Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui U.E. E.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. J. ieškinį atsakovui U. E. E. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja nuo vaiko gimimo 2017 m. balandžio 14 d. iki ieškinio padavimo dienos, paskaičiuojant po 300 eurų mėnesinį išlaikymą, kas sudaro 5100 eurų, išminusuojant pervestą atsakovo sumą 3250 eurų, viso priteistino įsiskolinimo suma yra 1850 eurų.

Ieškovė viena augina vaiką. Sūnus lanko privatų darželį, kadangi valstybiniame darželyje negavo vietos. Išlaikyti vaiką padeda ieškovės tėvai. Ieškovė įvertinusi faktines išlaidas prašo teismo priteisti po 300 Eurų iš atsakovo sūnaus išlaikymui. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą, nes yrą sveikas, darbingas ir jauno amžiaus. Išlaidų vaiko išlaikymui per vieną mėnesį realus paskaičiavimas (pagal faktą išleidžiamos sumos sūnaus išlaikymui): yra 700 Eurų: maistui - 100 Eur, rūbams, avalynei - 50 Eur, laisvalaikiui, atostogoms - 30 Eur, asmens higienos reikmėms -20 Eur, darželio/lopšelio mokestis 250 Eur, plius 4,5 Euro per dieną maitinimas, viso per mėnesį už maitinimą 100 Eur, gyvenamojo būsto nuoma ->200 Eur ir išlaikymas (šildymas, elektra, vanduo, ryšio priemonių paslaugos ir kiti su gyv. bustu susiję mokesčiai) - 150 Eur. Ieškovė pažymi, kad vaikui yra nustatyta įgimta žarnyno liga, dėl kurios jis nėra visiškai sveikas. Yra tam tikrų virškinimo problemų ir sutrikimų dėl ligos, todėl vaikas yra intensyviai stebimas. Taip pat sūnui kiekvieną dieną reikalingi įvairūs vitaminai ir papildai, kurie brangiai kainuoja. Jam rekomenduotinas sveikesnis maistas, kuris yra brangesnis (pvz. naminė paukštiena, triušiena ir panašiai). Ieškovė sūnumi rūpinasi kasdien, t. y. perka rūbus, lavina, rūpinasi vaiko, kasdienybė ir laisvalaikiu, gydymu, ir kitaip teikia jam moralinę paramą, taigi, ieškovės nuomone, jos indėlis vaiko priežiūros atžvilgiu yra žymiai didesnis. Ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku tarp ieškovės ir atsakovo nėra.

A. U. E. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovas išlaikymą vaikui moka nepastoviai, ieškovė norėtų, kad mokėtų kas mėnesį. Nuo gimimo iki ieškinio padavimo teismui sumokėjo 3250 Eur. Vaikas serga, tenka gulėti ligoninėse, sanatorijose. Vienas nuvykimas į ligoninę kainuoja apie 50 Eur. Vaikas, kai neserga, lanko privatų darželį. Valstybiniame nėra vietų, stovi eilėje vietai gauti. Iškovė nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsidarbino mokykloje, tikisi gauti apie 600 Eur atlyginimą. Daugiau išlaikytinių neturi. Nuomojasi butą, už kurio nuomą moka 300 Eur per mėnesį, plius komunaliniai mokesčiai. Ieškovė paaiškino, kad dėl bendravimo tvarkos su atsakovu ginčo nėra, tvarka laisvai derinama, vienintelis jos pageidavimas, kad susitikimo metu dalyvautų ir ieškovė, kadangi vaikas mažas, tėtį mato retai. Paskutinį kartą atsakovas vaiką matė daugiau nei prieš pusmetį, iš viso vaiką matė penkis kartus.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė ieškinio reikalavimus palaikė pilnai – prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad bendravimo tvarka, nurodyta ieškinyje, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Mano, kad tokia tvarka bendrauti su vaiku yra atsakovo teisė, bet ne pareiga.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais ir jiems neprieštarauja. Supranta, kad bendravimo tvarka, nurodyta ieškinyje, yra atsakovo teisė, o ne pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad J. M. J , gim. (duomenys neskelbtini)., yra ieškovės V O. J. sūnus, kurio gimimas įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 27).

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad J. M. J yra jo sūnus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažįsta tėvystę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos prioritetiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalis), nustato, kad U E. E., gim. (duomenys neskelbtini)., yra J. M. J, a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o J. M. Jyra jo sūnus. Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, kadangi ji su atsakovu kartu negyvena, o sūnus nuo pat gimimo gyvena su ja. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo. Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydama, kad toks reikalavimas atitinka vaiko interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi priešingai vaiko interesams, nepilnamečio J. M. J gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, reikalinga nustatyti vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, siekiant užtikrinti vaikui teisę bendrauti ir būti auklėjamam abiejų tėvų (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi: kas antrą savaitgalį sūnų J. M. J paimti iš jo gyvenamosios vietos, šeštadienį 12.00 vai. ir grąžinti sūnų J. M. J į jo motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 vai., iš anksto bendravimą suderinus su ieškove bei dalyvaujant ieškovei kartu sūnaus ir tėvo bendravimo laikotarpiu.

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad dėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos ginčo nėra, tvarka laisvai derinama, vienintelis jos pageidavimas, kad susitikimo metu dalyvautų ir ieškovė, kadangi vaikas mažas, tėtį mato retai.

Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su prašoma nustatyti tvarka. Savo nesutikimą motyvavo tuo, kad gyvena Švedijoje ir taip dažnai, kaip prašoma ieškinyje, į Lietuvą atvykti negali. Atsakovas konkrečios bendravimo tvarkos su sūnumi nepateikė.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, CK 3.175 straipsnis). Toks teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant pvz., reikalavimus dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatyme.

Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis su šeima gyvena Švedijoje, ten dirba ir mokosi, bei ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas vaiką matė iš viso tik penkis kartus, daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti detali bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas kas antrą savaitgalį būtų įpareigotas bendrauti su sūnumi, būtų realiai nevykdoma, todėl šiuo metu nėra tikslinga ją nustatyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateikta teismui bendravimo su vaiku tvarka keistina ir papildytina – suteikiant atsakovui galimybę maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, dėl ko ieškovė sutiko ir teismo posėdžio metu, bei siekiant, kad bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma. Teismas nustato, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. M. J dalyvaujant ieškovei nenustatant konkretaus bendravimo laiko. Atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu ir pan.) ne vėliau kaip prieš 48 val. Pažymėtina, kad bendravimas gali vykti ne tik tiesiogiai, bet ir tėvui bendraujant su sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, Skype programa ir pan.). Susitikimai turi būti rengiami atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįgyja res judicata galios, todėl šalys ateityje pasikeitus aplinkybėms kreiptis į teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo ar jos panaikinimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas prašo nustatyti 200 Eur išlaikymo sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Vertinant nepilnamečio vaiko J. M. J poreikius, ieškovė teigia, kad šalių nepilnamečiam sūnui kas mėnesį išlaikyti reikia viso 700 Eur sumos. Vaiko poreikių paskaičiavimai grindžiami ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, ieškinyje pateiktu išlaidų detalizavimu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis J. M. J yra 2 metų amžiaus. Vaikas gyvena kartu su motina (ieškove), kuri užtikrinta vaikui teisę į būstą. Ieškovė teigia, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia kas mėnesį apie 700 Eur, iš jų: 100 Eur maistui, 50 Eur rūbams, avalynei, 30 Eur laisvalaikiui, atostogoms, 20 Eur asmens higienos reikmėms, 350 Eur daržclio/lopšelio mokestis kartu su maitinimu, 200 Eur gyvenamojo būsto nuoma ir 150 Eur išlaikymas (šildymas, elektra, vanduo, ryšio priemonių paslaugos ir kiti gyv. bustu susiję mokesčiai). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos vaikas turi specialiųjų poreikių, t. y. sutrikęs virškinimas, dėl ko tenka papildomai gydytis ir patirti papildomų išlaidų.

Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui, turi būti pagrįstos realiais ir protingais vaiko poreikiais. Teismo vertinimu, susipažinus su vaiko poreikių detalizacija, kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui kas mėnesį, yra per didelės ir objektyviai nepagrįstos. Pavyzdžiui, ieškovė nepagrindė, kad nepilnamečiam vaikui būtina lankyti privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir dėl to kiekvieną mėnesį patirti 350 Eur išlaidų (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad negauna vietos į valstybinį darželį, stovi eilėje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikia. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad gyvenamojo būsto nuomai vaikui tenkanti dalis yra 200 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu paklausta, kiek kainuoja buto nuoma, įvardijo 300 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, 200 Eur suma, tenkant vaikui, už buto nuomą yra nepagrįstai didelė. Taip pat nėra į bylą pateikta duomenų, kad už nuomojomo buto išlaikymą (be nuomos mokesčio) ieškovės vaikui tenkanti suma būtų 150 Eur, kuri, teismo vertinimu, yra taip pat nepagrįstai didelė. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui reikia pirkti papildomų vaistų, gulėti ligoninėje, kas kainuoja apie 50 Eur kaskart. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pateikė ieškinyje vaiko poreikių detalizaciją, tačiau joje nenurodė, kokios sumos reikia vaikui vaistams per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat negalėjo įvardinti konkrečios vienam mėnesiui tenkančios sumos vaistams, kurią teismas galėtų įvertinti kaip kasmėnesines išlaidas vaiko poreikiams. Be to, į bylą pateikti vaistų pirkimo kvitai nepagrindžia aplinkybės, kad vaistai reikalingi kas mėnesį.

Minėta, sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, taip pat turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nustatyta, kad ieškovė augina vieną sūnų, ji yra darbinga, kaip nurodė teismo posėdžio metu, šiuo metu dirba, planuoja gauti apie 600 Eur mėnesinį atlyginimą, jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ieškovė neturi, kito privalomo registruoti kilnojamojo turto taip pat nėra.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kartu ir studijuoja, ir dirba. Šiuo metu gyvena Švedijoje. Uždirba apie 900-1000 Eur per mėnesį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nedarbingumas jam nenustatytas (byloje nėra tokių duomenų). Turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Duomenų apie jo valdomą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, vadovaujasi ne tik minimalia mėnesine alga, bet faktiniu, individualiu vaiko poreikių paskaičiavimu, taip pat tėvų finansinėmis galimybėmis teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ne visos ieškovės ieškinyję detalizuotos ir teismo posėdžio metu išvardintos vaikui reikalingos išlaidos yra pagrįstos. Teismo vertinimu, ieškovės vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalinga apie 430 Eur suma per mėnesį.

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, taip pat atsižvelgęs į abiejų tėvų turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, atsakovo jauną amžių, darbingumą ir jo sveikatos būklę (byloje duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas iš dalies, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiam vaikui 215 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti viso iš atsakovo 1850 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo 2017 m. balandžio mėn. iki ieškinio padavimo teismui. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja po 300 Eur kas mėnesį, kas, jos paskaičiavimais, sudaro už minėtą laikotarpį 5100 Eur, ir atima 3250 Eur sumą, kurią atsakovas per visą laiką nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo sumokėjo geranoriškai (5100 Eur – 3250 Eur = 1850 Eur). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad teikė išlaikymą nenuosekliai, kurį laiką iš viso neteikė išlaikymo sūnui.

Teismui priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį, suma už įsiskolinimo laikotarpį (nuo vaiko gimimo 2017 m. balandžio 14 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2018 m. gruodžio 19 d. susidaro 20 mėnesių) perskaičiuotina. Skaičiuojant po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, už 20 mėnesių laikotarpį susidaro 4300 Eur suma (215 Eur x 20 mėnesių). Ginčo šalims pripažinus faktinę aplinkybę, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu vaiko išlaikymui perdavė 3250 Eur sumą, ši suma minusuojama iš paskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos ir įsiskolinimas sudaro 1050 Eur.

Esant nurodytam, bei nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiai už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismui būtų buvę kitokie, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1050 Eur (4300 Eur – 3250 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė byloje patyrė 900 Eur atstovavimo išlaidų už advokato paslaugas bei 170 Eur už vertimo paslaugas, iš viso 1070 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai) (el. b. l. 154, 145-146, 177).

Byloje tenkinti ieškovės reikalavimai dėl tėvystės pripažinimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo. Laikoma, kad byloje tenkinta 86 procentų ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisiama 920,2 Eur (86 procentai nuo 1070 Eur išlaidų sumos) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė už ieškinio reikalavimus yra sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio dalį, o likusios 175 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas jai atidėtas iki bylos išnagrinėjimo (el. b. l. 82-83).

Už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis buvo 225 Eur, taigi proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (14 proc.), ieškovė turi sumokėti valstybei 31,50 Eur (225 x 14 proc.) žyminį mokestį. Ieškovė 50 Eur žyminį mokestį yra sumokėjusi teikdama ieškinį. Bylą išnagrinėjus iš esmės, iš atsakovo ieškovei priteistina 18,50 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovo priteisiama 175 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 96 straipsnis).

Valstybei iš atsakovo priteisiamos 17,39 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybei iš atsakovo iš viso priteistina 192,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (175 Eur žyminio mokesčio dalis + 17,39 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas U E. E., gim. (duomenys neskelbtini)., yra J. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo U. E. E., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant kad vaiko J. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra U. E. E., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti J. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove V. O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo U. E. E., gim. (duomenys neskelbtini)., J. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. J. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jo motinai V. O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo U.E. E., gim. (duomenys neskelbtini)., J. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų).

Nustatyti, kad atsakovas U. E. E., gim(duomenys neskelbtini)., bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dalyvaujant ieškovei V. O. J. nenustatant konkretaus bendravimo laiko. Atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu ir pan.) ne vėliau kaip prieš 48 val. Bendravimas gali vykti ne tik tiesiogiai, bet ir tėvui bendraujant su sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, Skype programa ir pan.). Susitikimai turi būti rengiami atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę.

Priteisti ieškovei V. O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo U. E. E., gim. (duomenys neskelbtini)., 938,7 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo U.E. E., gim. (duomenys neskelbtini)., į valstybės biudžetą 192,39 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.