Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis, ir skirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, subendrintos 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie neatliktos bausmės dalies, paskirtos 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, pridėta dalis bausmės, paskirtos 2011 m. kovo 21d. nuosprendžiu, ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, subendrintos 2011 . kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta 7 metai 2 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartimis paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta 9 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 4 d.Komisija 2018 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 95-176 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį, nes nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus, nukreiptas teigiama elgesio koregavimo linkme ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nutarimas nepakankamai pagrįstas – netinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, padarytos veikos pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, be to, nuteistojo pažanga dar nepakankama taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis J. S. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, nustatyti įpareigojimus. Skunde apeliantas teigia, jog nutartis nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino Komisijos pateiktus argumentus, nevertino nuteistojo pastangų resocializuotis ir kitų lygtiniam paleidimui svarbių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Nutarties argumentas dėl per trumo bausmės atlikimo termino ir neva dėl to formuojamų klaidingų nuostatų dėl per švelnaus nubaudimo nepagrįstas ir prieštarauja lygtinio leidimo esmei, juo labiau, jog nuteistasis šiuo metu atlikęs daugiau nei ¾ paskirtos bausmės. Skunde taip pat pažymima, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama tik 66 balais iš 168 galimų, ji nuosekliai mažėjo iki maksimalaus minimumo dėl nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčių.Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė šešis režimo reikalavimų pažeidimus. Svarstymas Drausmės komisijoje, kai nuobauda neskiriama, negali būti vertinama pažeidimu. Drausmės komisijos pokalbis kaip nuobaudos rūšis nenumatyta BVK 142 straipsnyje. Vadovaudamasis Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. E1-1504-423/2018 nuteistasis teigia, kad Drausmės komisija neturėdama pagrindo siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudų, neturi teisės apsiriboti pokalbiu, t. y. tokiu būdu taikyti nuteistojo atžvilgiu įstatymų nereglamentuotas poveikio priemones. Taip pat nuteistasis pažymi, jog per bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 3 kartus ir visi šie duomenys, skundo autoriaus teigimu, patvirtina, kad jis pasiruošęs būti lygtinai paleistas.Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas neįvertino jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ir teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, susijusių su mokymusi, darbu pataisos įstaigoje, dalyvavimu įvairiose programose ir renginiuose. Neįvertinta ir tai, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, buvo perkeltas atlikti bausmę be sargybos, dirba, prasmingai leidžia laisvalaikį, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą, priklausomybių neturi, su kriminaline subkultūra nesusijęs ir savo elgesiu kitiems nuteistiesiems neigiamos įtakos nedaro. Apelianto teigimu, nevertinti ir nuteistojo nusikalstamą elgesio riziką mažinantys veiksniai. Visa tai rodo, kad teismas, pažeisdamas apelianto teisėtus lūkesčius, neįvertino jo pastangų siekiant grįžti į visuomenę ir resocializuotis.Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad lygtinis paleidimas savo esme leidžia tikėtis, jog jis pasitaisys ir nebedarys teisės pažeidimų, be to, tai nėra atleidimas nuo bausmės ir pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas asmuo gali būti grąžintas į pataisos įstaigą. Skundo autorius remdamasis teisės aktuose įtvirtintu tarptautinių teisės aktų viršenybės nacionalinių teisės aktų atžvilgiu principu, cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003) 22, jose įtvirtintus principus, kuriais rekomenduojama Europos Sąjungos valstybėms narėms vadovautis įstatymų leidyboje bei politikoje dėl lygtinio paleidimo instituto ir akcentuoja, jog lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti norma, o ne išimtimi ar privilegija. Tai, anot skundo autoriaus, suponuoja reikalavimą lygtinį paleidimą taikyti minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiški ir detaliai argumentuota. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, nurodytų minėtoje rekomendacijoje. Nuteistojo manymu, teismui atmetus Komisijos nutarimą, buvo pažeistas teisingumo, lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmės ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Apelianto vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo nusikalstamos veikos, jo elgesys pataisos namuose itin teigiamas, o tai rodo atsakingumą ir motyvaciją keistis ir sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.Nuteistojo J. S. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir (arba) jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (66 balai), todėl, net ir įvertinus tai, kad šis vertinimas nuo pradinio (87) sumažėjo 21 balu, vis tik teigti, kad pažanga, kuri sudarytų pagrindą išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, yra akivaizdi ir įtikinanti, byloje pagrindo dar nėra.Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau jo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas viso bausmės atlikimo metu ir nėra pagrindo teigti, jog jis savo elgesį nuosekliai koregavo vien teigiama linkme. Pataisos įstaigoje nuteistasis skatintas tris kartus, tačiau taip pat vienerių metų laikotarpyje (2014-2015 metais) padarė net 6 vidaus tvarkos pažeidimus, 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuteistasis nesutinka, jog svarstymas drausmės Komisijoje vertinamas kaip nustatytos tvarkos pažeidimas, vis dėl to tai yra jo asmenybę, elgesį charakterizuojanti aplinkybė, rodanti, jog jo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, todėl apylinkės teismas pagrįstai į ją atsižvelgė. Šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau jos yra svarbios vertinant nuteistojo elgesio pokyčius, jų stabilumą ir sudaro prielaidas spręsti apie apelianto pasiruošimą laikytis nustatytų draudimų, privalomų elgesio taisyklių laisvėje. Pažymėtina, jog šiuo metu J. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius už keleto sunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistojo veikos pavojingos, dalis (sunkūs nusikaltimai) susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis dideliu kiekiu. Veikų pavojingumą, o taip pat ir nuteistojo pavojingumą, šiuo atveju rodo ir tai, jog dalis veikų padaryta būtent lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo metu (psichiką veikiančios medžiagos neteisėtai buvo gabenamos į pataisos įstaigą). Be to, praeityje nuteistasis ne kartą teistas. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, bausmės dydžiu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, kokią įtaką jo elgesiui turėjo anksčiau taikytos priemonės. Tai išplaukia iš BVK 8 straipsnio nuostatų, jog pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Šiuo atveju apelianto padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, o taip pat ir tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau akivaizdu, bausmės tikslų jos nepasiekė, nes ir vėl nusikalsdavo, o ankstesnė probacija nebuvo veiksminga (šiuo metu atlieka bausmę už eilę nusikaltimų, padarytų būtent lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu), sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be to, apylinkės teismas likusios bausmės dydį bei veikų pavojingumą, vadovaujantis minėtos straipsnio nuostatomis, įvertino visų kitų asmenį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl atmetami kaip nepagrįsti skundo argumentai, jos teismas nepagrįstai vertino šias aplinkybes. Be to, nors nuteistasis šiuo metu charakterizuojamas teigiamai – nuobaudos nebegalioja, dirba, palaiko gerus santykius su artimaisiais, laisvėje turėtų kur gyventi ir dirbti, tačiau vis dar kaip kriminogeninis veiksnys, reikšmingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nurodomas nuteistojo mąstymas ir elgesys. Nors nuteistasis dalyvavo eilėje programų, skirtų koreguoti elgesį – „Bendravimo įgūdžių ugdymas“, „Streso ir emocijų valdymo,“ „Krizių psichologijos“ ir kt., tačiau, kokią realią įtaką jos turėjo keičiant nuteistojo elgesį ir mąstymą, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei nutarime nenurodoma. Kaip matyti, nuteistasis praeityje kartojo tas pačias klaidas, elgėsi spontaniškai, ne visada tinkamai pasirinkdavo problemų sprendimo strategijas, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nors nurodoma, jog nuteistasis bando koreguoti savo elgesį, tačiau tokių duomenų nepakanka išvadai, jog yra realūs, stabilūs pokyčiai nuteistojo elgesyje ir mąstyme, kurie leistų neabejoti nuteistojo nuoširdumu bei pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio jo elgesio laisvėje. Ne mažiau svarbus, aukštesniojo teismo vertinimu, ir nuteistojo požiūris į psichiką veikiančias medžiagas. Nors nuteistasis neigia priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau pripažįsta ne kartą rūkęs „žolės“, be to, ir paskutinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo narkotinės medžiagos. Akivaizdu, jog asmuo nepakankamai įvertina ir supranta psichiką veikiančių medžiagų neigiamą poveikį jo elgesiui, tačiau nėra duomenų, kad šį požiūrį nuteistasis siektų pakeisti. Nėra duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs kokiuose nors užsiėmimuose apie psichiką veikiančių medžiagų keliamą žalą. Tai svarbi aplinkybė vertinant nuteistojo mąstymo pokyčius, ypač atsižvelgiant į tai, jog jis bausmę atlieka būtent už neteisėtą disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis ir paskutinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš pagrindinių požymių, rodančių apie asmens nuoširdų siekį pasitaisyti, yra nuteistojo požiūris į darbą, nes būtent gebėjimas užsitikrinti lėšas pragyvenimui teisėtais būdais yra viena iš pagrindinių sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis dirbti pradėjo tik nuo 2017 m. liepos 3 d., nors bausmę iki to laiko atlikinėjo daugiau nei penkerius metus. Ši aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistojo pažanga yra pakankama ir akivaizdi, jog būtų galima tikėtis jo sėkmingos integracijos į visuomenę. Visos šios aplinkybės šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados apie tvirtą pažangą keičiant mąstymą ir elgesį ir nesuteikia pagrindo išvadai, jog šiuo metu J. S. būdamas lygtinai paleistas iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei nedaryti naujų teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nuostatų, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nepažeidė, tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmėm teisėtą be, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl skundo argumentai dėl pažeistų baudžiamosios teisės principų atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog baudžiamojo proceso įstatymo ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami kaip nepagrįsti. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. (J. S.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.