- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- TS-26-369/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- R. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-45 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-904-1049/2017 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam skirta subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. P. gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo atveju į paskirtos bausmės laiką nuspręsta įskaityti R. P. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. kovo 15 d. 20.40 val. iki 2017 m. kovo 17 d. 5.40 val. (dvi dienos) išbūtą laiką. R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šešių mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jos įvykdymo terminą (a. b. I d., b. l. 10-14).
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1246-1049/2017 nuteistajam R. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu jam paskirtą galutinę vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo R. P. sulaikymo dienos (a. b. I d, b. l. 7-9).
Be to, R. P. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-190-336/2017 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam skirta subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir R. P. skirta galutinė vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas R. P. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. kovo 15 d. 20.40 val. iki 2017 m. kovo 17 d. 5.40 val. išbūtas laikas ir bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį (a. b. I d., b. l. 24-27).
Be to, R. P. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-289-1060/2018 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme jas iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir R. P. skirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį (a. b. I d., b. l. 49-51).
Be to, R. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-905-919/2018 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam skirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. skirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės trijų mėnesių dalį ir R. P. skirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. P. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. liepos 30 d. 2.50 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 14.00 val. (dvi dienos) išbūtas laikas (a. b. I d., b. l. 36-44).
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-190-1060/2018, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės aštuonių mėnesių dalis ir R. P. skirta galutinė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 30 d. (a. b. I d., b. l. 53-54).
Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. spalio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. vasario 5 d., paskirtos bausmės ? dalį nuteistasis atliko 2018 m. liepos 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. kovo 7 d. – dešimt mėnesių ir dvidešimt devynios dienos laisvės atėmimo (a. b. I d., b. l. 100).
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus pataisos namuose, 2019 m. kovo 7 d. protokolu Nr. 58-14 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 59-45 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ nutarė netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Išvadą, jog nuteistasis R. P. nesilaikys įstatymų ir nusikals, Komisija padarė atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro 69 balus, ankstesnius teistumus (anksčiau teistas aštuonis kartus), pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas (du kartus), pažeistas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas (vieną kartą), nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus – vienas iš nusikaltimų buvo padarytas su bendrininku, nuteistasis teigia pasidavęs draugo įtakai, piktnaudžiavimą alkoholiu (nuteistasis neneigia savo problemiško alkoholio vartojimo, kuris prasideda alaus gėrimu, o baigiasi daugiadieniais užgėrimais ir kartais detoksikacijomis ligoninėje, dauguma nuteistojo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir smurtinių, įvykdytos jam apsvaigus nuo alkoholio), buvęs žalingas alkoholio vartojimas glaudžiai sietinas su nusikalstamu elgesiu, emocinę gerovę – mąstymo, problemų sprendimo lankstumo stoką, sunkumus atpažinti kylančias problemas, tai, kad impulsyvūs problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – nuteistasis nebuvo skatintas, turi vieną galiojančią nuobaudą (už buvimą be asmens ženklo 2018 m. spalio 17 d.), menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus ir kitas nutarime išdėstytas aplinkybes (a. b. I d., b. l. 100-104).
Šalies argumentai
Nuteistasis R. P. skundu prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodyta, jog Komisija vertino jo praeitį (ankstesnius teistumus, alkoholio vartojimą, buvusius draugus ir kt.), bet ne lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingus taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus. Nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien dėl to, kad jos buvo vertinamos priimant nuosprendį. Nutarimo teiginys „[...] bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. P. nesilaikys įstatymų ir nusikals“ pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Pažymėta, kad jis pasikeitė, suprato, kad gyvenime padarė klaidų, kurias dar nevėlu ištaisyti. Įkalinimo laikotarpiu išmoko darbą vertinti kaip privalumą ir žino darbo teikiamą naudą. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina atitinkama pažyma. Turi nepilnametį sūnų, kuriam reikalinga vyriška parama, be to, jo šeimai reikalinga materiali parama. Tik dirbdamas gali jiems padėti ir pradėti dengti skolas pagal vykdomuosius dokumentus. Šiuo metu jo gaunamo atlyginimo nepakanka, kad galėtų mokėti vaiko išlaikymą ir dengti ieškinius. Bausmės atlikimo metu pagal galimybes vykdė socialinės reabilitacijos priemones, nes visko lankyti neleidžia darbas. Dirba nuo 5.00 val., kai kėlimasis pataisos įstaigoje numatytas 7.00 val., tačiau už tai neskatintas. Tuo tarpu 2018 m. spalio mėnesį pamiršo užsidėti asmens ženklą ir už tai buvo nubaustas. Pastebėta, kad jo artimieji yra visuomenės dalis, bet į jų interesus neatsižvelgiama. Sugyventinė nenori sudaryti santuokos įkalinimo įstaigoje, bet neprieštarauja tai padaryti laisvėje. Dirbti ir mokytos pataisos įstaigoje neįmanoma. Darbas be išeiginių, o mokslas tik darbo dienomis. Kiekvienas nuteistasis pasirinks darbą, o ne mokslą. Jis moka vaiko išlaikymą ir turi užimtumą. Laisvėje turi gyvenamąją vietą. Vienas Komisijos narys siūlė jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes įžvelgė jo dedamas pastangas. Jis baigė „Įžanginę grupę“, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, atlieka gerbūvio darbus, dirba pataisos namų valgykloje, konsultavosi su pataisos namų psichologe, tačiau tęsti mokslų vidurinėje mokykloje neturi galimybių, nes pirmenybę teikia darbui. Suprato, kad buvo pasirinkęs blogą draugų kompaniją, kuri jam darė neigiamą įtaką. Todėl atsisakė bet kokių kontaktų su jais. Niekada nesivadovavo kriminalinės subkultūros nuostatomis, o tuo labiau nereiškė diskriminacinių nuostatų. Penkiais balais sumažino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Neįsivaizduoja, ką dar galėtų padaryti, kad galėtų padėti savo artimiesiems. Keliamas klausimas, kokiais motyvais jam rekomenduojama lankyti anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, konsultuotis su pataisos įstaigos psichologu, tęsti mokslus. Kiek jis gali lankyti anoniminių alkoholių grupės susirinkimus, juk tai Komisija rekomendavo dar 2018 m. spalio 29 d. nutarime. Be to, jis yra užsikodavęs. Konsultuotis su pataisos įstaigos psichologu jam taip pat buvo rekomenduota praeitą kartą ir jis tai padarė. Tęsti mokslus vidurinėje mokykloje irgi buvo rekomenduota ankstesniu Komisijos nutarimu, bet jis nesiruošia prarasti darbo dėl mokslų, nes tuomet pardės augti ne tik skola pagal vykdomuosius dokumentus, bet ir įsiskolinimas vaiko išlaikymui. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Rec (2003) numatyta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Tokį poveikį turėtų jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (b. l. 1-6).
Atsiliepimas
Vilniaus pataisos namų administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad, jeigu būtų priimta nutartis tenkinti nuteistojo R. P. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija siūlytų teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. vasario 5 d., neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. vasario 5 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos (b. l. 22).
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos nutarimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.
Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistasis R. P. stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (a. b. I d., b. l. 92), pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos (a. b. I d., b. l. 87), jam paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (a. b. I d., b. l. 53-54) ir nuteistasis faktiškai atliko vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (a. b. I d., b. l. 100). Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P. klausimą. Tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas antrą kartą. Prieš tai Komisija taip pat nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (a. b. I d., b. l. 56-59). Komisijos nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų, kurie R. P. skundus atmetė. Motyvuodami tokį sprendimą teismai atkreipė dėmesį į tai, kad R. P. yra teistas devynis kartus, praeityje jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir vieną kartą atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, tačiau nuteistasis pažeidė jų sąlygas, taip nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo. Teismai taip pat įvertino R. P. patiriamus sunkumus mokytis iš ankstesnių klaidų, identifikuoti problemas ir rasti jų sprendimo būdą bei tai, kad ankstesni teistumai išlieka dideliu kriminogeniniu veiksniu. Atsižvelgta ir į alkoholio vartojimo įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kriminalinėje patirtyje pasitaikiusius impulsyvaus smurto panaudojimo atvejus ir jo nepakankamas pastangas dėl šių ypatingai korekcijos reikalaujančių probleminių elgesio sričių, juk paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos R. P. grįžtų gyventi į sugyventinės namus, prieš kurią taip pat yra panaudojęs smurtą ir už tai nuteistas, ten pat gyvena ir jų mažametis vaikas, įvertintas ir būtinumas spręsti emocinės gerovės problemas, kurios glaudžiai siejasi su jo nusikalstamu elgesiu. Teismai taip pat atkreipė dėmesį į R. P. ankstesnius nestabilius darbinius laikotarpius, teistumus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, menką išsilavinimą, kas tokių jo emocinės gerovės problemų, kaip negebėjimas brandžiai pasirūpinti savimi, sunkumas spręsti kylančias problemas, kontekste kelia abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje įsitvirtinti legalioje darbo rinkoje ir atsisakyti lengvesnių, tame tarpe ir neteisėtų, pragyvenimo šaltinių. Atkreiptas dėmesys ir į R. P. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, net 29 balus sudarančius dinaminius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti, duomenų apie jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kaitą nebuvimą ir palyginti didelę neatliktos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, dėl ko nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko dar neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį (a. b. I d., b. l. 78-81, 82-86).
Nuo ankstesnio iki aktualaus nuteistojo R. P. socialinio tyrimo praėjo kiek daugiau nei keturi mėnesiai. Socialinio tyrimo išvadų palyginimas atskleidžia nevienareikšmius pokyčius. Viena vertus, R. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sumažėjo nuo 74 iki 69 balų, jis nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. sausio 15 d. dalyvavo ir baigė „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ programą, dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose, nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. kovo 6 d. dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“ (b. l. 6), taip pat pastebėta, kad jam vis geriau sekasi atpažinti savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę ir galimą korekciją, pagaliau, nuteistasis įvykdė didžiąją dalį Komisijos pateiktų rekomendacijų dėl jo socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: kaip minėta, lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus, taip pat atliko gerbūvio darbus – sutvarkė pirmojo gyvenamojo korpuso pirmo aukšto dušo patalpą, konsultavosi su įstaigos psichologe. Kita vertus, aktualiu laikotarpiu ženkliai padidėjo R. P. skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus – nuo 103,80 Eur iki 2 149,55 Eur (iš darbo užmokesčio išskaičiuota 20,66 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 25 Eur) (a. b. I d., b. l. 70, 99), be to, 2018 m. spalio 12 d. nuteistasis baustas už asmens ženklo neturėjimą – jam skirtas draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (nuobaudos apskundimo terminas suėjo 2018 m. lapkričio 12 d. – aktualiu laikotarpiu ir nuobauda galioja, todėl šiuo atveju vertintina kaip neigiamas pokytis), pagaliau, R. P. nevykdė Komisijos pateiktos rekomendacijos tęsti mokslus vidurinėje mokykloje iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuri, turint omenyje vos aštuonių klasių išsilavinimą, išties reikšminga jo socialinei reabilitacijai ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, kadangi padidintų nuteistojo galimybes įsitvirtinti legalioje darbo rinkoje ir skatintų gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais. Daugiau skirtumų socialinio tyrimo išvadose nėra (a. b. I d., b. l. 60-65, 88-93). Teismas vertina R. P. elgesio teigiamus pokyčius, tačiau kartu pažymėtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiama paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiuo atveju tuo įsitikinti neleidžia nepakankama R. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis ir dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose, taip pat baigė „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ programą ir psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, kurių ypatingą reikšmę jo probleminėms sritims akcentavo teismai, bei konsultavosi su įstaigos psichologe, tačiau tai iš esmės neatsispindi R. P. nusikalstamo elgesio rizikos pokytyje – stebimas sumažėjimas vos 5 balais (kai dar galima sumažinti net 24 balus) leidžia spręsti daugiau apie formalų dalyvavimą šiose socialinės reabilitacijos priemonėse ir jų menką realią naudą. Tokią išvadą sustiprina nuteistojo skunde išreikštas akivaizdus priešiškas nusistatymas lankymuisi anoniminių alkoholikų susirinkimuose ir konsultavimuisi su įstaigos psichologu. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad iki pirmojo socialinio tyrimo nuteistasis netęsė nuoseklaus dalyvavimo anoniminių alkoholikų susirinkimuose (a. b. I d., b. l. 63-64, 80, 85) ir pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad po pirmojo Komisijos nutarimo priėmimo tai darė veikiau iš pareigos, kad dirbtinai pagerinti kito socialinio tyrimo rezultatus. Todėl Komisija R. P. ir toliau rekomenduoja lankyti anoniminių alkoholikų grupę bei konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (a. b. I d., b. l. 103), kadangi tai vis dar išlieka itin aktualu jo socialinei reabilitacijai bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Taip pat atsakant į susijusį nuteistojo skundo argumentą pažymėtina, jog vien tai, kad jis yra užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo, neleidžia spręsti apie išspręsta piktnaudžiavimo problemą, kadangi savaime neatspindi pokyčių jo mąstysenoje. Išvadą apie nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sustiprina ir esminių pokyčių kituose socialinio tyrimo išvadų duomenyse nebuvimas – kaip minėta, jų palyginimas atskleidžia nedaug skirtumų. Todėl vien tik nuteistojo skunde akcentuojami jo elgesio ir supratimo teigiami pokyčiai, kurie atsispindi socialinio tyrimo išvadose, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Šiame kontekste atsakant į nuteistojo skundo argumentą pastebėtina, jog Komisijos nutarime vertinta ne tik nuteistojo praeitis (ankstesni teistumai, alkoholio vartojimo patirtis, buvę draugai ir kt.), bet ir visuma kitų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių (gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos, elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, tėvų asmeninių pareigų atlikimą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kt.), įskaitant ir dalyvavimą elgesio pataisos programose bei jų rezultatus, kurie aptarti aukščiau. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-65-574/2019; 1S-31-211/2019; 1S-10-211/2019), todėl Komisija pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo kriminalinę patirtį. Nemažiau svarbu ir tai, kad būdamas pataisos įstaigoje, kur jo elgesys yra kontroliuojamas daug griežčiau nei lygtinio paleidimo atveju, R. P. nesugebėjo paklusti privalomiems bausmės atlikimo režimo reikalavimams (neturėjo matomoje vietoje prisisegęs pataisos namų administracijos išduotos vardinės kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu bei pavarde) (a. b. II d., b. l. 122). Nors padaryto pažeidimo pavojingumas išties nėra didelis, tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos net ir su intensyvia priežiūra, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau šiuo atveju ne tik R. P. elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas itin nepriekaištingu, bet ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Abejonių galimybe R. P. toliau taisyti neizoliuotu nuo visuomenės taip pat kelia praeityje jam net du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir vieną kartą atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, kurių sąlygas nuteistasis pažeidė ir taip jau tris kartus nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo. Nors R. P. skunde akcentuoja savo artimųjų interesus, kurie teismui pateikė jį užtariančius prašymus (b. l. 31-33, 42-44), tačiau pažymėtina, kad nuteistasis, būdamas sąmoningas, darydamas įstatymo leidėjo uždraustas veikas pats laiku neįvertino jiems galimų kilti neigiamų pasekmių ir tik jis yra atsakingas už tai, kad šiuo metu negali dalyvauti savo artimųjų gyvenime laisvėje. Paminėtina ir tai, kad R. P. skunde minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (pvz., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-934-634/2018; 1S-670-348/2018; 1S-659-634/2018). Pagaliau, kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, be kita ko, kurių pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime pateikti argumentai, kurie šiuo atveju nesudaro pagrindo taip manyti ir vien tik pavartota kitokia formuluotė, priešingai nei skunde nurodo R. P., nedaro Komisijos nutarimo neteisėtu.
Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismo vertinimu, stebimi teigiami nuteistojo R. P. pokyčiai mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankami ir vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad R. P. dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę, todėl jis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Visa tai sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo R. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-45 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.