- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- 1S-10-211/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- T. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. A. (T. A.) (toliau – apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 89-46 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo apeliantui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;
2) Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – 1 metai laisvės atėmimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės, T. A. paskiriant galutinę subendrintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia: 2017-03-10.
Bausmės pabaiga: 2020-07-10.
1/2 bausmės atliko: 2018-11-10.
Žemesnės instancijos teismas
Neatliktos bausmės dalis 2018-11-08 – 1 metai 8 mėnesiai 2 dienos.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018-11-08 priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi T. A. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog šuo metu nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde nuteistasis T. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu su intensyvia priežiūra, nustatant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas. Nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi neaišku, kokius kriterijus reikia atitikti, kad ta išimtinė teisė būtų taikoma. Teigia pilnai atitinkantis BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus, stebimas ir nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nenustatyta. Teigia, kad nei Lukiškių TI-K, nei teismas neįvertino tokių aplinkybių, kad įkalinimo įstaigoje apeliantas įgijo profesiją, stropiai dirba, lanko įvairius užsiėmimus, pilnai atlygino įsiskolinimus. Mano, kad atitinka ir tą aplinkybę, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 96 balų iki 74 balų. Nurodo užbaigęs visus įmanomus užsiėmimus Lukiškių TI-K, todėl daugiau įstaiga nenumato galimybių sumažinti statinius veiksnius, ko pasėkoje lygtinio paleidimo institutas netenka prasmės. Teigia, kad tinkamai įvertinus pastarojo požiūrį į darbą, užimtumą bei gailestį dėl savo nusikalstamo elgesio, yra akivaizdu, kad apeliantas sugeba koreguoti savo elgesį.
Skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad bausmę atlieka jau gana ilgą laiko tarpą, atliko daugiau nei ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, žalą nukentėjusiesiems pilnai atlygino, todėl įvertinus visas aplinkybes, pasak apelianto, yra pagrindas manyti, kad likusią bausmės dalį jis gali atlikti prižiūrimas probacijos tarnybų, juo labiau, kad tinkamą elgesį užtikrins intensyvi priežiūra elektroninėmis priemonėmis, kurios metu bus priverstas laikytis įstatymų.
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas apelianto skundas ir paliktas nepakeistas Komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo pastarajam, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).
Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad apeliantas 1/2 jam paskirtos bausmės atliko 2018-11-10, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, 2 kartus baustas, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, bausmės laikotarpiu neskatintas. Nuteistojo asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad apeliantas vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įsitraukė į resocializacijos procesą. Apeliantas pradėjo dirbti įkalinimo įstaigoje bei kaupia darbinę patirtį, užbaigė adaptacinę programą, dalyvauja vykdant pozytivaus užimtumo priemones, įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, dalyvauja įstaigos administracijos organizuojamuose renginiuose ir kultūrinėje veikloje, dalyvauja integracijos į visuomenę programoje, dalyvavo „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje“, nuo 2018-03-06 iki 2018-08-14 dalyvavo motyvacinėje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, nuo 2018-07-10 iki 2018-08-27 apeliantas dalyvavo „Psichoterapinėje programoje: emocinės paramos terapinėje grupėje“. Taip pat svarbu yra ir tai, kad atlikus nuteistojo T. A. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 74 balai, iš jų 49 balai yra dinaminiai (yra galimybė sumažinti). Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas T. A. praeityje teistas 5 kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už veikiant tiesiogine tyčia padarytus apysunkį ir sunkų nusikaltimus, kuriuos padarė neišnykus teistumui. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad apeliantas T. A. nuolat darė analogiškus nusikaltimus, dėl to jam būdingas vagysčių modelis. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Asmens byloje esanti 2018-11-05 Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad apeliantas suvokia, kad visos jo problemos kyla dėl narkotikų vartojimo, tačiau šį faktą ignoruoja. Nėra linkęs imtis kardinalių priemonių spręsti narkotikų vartojimo problemą. Du kartus buvo detoksikuojamas Vilniaus priklausomybių centre ir vieną kartą lankė „Pilnų namų bendruomenėje“ reabilitacijos kursą nuo narkotikų vartojimo, tačiau gydymo nebaigė, iš reabilitacijos centro išėjo pats. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad apeliantas gydydavosi labiau artimųjų iniciatyva, pats stokojo asmeninės iniciatyvos gydytis priklausomybę narkotikams. Be to, dėl priklausomybės narkotikams jis nuolat keisdavo darbovietes.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad T. A. priklauso vidutinės rizikos grupei. Teismo vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis Komisijai pristatomas 2 kartą. Priešingai nei teigia savo skunde apeliantas, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas visas šias aplinkybes įvertino ir tinkamai motyvavo savo sprendimuose, todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiama nutartis ir Komisijos nutarimas nemotyvuoti.
Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu apeliantas dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, teigia norintis integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau šiuo metu, įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, tame tarpe ir su intensyviąja priežiūra, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai nėra vertinama kaip apelianto nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, kadangi šią sąlygą numato ir pats įstatymas. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto T. A. asmenybę, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darydamas nusikaltimą ir būdamas praeityje ne kartą teistas, apeliantas puikiai suvokė tokio savo elgesio pasekmes, kurios neišvengiamai įtakos jo gyvenimą, tačiau, nepaisant to, pasirinko būtent tokį, neteisėtą elgesio variantą.
Teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei, atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir netaikydamas apeliantui lygtinio paleidimo, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo bei bausmių vykdymo įstatymų ribų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo T. A. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo ir tie argumentai, kuriais ginčijamas tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimų nepagrįstumas ir motyvacijos stoka, kadangi matyti, kad visi apelianto asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinantys duomenys buvo tinkamai įvertinti bei yra išvardinti, tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai tinkamai motyvuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. A. (T. A.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.