būsto nuoma, ieškovė atsakė, kad 300 Eur, mokesčiai – vidutiniškai apie 150 Eur. Kadangi ieškovės šeimą sudaro tik ji pati ir mažametis sūnus, išlaidos būstui skaičiuojamos per pusę, todėl vaikui atitenkanti dalis būtų 225 Eur per mėnesį.
1.3. Nepagrįsta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog vaikui per mėnesį reikalingos piniginės lėšos gydymui, vaiko poreikių detalizacijoje ieškovė nenurodė tokių išlaidų. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nenurodė skilties medikamentai ir gydymas, tačiau ieškinyje yra išskrtas skirsnis apie vaiko specialius poreikius, susijusius su jo ligomis ir gydymu. Sūnui yra nustatyta žarnyno įgimta liga, dėl kurios vaikas nėra visiškai sveikas, dėl ligos turi tam tikrų virškinimo problemų ir sutrikimų. Dėl to vaikas yra intensyviai stebimas. Sūnui kiekvieną dieną reikalingi įvairūs vitaminai ir papildai, rekomenduotinas sveikesnis maistas. Ieškovė pateikė medicininius išrašus, kurie patvirtina ne vieną vaiko ligą, sirgimo intensyvumą ir kitas aplinkybes, susijusias su vaiko sveikata. Ieškovė taip pat pateikė vaistų pirkimo kvitus, kaip pavyzdžius, kiek kainuoja ausies uždegimas ar vaiko peršalimas (apie 50 Eur). Ieškovė paaiškino, kad per mėnesį vaikas serga dvi savaites, dėl to kelis kartus vyko į sanatorijas reabilitacijai. Be to, ieškovė pateikė KMUK pažymėjimą, kurio pagrindu ieškovė galėjo nupirkti specialius papildus imunitetui stiprinti, kurie kainuoja 200 Eur, juos suvartojus vaikas keletą savaičių neserga.
1.4. Neakcentuotos ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos papildomos išlaidos auklės paslaugoms vaiko sirgimo laikotarpiu. Ieškovė negali kiekvieną mėnesį naudotis nedarbingumu dėl vaiko ligų, todėl ji turi naudotis auklės paslaugomis. Auklės valandos įkainis yra 4 Eur. Jei vaikas serga po dvi svaitės per mėnesį, auklės paslaugos kainuoja mažiausiai 200 Eur. Ieškovė negali pagrįsti išlaidų auklės paslaugoms, nes ne visos auklės vykdo licencijuotą veiklą. Visuomenėje yra žinoma tokio pobūdžio informacija, kurios vienišai motinai nereikėtų įrodinėti.
1.5. Neteisingai įvertinta šalių turtinė padėtis, padaryta neteisinga išvada, kad ieškovė nepateikė papildomų įrodymų. Atsakovas į bylą nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kitų vaikų gimimo liudijimų, darbo užmokesčio pažymos, banko išrašų, iš kurių būtų galima matyti atsakovo gaunamas pajamas. Ieškovė rašytiniais dokumentais pagrindė, kiek realiai per mėnesį patiriama išlaidų vaiko išlaikymui. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu. Ieškovei žinoma, kad atsakovo pajamos yra didesnės, turtinė padėtis yra gera, tačiau ji negali pateikti įrodymų. Dėl to teismas atsakovo elgesį proceso metu turėjo vertinti ieškovės naudai, kadangi labiau tikėtina, kad atsakovas vengia nurodyti tikrąją savo turtinę padėtį.
1.6. Teismas be pagrindo nesirėmė kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. O. J. sūnus. V. O. J. 2018 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui U. E. E. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
14. 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovė ginčija sprendimo dalį, kuria J. M. J. išlaikymui iš vaiko tėvu nustatyto U. E. E. priteista po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Dėl išlaikymo priteisimo
15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka teismų praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėtina, kad ieškovė sūnaus išlaikymui prašė priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.
17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
18. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
19. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.
21. Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, teigia, kad vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 700 Eur suma, nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ji neįrodė visos minėtos sumos reikalingumo būtinų vaiko poreikių patenkinimui.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos nurodytas aplinkybes dėl privataus darželio lankymo, mokesčio už darželio lankymą mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytą už darželio lankymą 350 Eur sumą pagrįstai laikė per didele ir objektyviai nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde pati nurodo, kad vaikai į valstybinį darželį priimami nuo dvejų metų, kad sūnui dveji metai suėjo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaikas yra beveik trejų metų amžiaus, taigi ieškovės nurodytos aplinkybės dėl būtinybės vaiką leisti į privatų darželį nėra.
23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino vaikui priskaičiuojamą gyvenamojo namo nuomos dalį. Pastebėtina, kad ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog vaiko dalies išlaidos būsto nuomai sudaro 200 Eur ir 150 Eur sudaro komunaliniai mokesčiai. Apeliantė nurodo, kad vaikui atitenkanti gyvenamojo būsto išlaikymo dalis sudaro 225 Eur, nes ji pakeitė būstą į mažesnį, kurio nuoma kainuoja 300 Eur ir 150 Eur moka komunalinių mokesčių. Įrodymų apie patiriamas išlaidas būsto nuomai nepateikė, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, vertinusiam ieškovės nurodytas, vaikui tenkančias išlaidas, kaip nepagrįstai dideles.
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ji neįrodė, jog vaikui per mėnesį reikalingos piniginės lėšos gydymui ir vaiko poreikių lentelėje nenurodė skilties medikamentai ir gydymas. Apeliantė nurodo, kad ieškinyje yra išskirtas skirsnis apie vaiko specialius poreikius, susijusius su jo ligomis ir gydymu. Sūnui yra nustatyta žarnyno įgimta liga, dėl kurios vaikas nėra visiškai sveikas, dėl ligos turi tam tikrų virškinimo problemų ir sutrikimų. Sūnui kiekvieną dieną reikalingi įvairūs vitaminai ir papildai, rekomenduotinas sveikesnis maistas. Ieškovė pateikė medicininius išrašus, kurie patvirtina ne vieną vaiko ligą, sirgimo intensyvumą ir kitas aplinkybes, susijusias su vaiko sveikata. Ieškovė taip pat pateikė vaistų pirkimo kvitus, kaip pavyzdžius, kiek kainuoja ausies uždegimas ar vaiko peršalimas (apie 50 Eur). Vaikas per mėnesį serga po dvi savaites.
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad poreikių lentelėje nenurodytos išlaidos vaistams, vitaminams, papildams. Nors ieškinyje yra skirsnis dėl specialių poreikių, tačiau jame nenurodyta jokia dėl to patiriamų išlaidų suma. Pritartina teismui ir dėl to, kad pateikti vaistų pirkimo kvitai nepagrindžia aplinkybės, kad vaistai reikalingi kas mėnesį, ieškovė konkrečios vienam mėnesiui tenkančios sumos negalėjo įvardinti.
26. Nesutiktina su apeliante dėl neteisingo šalių turtinės padėties vertinimo. Apeliantės teigimu, teismas atsakovo elgesį nepateikiant rašytinių įrodymų turėjo vertinti ieškovės naudai, kadangi, kaip teigia apeliantė, tikėtina, kad atsakovas vengia nurodyti savo tikrąją padėtį.
27. Pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą (ieškovė gauna apie 600 Eur darbo užmokestį, registruoto nekilnojamojo turto neturi, atsakovo aiškinimu, gaunamos pajamos yra 900-1 000 Eur, duomenų apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra, turi dar du išlaikytinius), pagrįstai nustatė šalių turtinę padėtį kaip panašią. Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo pažymą apie jos gaunamą darbo užmokestį, tačiau neprašo šio įrodymo priimti, todėl apeliacinės instancijos teismas šio naujai pateikto įrodymo nevertina (CPK 314 straipsnis).
28. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
29. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko sprendimo priėmimo metu buvusią tėvo, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
31. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.