- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-65-574/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- S. Š.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. Š. (S. Š.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 59-269 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. Š. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
2. Taip pat S. Š. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintos S. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.
4. S. Š. bausmės pradžia 2017 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga 2020 m. balandžio 12 d., 1/3 bausmės atliko 2018 m. rugpjūčio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 20 d. buvo 1 metai 3 mėnesiai 23 dienos.
5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), nutarė taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies punktą, nustatant jam intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2020-04-14; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020-04-12; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo S. Š.. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybės pavojingumą, savo kaltės minimalizavimą ir nesugebėjimą pripažinti savo pavojingą elgesį, nuteistojo tik deklaruojamas visuomenės vertybių nuostatas, padarė išvadą, kad šiuo metu S. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
7. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi, nuteistasis S. Š. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8. Nurodo, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, niekuo nemotyvavo ir nepagrindė savo sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, visi argumentavimai yra abstraktūs ir konkrečiai nenurodantys, jog nuteistasis nėra pasitaisęs ar nėra linkęs taisytis. Pagal OASys metodiką, jis priklauso vidutinei rizikos grupei, turi 47 balus, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Ankščiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis nustatytų sąlygų griežtai laikėsi. Nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Nuteistasis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais neturėjo. Būdamas pataisos namuose dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, dirba būrio ūkvedžiu, šiuo metu mokosi dujų – elektros suvirintojo specialybės. Būdamas laisvėje dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku, išėjęs iš įkalinimo įstaigos toliau dirbtų (duomenys neskelbtini) vadybininku. Palaiko stiprius socialinius ryšius su savo šeimos nariais, skambina jiems, susirašinėja laiškais, bendrauja su jais pasimatymų metu. Turi sunkiai sergančią žmoną, kuriai nori padėti ir ją palaikyti, gyvenamąją vietą laisvėje, su žmona ketina gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas priimtą sprendimą argumentavo tik praeityje buvusiomis ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo teismo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas nevertino ir nepateikė argumentų, kurių pagrindų buvo atmesti teisėtai taikomi nuteistojo vertinimo kriterijai bei išdėstytos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos, nuteistąjį gerai charakterizuojančios aplinkybės. Todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.
10. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Rec(2003)22 18 straipsniu, 19 straipsniu ir 20 straipsniu bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo, kurioje nustatyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio (diskriminacijos draudimo) prasme, kritikuotinas yra pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aiškinimas, esą vertintina nuteistojo asmenybė - tai sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą. LR Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies (non bis in idem principo) ir Teismų įstatymo 33 straipsnio (aukštesnės instancijos teismų precendentų) prasme kritikuotinas yra pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aiškinimas, esą "vertintinas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis" - šias aplinkybes jau kartą įvertino teismas skiriantis bausmę ir pakartotinas šių aplinkybių vertinimas iš esmės yra laikomas baudimu antrą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, teismų praktikos formavimas yra išimtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. Kiti Lietuvos Respublikos teismai teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi teismų precendentų bei teisės aiškinimo taisyklių. Teismų precendentų kolizija yra neleistina, o jei tokia kolizija įvyko - privalo būti taikomas ne tas precendentas, kuris bylą nagrinėjančiam teismui atrodo teisingesnis, o tas precendentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis.
13. Pagal Lietuvos teisminę praktiką, anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Nuteistojo S. Š. skundas netenkintinas.
14. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo S. Š. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.
15. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
16. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis S. Š. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atlikus S. Š. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2018 m. gruodžio 17 d.), naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (47 balai (20 balų statiniai (sumažinti nėra galimybės), 27 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 59-269 nurodyti 3 nuteistojo kriminogeniniai kintantys veiksniai, t.y. įžvalgos apie problemines sritis stoka; savikontrolės stoka; ieškinių mokėjimas. Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu S. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors nuteistasis S. Š. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nurodytus kriterijus, nes yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau matomos pastangos ją mažinti, visgi, įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
17. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad S. Š. pasižymi impulsyviu siekiu greitai patenkinti savo neatidėliotino atlygio norą, yra nelinkęs mokytis iš savo paties klaidų, jam būdingi nebrandūs problemų sprendimo būdai, nuteistasis nenumato neigiamų pasekmių, savo atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos minimizuoja, kas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui ir didina tikimybę ateityje nusikalsti. S. Š. ankščiau yra teistas 12 kartų už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Šiuo metu bausmę atlieka pagal jo atžvilgiu priimtus tris nuosprendžius (2018-01-24,2018-03-14,2018-03-14), galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. S. Š. ankščiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, nuteistasis probacijos sąlygų nepažeidė ir jų laikėsi, tačiau tai nuteistojo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo, kad išlieka pakartotinių nusikaltimų rizika. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nuteistojo teiginiai, kad jis daugiau nebenusikals ir laikysis įstatymų, yra vertintini kaip deklaratyvūs, kurių nepatvirtina byloje surinkta medžiaga.
18. Nuteistasis nurodo, kad teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Rec (2003) 22 18 straipsniu, 19 straipsniu ir 20 straipsniu bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Teismas pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės individualiai ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
19. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos, pirmos instancijos teismas, atsižvelgė į visas klausimo sprendimui dėl lygtinio paleidimo reikšmingas aplinkybes, vertindamas duomenų visumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas priimtą sprendimą argumentavo tik praeityje buvusiomis ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo teismo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ir pakartotinas šių aplinkybių vertinimas yra laikomas baudimu antrą kartą. Ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
20. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad teismas privalėjo vadovautis precedentais dėl asmenų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą itin svarbi konkretaus nuteistojo asmenybė ir konkrečiai šio asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris kiekvienu atveju yra individualus.
21. Teismas vertina ir tai, kad Komisija nebuvo vieningos nuomonės priimant nutarimą dėl nuteistojo S. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš dalyvavusių 7 komisijos narių, lygtiniam paleidimui pritarė 5 komisijos nariai, 2 komisijos nariai nepritarė, motyvuodami tuo, kad yra neaiškios nuteistojo ateities nuostatos ir neatlikta nemaža dalis laisvės atėmimo bausmės.
22. Teismo teigiamai yra vertinamos nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis S. Š. taikosi su pataisos įstaigoje nustatytomis priežiūros sąlygomis, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs nustatytų režimo reikalavimų, nekonfliktuoja su jį prižiūrinčiais pareigūnais, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus. Palaiko stiprius socialinius ryšius su savo šeimos nariais, skambina jiems, susirašinėja laiškais bei susitinka pasimatymų metu, išreiškia norą rūpintis savo sergančia žmona. Taip pat teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, turėtų galimybę įsidarbinti ir išėjęs iš pataisos įstaigos, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
23. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, padarant išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pakankama, lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam S. Š. neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.